Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2020 m. gegužės 10 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0289, patikros sertifikato Nr. 1178459, 17.43 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antrą kartą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0289, patikros sertifikato Nr. 1178459, 18.03 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. D. 2020 m. gegužės 10 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam 17.43 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas bei 18.03 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo metu atliktos kaltinamojo apklausos protokolas, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (67-68 b. l.); 2) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybinis pranešimas, pagal kurį nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. D. vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. 2020 m. gegužės 10 d. 17.43 val. nustatytas 2,37 promilės neblaivumas, 18.03 val. nustatytas 2,49 promilės neblaivumas (1-3, 19-23 b. l.); 3) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurių nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra gatvė, adresu (duomenys neskelbtini), bei stovintis mėlynos spalvos automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas A. D. (11-18 b. l.); 4) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, kurio duomenimis, A. D. 2020 m. gegužės 10 d., 17 val. 43 min., nustatytas vidutinis 2,37 promilių neblaivumas, o 18 val. 03 min., nustatytas vidutinis 2,49 promilių neblaivumas (19-23 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. D. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėja, kaltinamojo darbovietės direktorius, prašantis perduoti jam kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato, prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje pateiktas kaltinamojo darbovietės direktoriaus J. P. prašymas dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo jo atsakomybėn (90-94 b. l.). J. P. sutinka būti kaltinamojo A. D. laiduotoju. Prašyme bei bylos nagrinėjimo teisme metu J. P. nurodė, kad mano, jog gali daryti teigiamą įtaką A. D..

J. P. neteistas (96 b. l.), nebaustas administracine tvarka (98 b. l.). Turimų duomenų pagrindu, teismas mano, kad J. P. gali daryti įtaką kaltinamajam ir yra vertas teismo pasitikėjimo būti laiduotoju, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras.

A. D. padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. D. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuoširdžiai dėl jo padarymo gailėjosi. Jis darbovietės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (93, 100 b. l.). A. D. šio teismo nuosprendžio priėmimo metu neteistas (48-50 b. l.), tačiau pažymėtina tai, kad kaltinamojo atžvilgiu 2020 m. gegužės 17 d. yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-349-1054/2020, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (101-102 b. l.), teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja 2020 m. liepos 4 d. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis A. D. visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-349-1054/2020, byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Akcentuotina ir tai, kad A. D. praeityje jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam – 2016 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinta, kad A. D. 2015 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. kaltinamasis A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Vadinasi, kaltinamasis jau antrą kartą, keldamas pavojų sau, kitiems eismo dalyviams ir tretiesiems asmenims, sėda prie automobilio vairo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neįgijęs nustatyta tvarka saugiam, nekeliančiam sau ir kitiems asmenims pavojaus, vairavimui reikiamų teorinių ir praktinių žinių. Teismas mano, kad nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras teisminio nagrinėjimo metu taip pat abejojo dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos, kad kaltinamasis nebedarys naujų veikų ir laikysis įstatymų, buvimo.

Nenustačius visų įstatyme numatytų privalomų pagrindų, kaltinamasis A. D. negali būti atleidžiamas BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis A. D. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2, 3 dalys, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis šiuo metu nėra teistas, tačiau turi ankstesnių išnykusių teistumų (48-50 b. l.), jo atžvilgiu 2020 m. gegužės 17 d. yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisės 2020 m. liepos 4 d., asmuo galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau yra baustas administracine tvarka 2 kartus, iš kurių vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam be teisės vairuoti transporto priemones, yra jauno amžiaus, dirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į BK 55 straipsnio nuostatas, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamajam siūlė paskirti 75 MGL (3500 Eur) baudą bei, vadovaujantis BK 64¹, ją sumažinti 1/3 ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Teismas pritaria šiai išsakytai pozicijai ir kaltinamajam A. D., kuris yra dirbantis, jauno amžiaus, nėra duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, skiriama prokuroro siūloma bausmė – bauda. Šiuo atveju prokuroro siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda ir jos dydis.

Kaltinamojo gynėja teisminio nagrinėjimo metu prašė išdėstyti kaltinamajam paskirtos baudos mokėjimą. Nurodė, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis gauna nedidelį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BPK 47 straipsnio 6, 7 dalys). Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. D. yra jaunas, 28 metų amžiaus, dirba, tačiau yra pradėjęs dirbti neseniai – nuo 2020 m. kovo 31 d. ir gauna 610 Eur neatskaičius mokesčius darbo užmokestį (92 b. l.). Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis visos 50 MGL (2500 Eur) baudos, nors ji ir yra minimali už tokio pobūdžio nusikaltimą skirtina bauda, sumokėti per pakankamai trumpą laiką – du mėnesius – neturės realios galimybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, realesnis teismo nuosprendžio dalies dėl paskirtos baudos įvykdymas būtų užtikrinamas nustačius ilgesnį laikotarpį paskirtai baudai sumokėti. Vertinant, koks terminas baudai sumokėti turėtų būti nustatytas, akcentuotina tai, kad nustačius labai ilgą terminą, būtų paneigti bausmės skyrimo tikslai ir tai neatitiktų valstybės ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Pažymėtina ir tai, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu, nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą iš karto, jokios reikšmės neturi (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-488-290/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-26-309/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-60-606/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. D. nustatytinas bendras vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas, tačiau nenustatomas konkrečių mėnesio įmokų dydis. Kaltinamasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį. Svarbu tai, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes to nepadarius gali būti svarstoma dėl BK 47 straipsnio 6 ar 7 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kadangi A. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 3 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam A. D. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), aukščiau išdėstytus duomenis dėl kaltinamojo asmenybės, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – nesunkus nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (nusikalstama veika žala nepadaryta), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, kuris taikytinas nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

A. D. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi jis tiesiogiai panaudojo šią transporto priemonę, darydamas nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Automobilis priklauso A. D. (32 b. l.), tačiau, kaip nurodė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, šiuo metu jis automobilį jau yra realizavęs – pridavė į automobilių laužyną. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo vairuoto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu paimti nebegalima, kadangi jis priklauso tretiesiems asmenims, iš A. D. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainų Lietuvoje duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio VW Golf TDI, 1998 m. laidos, 81 kw/110 AG variklio galios, 1896 cm3 variklio darbinio tūrio kaina be PVM 1141 Eur (37 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. D. skirtinas turto 1141 Eur vertės konfiskavimas. Įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskiriama ir 50 MGL (2500 Eur) bauda, nustatytinas 1 metų terminas nuosprendžio daliai dėl turto vertės konfiskavimo įvykdyti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (71-73 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. D. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3500 Eur) baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. D. paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

Nustatyti, kad A. D. paskirta 50 MGL (2500 Eur) bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 3 d.

Konfiskuoti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. D., automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1141 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą), nustatant 1 (vienerių) metų terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Panaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.