Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams (dėl 2022 m. vasario 2 d. UAB „Ramnesa“ priklausančio turto vagystės);

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių (dėl 2022 m. vasario 6 d. UAB „Norfos mažmena“ priklausančio turto vagystės).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu A. V. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. K. prašo jį išteisinti šioje baudžiamojoje byloje, nesutinka, jog padarė baigtą nusikaltimą UAB „Norfos mažmena“ atveju, taip pat nesutinka su paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiais, jų subendrinimo būdu bei paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu. Įvertinus byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, parinktos bausmės rūšys ir nustatyti jų dydžiai, subendrinimo būdas ir galutinės bausmės dydis yra teisingas, pagrįstas ir proporcingas.

Dėl 2022 m. vasario 2 d. vagystės iš parduotuvės, priklausančios UAB „Ramnesa“

6. Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2022 m. vasario 2 d. įvykdytos vagystės iš parduotuvės, priklausančios UAB „Ramnesa“. Nors apeliaciniame skunde apeliantas dėl šios veikos įrodytumo ir kvalifikavimo abejonių nekelia, tačiau jo gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė pagrobtos degtinės pavadinimą, kuris nesutapo su nurodytu UAB „Ramnesa“ ieškinyje dėl turtinės žalos. Ieškinyje nurodyta, kad, be kita ko, buvo pagrobta degtinė (du buteliai po 1 l) pavadinimu „Šimtmečio“, o kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis pagrobė (du buteliai po 1 l) degtinės, pavadinimu „Stumbras“.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nėra pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja, parduotuvės, priklausančios UAB „Ramnesa“, darbuotoja I. S. parodė, kad buvo pagrobti du buteliai degtinės pavadinimu „Stumbras“. Šis degtinės pavadinimas minimas ir kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje. Nors ieškinyje minimas kitas pavadinimas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Šimtmečio“ degtinė yra „Stumbro“ degtinės rūšis. Priimant teismui nuosprendį nėra draudžiama remtis visiems žinoma ir viešai prieinama informacija, kuri gali turėti reikšmės byloje esantiems įrodymams patikrinti. Svarbu ir tai, kad ginčo dėl šios degtinės vertės nėra: ta pati pagrobtų gėrimų kaina (62,26 Eur) buvo nurodyta tiek liudytojos I. S. apklausoje, tiek UAB „Ramnesa“ ieškinyje, taip pat skundžiame nuosprendyje. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti civiliniame ieškinyje nurodyta informacija dėl pagrobtų gėrimų kiekio, vertės ir rūšies. Be to, skundžiamame nuosprendyje buvo nurodytas pagrindinis pagrobtos degtinės pavadinimas „Stumbro“, gėrimų vertė ir kiekis, jų pagrobimo būdas. Byloje ginčo dėl šių esminių aplinkybių nėra, todėl tokie gynėjos baigiamosios kalbos metu išsakyti argumentai atmetami.

8. Kartu pažymima, kad nuteistojo kaltę dėl inkriminuotos veikos patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti bei ištirti duomenys, tačiau apeliaciniame skunde nekeliant kitų konkrečių abejonių dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl 2022 m. vasario 6 d. vagystės iš parduotuvės, priklausančios UAB „Norfos mažmena“

9. Nuteistasis skunde teigia, kad vagystės iš „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės nebaigė, kadangi prekes atėmė parduotuvės darbuotoja, todėl jis neturėjo galimybės prekėmis disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo nuteistojo argumentu ir konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl 2022 m. vasario 6 d. vagystės iš UAB „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės. Nuteistojo kaltę dėl inkriminuotos veikos patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti bei ištirti duomenys.

10. Nuteistojo kaltę pagrindžia paties nuteistojo parodymai duoti tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, M. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje dėl 2022 m. vasario 6 d. padarytos veikos kaltę pripažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis prisidėjo į kuprinę alaus ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs. Jį pasivijo prie durų pardavėja, plėšė kuprinę, ši nukrito ir iš jos iškrito alaus buteliai, iš kurių jis du vienetus paėmė nuo žemės ir išėjo. Iš viso į kuprinę buvo įsidėjęs septynis butelius. Užeidamas į parduotuvę neturėjo jokio tikslo, už alų nesusimokėjo, nes buvo didelė eilė. Šie teisiamajame posėdyje duoti parodymai atitinka nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 43-45). Taip pat nuteistojo parodymus patvirtina liudytojos V. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad nuteistasis atėjo su draugais, vieni nusipirko prekes, o tas vyriškis praėjo pro kasas, ji jam sakė, kad reikia susimokėti, vyriškis atsakė, kad nieko neėmė ir sakė, kad nieko nemokės. Ji ėmė už kuprinės ir kartu su juo išėjo iš parduotuvės, nes vyriškis buvo didelis, o ji maža. Ji laikė už kuprinės ir ši suplyšo, iškrito alus, jis turėjo 4-5 butelius alaus rankose; nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. paaiškino, jog per vaizdo kameras ji pamatė kaip vyras į kuprinę susidėjo daug alaus butelių ir tada, nesustodamas prie kasos, ėjo per parduotuvės duris. Tarp jų parduotuvės hole, prie išėjimo, įvyko grumtynės, jis ją stūmė, bet ji nepasidavė ir kovojo, grumtynių metu jo turėta kuprinė suplyšo, o iš jos iškrito alaus buteliai, kuriuos jis ketino pavogti. Tuo metu jis nuo grindų pagriebė du butelius vieno litro talpos alaus „Tauro tradicinis“, kurio vieneto vertė 1,67 euro, ir, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, išėjo iš parduotuvės (t. 4, b. l. 33-35). Nuteistojo ir liudytojos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: 2022 m. vasario 9 d. UAB „Norfos mažmena“ pareiškimas (t. 4, b. l. 8), 2022 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 24-26), 2022 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti 2022 m. vasario 6 d. vaizdo įrašai iš parduotuvės „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 72-75). Vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, pats nuteistasis peržiūrint vaizdo įrašus pripažino, jog matė save.

11. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo veika UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu negali būti kvalifikuojama kaip baigta vagystė, kadangi prekes iš jo atėmė parduotuvės darbuotoja, jis negalėjo jomis disponuoti. Taip pat baigiamųjų kalbų metu buvo keliama abejonė dėl atviro turto pagrobimo būdo.

12. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka, jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka byloje esančių duomenų. Nagrinėjamu atveju M. K. nuteistas už kvalifikuotą vagystę inkriminavus atviro pagrobimo požymį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nustatomi vagystę kvalifikuojantys požymiai, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio, veika turi būti vertinama kaip nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013). Taip pat, kaip ir teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-697/2022).

13. Nors nuteistasis įsidėdamas alaus butelius į kuprinę ir eidamas pro kasas siekė įvykdyti slaptą vagystę, vis dėlto ši vagystė peraugo į atvirą, kadangi parduotuvės darbuotoja V. S., pamačiusi vaizdo kamerose, jog nuteistasis susideda alaus butelius į kuprinę ir eina link kasos, kurioje ji dirbo, siekė sustabdyti M. K. bei neleisti išsinešti prekių iš parduotuvės nesumokėjus. Tačiau M. K. akivaizdžiai ir atvirai demonstravo siekį pasišalinti iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis (parduotuvės darbuotojai žodžiu įspėjus, jog reikia susimokėti už alų, nuteistasis tik paspartino žingsnį ir bandė pasišalinti, o nuteistajam nesureagavus į žodinį įspėjimą ir pardavėjai nuteistąjį pasivijus parduotuvės hole bei pagriebus už kurpinės, nuteistasis pastarąją pastūmė, dėl to įvyko grumtynės). Po grumtynių iš kuprinės iškrito alaus buteliai, tačiau M. K., pagriebęs du butelius alaus, iš parduotuvės pasišalino. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistasis veikė viešai, turto savininko atstovui (pardavėjai) esant netoliese ir jį stebint, o pats M. K. suvokė, kad pardavėja mato jo veiksmų neteisėtumą, tačiau vis vien tęsė savo neteisėtą veiką ir, priešingai nei teigiama skunde, pagrobtomis prekėmis galėjo disponuoti, nes šiuos du butelius išsinešė iš parduotuvės. Taigi, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog M. K. pagrobė svetimą turtą iš UAB „Norfos mažmena“ veikdamas atvirai, kadangi pastarojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui (kasoje buvusiai pardavėjai), M. K. suvokė, jog grobiamas svetimas turtas ir suprato, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisė.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Anot nuteistojo, apylinkės teismas pripažindamas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę rėmėsi tik paties nuteistojo prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu, jog pastarasis buvo neblaivus, nors iš tikrųjų nuteistasis nepamena, ar veikos padarymo metu buvo neblaivus, nes po ilgą laiką vartoto alkoholio visų aplinkybių neatsimena.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo argumentai laikytini gynybine pozicija, siekiant sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų pripažinti, jog M. K. veikos darymo metu buvo neblaivus. M. K. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog nusikaltimo metu buvo neblaivus. 2022 m. spalio 10 d. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „aš už alkoholinius gėrimus nesumokėjau. Buvau girtas ir nesupratau kodėl nesumokėjau“. Taip pat 2023 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė: „girtas buvau ir tiksliai aplinkybių neatsimenu“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju taip pat nurodė, kad iš vakaro stipriai gėrė, todėl veikos padarymo dieną norėjosi išgerti dar „ant pachmielo“, kad būtų lengviau (t. 5, b. l. 43-44).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog apsvaigimą nuo alkoholio pripažįstant kaip sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pakanka paties nuteistojo pripažinimo, kad veikos darymo metu jis buvo neblaivus: „Nagrinėjamos bylos duomenys ir teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės taip pat paneigia kasatoriaus teiginį, kad nuteistasis P. T. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pvz., jis pats prisipažino, kad įvykio metu liepos 22–23 d. buvo girtas“ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-222/2019). Taigi, aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis dviejuose teismo posėdžiuose pripažino padaręs nusikaltimą būdamas neblaivus, nors liudytojai šios aplinkybės ir nenurodė, tačiau pats M. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog į parduotuvę ėjo po stiprių išgertuvių malšinti pagirias. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuteistojo abstinencijos būsena ir pagirios turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – bet kokia kaina nesumokėjus pasisavinti alkoholinius gėrimus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui pakanka paties nuteistojo pripažinimo apie neblaivumo faktą, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ši aplinkybė sunkina M. K. atsakomybę.

Dėl paskirtos bausmės

17. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

18. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

19. M. K. padarė du apysunkius nusikaltimus – atviras vagystes, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, abi vagystės baigtos, UAB „Ramnesa“ ir UAB „Norfos mažmena“ buvo padaryta pakankamai nedidelė turtinė žala. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl 2022 m. vasario 6 d. (UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu) nusikalstamos veikos padarymo apylinkės teismas laikė tai, kad M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl veikos UAB „Ramnesa“ atžvilgiu M. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies – tvirtino, kad vagystę įvykdė veikdamas atskirai nuo A. V., todėl dėl šios veikos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra galimybės pripažinti – to pagrįstai nepadarė ir apylinkės teismas. Minėta, jog nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturių rūšių bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams. Taigi už atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį gali būti skiriamas, be kita ko, laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki šešerių metų.

20. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino M. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir tinkamai argumentavo paskiriamos bausmės rūšį ir dydį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad turi nuolatinę gyvenamą vietą, galimybę įsidarbinti įmonėje, teikia išlaikymą savo mažamečiui sūnui, tačiau tokie apelianto teiginiai neparodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė.

21. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad M. K. yra ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio vagystes, plėšimus, kitus turtinius nusikaltimus, už tai yra atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį 20 parų areštu. (t. 5, b. l. 6-16). Ankstesniais nuosprendžiais M. K. buvo taikomos įvairios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, realus laisvės atėmimas. Kaip matyti, įvairių rūšių bausmės nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, apelianto pasikartojantys teistumai rodo, kad jis turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti M. K. nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir jo sistemingi, besikartojantys administraciniai nusižengimai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad M. K. daug kartų baustas daugiausiai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už smulkias, pagrinde alkoholinių gėrimų, vagystes iš parduotuvių. Paskirtų baudų už šiuos nusižengimus nemoka (t. 5, b. l. 19-26). Taigi nuteistasis M. K. paskutiniais metais sistemingai daro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, o anksčiau – ir nusikalstamas veikas, daugiausia susijusias su turtiniais nusikaltimais. Aukščiau išvardintos aplinkybės ir apelianto turimi teistumai aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą nuteistojo elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Kaip ir nustatė apylinkės teismas, nuteistasis legalaus pajamų šaltinio neturi, nedirba, taip pat nėra gauti duomenys, patvirtinantys įsidarbinimą apeliaciniame skunde nurodomoje įmonėje – (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad nuteistajam turi būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei laisvės atėmimas.

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu už nuteistojo M. K. padarytas nusikalstamas veikas skyrė žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už nagrinėjamas nusikalstamas veikas skirtų bausmių dydis nesiekia net pusės sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, todėl, įvertinus aukščiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmių dydžiai nėra per griežti.

23. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas turėjo paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę atsižvelgdamas į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimą kitoje byloje, anot nuteistojo, analogiškoje baudžiamojoje byloje. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo nurodomoje byloje paskirta bausmės rūšis ar dydis neįpareigoja teismo šioje byloje skirti analogišką ar panašią bausmę. Pažymima, kad kiekvienoje byloje bausmė yra individualizuojama atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, taip pat kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje teismas turi vadovautis nuteistojo nurodomoje byloje paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu.

24. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai subendrino paskirtas bausmes. Anot apelianto, bausmės turėjo būti subendrintos ne dalinio sudėjimo būdu, o paskirta griežtesne bausme apimant švelnesnę. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimas taikomas tik šiais atvejais: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-138-976/2015, 2K-20-976/2022). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nurodytais atvejais. Nuteistojo M. K. padarytos veikos nesudaro idealios sutapties, veikos nesiskiria pagal savo pavojingumą ir yra tos pačios rūšies, paskirta bausmė neviršija 20 metų laisvės atėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą bausmių subendrinimo būdą iš dalies sudedant paskirtas bausmes. Apylinkės teismas, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis, nurodė pridedamos bausmės dalį ir jos nustatymo motyvus. Atsižvelgiant į M. K. asmenybę, ankstesnius teistumus bei sistemingai daromas analogiškas veikas – vagystes iš parduotuvių, sprendžiama, jog prie paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės - 1 metų, iš dalies pridėta švelnesnės bausmės dalis – 5 mėnesiai laisvės atėmimo (pusė paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), parinkta tinkamai ir proporcingai.

25. Nuteistasis skunde nurodo, jog pastarajam sprendžiant bausmės skyrimo klausimą turėjo būti taikomi BK 64(1), 62 ir 75 straipsniai. BK 64(1) straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl M. K. trečdaliu mažinti paskirtos bausmės nėra jokio teisinio pagrindo. BK 62 straipsnyje numatyti atvejai, kai skiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė. Byloje nėra nustatytų būtinų formalių ir materialių sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, apibūdinančias tiek į M. K. padarytas nusikalstamas veikas, tiek nuteistojo asmenybę, jam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę.

26. BK 75 straipsnis reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje pirmiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, rodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik M. K. atliekant realaus laisvės atėmimo bausmę, todėl jos atidėti nėra teisinio pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistojo M. K. veikas kvalifikavo tinkamai, veikos atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymius. Apylinkės teismas parinko teisingą, proporcingą ir tinkamo dydžio subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę nuteistajam M. K., todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.