Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. L.-K., ieškovės atstovei advokatei Galinai Marozovai, institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L.-K. ieškinį atsakovui J. L.-K., institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos jurisdikcijos

2016 m. kovo 31 d. teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog J. L.-K. Poznanės teisme, Lenkijoje, pateikė ieškinį L. L.-K. dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.

Pažymėtina, kad siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu, tarptautiniame civiliniame procese yra nustatytas lis pendens institutas. Tai reiškia, kad iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismą atsisakyti nagrinėti bylą, kai tokia pat byla jau iškelta užsienio valstybės teisme. Bylų tapatumas nėra siejamas su ieškinio reikalavimo ir jo teisinio pagrindo tapatumu, o tik su ieškinio faktinio pagrindo tapatumu; nereikalaujama, kad bylos būtų visiškai tapačios, pakanka, jog jos tarpusavyje susijusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-102/2010).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. sausio 3 d. Poznanės apeliacinio teismo nutarime nurodyta, jog ši byla nepriklauso Lenkijos teismų jurisdikcijai. Minėtame nutarime nurodyta, jog Lenkijos teismai neturėjo jurisdikcijos pareiškimo padavimo dieną, t.y. 2016 m. vasario 2 d., kadangi ieškinio pateikimo teismui dieną buvo tokios faktinės aplinkybės: L. L.-K. jau vienerius metus gyveno Lietuvoje, o J. L.-K. - dvejus metus -Norvegijoje. Todėl tuo metu, kaip ir dabar, nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad byla turi būti nagrinėjama Lenkijos teisme. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – „Briuselis II bis“), byla yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismui.

Dėl santuokos nutraukimo

Įstatymas kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, tai reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodo santuokos nutraukimo priežastį tai, jog atsakovas buvo jai neištikimas, nesirūpino šeima. Tačiau ieškovė nepateikė jokių pagrįstų ir patikimų ir leistinų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo neištikimybę, su kuria įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija (CPK 178 straipsnis).

Vertintina, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje, atsakovas didžiąją laiko dalį praleisdavo dirbdamas Norvegijoje, dėl ko praktiškai nedalyvavo bendrame šeimos gyvenime, kas sudarė nepalankią situaciją šeimos santykių išsaugojimui. Ieškovė, nors ir žinojo, kad atsakovas dirba Norvegijoje, nedėjo didelių pastangų gyventi išvažiuoti gyventi kartu su atsakovu į šią šalį ir tokiu būdu nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių.

Pažymėtina, kad nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Apibendrinant laikytina, kad šalys neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, dėl ko santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nutraukus santuoką šalims paliktinos pavardės: „L.-K.“, „L.-K. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė rūpinasi ir išlaiko šalių nepilnamečius vaikus G. L.-K. ir B. L.-K., kurie šiuo metu gyvena su ieškove. Tarp ieškovės ir vaikų jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų G. L.-K. ir B. L.-K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės darbinės pajamas, gaunamas iš individualios veiklos sudaro apie 100,00 Eur per mėnesį. Byloje rašytinių įrodymų apie atsakovo pajamas, nėra. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad šalys transporto priemonių, nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Ieškovės paaiškinimais byloje nustatyta, jog atsakovas dirba virtuvės šefu Norvegijoje, jo vidutinės darbinės pajamos yra apie 3000,00 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikia savo mėnesines išlaidas, iš kurių matyti, kad savo poreikių patenkinimui atsakovas išleidžia apie 2200,00 Eur. Šiuo metu ieškovė su savo dviem nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute, kurio nuomos kaina per mėnesį yra 230,00 Eur., buto komunaliniai mokesčiai sudaro apie 300,00 Eur. Šalių nepilnametė dukra G. L.-K. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę Klaipėdos Vitės pagrindinėje mokykloje, lanko šokių, kulinarijos, ir kt. būrelius, sūnus B. L.-K. lanko anglų kalbos būrelį. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaikų rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Ieškovė reikalauja po 350,00 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. L.-K. ir B. L.-K. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė, patikslindama ieškinį teismo posėdžio metu, pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą. Pagal CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas nuo 2014 m. yra vaikams sumokėjęs 3178,45 Eur. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 150,00 Eur per mėnesį. Konstatuotina, kad atsakovas išlaikymą vaikams teikė nepastoviai, nereguliariai, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius. Ieškovė prašo priteisti 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (t.y. po 150,00 Eur už 36 mėnesių x 2 vaikai).

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikams tenkintinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. balandžio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016 m. balandžio mėn., skaičiuojant po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį bei iš tos sumos atėmus atsakovo sumokėtus pinigus - 3178,45 Eur. Iš viso iš atsakovo priteistina 7 621,55 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (10 800,00 Eur – 3178,45 Eur).

Dėl turto padalijimo

Ieškovė prašo priteisti jai šiuos nekilnojamuosius daiktus: garų puodą (1000,00 Eur), dulkių siurblį „Electrolux“ (100 Eur), virdulį „Electrolux“ (25 Eur), magnetolą ,,Philips” (30 Eur), mikserį „Bosch” (20 Eur), dviratį (200 Eur), biuro stalą (200 Eur), plaukų džiovintuvą „Philips” (30 Eur), fotoaparatą Nikon D90 (30 Eur;), mobilųjį telefoną Nokia Lumia (20 Eur); atsakovui prašo priteisti šiuo nekilnojamuosius daiktus: fotokamerą Nikon D3100 (250 Eur), rudą knygų spintą (200 Eur), raudoną knygų spintą (100 Eur), DVD grotuvą Sony (30 Eur), virtuvinius peilius (100 Eur), mobilųjį telefoną Samsung A300 Galaxy A3 (180 Eur). Atsakovui prašo priteisti: fotokamerą Nikon D3100 (250 Eur), rudą knygų spintą (200 Eur), raudoną knygų spintą (100 Eur), DVD grotuvą Sony (30 Eur), virtuvinius peilius (100 Eur), mobilųjį telefoną Samsung A300 Galaxy A3 (180 Eur). Teismo posėdžio metu, patikslindama ieškinio reikalavimą, pateikė prašymą priteisti iš atsakovo vaikams kilnojamuosius daiktus: vaikų kambario spinta, dvi vaikų lovas, komodą (vertė – 500,00 Eur), žaislinė virtuvėlę (80 Eur ), mėlynas sukamas krėslas - kiaušinis (80,00 Eur).

CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nukrypti nuo minėto bendro turto lygių dalių principo galima tik išimtinais CK numatytais atvejais. Nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šalims priklausančio ir dalintino bendro turto lygių dalių principo dalijant daiktus ir buitinę techniką. Teismas laiko, kad ieškovės prašomas priteisti šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto kilnojamojo turto padalijimo variantas yra protingas ir proporcingas – šalims tenka dalis baldų ir kitų buities reikmenų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintinas pilna apimtimi.

Sutuoktinių kilnojamuosius daiktus padalinus lygiomis dalimis, vadovaujantis ieškovės nurodytomis daiktų vertėmis (kurioms atsakovas neprieštaravo), šalims piniginės kompensacijos nepriteistinos.

CK 3.120 straipsnis nurodo, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu, turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Ieškovė nurodė, kad tokį turtą, skirtą vaiko poreikiams tenkinti, sudaro: vaikų kambario spinta, dvi vaikų lovos, komoda, žaislinė virtuvėlė, mėlynas sukamas krėslas - kiaušinis. Vadovaujantis minėta teisės norma, šie daiktai nedalintini ir perduotini ieškovei, nepriteisiant už juos kompensacijos.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, nustatant, jog atsakovas turėtų bendrauti su vaikais tik dalyvaujant ieškovei ir neišvežant vaikų iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas prašo teismo nespęsti klausimo dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, jog atsakovas turėtų bendrauti su vaikais tik dalyvaujant ieškovei ir tik Lietuvoje, t.y. neišvežant vaikų iš Lietuvos Respublikos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 str. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais G. L.-K. ir sūnumi B. L.-K. tvarka: nustatytinas atsakovui šešių mėnesių pereinamasis su vaikais bendravimo terminas, išskirtinai lankant vaikus ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaikų poreikius ir interesus, suteikti atsakovui teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9 val. 00 min. paimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 17 val. 00 min.; atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“,“Viber“) vieną dieną per savaitę, t.y. ketvirtadieniais nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., toks bendravimas neturi trukdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaikų; atsakovas turi teisę lankytis vaikų ugdymo įstaigose ir domėtis jų lavinimo ir mokymosi procesu, o ieškovė privalo atsakovui teikti informaciją apie vaikus – apie sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, tenkina ieškovės prašymą leisti atsakovui bendrauti su vaikais neišvežant vaikų iš Lietuvos Respublikos ribų. Nustačius tokią vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, būtų užtikrinta, stiprinant giminystės ryšius, vaikų teisė bendrauti su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus santykiams tarp šalių ir vaikų bendravimo srityje šios sąlygos gali būti pakeistos vieno iš jų reikalavimu. Taip pat išlieka galimybė šalims dėl bendravimo su vaiku kitos tvarkos susitarti gera valia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 2 ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta apie 73 proc. reikalavimų), o laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu, 2016 m. balandžio 21 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 193 Eur žyminį mokestį. Nustatyta, kad ieškovei, patikslinus ieškinio reikalavimus, turėjo būti sumokėtas 558 Eur žyminis mokestis (465,00 Eur už turtinius reikalavimus ir 93 Eur už neturtinius reikalavimus).

Konstatuotina, kad patenkinta 73 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų. Pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei sumokėjus 193 Eur žyminio mokesčio ir teismui patenkinus 73 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 42 Eur žyminio mokesčio ieškovei bei iš atsakovo priteistina 365 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 99 Eur (136,07 Eur x 73 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir iš ieškovės valstybei priteistina 37,07 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp L. L.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. L.-K., gim. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „L-K“, „L-K“.

Nustatyti vaikų G. L.-K., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. L.-K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. L.-K..

Priteisti iš atsakovo J. L.-K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. L.-K. ir B. L.-K. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2016 m. kovo 31 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Priteisti atsakovo J. L.-K. nepilnamečiams vaikams G. L.-K. ir B. L.-K. 7 621,55 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą penkiasdešimt penkis centus) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti L. L.-K. vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei L. L.-K. turtą asmeninės nuosavybės teise: garų puodą (1000,00 Eur), dulkių siurblį „Electrolux“ (100 Eur), virdulį „Electrolux“ (25 Eur), magnetolą ,,Philips” (30 Eur), mikserį „Bosch” (20 Eur), dviratį (200 Eur), biuro stalą (200 Eur), plaukų džiovintuvą „Philips” (30 Eur), fotoaparatą Nikon D90 (30 Eur;), mobilųjį telefoną Nokia Lumia (20 Eur).

Priteisti atsakovui J. L.-K. turtą asmeninės nuosavybės teise: fotokamerą Nikon D3100 (250 Eur), rudą knygų spintą (200 Eur), raudoną knygų spintą (100 Eur), DVD grotuvą Sony (30 Eur), virtuvinius peilius (100 Eur), mobilųjį telefoną Samsung A300 Galaxy A3 (180 Eur).

Perduoti ieškovei L. L.-K. vaikų poreikiams tenkinti skirtus daiktus: vaikų kambario spintą, dvi vaikų lovas, komodą, žaislinę virtuvėlę, mėlyną sukamą krėslą – kiaušinį.

Nustatyti atsakovo J. L.-K. bendravimo su vaikais G. L.-K. ir B. L.-K. tvarką:

nustatyti atsakovui J. L.-K. šešių mėnesių pereinamąjį su vaikais G. L.-K. ir B. L.-K. bendravimo terminą, išskirtinai lankant vaikus jų gyvenamojoje vietoje tris valandas, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaikų poreikius ir interesus, iš anksto, t. y. prieš savaitę suderinus visas galimas aplinkybes su ieškove, suteikti atsakovui J. L.-K. teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9 val. 00 min. paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 17 val. 00 min., neišvežant vaikų iš Lietuvos Respublikos ribų; atsakovas J. L.-K. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“,“Viber“) vieną dieną per savaitę ketvirtadieniais nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., toks bendravimas neturi trukdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaikų;atsakovas J. L.-K. turi teisę lankytis vaikų ugdymo įstaigose ir domėtis jų lavinimo ir mokymosi procesu, o ieškovė L. L.-K. privalo atsakovui teikti informaciją apie vaikus G. L.-K. ir B. L.-K. – apie jų sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos ar papildomo ugdymo pasikeitimus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. L.-K. 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ieškovei.

Priteisti iš atsakovo J. L.-K. 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo J. L.-K. 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės L. L.-K. 37,07 Eur (trisdešimt septynis eurus septynis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Palikti galioti teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.