Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuotieji asmenys D. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Antstolis atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai

12. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/20/02625 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. Š. nuo 2020 m. gruodžio 21 d. priverstine tvarka vykdo Inspekcijos 2020 m. gegužės 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-200522-00057 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo suinteresuotas asmuo D. Č. buvo įpareigota atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, užfiksuotą Kultūros paveldo registre, sutvarkyti statybvietę. 2022 m. sausio 14 d. ir 2022 m. vasario 23 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi D. Č. už privalomojo nurodymo nevykdymą skirta 200,00 Eur vienkartinė bauda. 2023 m. birželio 7 d. antstoliui apžiūrėjus ginčo namą, konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ir 2023 m. birželio 8 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-110-24682 bei su pareiškimu kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymą. Skundžiama nutartimi antstolio pareiškimas atmestas, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad skolininkė privalomąjį nurodymą įvykdė.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

13. Inspekcija prašė prijungti naujus rašytinius įrodymus – Inspekcijos 2023 m. liepos 7 d. raštą Nr. 2D-11900, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 21 d. raštą Nr. (1.29-K E)2K-2324 ir Inspekcijos 2023 m. liepos 25 d. patikrinimo aktą. Nurodė, kad minėti dokumentai yra parengti po atskirojo skundo priėmimo ir patvirtina atskirajame skunde išdėstytus teisinius argumentus apie privalomojo nurodymo neįvykdymą. Skolininkė nesutiko dėl Inspekcijos naujų rašytinių įrodymų prijungimo. Nurodė, kad pateikti dokumentai neturi šioje byloje įrodomosios vertės. Savo atsikirtimams į Inspekcijos prašymą dėl įrodymų prijungimo pagrįsti skolininkė apeliacijos instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą ir Inspekcijos 2016 m. birželio 29 d. savavališkos statybos aktą.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Inspekcijos pateikti papildomi įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais. Inspekcija pridedamais dokumentais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo. Inspekcijos pateikiami atitinkamų institucijų dokumentai nebuvo priimti iki antstolio pareiškimo dėl baudos skolininkei skyrimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl Inspekcija neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui. Skolininkei buvo suteikta teisė pateikti nuomonę dėl šių įrodymų priėmimo. Skolininkei 2016 m. birželio 29 d. savavališkos statybos akto pateikimo būtinybė iškilo vėliau atsikertant į atskirojo skundo argumentus. Taigi, minėtas įrodymas taip pat gali būti siejamas su Inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymu. Be to, 2016 m. birželio 29 d. savavališkos statybos aktas yra surašytas Inspekcijos, todėl akto turinys Inspekcijai yra žinomas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Inspekcijos naujų rašytinių įrodymų ir skolininkės 2016 m. birželio 29 d. savavališkos statybos akto pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl minėti įrodymai priimtini ir vertintini ta apimtimi, kiek tai yra būtina teisingam skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimui išspręsti. Skolininkės pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą priimti atsisakytina. CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio pareiškimas skirti skolininkei baudą už Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas). CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

20. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022).

21. Atskirajame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Teigiama, kad dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo nepagrįstai konstatuotas skolininkės privalomojo nurodymo įvykdymo faktas. Inspekcijos vertinimu, byloje esantys duomenys nėra objektyvūs ir nesudaro pagrindo išvadai, kad privalomasis nurodymas yra visiškai ir tinkamai įvykdytas. Privalomojo nurodymo įvykdymas gali būti patvirtinamas pačios Inspekcijos patikrinimo aktu.

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad privalomuoju nurodymu skolininkė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti ginčo namo keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, kuri fiksuota Kultūros paveldo registre. Pirmosios instancijos teismas iš skolininkės pateiktų ginčo namo nuotraukų nustatė, kad buvo pakeisti trys namo langai į tokius, kokie fiksuoti Kultūros paveldo registre, panaikintas langas palėpės sienoje, atstatytas lauko sienos fasadas, todėl namo sienos ir langai atitinka padėtį, fiksuotą Kultūros paveldo registre. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame Inspekcijos 2023 m. liepos 25 d. patikrinimo akte (toliau – Patikrinimo aktas) konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Tokią išvadą Inspekcija padarė remdamasi KPD Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 21 d. rašte Nr. (1.29-K E)2K-2324 (toliau – Raštas) nustatytomis aplinkybėmis. Rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų namo (u. k. 36439) (ginčo namo) patikrinimo metu (2023 m. liepos 20 d.) nustatyta, jog pastato pietinėje (pagal Kultūros vertybių registro duomenis rytinėje) dalyje langai ir durys nauji mediniai, langų sudalinimas išlaikytas. Buvęs naujai įrengtas medinis lentų apkalimas ant fasado panaikintas. Kultūros vertybių registre pateikiama namo (u. k. 36439) fotofiksacija, kurioje užfiksuoti 3 langai, tačiau pastate yra 4 langai, vienas langas galimai įrengtas naujai. Rašte KPD Kauno teritorinis skyrius konstatavo, kad, Kultūros vertybių registro duomenimis, namo (u. k. 36439) vertingoji savybė 7.1.1.3. fasadų apdaila – atstatyta; 7.1.1.4. konstrukcijos – stalių ir kiti gaminiai – R (rytinės) namo dalies langų medinių konstrukcijų, apvadų tipas – atstatytas, o vertingoji savybė 7.1.1.2. aukštų išplanavimas: sienų angos - neatstatytos, nes vienas langas galimai yra įrengtas naujai.

23. Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) ar iš dalies įvykdymo faktas negali būti nustatytas be tinkamo šios nutarties 22 punkte nurodytų rašytinių įrodymų įvertinimo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju turi būti atsakyta į klausimą, ar Rašte nurodyta aplinkybė apie ginčo namo sienos angos, kurioje galimai naujai įrengtas langas, neatstatymą pagal Kultūros vertybių registro duomenis, gali būti vertinama kaip dalies skolininkės privalomojo nurodymo neįvykdymas. Nustačius skolininkės privalomojo nurodymo neįvykdymo (dalies neįvykdymo) faktą, toliau būtina išsiaiškinti privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis, nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas ar iš dalies neįvykdytas dėl skolininkės kaltės, ar nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininkės, lėmusių tokį privalomojo nurodymo neįvykdymą arba jo įvykdymą iš dalies. Ir tik išsiaiškinus nurodytas aplinkybes, galima spręsti dėl baudos skyrimo skolininkei.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas šios nutarties 24 punkte nurodytų aplinkybių tyrimas ir vertinimas. Sutiktina su Inspekcija, kad skolininkei pranešus apie privalomojo nurodymo įvykdymą, pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti Inspekcijai pateikti kompetentingų institucijų (nagrinėjamu atveju KPD) privalomojo nurodymo įvykdymą (neįvykdymą) patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad klausimo dėl baudos skyrimo skolininkei nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalimas ne tik dėl to, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, bet dar ir dėl to, kad pirmą kartą iš esmės tiriant ir vertinant Inspekcijos nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis panaikinama ir byla pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei už Inspekcijos privalomojo nurodymo nevykdymą grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui D. Č. už privalomojo nurodymo nevykdymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.