Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama credit“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja R. L. (toliau – pareiškėja) prašo: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021 pateikti; 2) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos R. L. prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021 pateikti atmetamas.

Pareiškėjos R. L. prašymas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021 atmetamas.

Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007), kai yra susidariusi tikrai išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004), o teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Taigi, proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 78 straipsnio 4 dalimi pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, kuri buvo priimta 2021 m. gruodžio 22 d., nėra nurodytas apskundimo kasaciniam teismui terminas, o ieškovas žadėjo tai padaryti, todėl pareiškėja negalėjo apskaičiuoti tikslaus laiko, kada nutartis jau tapo neskundžiama, o dokumentas tinkamas pateikti, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė po taikos sutarties sudarymo.

Kaip minėta, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja nurodo, kad apie pagrindas atnaujinti procesą atsirado 2021 m. gruodžio 22 d., kai buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, tačiau ji manė, jog ieškovas šią nutartį skųs kasacine tvarka, todėl ji nežinojo kada nutartis įsiteisės.

Pažymėtina, kad pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartys įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Kasacinio skundo padavimas vykdymo nesustabdo, todėl pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, kad nutartis dar bus skundžiama, todėl ji yra neįsiteisėjusi, teismo vertinimu, neįrodo, kad pareiškėja veikė aktyviai siekdama apginti savo teises bei teisėtus interesus. Kadangi, pareiškėjos įsitikinimu, naujai paaiškėjusi aplinkybė atsirado priėmus Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, atsižvelgiant į tai, jog ši nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d., vadinasi pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo privalėjo vėliausiai pateikti 2022 m. kovo 22 d., o jos prašymas Kauno apylinkės teisme gautas tik 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Proceso atnaujinimas galimas tik esant dviem elementams – proceso atnaujinimo pagrindui ir padavus nepraleidus CPK nustatyto termino, o šiuo atveju pareiškėja praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą (3 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie pagrindą atnaujinti procesą). Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias bei objektyvias termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastis, o teismas tokių priežasčių ar išskirtinės situacijos taip pat nenustatė, todėl prašymas dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo netenkinamas.

Nors teismas neatnaujino pareiškėjai termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau teismas žemiau pasisako ir dėl pareiškėjos argumentų dėl 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021 pagrįstumo.

Pareiškėja prašo procesą byloje atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 28 d. gautas individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinys atsakovei R. L. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo (civilinė byla Nr. e2-23640-959/2021). Minėtoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 438,86 Eur negrąžinto kredito skolą, 1 271,58 Eur nuostolius (negautas pajamas), po 105,90 Eur nuostolius (negautas pajamas) per mėnesį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, 160,17 Eur delspinigius, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 870,61 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėtoje civilinėje byloje 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi buvo patvirtinta. 2021 m. spalio 19 d. nutartis atsakovei (pareiškėjai) buvo įteikta per EPP sistemą 2021 m. spalio 23 d., įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021, kadangi po taikos sutarties sudarymo atsirado dokumentas – Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, kurioje pripažinta, kad atsakovei kreditas negalėjo būti suteiktas dėl turimų skolų arba galėjo būti išduotas netinkamai įvertinus kreditingumą.

Iš pareiškėjos nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, matyti, kad kredito suteikimo metu (2020 m. sausio-balandžio mėn.) iš atsakovės buvo vykdomas išieškojimas priverstine tvarka; pateikto interneto puslapio www.antstoliai.lt išraše nurodyta, jog antstolis G. J. vykdė išieškojimą iš R. L., išieškotojas – Ž. K., vykdomosios bylos pradžios terminas – 2019 m. balandžio 24 d., pabaigos terminas – 2021 m. vasario 22 d., išieškotina suma – 3 640,47 Eur. Taip pat atsakovė šioje byloje pateikė duomenis iš interneto puslapio www.manocreditinfo.lt, jog kredito suteikimo metu ji galbūt turėjo ir kitų kreditinių įsipareigojimų („Bingbank“, AS, Lietuvos filialui, UAB „Tele2“). Nagrinėjamoje byloje ieškovė individuali įmonė „Aujama-credit“ kreditą pareiškėjai suteikė 2020 m. balandžio 23 d., taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje minimi pareiškėjos įsiskolinimai kitiems kreditoriams egzistavo ir vartojimo kredito sutarties Nr. 10163 sudarymo metu, apie juos buvo žinoma tiek ieškovui teikiant teismui ieškinį, tiek šalims sudarant taikos sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo kokios nors esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinę reikšmę turinčiais faktais nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje ieškovė IĮ „Aujama-credit“ nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Vien tai, jog minėtoje byloje, yra pasisakyta dėl atsakovės kreditingumo netinkamo vertinimo, atlikto kito asmens, šioje byloje ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bylą baigiant taikos sutartimi, vartojimo kredito sutartis nevertinama, todėl po taikos sutarties patvirtinimo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis jokių paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių nagrinėjamoje byloje neatskleidžia.

Nors pareiškėja R. L. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo tik vieną atnaujinimo pagrindą, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau iš jos nurodomų aplinkybių galima spręsti, jog ji procesą prašo atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kadangi, pareiškėjos nuomone, Kauno apylinkės teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kadangi viena iš taikos sutarties šalių neturėjo ir neturi teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi. Pareiškėjos nuomone, tai patvirtina ta pati Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, kadangi tuo laikotarpiu, kai IĮ „Aujama-credit“ suteikė pareiškėjai kreditą, ji jau turėjo kitų skolų, todėl ieškovui IĮ „Aujama-credit“ turi būti taikoma atsakomybė už kredito suteikimo metu netinkamai įvykdytą teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl kredituojamo asmens kreditingumo neatsakingo vertinimo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-18350-959/2021 duomenų nustatyta, kad pareiškėjai sutarties sąlygos, palūkanų dydžiai, mokėjimo grafikas buvo žinomi, po sutarties sudarymo ji sumokėjo tris įmokas – 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 m. spalio 6 d. Su sutarties sąlygomis pareiškėja buvo supažindinta, jai buvo pateikti visi duomenys, susiję su palūkanų ir kitų mokesčių pagal sutartį dydžiais. Pareiškėjos atlikti mokėjimai patvirtina, kad su pasirašytos sutarties sąlygomis ji sutiko, joms neprieštaravo, sudarytos sutarties neginčijo. Be to, po priimtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pareiškėja taip pat mokėjo įmokas – 2021 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 100,00 Eur, 2022 m. sausio 10 d. – 100,00 Eur, 2022 m. vasario 5 d. -100,00 Eur ir 2022 m. kovo 14 d. – 150,00 Eur. Svarbu paminėti ir tai, kad pareiškėja mokėjimus pagal taikos sutartį vykdė ir po jos pačios nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021 priėmimo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aiški teisės taikymo klaida galėtų būti konstatuojama, kai teismas netinkamai pagal nustatytas faktines aplinkybes kvalifikuoja ginčo šalių teisinius santykius, pritaiko ne tą teisės normą, kuri turėtų būti taikoma pagal nustatytas faktines aplinkybes, aiškiai neteisingai išaiškina teisės normą. Nagrinėjamu atveju, civilinė byla Nr. e2-23640-959/2021 buvo baigta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Todėl teismas turėjo pagrindą pasisakyti ir vertinti tik taikos sutarties, bet ne vartojimo kredito sutarties, iš kurios kildintas ieškinio reikalavimas, nuostatas, o ne tai, ar ieškovė atliko atsakovo kreditingumo vertinimą vartojimo kredito suteikimo stadijoje. Teismas šiuo atveju neturėjo pareigos vertinti faktines bylos aplinkybes, pasisakyti dėl jų teisinės reikšmės. Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021 buvo padaryta aiški, akivaizdi teisės taikymo klaida, todėl nėra pagrindo proceso atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nepagrindė duomenų, sudarančių pagrindą termino atnaujinimui. Taip pat konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021 atmetamas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 368 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. L. prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021 pateikti.

Atmesti pareiškėjos R. L. prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.