- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-251-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38641-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- R. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, kuri, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, sumažinta iki 2800 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1,7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi R. A. uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei paskirtas turto konfiskavimas, išieškant automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 1776 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. A. nuteistas už tai, kad 2019 rugsėjo 8 d., apie 14:00 val., Vilniuje, Juodajame kelyje ties pastatu Nr. 35, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę visiškai prisipažino, todėl teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Apeliantas taip pat nurodo, kad niekada nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, gyvena kartu su žmona, kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga slauga ir priežiūra bei pagalba ūkio darbuose. Pažymima, kad jiems labai reikalinga transporto priemonė nuvykti į medicinos paslaugų įstaigas. Jo manymu, yra visi pagrindai atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas dalinai tenkinamas.
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas savo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs veiką ir netaikė BK 64¹ straipsnio, suteikiančio teisę skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, taip pat mano, kad yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
5. R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad automobilį vairavo blaivus, tačiau neneigė ryte gėręs alaus. Pradėjus gesti automobiliui jis užvažiavo į aikštelę kur ketino palikti automobilį ir ten sėdėdamas automobilyje išgėrė 100-150 gramų degtinės. Apklausiamas teismo posėdyje R. A. jau teigė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad įvykio dieną jis atsikėlė labai anksti, 3 valandą ir išvažiavo į Kalvarijų turgų, kur retkarčiais prekiauja. Apie 8 val. turguje pusryčiaudamas jis išgėrė apie litrą alaus, tikėdamasis, kad, kai reiks vykti namo alkoholis bus jau išgaravęs. Apie 13.30 val. jis išvažiavo namo. Važiuojant pradėjo gesti mašina, jis įsuko į aikštelę prie parduotuvės ir ten susinervinęs išgėrė dar 150 gramų su savimi turėtos degtinės, po ko į aikštelę atvažiavo policijos pareigūnai. Ar jis tuo metu jau buvo išlipęs iš automobilio gerai neatsimena, teigia, kad pavartojęs degtinės su automobiliu daugiau nevažiavo (b.l. 92). Iš šių nuteistojo R. A. parodymų matyti, kad jis pripažino esmines faktines aplinkybes, tai yra, kad vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį. Nuteistasis parodė, kad suvokė jog automobilį vairuoja išgėręs alkoholio, neginčijo jam nustatyto neblaivumo laipsnio, teigė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė ir tikino, kad ateityje tai nepasikartos. Kolegija remdamasi šiomis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. A. savo kaltės nepripažino ir ištaiso šią klaidą – nustato, kad R. A. atsakomybę lengvina tai kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6. Nustačius R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš naujo svarstytinas jam skiriamos bausmės – baudos dydžio klausimas. R. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau visas baudas yra sumokėjęs, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra pensininkas, jo sutuoktinė taip pat pensijinio amžiaus. Į bylą pateikti dokumentai ( b.l. 129–132) liudija jog sutuoktinė serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, kurioms gydyti nuolat patiriamos išlaidos medikamentams įsigyti. Apeliantui kartu su bausme buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotinos transporto priemonės vertę pinigais. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija sprendžia, kad apeliantui skirtina BPK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda nustatant ilgesnį jos sumokėjimo terminą nei numatyta įstatymo. Taip pat konstatavus, kad R. A. savo kaltę pripažino, jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam skirtina bausmė mažintina viena trečdaliu.
7. Apeliantas skundu taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis), o taip pat esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šių sąlygų buvimas leidžia svarstyti BK 40 straipsnio taikymo galimybę, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, tačiau kolegijos nuomone vien jų atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, kad įvertinus tai, jog nuteistasis R. A. yra pensijinio amžiaus, jo charakteris ir pažiūros yra susiformavusios, tai yra savarankiška brandi asmenybė nėra pagrindo manyti, kad, jo žmona gali daryti jam veiksmingą teigiamą įtaką, todėl laidavimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. A. skirtą 60 MGL dydžio baudą sumažinti iki 50 MGL (2500 Eur) dydžio. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir nustatyti galutinę 1667 Eur dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti R. A. laikino sulaikymo laiką dvi dienas, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis) ir nustatyti, kad R. A. privalo sumokėti 1467 Eur baudą per vienerius metus šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.