- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- T-30-571/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26477-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- M. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. A. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. gruodžio 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-1736 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta M. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 4 d.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 4 kartus skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nebaustas drausmine tvarka, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, paleistas lygtinai turės kur gyventi ir bus įdarbintas, pataisos įstaigoje dirba, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokuroras nurodė, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statiniai veiksniai: smurtinis teisės pažeidimas, nusikaltimų modelis bei dinaminiai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimo problemos; mąstymo lankstumo stoka; nuostatų problemos. Specialistai vertindami nuteistojo elgesį didelį dėmesį skyrė lėšų tvarkymo ir pajamų analizei, pažymėdami, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad nuteistojo nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, o tai leidžia teigti, kad nuteistajam yra būdingi riboti lėšų tvarkymo įgūdžiai, sunkumai planuojant ir paskirstant turimas pajamas, savo finansinės padėties neįvertinimas. Šiuo metu pastebima, kad nuteistasis stengiasi spręsti turimas finansines problemas legaliai dirbdamas, dengdamas skolas, susirasdamas darbą laisvėje po lygtinio paleidimo. Prokuroro teigimu, šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama. Nuteistajam nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos prieštaraus teisingumo principui. Negalima konstatuoti, kad yra pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalimi nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, jog M. A. teistas 2018-09-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo ir 500MGL bauda (1900 Eur bauda). 2019-03-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2018-09-26 nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 2 dalimi pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrinant ir paskirta galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo ir 50 MGL dydžio bauda. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 11 mėnesiai ir 16 dienų.
Nustatyta, kad nuteistasis ankščiau neteistas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmė už tyčinį labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, kuriuos padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimą pripažino iš dalies. Praeityje yra baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo nusikalstamos veikos yra susiję su finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais, o tai leidžia teigti, kad nuteistajam yra būdingi riboti lėšų tvarkom įgūdžiai, sunkumai planuojant ir paskirstant turimas pajamas, savo finansinės padėties neįvertinimas. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinai būdais bei pozityvioje veikloje, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuskalstamą veika padarė veikdamas bendrininkų grupėje, galima daryti prielaidą, kad praeityje turėjo nusikalstamą elgesį pateisinančias nuostatas. Teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia matyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl negalima teigti, kad nuteistajam šiuo metu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nuteistajam nustatyti net 7 kriminogeninės rizikos veiksniai, iš kurių tik du yra statiniai, t. y. smurtinis teisės pažeidimas, nusikaltimų modelis. Net 5 kriminogeninės rizikos veiksnius (lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; alkoholio vartojimo problemos; mąstymo lankstumo stoką; nuostatų problemos) nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali pakeisti.
Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 11 mėnesių ir 16 dienų. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (5 metus laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laisvės atėmimo vietoje bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 4 kartus, dirba, nusikalstamo elgesio rizika žema. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2021 m. gruodžio 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1736 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. A..
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.