Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje – J. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad pareiškėjo šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų tarnybai nėra žinoma. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomone, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu neprieštarauja D. D. (pareiškėjo nepilnamečio vaiko) interesams.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. D., atstovaudamas nepilnamečio D. D. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaiko senelio Č. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

10. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis vaikas D. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo J. D. ir A. D. sūnus. Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, kad nepilnamečio vaiko motina A. D., Č. R. ir I. R. dukra, mirė (duomenys neskelbtini). Po A. D. mirties (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Č. R. (palikėjas). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjas Č. R. turėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto: du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Remiantis Testamentų registro duomenimis, palikėjas 2016 m. kovo 8 d. buvo sudaręs notariškai patvirtintą testamentą (testamento identifikavimo Nr. 220160013342). Nurodyto testamento kopija teismui nepateikta, jo turinys nežinomas (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, testamentas buvo sudarytas dar iki nepilnamečio motinos mirties, todėl nėra žinoma nei kokį turtą ar jo dalį, nei kokiems konkretiems asmenims Č. R. šiuo testamentu paliko. Kaip matyti iš bylos duomenų, po Č. R. mirties Vilniaus rajono savivaldybės 3-iajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 151/2024. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo palikimą yra priėmusi J. K. (nepilnamečio vaiko teta). Iš prie pareiškimo pateikto J. K. pranešimo notarui matyti, kad pastaroji, kaip palikimą priėmusi įpėdinė, neprieštarauja, jog nepilnametis D. D. taip pat priimtų po jos tėvo mirties atsiradusį palikimą. Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, palikėjo Č. R. atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų nėra (CPK 178 straipsnis). Duomenų, kad palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų ir ši suma būtų didesnė nei paveldimo turto vertė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo Č. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teigimu, jis praleido terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo nežinojimo. Anot pareiškėjo, jam nebuvo žinoma apie Č. R. turimą nekilnojamąjį turtą, o apie užvestą paveldėjimo bylą jis buvo informuotas tik 2025 m. sausio 7 d., t. y. jau suėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui priimti palikimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo nepareiškė prieštaravimų dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus vos 18 dienų nuo įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino pabaigos.

12. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas, pavėluotas informavimas) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėjas, sužinojęs apie palikimo priėmimo procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nedelsiant kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos bei notarą, o vėliau ir į teismą. Tai rodo, kad pareiškėjas vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus ir tinkamai įgyvendinti atsiradusią jo teisę į palikimą.

13. Teismo nuomone, susidariusioje situacijoje pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atstovaujami nepilnamečio vaiko interesai. Palikėjo įstatyminis įpėdinis yra neįgalus nepilnametis vaikas (sunkus neįgalumo lygis), todėl savarankiškai jis negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo (ne)priėmimo. Nepilnamečio vaiko interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jo tėvas (pareiškėjas), todėl pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste.

14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi iš esmės pareiškėjo aplaidaus, nesąžiningo elgesio ir nerūpestingumo nenustatyta. Vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu, toks sprendimas neprieštaraus nepilnamečio D. D. interesams.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, praleistas terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujintinas, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo Č. R. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnis).

16. Pareiškėjui atnaujinus praleistą terminą, jam išduotinas teismo leidimas nepilnamečio vaiko D. D., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo Č. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, bei atlikti visas būtinas palikimo priėmimo procedūras notaro biure (CK 3.188 straipsnis, 3.240 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą nepilnamečio vaiko D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo Č. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjui J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio vaiko D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo Č. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjui J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovauti neįgalų nepilnametį sūnų D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) notaro biure ir sūnaus vardu pasirašyti prašymą dėl palikimo priėmimo, gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei kitus dokumentus, susijusius su palikimo priėmimu po palikėjo Č. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusi nutarties dalis neskundžiama.