Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1267-450/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-13Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-17Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-17Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-17Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-01Vilniaus apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-02Vilniaus apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
2S-1267-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04146-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
L. Ž., E. S.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1267-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04146-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.14.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Ž. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. ir L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjų E. S. ir L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė.Pareiškėja L. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl prašymo priimti pareiškimą dėl prašymo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai L. Ž. terminą iki 2017 m. kovo 31 d. (imtinai) patikslinti ir sukonkretinti prašymą, t. y. nurodyti, kokiu CPK 366 str. 1 d. nuostatose įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu yra prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010, pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, sukonkretinti proceso atnaujinimo pagrindus, motyvus bei aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia proceso atnaujinimo terminų skaičiavimą bei sumokėti 14,44 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo kvitą.Teismas nustatė, kad pateiktas prašymas neatitinka CPK 369 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p., 5 p., 2 d. keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėjos prašymas yra netikslus ir nekonkretus, t. y. pareiškėja nenurodė kokiu CPK 366 str. nuostatose įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 bei nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, be to, pareiškėja turėtų sukonkretinti proceso atnaujinimo pagrindus, motyvus bei aplinkybes, kuriomis grindžia proceso atnaujinimo terminų skaičiavimą.Teismas taip pat nustatė, kad pateiktas prašymas neatitinka CPK 80 str. 4 d. reikalavimų, t. y. prašymas yra neapmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, t. y. pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo viso - 133,00 Lt / 38,52 Eur žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 50 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti apmokėtas minimaliu 14,44 Eur (38,52 x 75 % = 28,89 : 2 = 14,44 Eur) žyminiu mokesčiu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos atleidimo nuo likusios 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl sunkios pareiškėjos materialinės padėties bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja, prašydama ją atleisti nuo likusios 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nepateikė jokių oficialių pažymų apie visas gaunamas socialines išmokas ar darbo užmokestį, o taip pat nepateikė oficialių pažymų iš VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ apie turimą (neturimą) nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, darė išvadą, kad šiuo atveju nepakanka duomenų sunkiai pareiškėjos materialinei padėčiai konstatuoti, todėl pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo likusios 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmetė, kaip nepagrįstą ir įpareigojo pareiškėją pašalinus prašymo trūkumus, sumokėti 14,44 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 4 d.).

III. Atskirųjų skundų argumentai

Atskiraisiais skundais pareiškėja L. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnajinimo, 2016 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja, remdamasi neaktualia CPK 80 str. 4 d. redakcija, netinkamai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį, todėl ji turėtų primokėti tik 3,19 Eur žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – primokėti 14,44 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.). Kitoje dalyje nutartis pripažintina teisėta bei pagrįsta.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, reiškiantis, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau aktualu ir tai, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., 82 str.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga, arba iš viso neįmanoma.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja viso turėtų sumokėti 38,52 Eur žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja 50 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei, kad nepakanka duomenų sunkiai pareiškėjos materialinei padėčiai konstatuoti, įpareigojo apeliantę sumokėti likusią 50 proc. žyminio mokesčio sumą, t. y. 14,44 Eur (38,52 x 75 % = 28,89 : 2 = 14,44 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. Ž., teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2016 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 51 sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantę įpareigojo sumokėti 14,44 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi 11,25 Eur žyminio mokesčio, ji turėtų primokėti 3,19 Eur trūkstamo žyminio mokesčio.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu L. Ž. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso c. b. Nr. 2-1367-391/2010 atnajinimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau Tarnyba 2017 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė pakeisti 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir pareiškėją priskyrė prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą teisiną pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją primokėti 14,44 Eur žyminį mokestį, tačiau pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams, susijusiems su proceso atnaujinimo pagrindo nurodymu, pašalinti, todėl skundžiama nutartis iš dalies keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį pakeisti ir nustatyti pareiškėjai L. Ž. terminą iki 2017 m. gruodžio 15 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams – patikslinti ir sukonkretinti prašymą, t. y. nurodyti, kokiu CPK 366 str. 1 d. nuostatose įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu yra prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010, pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, sukonkretinti proceso atnaujinimo pagrindus, motyvus bei aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia proceso atnaujinimo terminų skaičiavimą bei primokėti 3,19 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo kvitą.

Teisėja Asta Radzevičienė