Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-232-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
1-232-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38641-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
R. A.
Advokatai
Vytautas Kastytis Valentinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-232-1013/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38641-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorams Tomui Danylai, Edmundui Bagdonui,kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Kastyčiui Valentinui Antanėliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2019 rugsėjo 8 d., apie 14:00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Bylos duomenys

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. A. parodė, kad prisipažįsta ir atsiprašo teismo už jo padarytą nesąmoningą poelgį, dėl kurio labai gailisi. Tai pirmas jo toks poelgis per 72 metus ir jis už padarytą vaiką ir atsakys. Paaiškino, kad įvykio dieną kėlėsi 03.00 val., kadangi šeštadienį ir sekmadienį kartais važiuoja į Kalvarijų turgavietę, kur kažką parduoda arba nusiperka iš sendaikčių, ten vyksta anksti, kadangi 04.00 val. jau būna užimtos vietos. Jis galimai buvo išvargęs, važiavo namo ir prie Rasų kapinių jo automobilis pradėjo dūminti ir jis sustojo. Jis sustojo, kai užgeso jo automobilis tarp Rasų kapinių pravažiavimo ir pradėjo rūkti. Sustojęs jis vėl įjungė variklį bei pradėjo važiuoti, jis siekė kuo greičiau sugrįžti namo, kad automobilis nesustotų kylant viduryje kalno. Pas jį buvo degtinės ir sustojęs aikštelėje, kurioje yra anksčiau dirbęs apsauginiu, norėjo palikti automobilį, kad atvažiuotų sūnus ir jį paimtų, dėl nervų išgėrė apie 150 g. Po kelių minučių pasirodė policijos pareigūnai. Ar tuo metu buvo išlipęs iš automobilio, neatsimena. Policijos pareigūnai paprašė ateiti pasimatuoti alkoholio matuokliu, jis neprieštaravo ir pasimatavo. Kai jo automobilis buvo transportuojamas į laikinąją saugojimo aikštelę, viduje, keleivio vietoje buvo butelis degtinės. Jis labai kvailai pasielgė ir dėl to gailisi. Jis norėjo išsikviesti sūnų, kad šis jį parvežtų iš parduotuvės, kur visada pirkdavosi prekes, nes gyvena už 400 m. nuo tos parduotuvės. Papildomai paaiškino, kad iš pradžių jis apie 4 val. ryto buvo prie turgaus ir apie 8 val. pradėjo pusryčiauti, nes turėjo sumuštinius, ten buvę aplinkiniai paklausė, ko taip sausai valgo ir pasakė išgerti alaus. Jis išgėrė alaus ir tikėjosi, nes nėra alkoholikas, kad jam per 6 valandas alaus alkoholis išgaruos. Paaiškino, kad bevažiuojant, ženklas stovėjo, kurį jis truputėlį lietė veidrodėliu, o įskėlęs veidrodėlį susinervino, nes automobilis buvo žmonos ir sūnaus. Degtinę jis vartojo tuo metu, kai sėdėjo automobilyje stovėjimo aikštelėje, tai patvirtina automobilyje buvęs butelis, nes kai grąžino automobilį, pusę išgerto degtinės butelio buvo keleivio vietoje ir kai jo automobilį transportavo, buvo įrodymai, nes pusė butelio degtinės gulėjo keleivio vietoje. Jam nustatytą neblaivumą, jis pripažįsta. Automobilis priklauso jo sutuoktinei, jis tik kartais šeštadienį ar sekmadienį pavažiuodavo iki turgaus. Būnant turguje jis išgėrė litrą gintarinio alaus, iš turgaus jis išvažiavo apie 13.30 val. Važiuodamas jis negėrė degtinės, nes neįmanoma išgėrus gražiai vairuoti automobilį mieste, o jis atvažiavo gražiai ir tvarkingai, jeigu jis būtų tokio stovio vairavęs automobilį nuo turgaus, jis nežino kas atsitiktų. Automobilio veidrodėlį jis apgadino prie Rasų kapinių, kur yra posūkis į kairę ir ten stovi kelio ribotumo ženklas, jis skubėdamas ir prasilenkiant automobiliams iš priekio kliudė šį ženklą. Kai apgadino veidrodėlį, jis dar nevartojo degtinės, o alus jau buvo išgaravęs, tiksliai nežino. Paaiškino, kad jis visada po turgaus prie parduotuvės sustodavo apsipirkti maisto, nes jo žmona yra neįgali ir negali vaikščioti į parduotuvę. Degtinę jis pirko turguje už 5 Eur. Policijos pareigūnai priėjo, kai jo automobilis stovėjo. Jis išgėręs nevažiavo. Jis prašė parodyti vaizdo įrašą, nes jis nedaro tokių nesąmonių aikštelėje, kad važiuoja pirmyn ir atgal. Jis sustoja, nueina į parduotuvę, apsiperka ir važiuoja namo arba pasikviečia sūnų, viskas įvyko labai greitai, kelių minučių laikotarpiu. Jis atvažiavo į parduotuvę apsipirkti, išgėrė degtinės, bet į parduotuvę nebuvo įėjęs, buvo prie durų, tiksliai neatsimena, bet į parduotuvę tikrai nebuvo įėjęs, nes jeigu būtų įėjęs, tai būtų kažką nupirkęs. Įvykio aplinkybes puikiai atsimena, tik neatsimena kada policijos pareigūnai prašė, iš automobilio ar priėjus prie parduotuvės, tikrinti blaivumą, kodėl to neatsimena nežino. Jeigu jis būtų vartojęs degtinę turguje arba važiuojant keliu, tai būtų 2,5 promilės arba daugiau. Jis pripažįsta, kad gėrė alų ir vėliau vairavo, o degtinę gėrė aikštelėje ir butelis liko automobilyje. Jis supranta, kad yra kaltinamas, jog vairavo transporto priemonę pavartojęs alkoholį, su nustatytu neblaivumo laipsniu jis sutinka. Jis vartojo alkoholį stovėjimo aikštelėje, bet nevažiavo išgėręs. Jis prisipažįsta, kad gėręs alų vairavo automobilį. Jis prisipažįsta, nes yra kaltas dėl nesąmoningo poelgio, jog alkoholį vartojo prie turgaus teritorijos ir prie IKI parduotuvės. Dėl draudimo vairuoti neblaiviam jis žino, jis gailisi ir prižada, kad toks nesąmoningas poelgis nepasikartos. Papildomai nurodė, kad prie parduotuvės yra kalniukas, gal todėl judėjo jo automobilis. Jis viską atsimena, jog atvažiavęs jis išgėrė alkoholio ir norėjo eiti į parduotuvę, tik nepamena ar prie parduotuvės, bet kiek pamena jog, du policijos pareigūnai jo paprašė būnant automobilyje paeiti iki tarnybinio automobilio ir ten pasitikrino neblaivumą, pūtė į alkotesterį. Jis buvo išlipęs iš savo automobilio, nes policijos pareigūnai pasikvietė į tarnybinį automobilį, kadangi ten buvo alkotesteriai. K. P. jis nepažįsta, jis nežino, ar pastarasis galėtų jį apkalbėti nežino, tačiau yra dirbęs apsaugoje, buvo daug sulaikymų, todėl galėjo jis daug kam nepatikti. Jis pavartojęs alaus važiavo ir sustojo prie parduotuvės. Paaiškino, kad jis yra pensininkas ir gauna apie 300 Eur pensiją, žmona gauna nepilnus 300 Eur. Jeigu automobilis būtų konfiskuotas, tai jo ir žmonos negalėtų nuvežti iki poliklinikos, nes turi tik vieną transporto priemonę, kuria daugiausiai naudojasi sūnus, o jis tik iki poliklinikos, per mėnesį dėl tokių atvejų tenka važiuoti apie du kartus. Jo žmona į teismo posėdį atvykti negalėjo, nes sunkiai vaikšto, serga, be to, ji yra susinervinusi dėl tokio jo poelgio, ji jam pasakė, kad pats padarei, tai ir kentėk, bet kartu pragyveno apie 30 metų. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, jis paaiškino, kad jis parduotuvę atvažiavo apsipirkti, automobilį netvarkingai priparkavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas L. K. parodė, jog buvo gautas pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą, kad galimai neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį ir važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pranešėjas pranešė, kad automobilis sustojo prie IKI parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus prie parduotuvės, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė kur yra priparkuotas automobilis. Bendraujant su pranešėju, vairuotojas įjungė atbulinę eigą ir pradėjo judėti. Jie įjungė garso ir šviesos signalus, privažiavo prie automobilio, vairuotojas iškart sustojo. Jis priėjo prie vairuotojo, automobilis buvo užvestas, paprašė užgesinti automobilį, tada prie tarnybinio automobilio patikrino vairuotojo neblaivumą. Nustačius, kad vairuotojas neblaivus, jis paėmė iš vairuotojo automobilio raktelius. Tada maždaug po 20 minučių vėl patikrino alkotesteriu blaivumą, neblaivumas buvo virš 1,5 promilių. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir pilietis pristatytas į policijos komisariatą. Kai atvyko į įvykio vietą automobilis judėjo, vairuotojas sėdėjo už vairo, automobilis buvo užvestas bei judėjo atbuline eiga. Pavažiavo tik apie 1,5 metro, nes jie sustojo visai šalia parkavimo vietos. Ar automobilio viduje buvo alkoholio, jis neatsimena. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, bendravo kitaip, jautėsi, kad buvo neblaivus, nes kasdien su tokiais susitinka. Vairuotojas aiškino, kad buvo Kalvarijų turguje, ten kažką gėrė ryte ir tada važiavo namo bei į parduotuvę užvažiavo. Minėjo, kad gėrė ryte, tarp ryto ir pietų, kažkas tokio buvo. Paaiškino, kad gautame pranešime buvo nurodyti automobilio valstybiniai numeriai. Juos pranešėjas pasitiko prie IKI parduotuvės aikštelės, kai jie pakilo į kalną (duomenys neskelbtini) ir pranešėjas pasitiko iškart prie įvažiavimo, nurodė automobilį, kuris buvo nuo jų apie 10 metrų, jie pamatė judėjimo faktą ir iškarto sustabdė automobilį panaudojus garso ir šviesos signalus. Kai jie privažiavo, tarnybinio automobilio kairysis priekinis sparnas buvo prie automobilio galinės dalies, nes kai vairuotojas išlipo, automobilis pradėjo riedėti ir jie šaukė, kad įjungtų rankinį stabdį ir neįvažiuotų į tarnybinį automobilį. Su pranešėju bendravo jis pats, kuris pasakojo, kad važiavo paskui kaltinamojo automobilį nuo (duomenys neskelbtini), matė kaip vinguriavo, kelis kartus atsitrenkė į šaligatvį, įvažiavo prie parduotuvės. Bendraujant prie parduotuvės nurodė automobilį ir vairuotoją. Kaltinamasis nesielgė piktybiškai, bendravo geranoriškai, vykdė visus policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, tikrinosi neblaivumą du kartus. Pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. K. (M. K.) parodė, kad kiek atsimena buvo iškvietimas, kad važiavo neblaivus vairuotojas, nepamena koks automobilis. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini), gal (duomenys neskelbtini) g., kur tiksliai nepamena, jo tarnybiniame pranešime jeigu rašė, tai nurodyta tiksliau. Jiems atvažiavus prie IKI parduotuvės (duomenys neskelbtini) pamatė iš stovėjimo vietos išvažiuojantį nurodytą automobilį ir kai pamatė, kad automobilis išvažiuoja, jie iškart įjungė švyturėlius, automobilis sustojo. Jo kolega nuėjo pas vairuotoją, o tada buvo pirmas ir antras pūtimas, visa eiga tokia. Jis gali patvirtinti, kad automobilis stovėjimo aikštelėje važiavo, automobilis pavažiavo apie 3-5 metrus iš stovėjimo vietos ir jie sustabdė, kad daugiau nevažiuotų. Automobilis buvo sustabdytas įjungus švyturėlius ir garso signalą, automobilis iš karto sustojo. Kaltinamasis buvo išgėręs, akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas kažką jiems aiškino apie savo būklę, bet neatsimena ką, konkrečiau turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Ar automobilio viduje buvo rasti alkoholio buteliai, jis neprisimena. Su pranešėju bendravo, kuris pasakė, kad būtent šis automobilis važiavo nuo centro pusės, kai jie privažiavo tai parodė automobilį, kuris išvažinėjo. Pranešėjas paaiškinimo nerašė. Jis matė, kad išvažinėjo automobilis atgaline eiga. Kaltinamasis gal ne 5 metrus pavažiavo, gal 3 metrus pavažiavo, vaizdo įraše matoma, kad automobilis išvažiavęs ir nestovi taip, kaip kiti priparkuoti automobiliai. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, jis patvirtino juos. Pranešime pranešėjas nurodė, kad važiuojant automobilis galimai kliudė kitus automobilius, bet atvykus tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir nematė apgadinimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. P. parodė, kad įvykio datos neprisimena. Jis važiavo paskui kaltinamąjį, kuris kėlė grėsmę visuomenei dėl savo manevrų. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir sulaikė asmenį. Jis važiavo paskui nuo ten kur pastebėjo, nuo (duomenys neskelbtini), prie pasukimo į (duomenys neskelbtini), kaip vadinasi gatvė negali pasakyti, bet policijoje aiškiai nurodė. Asmenį sekė apie 10 minučių iki parduotuvės IKI, jam įtarimus sukėlė tai, jog važiavo priešpriešai, sustodavo važiuodamas, manevravo, veidrodėlius nulankstė. Parduotuvė IKI buvo (duomenys neskelbtini), ten kaltinamasis sustojo bei palikęs atrakintą automobilį, nuėjo į parduotuvę pirkti „šnapso“ po to grįžo, atvyko pareigūnai, kuriuos iškvietė. Automobilis buvo paliktas, kai kaltinamasis nuėjo. Kaltinamasis įvažiavo į aikštelę, paliko automobilį, o po to važiavo atbuliniu, vos neatsitrenkdamas į policijos pareigūnų automobilį. Atbuliniu pavažiavo kokį metrą, kai jau buvo apsipirkęs. Jis nematė, kad būtų vartojami alkoholio gėrimai būnant prie parduotuvės. Tai, kad automobilis judėjo, matė du policijos pareigūnai, kuriuos jis iškvietė. Kokia buvo kaltinamojo būklė tada sunku pasakyti, bet alkotesterio duomenys yra. Pagarsinus liudytojo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. A. savo kaltės dėl jam pareikštų įtarimų nepripažino. Parodė, jog 2019 m. rugsėjo 8 d. ryte jis nuvažiavo į Kalvarijų turgų. Apie 8 val., turguje išgėrė alaus 0,5 l. talpos skardinę. Ten nusipirko sendaikčių ir apie 14 val., važiavo namo vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs išskyrus alų ryte. Važiuodamas nuo Rasų kapinių likus apie 200 m. iki Orleano degalinės, jis važiuodamas vinguriavo, kadangi kelyje yra daug duobių ir kanalizacijos dangčių, kuriuos apvažinėjo. Privažiavo prie PC IKI, adresu (duomenys neskelbtini), pasistatė automobilį neįgaliųjų vietoje, nes turi neįgalumą. Įvažiavo į kraštutinę vietą priekiu. Jis buvo blaivus. Ar jis buvo nuėjęs į parduotuvę neprisimena. Jis sėdėdamas automobilyje išjungtu varikliu, vairuotojo vietoje, išgėrė degtinės 40 laipsnių stiprumo, iš butelio. Išgėrė 100 ar 150 g. Jis ruošėsi susitikti su sūnumi ir nesiruošė niekur važiuoti, jis nespėjo sūnui paskambinti. Prie jo priėjo pareigūnai. Kur jis tuo metu buvo ar sėdėjo automobilyje, jis neprisimena. Prisimena, kad sakė pareigūnams, kad alkoholį vartojo sėdėdamas automobilyje. Pareigūnai paprašė eiti prie tarnybinio automobilio ir alkotesteriu jam patikrino blaivumą. Jam davė pūsti du kartus, kiek pripūtė neprisimena, prisimena, kad virš 1,5 promilių. Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinamus gali paaiškinti, kad priekinės durelės kairės pusės apgadintos prieš metus, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo sugadintas rugsėjo 8 d. atsitrenkiant į kelio ženklą už Rasų kapinių už Zarasų stotelės, priekinis bamperis buvo įskilęs prieš tris dienas kieme. Teigia, kad automobilio būdamas neblaivus nevairavo (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 13.52 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) į PC „IKI“ automobilių aikštelę atvažiavo automobilis Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apgadino kitus automobilius, vairuotojas galimai neblaivus, nuėjo į parduotuvę. Nuvykus minėtu adresu prie įvažiavimo į aikštelę juos pasitiko pranešėjas ir ranka parodė į automobilį Opel Vectra, pilkos spalvos, važiuojant į įvažiavimą pastebėjo, kad iš stovėjimo vietos atbulomis išvažiuoja automobilis Opel Vectra valst. nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto įjungė specialiuosius garso signalus, mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Minėto automobilio vairuotojas iškart sustojo. Priėjus prie minėto automobilio matė, kad automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, automobilis buvo užvestas, automobilį vairavo R. A. (šis pateikė asmens dokumentus). Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus (nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo, sklido stiprus alkoholio kvapas). Iškart kolega davė papūsti į alkotesterį pirmą pūtimą, ir ėjo spausdinti kvitą. Po pūtimo buvo paimti automobilio rakteliai. Tuo metu automobilis Opel Vectra valst. nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo riedėti atbulas, nes buvo neįjungtas stovėjimo stabdis. Viskas užfiksuota vaizdo kamera esančia tarnybiniame automobilyje Opel Insignia valst. nr. (duomenys neskelbtini) (V1821). Pirmu patikrinimu 14.04 val. vairuotojui R. A. buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, antru patikrinimu 14.36 val. buvo nustatytas 1.59 promilių girtumas. R. A. paaiškino, kad alkoholį vartojo 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 7 val. ko ir kiek nepasakė. R. A. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS, pristatymo metu spec. priemonės ir fizinė jėga panaudota nebuvo. Automobilis Opel, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje Minsko pl. 21 (b. l. 21-23).

Identiškos aplinkybės nurodytos M. K. 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas L. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 13.52 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į PC „IKI“ automobilių aikštelę atvažiavo automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apgadino kitus automobilius, vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus minėtu adresu prie įvažiavimo į aikštelę juos pasitiko pranešėjas ir ranka parodė į automobilį Opel Vectra pilkos spalvos. Jiems važiuojant į įvažiavimą pastebėjo, kad iš stovėjimo vietos atbulomis išvažiuoja automobilis Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto įjungė specialiuosius garso signalus, mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Minėto automobilio vairuotojas iškart sustojo. Automobilis Opel Vectra jiems matant išvažiavo apie metrą, gal daugiau. Priėjus prie minėto automobilio matė, kad automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, automobilis buvo užvestas, automobilį vairavo R. A., šis jam pateikė asmens dokumentus, t. y. pasą. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus (nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo, sklido stiprus alkoholio kvapas). Jis iškart davė papūsti į alkotesterį pirmą pūtimą, ir ėjo spausdinti kvitą. Po pūtimo kolega paėmė automobilio raktelius. Tuo metu automobilis Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo riedėti atbulas, nes buvo neįjungtas stovėjimo stabdis. Viskas užfiksuota vaizdo kamera esančia tarnybiniame automobilyje Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (V1821). Pirmu patikrinimu 14.04 val. vairuotojui R. A. buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, antru patikrinimu 14.36 val. buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. R. A. paaiškino, kad alkoholį vartojo 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 7 val. ko ir kiek nepasakė. Apžiūrint automobilio Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną jokių butelių nepastebėjo. R. A. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS, pristatymo metu spec. priemonės ir fizinė jėga panaudota nebuvo. Automobilis Opel, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. P. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Star, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo priekyje jo važiuojantį automobilį Opel Vectra pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis važiavo nestabiliai, vinguriavo po visą kelią, prie Rasų kapinių stojo, vėl pajudėjo. Automobilio Opel Vectra vairuotojas važiuodamas už kapinių dešinės pusė galinio vaizdo veidrodėliu kliudė laikiną kelio ženklą ir nulaužė veidrodėlį. Nesustodamas važiavo toliau. Jis visą laiką važiavo iš paskos. Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvės „IKI“ adresu (duomenys neskelbtini). Jis atsistojo netoliese. Matė, kaip iš automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vairuotojas, pagyvenęs vyras, su akiniais. Vyras nuėjo į parduotuvę. Jis tuo momentu paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją, pasakė, kad sulauks pareigūnų. Pareigūnai atvažiavo gal per 7-10 minučių. Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas grįžo iš parduotuvės, atsisėdo į vairuotojo vietą. Tuoj atvažiavo pareigūnai. Jis jų laukė prie įvažiavimo į aikštelę ir ranka parodė į automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pat metu važiavo atbuline eiga. Jis tai gerai matė ir pareigūnai tai matė. Pareigūnai iškart įsijungė švyturėlius ir garsinį signalą. Automobilio Opel Vectra pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo išvažiavęs apie vieno metro atstumą, gal daugiau. Išgirdęs garsinį signalą, sustojo ir išjungė variklį. Jis matė, kaip pareigūnas nuėjo prie vairuotojo. Vėliau matė, kaip automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pajudėjo atbuline eiga. Vienas pareigūnas nustatinėjo vairuotojo girtumą alkotesteriu, o jis bendravo su kitu pareigūnu, paaiškino šiam situaciją ir išvažiavo. Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sėdėjo automobilyje grįžęs iš parduotuvės gal minutę, nes tuoj atvažiavo pareigūnai. Ką veikė automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kol pajudėjo nuo parduotuvės, jis nematė, nematė kas vyko salone, matė automobilio galinę dalį. Automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visą laiką važiavo vienas asmuo (b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra G. A. (b. l. 11).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Opel Vectra kaina Lietuvoje su PVM yra 2150 Eur, be PVM – 1776 Eur (b. l. 12).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis prie PC IKI su automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo neblaivus vyras, kuris apdaužė kelis kitus automobilius. Vyras nuėjo į parduotuvę (b. l. 2).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis Opel Vectra, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).

2019 m. rugsėjo 8 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. A. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, kalba nerišli ir nekoordinuoti judesiai; R. A. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 7 val. Patikrinus R. A. pirmojo tikrinimo metu 14.04 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas, o 14.36 val. – 1,59 promilių girtumas. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantys alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ išrašai – 2019 m. rugsėjo 8 d. 14.36 val. R. A. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, o 14.04 val. – 2,01 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. spalio 26 d. (b. l. 49-51).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro 112, kuriame girdimas pranešėjo (K.) ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis telefonu dėl galimai neblaivaus Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo (b. l. 62-63).

Byloje pateiktas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio V1821. Apžiūros atlikimo eiga Įrašo 03.32 min. tarnybinis automobilis atvažiuoja prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Prie įvažiavimo (esančio dešinėje) į aikštelės teritoriją stovi vyras (pranešėjas), kuris eina prie tarnybinio automobilio. Įsukant į įvažiavimą tarnybinis automobilis prasilenkia su išvažiuojančiu tamsios spalvos automobiliu ir prie pat įvažiavimo stovinčiu Opel markės raudonos spalvos automobiliu. 03.43 min. prasilenkus su raudonos spalvos Opel markės automobiliu matosi, kad prie iki parduotuvės eilėje stovėjęs (trečias eilėje) automobilis Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pajuda atbuline eiga ir sustoja. Pareigūnai sustoja jam prie galinės dalies. Iš tarnybinio automobilio keleivio pusė išlipęs pareigūnas eina prie automobilio Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo. Grįžta į automobilį. Antras pareigūnas eina lik pranešėjo. 04.31 min. automobilis Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pradeda riedėti atbuline eiga. Pareigūnas bėga prie automobilio Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybinis automobilis patraukiamas atgal. Matosi automobilio Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atvertos vairuotojo durelės. Prie vairuotojo ateina pareigūnas, atsineša Alkotesterį ir duoda vairuotojui pūsti į jį. Prie automobilio ateina antra pareigūnas su pranešėju. 05.50 min. Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio, gestikuliuodamas aiškina pareigūnui. Dešinės rankos delne kažką laiko ir atiduoda pareigūnui, su pareigūnu grįžta prie Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytų vairuotojo durelių. Pareigūnas pasižiūri į saloną ir uždaro dureles. Eina aplink automobilį, apžiūrį jį fotografuoja (b. l. 65).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų parodymai duoti teisme, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat kiti ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Kaltinamasis R. A. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo nepripažino. Kaip matyti iš kaltinamojo R. A. parodymų teisme, jo parodymai dėl jam pareikšto kaltinimo nebuvo nuoseklūs, nors kaltinamasis teigė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau nurodydamas įvykio aplinkybes, teigė jog kaltinime nurodytoje vietoje, t. y. ties parduotuve IKI, esančia (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau neigė, kad jų vartojęs transporto priemonę vairavo. Kaip matyti iš jo parodymų, jis teigė, kad įvykio dienos ankstyvą rytą – apie 8 valandą – būdamas Kalvarijų turguje suvartojo 1 litrą alaus ir praėjus ilgam laiko tarpui – 6 valandoms, alkoholio poveikio neturėjo būti, jis vairavo automobilį, tačiau, jo nuomone, neįmanoma išgėrus gražiai vairuoti automobilį mieste, o jis atvažiavo gražiai ir tvarkingai, todėl jeigu jis būtų tokio stovio vairavęs automobilį nuo turgaus, jis nežino kas atsitiktų. Teigė, kad degtinę jis vartojo tik tuo metu, kai sėdėjo automobilyje stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės IKI, tačiau išgėręs nevairavo, o transporto priemonė judėjo gal dėl to, kad prie parduotuvės yra kalniukas. Taigi aiškindamas įvykio aplinkybes, jis neigė savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, formaliai teigė, kad jis pripažįsta kaltę, tačiau jis iš esmės ginčijo esmines aplinkybes, jog jis būdamas (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį. Teismo vertinimu, tai laikytina kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija, kurią paneigia kiti byloje esantys duomenys.

Aplinkybes, kad kaltinamasis R. A. 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojai M. K., L. K. ir K. P., duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo K. P. parodymų, įvykio dieną jis važiavo paskui kaltinamąjį R. A. apie 10 minučių iki parduotuvės IKI ((duomenys neskelbtini)), jam įtarimus sukėlė tai, jog važiavo priešpriešais, sustodavo važiuodamas, manevravo, veidrodėlius nulankstė, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus; su policijos pareigūnais jis susitiko prie parduotuvės IKI, kur kaltinamasis buvo sustojęs ir nuėjęs į parduotuvę. Kaip paaiškino minėtas liudytojas, kaltinamasis įvažiavo į parduotuvės aikštelę, paliko automobilį, o grįžęs važiavo kokį metrą atbuline eiga, vos neatsitrenkdamas į policijos pareigūnų automobilį; vairavimo faktą matė du policijos pareigūnai, kuriuos jis iškvietė. Tokie parodymai nuosekliai buvo duoti ir apklausiant liudytoją K. P. ir ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad jis K. P. kvietė policijos pareigūnus dėl galimai neblaivaus vairuotojo ir pagal jo pranešimą išsiųstos pajėgos, užfiksuota BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse. Jo duotus parodymus patvirtina tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs policijos pareigūnų M. K., L. K. parodymai, kurie teigė, kad jie matė kaip kaltinamasis judėjo automobiliu atbuline eiga metrą ar keletą metrų iš stovėjimo vietos tol, kol buvo užblokuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Be to, kaip matyti iš liudytojo M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumas juos pagarsinus buvo patvirtintas bylą nagrinėjant teisme, priėjęs prie automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis matė, kad automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, automobilis buvo užvestas. Minėti duomenys paneigia kaltinamojo R. A. versiją, kad jis išgėręs nevairavo, o transporto priemonė judėjo gal dėl to, kad prie parduotuvės yra kalniukas. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi jie nėra suinteresuoti iškreipti bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, kaip matyti ir iš paties kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, jis nėra pažįstamas su apie įvykį pranešusiu K. P., kas galėtų sudaryti pagrindą abejoti šio liudytojo nešališkais parodymais.

Be kita ko, tai, jog R. A. vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Be to, vaizdo įraše matoma, kaip R. A. vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pajuda važiuodamas atgal iš automobilių stovėjimo aikštelės, matoma, jog kaltinamojo vairuotas automobilis yra pavažiavęs iš stovėjimo vietos ir nėra stovintis lygiagrečiai su gretimais automobiliais, tačiau kaltinamajam važiuoti automobiliu toliau objektyviai trukdo policijos pareigūnai su savo tarnybiniu automobiliu. Tai, kad R. A. buvo neblaivus, kai jis vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų duomenys, kuriuose yra matyti, kad iš karto, kai R. A. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam buvo patikrintas neblaivumas alkotesteriu ir atitinkamai 2019 m. rugsėjo 8 d. 14.36 val. R. A. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, o 14.04 val. – 2,01 promilių girtumas. Taip pat teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad jiems kaltinamasis atrodė akivaizdžiai neblaivus.

Kaip patvirtino kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu, jam yra žinomas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, teigė, kad būdamas prie parduotuvės IKI vartojo degtinės. Kaip konstatuota anksčiau, R. A. vairavimo faktas yra nustatytas. Taigi darytina išvada, kad jis sąmoningai nepaisė draudimo vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog R. A. 2019 rugsėjo 8 d., apie 14:00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Teismas pažymi, kad nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas buvo pareiškęs prašymą bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir spręsti dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau esant kaltinamojo deklaratyviam kaltės pripažinimui, kategoriškai neigiant vairavimo vartojus alkoholinius gėrimus faktą, su sutrumpinto įrodymo tyrimo atlikimo galimybe nesutiko prokuroras, teisme buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas. Kaltės neigimas, padarius nusikalstamą veiką, eliminuoja galimybę taikyti laidavimo institutą, kuris galimas tik esant visoms BK 40 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaip minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. A., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, anksčiau nėra teistas (b. l. 52), baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 53-57), yra pensininkas, vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus pačią švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – baudą, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis, negu įstatyme įtvirtintas jos minimumas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam R. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 MGL dydžio, t. y. 5000 Eur, bauda.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. 14.04 val. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 14.25 val. (dvi dienas) (b. l. 32-33). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo kėlė klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo tikslingumo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis protingumo principu atsižvelgtina į tai, kad R. A. yra pensininkas, anksčiau nebaustas, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-122-719/2019). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra, kaltinamąjį R. A. charakterizuojančios aplinkybės įvertintos parenkant ir skiriant bausmės rūšį bei dydį, paskiriant kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį, nustatant iš esmės minimalų baudos dydį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje (pagal naują įstatymo redakciją – 281¹ straipsnio 1 dalyje) numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 (281¹) straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad R. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis R. A. pasielgė itin neatsakingai, vairuodamas automobilį, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, savo veiksmais sukeldamas realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones R. A. taikytina 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kita baudžiamojo poveikio priemonė dėl kurios taikymo šiuo atveju spręstina – turto konfiskavimas. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 str. 2 d.). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o G. A. (b. l. 11). Iš bylos duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. A. buvo žinoma, kad jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimui daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju išieškotina iš R. A. valstybės naudai pinigų suma, atitinkanti jo vairuoto automobilio Opel Vectra vertė be PVM, t. y. 1776 Eur. Neskirti R. A. šios baudžiamojo poveikio priemonės pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai daryti.

Dėl kitų klausimų

R. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 43-45), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. A. vardu (įdėtas į voką ir prisegtą prie galinio bylos viršelio), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d., turto saugotoja paskiriant G. A. (b. l. 16). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku (prisegtas prie bylos galinio viršelio) – paliktinas saugoti byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. A. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. 14.04 val. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 14.25 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, konstatuojant, kad likusi baudos dalis yra 2 800 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 1776 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus).

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. A. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos galinio viršelio), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku (prisegtas prie bylos galinio viršelio) – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. A., kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė