Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-4218-399/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2-4218-399/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01563-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Ieškovas
Ergo Insurance SE
Atsakovas
UAB „BCB group“
Advokatai
Ingrida Varanavičė
Civilinė byla Nr. e2-4218-399/2019Proceso Nr. 2-28-3-01563-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos;3.2.6.5. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Marijampolė
Marijampolės pylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,dalyvaujant ieškovo Ergo Insurance SE atstovui advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovo UAB „BCB group“ atstovui advokatui M. V.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo atsakovui UAB „BCB group.“

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Ergo Insurance SE (toliau ieškovas) pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „BCB group“ (toliau atsakovo) ieškovui 7513,50 EUR išmokėtą draudimo išmoką 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo šias faktines ir teisines aplinkybes:

2016-01-06 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė M. S. priklausančią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas.

Ieškovė eismo įvykio buvo apdraudusi transporto priemonės „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko dėl šios transporto priemonės vairuotojo kaltės, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Ieškovė, gavusi pranešimą iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) apie 2018-01-06 eismo įvykį bei žalos dydį patvirtinančius dokumentus, 2018-05-15 išmokėjo 7513,50 Eur draudimo išmoką.

Draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, buvo sudaryta 2015-10-13 tarp ieškovės ir UAB „Marijampolės automobilių turgus“. Ieškovė žalos administravimo procese išsiaiškino, kad 2015-12-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrovė „Marijampolės automobilių turgus“ transporto priemonę „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei UAB „BCB Group“. Atsakovė savo, kaip draudėjo pareigų, nevykdė, todėl jai tenka pareiga atlyginti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką žemiau nurodytais pagrindais.

Dėl nepranešimo apie draudimo sutarties teisių ir pareigų perėjimą

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turėjo pareigą pranešti ieškovei apie nuosavybės teisės į minėtą transporto priemonę perėjimą, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Ieškovė apie transporto priemonės savininkų pasikeitimą, sužinojo tik 2016 m. gruodžio mėnesį, iš VĮ “Regitra” gavusi 2015-12-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Nepranešdamas draudėjui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat nepateikdamas savo duomenų bei nesumokėdamas papildomos draudimo įmokos dėl draudimo rizikos pasikeitimo, jei tai būtina, tačiau vairuodamas transporto priemonę, naujasis transporto priemonės savininkas prisiima iš tokių savo veiksmų kylančią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014).

Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 str. 3 d.), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Pagal draudimo sutartį draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Vieno iš bendrųjų prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo – ypatingą svarbą draudimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. LR CK 6.993 str. 1 d. nustatyta draudėjo pareiga suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 (aktuali redakcija) dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 62.2 p. numatyta, tais atvejais, kai draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. ir Taisyklių 62.2 p. pagrindu atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei 50 proc., t.y. 3756,75 Eur, išmokėtos draudimo išmokos.

Dėl nepranešimo apie eismo įvykį

Ieškovė apie 2016-01-06 eismo įvykį sužinojo 2016-02-25 gavusi pranešimą iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Atsakovė apie eismo įvykį ieškovei nepranešė, taipogi nepateikė ieškovei informacijos ar dokumentų apie eismo įvykio aplinkybes ir žalos dydį, nukentėjusius asmenis, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių bei nevykdė draudiko nurodymų pateikti atitinkamus duomenis, t.y. nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. numatytų pareigų.

Draudimo sutartis ir TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. nustato pareigą transporto priemonės valdytojui per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis tik nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones, negavo jokių paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių.

Jei atsakovė būtų laiku pateikusi informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, ieškovė būtų galėjusi nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Atsakovė nepranešė apie 2016-01-06 eismo įvykį, nesuteikė informacijos apie jį, delsė atsakyti į ieškovės prašymus, todėl bylos administravimas užtruko. Be to, ieškovė pati turėjo surinkti informaciją apie transporto priemonės „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus eismo įvykio dienai. Šių aplinkybių visuma lėmė, jog ieškovė negalėjo operatyviai administruoti žalos bylos ir draudimo išmoką, atlyginant nukentėjusiam asmeniui 2016-01-06 eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėjo tik 2018-05-15, taigi, dėl atsakovės veiksmų užtrukus žalos administravimui buvo pakenkta ir žalą patyrusio asmens interesams.

Pagal TPVCAPDĮ 22 str. numato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio Įstatymo nustatytą pareigą informuoti apie įvykį draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių” 60.3 p. numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p., 22 str. ir Taisyklių 60.3 p., atsakovė turi pareigą ieškovei atlyginti 20 proc., t.y. 1502,70 Eur, išmokėtos draudimo išmokos.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

Bylos adminsitravimo metu pateikti duomenys pagrindžia, kad transporto priemonės “BMW X6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. nepasiliko eismo įvykio vietoje ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos, neiškvietė policijos pareigūnų.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 53.4. punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 pasisakė, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė TPVCAPDĮ 12 str., 22 str. 1 d. 4 p. ir Taisyklių 53.4 p. pagrindu turi pareigą grąžinti ieškovei 100,00 proc., t.y. 7513,50 Eur, išmokėtos draudimo išmokos.

Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo grindžiamas trimis pagrindais, kurie numato skirtingas maksimalias priteistinos sumos ribas. Kadangi vienas suteikia teisę reikalauti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos ir tai apima kitais pagrindais prašomas priteisti sumas, ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 7513,50 Eur sumą.

Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai motyvais bei argumentais išsakytais teismo posėdžių metu ir įrodymais pateiktais į bylą. Nesutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką nevertindamas faktinių aplinkybių ir neanalizuodamas užsienio valstybės draudimo bendrovės pateiktų dokumentų, nurodė jog negali nei paneigti, nei patvirtinti ar buvo privalomas policijos pareigūnų ar medicinos pagalbos kvietimas į eismo įvykio vietą, paaiškino, kad draudimo išmoka susideda ne tik iš automobilio apgadinimo, bet ir iš nukentėjusiojo „asmens traumos“, kuri apima tiek sveikatos sužalojimą, tiek patirtą psichologinį stresą ir dvasinius išgyvenimus. Mano, kad atsakovas atsakingas už žalą ir turi ją atlyginti, tai yra teigia jog yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti

Atsakovas ieškinio nepripažino visiškai.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinio teisiniu pagrindu yra nurodomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 (aktuali redakcija) dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (toliau Taisyklės), pažeidimas. Ieškovės manymu, atsakovė neteisėti veiksmai, kurių pagrindu yra atsiradusi ieškovės teisė į atsakovę, pasireiškia neinformavimu apie draudimo sutarties teisių ir pareigų perėjimą, nepranešimu apie eismo įvykį bei pasišalinimu iš įvykio vietos. Dėl to, ieškovės manymu, atsakovei yra atsiradusi prievolė ir pareiga atlyginti - grąžinti ieškovei 100,00 proc., t.y. 7513,50 Eur, išmokėtos draudimo išmokos.

Vienu iš ieškinio teisinių pagrindų yra nurodomas TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. pažeidimas, t.y. pareigos informuoti draudiką apie draudimo sutarties teisių ir pareigų perėjimą pažeidimas, tačiau šios teisinės normos taikymą ieškovė aiškina pernelyg plačiai ir nutoldama nuo esminių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslų. Ieškovė siekia nepagrįstai susiaurinti savo, kaip draudikės, atsakomybės ribas bei TPVCAPDĮ prievolę atlyginti trečiojo asmens žalą perkelti ant transporto priemonių valdytojo.

Visų pirma pažymėtina tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas - garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (ir. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais. Tokios nuostatos laikomasi ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atžvilgiu.

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 11-1075/2019).

Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, regreso teisė į transporto priemonės valdytojus gali būti įgyjama tik išimtiniais atvejais. Formalūs ar neesminiai TPVCAPDĮ nuostatų pažeidimai negali būti laikytini teisiniu pagrindu ar priežastimi draudiko regreso teisei į transporto priemonės valdytojus atsirasti.

Pasišalinimas iš įvykio vietos yra viena iš TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių kuomet draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, tačiau teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e5K-3-650- 686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sprendžiant ar ši išimtis esamu atveju gali būti taikytina, visų pirma turėtų būti atkliktas byloje esančių įrodymų bei faktinių aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu bei atsakovės valdytos transporto priemonės dalyvavimu joje, vertinimas. Ieškovė, reikšdama reikalavimą visų pirma turi pateikti įrodymus, jos atsakovė dalyvavo eismo įvykyje, padarė žalą bei pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina tai, kad įrodymų, patvirtinančių šių aplinkybių egzistavimą, ieškovė nepateikia.

Ieškovė, pateiktame ieškinyje nurodo, kad atsakovės automobilio dalyvavimas eismo įvykyje bei pasišalinimas iš įvykio vietos yra pagrįstas draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) byla. Susipažinus su ieškinio priede pateikta minėtos draudimo bendrovės byla, matyti, kad jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykyje būtų dalyvavusi atsakovei priklausiusi transporto priemonė, nėra. Minėtos draudimo bendrovės eismo įvykio byloje nėra pateiktas joks oficialus policijos protokolas ar raportas apie eismo įvykį, kuriame būtų dalyvavusi transporto priemonė BMW X6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje yra pateikta vienintelė eismo įvykį mačiusio liudytojo anketa, kurioje pateikiama informacija apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo asmens M. S. automobilis. Pažymėtina tai, kad šioje anketoje pateikta informacijos yra neišsami, duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykyje būtų dalyvavęs atsakovei priklausantis automobilis, nėra. Minėtoje anketoje, kuri užpildyta 2016-01-25, M. F. nurodo, kad jis 2016-01-06 matė eismo įvykį, kurio metu baltos spalvos BMW X6 nubrozdino taksi automobilį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių duomenų apie BMW X6 valstybinį numerį ar kitus jo identifikacinius duomenis, minėtoje anketoje nėra pateikta. Įvertinus anketos užpildymo laiką (užpildyta praėjus beveik dvidešimčiai dienų nuo tariamo eismo įvykio dienos), taip pat tai, kad joje nėra užfiksuota jokių duomenų, patvirtinančių atsakovei priklausančios transporto priemonės dalyvavimą jame, konstatuoti, jog eismo įvykyje dalyvavo ir iš jo pasišalino atsakovei priklausanti transporto priemonė, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovė, gavusi ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, 2018-08-27 elektroniniu laišku nurodė, jog jai nėra žinoma jokia informacija apie eismo įvykį, kuriame būtų dalyvavusi atsakovei priklausanti transporto priemonė bei paprašė pateikti išsamesnę informaciją apie eismo įvykį. Atsakydama į prašymą, ieškovė nurodė, kad visos aplinkybės ir informacija yra nurodyta regresinėje pretenzijoje. Paprašius pateikti eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės nuotraukas, ieškovė 2018-08-28 elektroniniu laišku atsiuntė 2016-03-03 turto vertinimo raportą, kuriame fiksuojami transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Kaip matyti iš raporto fotonuotraukų, transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra taksi automobilis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog aukščiau minimoje draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) anketoje pateikiama informacija yra visiškai netiksli ir neobjektyvi.

Atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi, neišsamūs bei nepatikimi. Jokie duomenys, patvirtinantys jog atsakovei priklausanti transporto priemonė būtų dalyvavusi eismo įvykyje bei iš jo pasišalinus, byloje nėra pateikti. Akcentuojama, kad atsakovė apie tariamą eismo įvykį bei pasišalinimą iš jo, sužinojo tiktai iš ieškovės reikalavimo 2018 metų rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teiginiai neva atsakovės automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ar tuo labiau pasišalino iš jo, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

Tuo pačiu yra nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išmokėtą draudimo išmokos sumą. Pažymėtina tai, kad ieškovė, prieš išmokėdama draudimo išmokos sumą privalėjo visapusiškai ir išsamiai susipažinti su draudimo bylos medžiaga. Sprendimą dėl išmokos išmokėjimo turėjo priimti tik nustačius, jog pateikta informacija nekelia jokių abejonių ir yra teisinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinio nepripažino visiškai, palaikė poziciją išdėstytą atsiliepime, nurodė, kad atsakovas teigia jog nedalyvavo jam priklausantis automobilis eismo įvykyje, nesutinka, kad pasišalino iš eismo įvykio, ieškovas neįrodė ieškinio ir jis turi būti atmestas.

Ieškinys netenkinamas.

Byloje esančiame Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (toliau ĮTPVCAPDS liudijime) yra duomenys, kad draudimo sutartis sudaryta 2015 spalio 17 d. ir galioja iki 2016 m. balandžio 16 d. 24 valandos, draudėja UAB Marijampolės turgus, draudikas Ergo Insurance SE (toliau Ergo), apdraustas automobilis BMW X6 XDRIVE 35D, valst Nr. (duomenys neskelbtini),(toliau automobilis) nurodyta jog draudimo apsauga suteikiama ir (duomenys neskelbtini).

Ieškovas 2016 m. vasario 26 d. kreipėsi į draudėją UAB Marijampolės turgus ir prašė užpildyti pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 6 d.

Po to 2016 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į VĮ Regitra ir prašė suteikti informaciją, tai yra prašė pateikti automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. 2016 m. gruodžio 6 d. VĮ Regitra pateikė ieškovui automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje yra duomenys jog 2015 m. gruodžio 18 d. UAB Marijampolės turgus pardavė UAB „BCB group“ automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikta kita to paties automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra duomenys, kad 2016 m. gegužės 5 d. pardavėja UAB „BCB group“ pardavė automobilį UAB „Armando grupė“. Atsakovo atstovas, teismui pateikė UAB „BCB group“ pranešimą, kad neturi bendrovė duomenų jog eismo įvykio dienai transporto priemonė būtų išvykusi į užsienį, kelionės lapai tai dienai nebuvo užpildyti. Automobiliu naudojos plėtros vadovas G. S..

Ieškovas užsienio draudimo bendrovei 2018 m. gegužės 17 d. pervedė 8259,91 (duomenys neskelbtini) svarą (, toliau svarą, GBP) išmoką.

2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tai yra pateikė pretenziją, kurioje nurodė duomenis (duomenys neskelbtini) ir prašė per 14 d. pervesti į nurodytą sąskaitą 7513,50 EUR žalos atlyginimo regreso tvarka, pateikė žalos reguliavimo medžiagą, susidedančią iš dviejų lapų.

Pranešime apie draudimo išmoką už valst. Nr. BN (Regresas) nurodyta įvykio data 2016 m. sausio 6 d. tas pats žalos bylos numeris, draudimo išmoka 6 776,87 EUR, išmokos gavėjas (duomenys neskelbtini) (toliau išmokos gavėjas ir užsienio draudimo bendrovė).

Atsakovas prašė ieškovo pateikti eismo įvykio nuotraukas, tai yra automobilių nuotraukas, ieškovas pateikė apgadinto jų teigimu automobilio nuotraukas bei nurodė, kad „kaltininko automobilis“ pasišalino ir jo nuotraukų neturi(elektroniniais laiškais susirašinėjimas, 2019 m. rugpjūčio mėn.).

Ieškovas 2016 m. vasario 26 užsienio draudimo bendrovei patvirtino, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi draudimo apsaugą bei nurodė jog netrukus praneš poziciją dėl atsakomybės.

Užsienio draudimo bendrovės rašte ieškovui nurodoma, kad apdraustasis nežinomas, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), trečioji šalis M. S. (toliau nukentėjęs asmuo), jo transporto priemonė (duomenys neskelbtini).

Pateikta užsienio draudimo bendrovės sąskaita ieškovui sumokėti 5979,91 EUR –žalos bei 650 EUR aptarnavimo mokesčio (2018-02-07, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pateikta anketa, kurioje yra duomenys, kad M. F. (toliau įvykį matęs asmuo – liudytojas) nurodo duomenis jog eismo įvykis įvyko 2016 m. sausio 6 d. apie 14 val. 45 min., buvo saulėta diena (popietė), matomumas geras, kelio paviršiu sausas . Liudytojas eismo įvykį apibūdino taip: nurodė, kad buvo furgone savo ir rašę ataskaitą, įstrižai prie jo sustojo taksi vairuotojas, baltos spalvos BMW X6 bandė pravažiuoti pro tarpą ir nubrozdino taksi, kurio vairuotojas išlipo iš automobilio pažiūrėti kas vairavo BMW. Keleivis išlipo apžiūrėti taksi, ant kurio matėsi balti įbrėžimai. Taksi vairuotojas automobilį pastatė už jo (liudytojo), BMW (neįskaitomas tekstas) ir nuvažiavo, tuomet liudytojas užsirašė informaciją (nenurodyta kokią), nurodė jog jo nuomone kaltas dėl eismo įvykio automobilio BMW X6 (numeriai nenurodyti) vairuotojas. Anketoje yra to paties asmens – liudytojo ranka piešta schema, nurodant kur buvo jo furgonas, taksi automobilis bei BMW automobilis.

Byloje yra duomenys, kad M. S. automobilio Toyota previa (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos , 2006 m. gamybos remonto išlaidos iš viso yra 1145,72 (GBP), nurodyta vertintojo D. M. ataskaitoje (ataskaita toliau) 2016 m. kovo 3 d., kad žala padaryta susidūrimo metu, pažeidimo sunkumas yra lengvas, nurodoma ankstesnė žala – remontas padarytas per visą galinio buferio „užtvanka sensta“ (taip vertime lietuvių kalba, originalo (anglų kalba nurodyta „rear bamper demaged“), ir lietuvių kalba turėtų būti galinis buferis sugadintas (apgadintas), atskiri įbrėžimai ir įdubimai visame korpuse. Pateiktose M. S. automobilio nuotraukose (prie ataskaitos originalo, teikto kartu su atsakovo atsiliepimu) matyti jog automobilis mėlynos spalvos, matosi jo priekyje, dešinėje priekinio buferio pusėje yra tam tikras brūkšnys bei tam tikros baltos spalvos dėmelės, tačiau to nepakanka teigti, kad tai yra baltos spalvos automobilio BMW X6 dažai, atsiradę automobilių susidūrimo metu. Ženklų skiriamųjų kad mėlynos spalvos automobilis yra taksi automobilis nėra.

Ieškovo atstovė, įrodinėdama ieškinį, 2019 m. spalio 29 d. teikė papildomus įrodymus (DOK 40598) tame tarpe ir Medicininę ataskaitą, kurioje yra duomenys, kad M. S. joje įvardijamas kaip ieškovas dėl avarijos apžiūrėtas 2016 m. liepos 26 d., nurodė jog dalyvavo ne viename ankstesniame kelių eismo įvykyje (2012-01-30, 2013-11-05, 2015-03-18), tačiau visiškai pasveiko, įvardijama jog jis yra „taksi vairuotojas visą` darbo dieną“,

Nurodęs M. S., kad transporto priemonė judėjo, kai atsitrenkė į vairuotojo pusę, vizitų skaičius (medicininis gydymas) vienas, apsilankymo ligoninėje nebuvo (nulis), taikyti vaistiniai preparatai – paprastas nuskausminimas. Medicinos ataskaitoje gydytojas nurodęs, kad jam nebuvo pateikti jokie medicininiai duomenys dėl M. S. teiginių, tačiau jis (gydytojas) teigia jog jam „atrodo, kad minėta istorija atitinka ieškovo sužalojimo pobūdį ir mastą. Nurodyta taip pat, kad M. S. teigė jog jam „kaklo skausmas buvo stiprus mėnesį ir apsilankymo metu yra nežymus“ Gydytojas po kaklo apžiūros nurodo, kad „ buvo paraspinalinis jautrumas, besitęsiantis nuo pakaušio iki dešiniojo peties ir sklindantis išilgai trapecinių raumenų iki dešinės mentės ... apribojant judesius maždaug 20 laipsnių“. Toliau nurodoma, kad tai yra „tiesioginiai kelių eismo įvykio padariniai.“ Be to nurodoma, kad „ieškovas (M. S.) nuo avarijos tapo nervingas vairuotojas“. Gydytojas davęs išvadą, kad „nerimas ir šokas yra kelių eismo įvykio tiesioginis padarinys, susijęs su prisitaikymo sutrikimais bei lengvu kelionės nerimu ir skausmu dėl didelio streso.“ Kaip kitų patirta trauma nurodoma „dešinysis petys“. Be to gydytojas išreiškia nuomonę jog simptomai susiję su „savaime apsiribojančių minkštųjų audinių sužalojimu, kuriuos lėmė trauma“.

Pateiktuose prieduose 2019 m. spalio 29 d. yra duomenys jog užsienio draudimo kompanija ieškovui teigia, kad automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2016-01-06) vairavo „moteris maždaug 40 metų“, eismo įvykio aplinkybes nurodė taip „ M. S. laikydamasis taisyklių vyko Mokyklos keliu, kai trečioji šalis nedavė kelio artėjančiai transporto priemonei ir bandė pravažiuoti bei susidūrė su mūsų kliento (M. S.) transporto priemone“ bei nurodo, kad mano jog tai yra ieškovo „apdraustojo asmens kaltė dėl aplaidumo ir ( arba) įstatymų pažeidimo ir taip pat nurodo, kad buvo apgadintas ne tik automobilis, bet ir asmuo (M. S.) patyrė dešinio peties traumą. Taip pat prašė patvirtinti ar ieškovas (Ergo) neturi prieštaravimų per 14 dienų.

Pildant pretenziją dėl eismo įvykio nėra nurodyta automobilio BMW valstybinis numeris bei neatžymėta vyras ar moteris vairavo šį automobilį eismo įvykio metu, nenurodyti jokie kiti galintys identifikuoti asmenį duomenys. Klausimas ar buvo policija avarijos padarymo metu atsakyta – ne, tačiau grafa policijos nuoroda ir žurnalo numeris užpildyta taip , 707, 2016-01-07, tačiau kitos grafos policijos nuovados adresas, pareigūnas tiriantis įvykį, neužpildytos.

Liudytojas M. F. įvardintas kaip „stovinčio automobilio vairuotojas“. Jis taip pat atsakydamas į klausimus nenurodė BMW X6 automobilio numerių.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

Šiuo pagrindu ieškovas iš atsakovo prašo priteisti visą išmokėtą draudimo išmoką, tai yra 7513,50 EUR.

Atsakovas šio reikalavimo nepripažįsta visiškai.

Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 6.270 str.). Viena transporto priemonių draudimo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bruožų yra jo privalomumas. TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. reglamentuoja, kad draudikas sumokėjęs, nukentėjusiam asmeniui eismo įvykyje, draudimo išmoką turi teisę pareikšti ieškinį regreso teise (regresinį ieškinį) automobilio valdytojui, kaip atsakinga už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos. Tokį ieškinį atgręžtinio reikalavimo teise draudikas turi teisę reikšti tik tais atvejais kai transporto priemonės valdytojas tinkamai nevykdė TPVCAPDĮ nustatytų pareigų. Sprendžiant ar vairuotojas (transporto priemonės valdytojas) pasišalino iš eismo įvykio vietos pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė jog eismo įvykis įvyko, tai yra pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu. Vertinant ar vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal atidaus ir rūpestingo fizinio asmens elgesio standartą.

Įrodyti, kad žala padaryta ir jos dydį bei, kad ją padarė atsakovas nurodytas ieškinyje, turi tai teigiantis asmuo leistinomis civiliniame procese įrodinėjimo priemonėmis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CPK ), 12 str., 176 str.-178 str.).

Byloje esantys ir aptarti anksčiau rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai vertinami atsižvelgiant į ieškovo pareikštus reikalavimus. Byloje nekilo ginčo, kad transporto priemonės BMW X6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) 2016 m. sausio 6 d. buvo UAB „BCB group“, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent šis automobilis dalyvavo eismo įvykyje Jungtinėje Karalystėje 2016 m. sausio 6 d., kadangi automobilio numerių nenurodo nei nukentėjęs asmuo M. S. savo paaiškinimuose po eismo įvykio, to nenurodo nei liudytojas M. F., kitų įrodymų, kaip ir nenurodo, kad buvo kviečiami policijos pareigūnai ir jie fiksavo situaciją po eismo įvykio . Tai turėjo būti daroma, atsižvelgiant į teiginius, kad kalto dėl eismo įvykio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio ir pildyti eismo įvykio deklaracijos nebuvo galimybės. Taip pat turėjo būti kviečiama ir greitoji medicinos pagalba jeigu M. S. patyrė kūno sužalojimą eismo įvykio metu. Byloje ne tik, kad nenustatyta kas vairavo automobilį BMW X6 eismo įvykio metu, bet ir nenustatyta, kad automobilis eismo įvykyje dalyvavo. Vienur teigiama, kad automobilį vairavo vyras, kitur, kad moteris apie 40 metų. Iš nukentėjusio eismo įvykyje automobilio nuotraukų taip pat kyla abejonės ar iš viso automobilis susidūrė ir buvo apgadintas būtent susidūrimo su BMW X6 metu, kadangi pagal pateiktas nuotraukas apgadinimas yra priekiniame buferyje, o būtent galima įžiūrėti nedidelį brūkšnį, nubraukimą, tačiau ieškovo pateiktoje žalos bylos medžiagoje yra duomenys, kad apgadintas galinis buferis. Vertinant aplinkybę, kad nurodoma jog visame automobilyje nukentėjusio asmens yra tam tikri įdubimai ir pan. bei tai, kad medicinos išraše taip pat teigiama jog M. S. yra dalyvavęs keliuose eismo įvykiuose kyla gana pagrįsta abejonė, kad nubraukimas atsirado būtent 2016-01-06 eismo įvykio metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pasisako ir dėl to, kad jeigu buvo apgadintas ne tik automobilis, bet ir sužalotas M. S. ir dėl to sutriko jo sveikata gana ilgam laikui be abejo, jis būtų iš karto vykęs į gydymo įstaigą, o ne po beveik pusės metų apžiūrėtas gydytojo (eismo įvykis – 2016-01- 06, apžiūrėtas gydytojo – 2016-07-26). Bylos duomenys nepatvirtina to, jog jeigu ir buvo skausmas kakle, petyje, kad jis atsirado būtent dėl eismo įvykio 2016-01-06 atsižvelgiant į tai, kad M. S. iki šio yra dalyvavęs bent trijuose eismo įvykiuose. Prašoma priteisti suma didžiąja dalimi ir susideda iš žalos asmeniui dėl jo patirto sveikatos sužalojimo ir emocinio šoko bei pergyvenimo, tačiau šios aplinkybės ieškovas neįrodė, o būtent neįrodė, kad pasekmės M. S. sveikatai atsirado dėl eismo įvykio 2016 m. sausio 6 d. kaip ir neįrodė, ne tik to, kad automobilis BMW X6 pasišalino iš eismo įvykio, bet ir to, kas šis automobilis aplamai eismo įvykyje dalyvavo.

Išmokėdamas draudimo išmoką, nereikalaudamas papildomų tyrimų bei įrodymų iš užsienio draudimo kompanijos, administravusios žalos bylą ieškovas pats prisiėmė riziką, kad regreso tvarka gali būti išmokėta suma neatlyginta, nes sprendžiant klausimą dėl išmokėtos sumos priteisimo regreso tvarka, turi būti visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

Civilinė atsakomybė tai yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė atsiranda tik neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos draudžia atlikti įstatymas ar sutartis, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 6.246 str. 1 d). kad atsirastų civilinė atsakomybė turi būti nustatyti neteisėti veiksmai ( neteisėta veika ar neveikimas), priežastinis ryšys, tai yra turi būti nustatyta, kad nuostoliai atsirado dėl veiksmų (neteisėtos veikos ar neveikimo) bei nustatyta kaltė ir nustatyti patys nuostoliai (CK 6.246 -6.249 str.).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neteisėta veika ar neveikimu), tai reiškia, kad reikia nustatyti jog nuostoliai (žala) yra asmens veiksmų (veikos ar neveikimo) rezultatas.

Civilinės atsakomybės paskirtis kompensuoti nukentėjusio patirtą žalą, tai yra asmuo turi būti grąžintas į tokią padėtį kokioje jis buvo iki veiksmų atlikimo, tai yra žalos jam padarymo. Žala nepreziumuojama ir žalos padarymo faktą turi įrodyti ieškovas.

Teismas pagal byloje esančius ir ištirtus įrodymus negali padaryti išvados, kad M. S. priklausančio automobilio apgadinimas ir jo sveikatos sutrikimas atsirado dėl atsakovo UAB „BCB gruoup“ neteisėtų veiksmų (veikos ar neveikimo ) 2016 m. sausio 06 d. Jungtinėje Karalystėje.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, daro išvadą, kad yra labiau tikėtina išvada, jog atsakovo transporto priemonės valdytojas nepadarė veiksmų, 2016 m. sausio 6 d., kurie lemtų Jungtinėje Karalystėje M. S. automobilio apgadinimą ir sveikatos sutrikdymą dėl kurių ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir atsakovas nelaikomas atsakingu už žalą.

Teismas taip pat pasisako, kad yra suformuota teismų praktika, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą grąžinti jam išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., privalo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį, tai yra privalo įrodyti, kad atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą ir faktą, kad transporto priemonę vairavęs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje e3K-3-111-1075/2019). Toje pačioje nutartyje taip pat pasisakyta, kad pasišalinimas iš eismo įvykio bus tik tuomet kai asmuo vairuojantis transporto priemonę (vairuotojas) suvokė, kad eismo įvykis įvyko.

Ieškovas šių aplinkybių neįrodė ir kaip jau minėta ieškinys pagrindu dėl to, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio ir yra atsakingas už žalą netenkinamas.

Dėl nepranešimo apie eismo įvykį

Ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė ir tuo pagrindu, kad atsakovas nepranešė savo draudikui apie eismo įvykį 2016 m. sausio 6 d. įvykusį Jungtinėje Karalystėje. Nurodo, kad apie eismo įvykį sužinojo tik iš užsienio draudimo kompanijos. Nurodo, kad būtent dėl atsakovo nepranešimo apie eismo įvykį ir jo nebendradarbiavimo negalėjo tinkamai išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio.

Teismas sutinka su tuo, kad TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga pranešti draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį dėl kurio valdytojas atsakingas per tris dienas, tačiau šioje byloje nėra nustatyta, kad transporto priemonės BMW X6 civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo – tai yra draudėjas – aplamai dalyvavo eismo įvykyje 2016 m. sausio 6 d. Jungtinėje Karalystėje ir, kad apie eismo įvykį žinojo anksčiau nei jam apie tai pranešė draudikas – ERGO Insurance SE.

Atsakovas tvirtina, kad apie eismo įvykį sužinojo tik 2018 metais, gavęs ir ieškovo reikalavimą apmokėti išmokėtą draudimo išmoką.

Ieškovas su kitais rašytiniai įrodymais pateikė pretenzijos atsakovui kopiją, kurios data yra 2017 metai. Atsakovas nenurodė jog gavo šią pretenziją, tačiau net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie tai jog jis laikomas atsakingu už eismo įvykį 2016 m. sausio 6 d. įvykusį Jungtinėje Karalystėje, sužinojo 2017 metais nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas dalyvavo eismo įvykyje, yra už jį atsakingas, taigi turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti jo civilinės atsakomybės draudikui, kadangi anksčiau šiame sprendime teismas išdėstė motyvus dėl kurių padarė išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą, tai yra teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė jog atsakovui tuo metu priklausęs automobilis BMW X6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 6 d. dalyvavo eismo įvykyje, o būtent susidūrė su M. S. priklausančiu automobiliu ir jį apgadino bei sutrikdė M. S. sveikatą (CPK 178 str.).

Atsakovas tvirtina, kad 2016 m. sausio 6 d. automobilis BMW X6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo Jungtinėje Karalystėje ir jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir ieškovas šio atsakovo teiginio nenuginčijo bei teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus taip pat nenustatė, kad atsakovui priklausantis automobilis BMW X6 , 2016 m. sausio 6 d. Jungtinėje Karalystėje susidūrė su M. S. priklausančiu automobiliu ir yra atsakingas už žalą.

Nedalyvavęs eismo įvykyje ir nebūdamas atsakingas už žalą, atsakovas negalėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos ar pranešti apie eismo įvykį, apie kurį sužinojo tik iš ieškovo ir ieškinys netenkinamas ir šiuo pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo užsienio draudimo kompanija klausė ar jis neturi prieštaravimų dėl eismo įvykio ir žalos dydžio, tačiau ieškovas tokių prieštaravimų nereiškė.

Ta aplinkybė, kad ieškovas automobilio BMW X6 duomenis sužinojo tik iš VĮ Regitra taip pat leidžia manyti jog eismo įvykio metu ir iš karto po jo nebuvo nustatyta kokie automobiliai dalyvavo eismo įvykyje. Teismas nenustatė, kad dėl to kaltas atsakovas kaip automobilio BMW X6 valdytojas.

Pagal galiojančias TPVCAPDĮ nuostatas pranešti apie eismo įvykį turi pareigą ne tik žalą padaręs asmuo, bet ir nukentėjęs asmuo bei policijos pareigūnai turi pranešti apie eismo įvykį žalą padariusio asmens draudikui ir toks pranešimas laikomas tinkamu informavimu. Nuo šio momento draudikui atsiranda pareiga pradėti žalos administravimo procesą : apžiūrėti eismo įvykio metu sugadintą turtą, nustatyti visą dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą, tai yra prasideda žalos atlyginimo sureguliavimo procesas, o būtent surenkama reikalinga informacija, kad pateikus reikalavimą atlyginti žalą, būtų galima tinkamai apskaičiuoti išmokėtiną draudimo išmoką. Įstatymas numato ir yra suformuota Teismų praktika, kad vien draudžiamojo atsitikimo faktas dar savaime nereiškia draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-7-43/2016.

Šioje byloje yra duomenys, kad apie eismo įvykį pranešė nukentėjęs asmuo ir jau 2016 m. vasario 26 d. ieškovas kreipėsi į tuo metu jam žinomą draudėją UAB „Marijampolės turgus“ pranešti apie eismo įvykį 2016 m. sausio 6 d., vadinasi jau bent nuo tada ieškovas turėjo pareigą vertinti jam teikiamą užsienio draudimo kompanijos informaciją bei rinkti ją pats dėl padarytos žalos dydžio ir atsakingo už žalą asmens.

Ieškovas šios pareigos tinkamai nevykdė, kadangi kaip matyti iš Pretenzijos dėl eismo įvykio, grafa policijos nuoroda ir žurnalo Nr. užpildyta taip: 707,2013-01-07, grafos policijos nuovados adresas ir pareigūnas tiriantis įvykį neužpildytos, tačiau ieškovas kaip draudikas jo tvirtinimu žalą padariusio asmens, nereikalavo iš užsienio draudimo bendrovės ar Jungtinės Karalystės policijos pareigūnų papildomų duomenų šiam neatitikimui pašalinti. Byla nagrinėjama rungimosi principu ir šios kategorijos bylose teismas neturi pareigos rinkti įrodymus, o turi pareigą juos vertinti ir priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus ir be to teismas ne kartą siūlė ieškovui teikti papildomus įrodymus dėl ieškinio, taigi teismas ir pasisako, kad ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą 1502, 70 EUR (20 procentų) išmokėtos draudimo išmokos ir šio reikalavimo netenkina.

Dėl nepranešimo apie draudimo sutarties teisių ir pareigų perėjimą

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3756,75 EUR (50 procentų) išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovo pagrindu, kad atsakovas nepranešė draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimą.

Atsakovas šio reikalavimo nepripažįsta visiškai.

TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis jos savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Draudikas tokiais atvejais sprendžia padidinti ar ne draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Nepranešus nustatytu terminu apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos nevykdymą.

Byloje nekilo ginčo, kad automobilio BMW X6 draudimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Marijampolės turgus“ ir ieškovo šioje byloje, bet dėl to, kad automobilio savininkas pasikeitė ir juo tapo atsakovas byloje, kuriam priklausė automobilis ir eismo įvykio dieną, tai yra 2016 m. sausio 6 d.

Tačiau nei TPVCAPDĮ 8 str., nei 22 str. reglamentuojantis draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą nenumato, kad visais atvejais vien už pareigos pranešti apie transporto priemonės savininko pasikeitimą nevykdymą draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį. Minėto įstatymo 22 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismas pasisako, kad įstatymo leidėjas sieja atlygintinos regreso tvarka išmokėtos draudimo išmokos dydį ne tik su pareigos pranešti apie savininko pasikeitimą nevykdymu, bet ir su eismo įvykio metu padaryta žala, priežastiniu ryšiu dėl jos atsiradimo, taigi turi būti nustatyta, kad asmuo turėjęs pareigą pranešti ir nepranešęs apie transporto priemonės savininko pasikeitimą yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą.

Bylos faktiniai duomenys yra tie, kad UAB „Marijampolės turgus“ automobilį BMW X6 pardavė UAB „BCB group“ 2015 m. gruodžio 18 d., tokiu būdu atsakovas turėjo pranešti draudikui apie tai, kad jis tapo automobilio savininku iki 2016 m. sausio 2 dienos, tačiau pagal byloje turimus duomenis, nepranešė. Eismo įvykis įvyko 2016 m. sausio 6 d., taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas draudikui nepranešė apie tai, kad yra automobilio savininku siekdamas išvengti žalos atlyginimo draudikui atgręžtinio reikalavimo teise.

Teismas nenustatė, kad atsakovas yra atsakingas dėl eismo įvykio metu Jungtinėje Karalystėje, įvykusio 2016 m. sausio 6 d., padarytos žalos, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareigos pranešti apie transporto priemonės savininko pasikeitimą nevykdymo ir žalos atsiradimo ir netenkina ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 3756,75 EUR dėl išmokėtos draudimo išmokos 50 procentų priteisimo kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 178 str.).

Tokiu būdu teismas ieškovo ieškinio priteisti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise netenkina visiškai.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.210 str. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti, jeigu abi šalys verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Teismas nenustatė, kad atsakovas turi pareigą mokėti ieškovui piniginę prievolę ar, kad atsakovas praleido terminą ją sumokėti ir nepriteisiant iš atsakovo ieškovui nei kiek pastarojo išmokėtos draudimo išmokos netenkinamas ir reikalavimas priteisti palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys netenkinamas visiškai, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė reikalingus įrodymus ir jos priteisiamos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškovo Ergo Insurance SE , juridinio asmens kodas 10017013, ieškinio atsakovui UAB „BCB Group“, juridinio asmens kodas 302440599, dėl išmokėtos draudimo išmokos 7513,50 EUR, 6 procentų metinių palūkanų priteisimo netenkinti visiškai.

Priteisti atsakovui UAB „BCB Group“, juridinio asmens kodas 302440599, 700 EUR , turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš ieškovo Ergo Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013.

Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, 3,72 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė