Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. ir L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 5 p. ir 367 str. 3 d. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą ištaisyti prašymo trūkumus.

Per nustatytą terminą pareiškėja pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010. Minėta nutartimi pareiškėja buvo įpareigota nurodyti aplinkybes ir proceso atnaujinimo motyvus, nes iš pateikto pirminio prašymo buvo neaišku, kokiu konkrečiai pagrindu remiasi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą. Patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, kad aplinkybės ir motyvai procesui atnaujinti yra tai, kad civilinėje byloje nebuvo nustatinėjama aplinkybė, jog I. P. yra pareiškėjų L. Ž. ir E. S. tėvo V. P., K., gim. (duomenys neskelbtini) (pagal Rusijos valstybės dokumentus – Michail M. A., gim. (duomenys neskelbtini), Tbilisyje, Gruzija) dukra. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjos ir minėtas asmuo yra seserys, todėl įgyja vienoda teisę į atsiradusį tėvo palikimą. Bei civilinėje byloje nebuvo svarstomas klausimas dėl suinteresuoto asmens Juozo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), procesinės padėties. Šis asmuo yra pareiškėjų sūnėnas ir jam taip pat priklauso teisė į palikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi laikė pareiškėjos L. Ž. prašymą ir patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog iš pareiškėjos pateikto patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad 2013-09-05 nutartyje nurodytas trūkumas nurodyti proceso atnaujinimo aplinkybes ir motyvus, nepašalintas. Pareiškėja pirminiame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad remiasi CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. 2013-09-05 nutartyje buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Svarbu, kad tokia aplinkybė ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Tačiau iš pateikto patikslinto pareiškimo taip ir neaišku kokios tai naujai paaiškėjusios aplinkybės, kodėl jos nebuvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir kaip tos aplinkybės gali įtakoti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nutartis nustatytu procesiniu terminu nebuvo įvykdyta, pareiškėja pašalino ne visus nutartyje nurodytus trūkumus, todėl prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad L. Ž. per teismo nustatytą terminą sukonkretino prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimus taip pat aprašė naujai paaiškėjusią aplinkybę, susijusią su I. P. kilme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos L. Ž. prašymą ir patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Proceso atnaujinimas yra savarankiška, išimtinė civilinio proceso stadija, kurios tikslas – užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Šis procesinis institutas taikomas tuomet, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „ Medasa” v. UAB „ Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Turto bankas“ ir kiti v. V. ir S. M. prekybos centras ir kiti, bylos Nr. 3K-7-362/2007).

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas gali būti suskirstytas į tris etapus. Pirmuoju etapu sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, t. y. patikrinama, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Nustatęs, kad prašymo turinys neatitinka nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nurodo terminą trūkumams pašalinti. Jei pažeistos teismingumo taisyklės arba prašymą padavė neveiksnus ar neįgaliotas asmuo, teismas prašymą atsisako priimti (CPK 111, 115 straipsniai, 370 straipsnio 1 dalis). Antruoju etapu yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Posėdyje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino, taip pat ar yra pagrindo procesą atnaujinti. Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra pagrindo atnaujinti procesą, teismas jį atnaujina nutartimi (CPK 366, 368 straipsniai, 370 straipsnis). Trečiajame etape, teismas nagrinėja atnaujintą bylą pakartotinai, tačiau neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindų apibrėžtų ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas nagrinėja, ar turi įtakos teismo sprendimui (nutarčiai) ir pagrįstumui aplinkybės, dėl kurių procesas buvo atnaujintas, o, išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties), suformuluotą pareiškime atnaujinti procesą, atmesti arba teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ar pakeisti, arba panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį) (CPK 371 straipsnis).

Prašyme atnaujinti procesą be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų turi būti nurodomas sprendimą (nutartį) priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiami šio prašymo padavimo terminai bei pareiškėjo prašymas (CPK 369 straipsnio 1 dalis). Be to, turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (369 straipsnio 2 dalis).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos L. Ž. prašymą ir patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutartį teismas motyvavo tuo, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 5 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų (nurodyti proceso atnaujinimo aplinkybes ir motyvus) nepašalino.

Pažymėtina, jog prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 str.). Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalyje 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. CPK 369 str. reglamentuojama, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui prašymą ir 2013 m. spalio 17 d. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuose nurodė sprendimą priėmusio teismo pavadinimą taip pat proceso atnaujinimo pagrindą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė ir atnaujinimo motyvą, jog civilinės bylos Nr. 2-1367-391/2010 nagrinėjamu metu nebuvo nustatinėjama aplinkybė, kad I. P. yra V. P. K., gimusio (duomenys neskelbtini) dukra, todėl ji turi teisę į tėvo palikimo dalį. Be to, apeliantė nurodė aplinkybes, nuo kada skaičiuoja CPK 368 str. nustatytą terminą bei suformulavo prašymo reikalavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantės pateikto prašymo atnaujinti procesą turinys formaliai atitiko CPK 369 str. reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias procesines normas, kas sudaro pagrindą ją naikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Be to, teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytos aplinkybės (iš pateikto patikslinto pareiškimo neaišku, kodėl naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir kaip tos aplinkybės gali įtakoti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) gali sudaryti pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nesuteikia teisės šį prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi, nuspręsdamas pareiškėjos prašymą laikyti nepaduotu ir gražinti jį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti prašymo priėmimo klausimą (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti L. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.