- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-266-265/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00337-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- V. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės pareiškimas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei R. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: ieškovei skirti naudotis gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtais indeksais: 1-1 (4,71 kv. m.); 1- 2 (3,72 kv. m.); 1-3 (13,39 kv. m.); 1-4 (11,79 kv. m.); 1-5 (26,90 kv. m.); 1-6 (6,04 kv. m.), viso bendro 66.55 kv. m. ploto, arba 1,53 kv. m. mažiau, nei faktiškai ieškovei priklausytų. Atsakovei paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtais indeksais: 2-1 (3,66 kv. m.); 2-2 (4,44 kv. m.); 2-3 (6,86 kv. m.); 2-4 (11,20 kv. m.); 2-5 (5,55 kv. m.); 2-6 (12,20 kv. m.); 2-7 (11,45 kv. m.); 2-8 (7,74 kv. m.); 2-9 (6,51 kv. m.), viso bendro 69,61 kv. m. ploto, arba 1,53 kv. m. daugiau, nei faktiškai atsakovei priklausytų.Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Atlikęs formalų įrodymų vertinimą teismas nurodė, kad bendraturčių naudojimosi tvarka turi būti nustatyta, todėl nesant kitų svarstytinų variantų, padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta tvarka atitinka bendraturčių interesus, teises ir pagrįstus lūkesčius naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu.Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsiliepime buvo nurodžiusi, jog nesutiko su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes 2009 metais parengtas sklypo naudojimosi tvarkos projektas neatitinka šių dienų realybės. Pažymėjo, jog ji būtų siūliusi kitą projektą, kuris būtų buvęs pateiktas kartu su priešieškiniu. Nurodė, kad į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl ligos ir pažymėjo, kad teismą informavo apie neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastis. Pažymėjo, kad nesuprato sprendime nurodytų skirtingų ieškovės ir atsakovės teisių dėl peržiūrėjimo ir apskundimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Įvertinęs proceso eigą, teismas atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį (dėl ligos) įvertino kaip nepateisinamą. Nurodė, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių panaikinimo nenurodė naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pastebėjo, kad šios bylos išsprendimas atsakovei neužkerta kelio reikšti ieškinius teisme ir siūlyti keisti naudojimosi tvarką pagal jos reikalavimus.Teismas tinkamai išaiškino CPK 287 str. 1 d, turinį, kad atsakovė, kuri šioje byloje yra šalis, dėl kurios priimta sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turėjo teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Šioje byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, o byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kadangi atsakovė pateikė atsiliepimą ir įrodymus, kuriais grindė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
9.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė dėl pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytų argumentų, akcentavo tik atsakovės elgesį.
9.3. Priimdamas sprendimą už akių teismas neįsitikino, ar ieškovės siūloma tvarka šalims nepažeidžia trečiųjų šalių interesų, ar ieškovė turi teisę naudotis prašoma sklypo dalimi.
9.4. Teismas sprendime už akių klaidingai nurodė, kad atsakovė R. J., būdama tinkamai informuota apie teismo paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, į jį neatvyko be pateisinamos priežasties, o taip pat neprašė jo atidėti. Atsakovė tinkamai ir laiku informavo teismą apie priežastis, dėl kurių ji negali atvykti į paskirtą posėdį. Teismas padarė klaidingas išvadas, jog atsakovė kokiu nors būdu veikė piktybiškai prieš greitą bylos išnagrinėjimą, ar kad sąmoningai vilkino procesą.
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Parengiamasis teismo posėdis ne kartą buvo atidedamas tik dėl atsakovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti teismo sprendimą už akių. Priimdamas teismo sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės teismui pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes ir priėmė sprendimą tenkinti ieškinį visa apimtimi.
10.2. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tuo tarpu ginčydama teismo sprendimą už akių pateikia teisinius argumentus tik dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu bei gyvenamojo namo priklausiniais nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas, atskirajame skunde bei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo už akių šioje dalyje.
10.3. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovė išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio, todėl atsiliepime į ieškinį išdėstyta atsakovės nuomonė negali būti prilyginama šalių ir trečių asmenų paaiškinimams. Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla.
10.4. Atsakovė, žinodama apie civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi byloje buvo pateiktas jos atsiliepimas į ieškinį, nesidomėjo bylos nagrinėjimu, jai teikiamų šaukimų į teismo posėdį neatsiimdavo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Dėl šalies neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežasties vertinimo
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymas.CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.Iš bylos matyti, kad teismo šaukimas apie 2016 m. birželio 28 d. įvyksiantį parengiamąjį posėdį atsakovei nebuvo įteiktas. Neįteikus atsakovei teismo šaukimo ir į parengiamąjį posėdį, vykusį 2016 m. rugpjūčio 9 d., teismas nutarė atsakovei teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarta atsakovei R. J. įteikti teismo šaukimą į parengiamąjį posėdį, vyksiantį 2016-09-08 14:30 val., viešo paskelbimo būdu.2016-09-08 atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį posėdį dėl jos ligos ir pridėjo medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą, kurioje nurodytas atsakovės neatvykimo laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. Teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. posėdyje nutarė tenkinti atsakovės prašymą ir atidėjo parengiamąjį posėdį 2016 m. rugsėjo 14 d., o dėl parengiamojo posėdžio vietos ir laiko atsakovei pranešimą įteikė viešo paskelbimo būdu. 2016-09-14 atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį posėdį dėl jos ligos ir pridėjo medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą, kurioje nurodytas atsakovės neatvykimo laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. Prašyme informavo teismą, kad ligos gydymas sudėtingas ir prašė į tai atsižvelgti skiriant kito parengiamojo posėdžio datą. Teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. posėdyje nutarė tenkinti atsakovės prašymą ir atidėjo parengiamąjį posėdį 2016 m. rugsėjo 22 d., o dėl parengiamojo posėdžio vietos ir laiko atsakovei pranešė šaukimu, kuris atsakovei įteiktas 2016-09-20. Atsakovei neatvykus į 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį, teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji laiku informavo teismą apie priežastis, trukdančias atvykti į paskirtą parengiamąjį posėdį, nurodė, kad atsakovės prašymas atidėti paskirtą parengiamąjį posėdį gautas jau pasibaigus posėdžiui. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės prašymas atidėti 2016-09-22 parengiamąjį posėdį sistemoje užregistruotas 2016-09-22 14:54:36 val. Nors atsakovė teigia, jog šis prašymas teisme gautas 2016-09-22 13:04:29 val., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė prašymą atidėti posėdį 2016-09-22 13:04:29 val., nereiškia, jog šis prašymas būtent tą akimirką buvo užregistruotas teismų sistemoje LITEKO. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Pažymėtina, kad atsakovė, pareiškusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, turėjo įvertinti, kad prašymas siunčiamas elektroniniu teismo pašto adresu gali būti užregistruotas LITEKO sistemoje ir perduotas bylą nagrinėjančiai teisėjai jau pasibaigus parengiamajam posėdžiui. Atkreiptinas dėmesys, jog neatvykimas į teismo posėdį gali būti pateisinamas tik sveikatos priežiūros įstaigos išduota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtinta forma Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, todėl gydymo įstaigos išduota „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“ forma Nr. 094/a nelaikytina tinkamu dokumentu neatvykimo į teismą priežasčiai pateisinti.Taip pat pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies liga paprastai nėra pateisinama nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byla nagrinėjama nuo 2016-03-18, todėl atsakovė, žinodama, kad negalės dalyvauti teismo posėdžiuose pati asmeniškai, turėjo visas galimybės tinkamai vesti bylą per atstovą, tačiau atstovavimu nepasirūpino.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinis atsakovės pasyvumas negali pateisinti nei neatvykimo į parengiamąjį posėdį, nei neatvykimo priežasties svarbumo kitokio įvertinimo, nei padaryta pirmosios instancijos teisme.
Dėl sprendimo už akių priėmimo ribojimo
CPK 285 straipsnio 1dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą apeliantei (atsakovei) už akių, neįvertino CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyto sprendimo už akių priėmimo ribojimo. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2011-10-01, sprendimas už akių gali būti priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Iš bylos duomenų matyti, jog į bylą buvo pateiktas ieškinys ir atsakovės atsiliepimas į šį ieškinį, kuriame išdėstyta atsakovės pozicija bei nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentai. Šalių paaiškinimai žodžiu ar raštu taip pat yra įrodymai (CPK 42 str. 1 d., 177 str. 1 d. ir 2 d.).Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į formuojamą teismų praktiką, aiškinant CPK 285 straipsnio 2 dalyje suformuluotas nuostatas dėl draudimo priimti sprendimą už akių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1010/2013; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228/2014; 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-516/2015; 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487-117/2015; 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-737-236/2015).Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad byla turėjo būti išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atlikus įrodymų vertinimą bei priėmus teismo sprendimą CPK 269 straipsnyje nurodyta tvarka. Kadangi šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, sprendimas už akių panaikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.