Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1099-814/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: 1-1099-814/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23705-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Šafronienė
Nukentėjusysis: V. R., G. R.
Kaltinamasis: A. M.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.2.20.3.1Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui, susijęs su ikiteisminiu tyrimu, teismu arba Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ar kita tarptautine teismine institucija (BK 233 str. 1 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1099-814/2020Proceso Nr. 1-01-1-23705-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.11;1.2.4.6.2.1; 1.2.20.3.1; 2.1.10.1;1.2.20.3.1;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.2; 2.4.1.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei R. B.,

nukentėjusiosioms V. R. ir G. R.,kaltinamajam A. M., kaltinamojo gynėjui advokatui A. V.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,

kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį – 20 parų arešto bausme;

2) 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmę atliko 2019 m. spalio 21 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 161 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 233 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. birželio 6 d., apie 21:30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nugirdė vaiką – savo sugyventinės V. R. nepilnametę dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: žinodamas, kad G. R. gim. 2002 m. yra nepilnametė, siūlydamas ir pats gerdamas kartu su ja alkoholinius gėrimus, vartodamas psichinę prievartą, griežtu tonu sakydamas, „jei negersi, bus blogai”, dėl ko G. R. išgėrė jai siūlytas 6-7 stiklines alaus ir nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo, ir G. R. buvo nustatytas 2,7 promilės girtumas.

Be to, A. M., artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. birželio 6 d., apie 22 val. 50 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - sugyventine V. R. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį sėdinčiai nukentėjusiajai V. R. į kairę veido pusę, ko pasėkoje ji griuvo ant kairio šono ir griūdama į grindis susimušė kairį šoną, kairę alkūnę bei prasiskėlė kairį antakį, tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, odos pažeidimą kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios nepilnametės G. R. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, o būtent: G. R. ginant savo motiną nukentėjusiąją V. R. nuo jo naudojamo fizinio smurto, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai G. R. į nosį, tuo padarydamas nubrozdinimą nosies srityje, tai yra sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, A. M., 2019 m. lapkričio 16 d., apie 21:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nugirdė vaiką – savo sugyventinės V. R. nepilnametę dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: žinodamas, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, siūlydamas ir pats gerdamas kartu su ja alkoholinius gėrimus, vartodamas psichinę prievartą, pasakydamas, „jei negersi, bus liūdna”, dėl ko G. R. nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo ir jai buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas.

Be to, A. M. jis, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. lapkričio 16 d. apie 21.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – sugyventinės V. R. dukra G. R. metu, ją pastūmė rankomis į krūtinę, po ko, ji nukrito ant grindų ir gulinčiai vieną kartą koja spyrė į veido sritį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, dešinio žando srityje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą;

toliau A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo fizinį smurtą sugyventinės V. R. atžvilgiu, o būtent: nukentėjusiajai V. R. ginant savo dukrą nukentėjusiąją G. R. nuo jo naudojamo fizinio smurto, jis tyčia ranka sudavė vieną smūgį į V. R. nosį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, tai yra sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, A. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. gruodžio 31 d. apie 21 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – sugyventinės V. R. dukra G. R. metu, tyčia sudavė kumščiu jai vieną smūgį į nosį, tuo padarydamas kraujosruvą nosies nugarėlėje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, A. M., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2020 m. sausio 15 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, primygtinai reikalaudamas nukentėjusiosios G. R. duoti parodymus apie tai, kad jis (A. M.) nesmurtavo prieš G. R., taip ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23705-19 metu, siekė paveikti nukentėjusiąją G. R. duoti melagingus parodymus.

Be to, A. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. kovo 28 d., apie 18 val. ant kalno šlaito, esančio prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – sugyventine V. R. bei jos dukra G. R. metu, tyčia, delnu sudavė vieną smūgį G. R. į nosį bei vieną smūgį kumščiu į jos pilvą, bei G. R. bėgant nuo jo (A. M.), ją pasivijęs rankomis pastūmė į dešinį šoną, ko pasekoje G. R. kairiu šonu krito į augančias egles prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip padarydamas jai odos nubrozdinimą kairėje veido pusėje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką A. M. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. R. atžvilgiu, o būtent: V. R. ginant savo dukrą nukentėjusiąją G. R. nuo jo naudojamo fizinio smurto, sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai V. R. į kairę veido pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (2019 m. birželio 6 d.)

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad su V. R., kaip sugyventiniai, kartu gyveno nuo 2018 m. vasario mėnesio metus laiko, po to prasidėjo problemos. Jo santykiai su G. R. geri, visi gyveno kaip šeima, vienas kitu rūpinosi. Su V. R. santykiai geri, šiuo metu jie gyvena atskirai. Kol būdavo dviese, su V. R., nesimušdavo. Jie būdami namuose žiūrėdavo televizorių, atsigerdavo alaus. Bet kai būdavo trise, prasidėdavo trintis. Būdavo, kad kažkas vienas kitam daugiau dėmesio parodo, tada ir prasidėdavo piktumai. 2019 m. birželio 6 d. apie 21:30 val. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare išgėrinėjo su V. R.. Jis V. R. dukrai, G. R., nėra siūlęs vartoti alkoholį, nėra naudojęs psichinę prievartą, nėra griežtu tonu sakęs, kad jei G. R. negers, jai bus blogai. Jis kartu su G. alkoholio negėrė. Apie 22:50 val., kai G. R. ir V. R. buvo sumuštos, gali paaiškinti, kad G. R. tą vakarą grįžo iš lauko, iš draugių. G. grįžo išgėrusi, buvo linksma, apsikabino, atsisėdo jam ant kelių. Gabrielė su savo motina, V. R., pradėjo ginčytis. V. R. trenkė kumščiu savo dukrai G. R. į nosį. G. pašoko, jos abi susikibo už plaukų. Jis, norėdamas apginti G. R. nuo motinos, dešine ranka vieną kartą sudavė V. R. į kairę žando pusę, V. R. nuo smūgio nukrito. Jis to įvykio metu buvo išgėręs kelias stiklines alaus. Jis mano, kad V. R. pavydėjo, pamačiusi, kad mergaitė žaismingai, įbėgusi į namus, atsisėdo jam ant kelių. Tai buvo vienintelis kartas, kai G. R. sėdėjo jam ant kelių. G. R. jis nemušė, nesudavė nė vieno smūgio. Jis ne kartą yra matęs, kaip V. R. mušė G.. Jis tik norėdamas, kad V. R. atstotų nuo G., jai sudavė. G. R. negynė motinos, ją pačią reikėjo ginti nuo motinos. 2019 m. birželio 6 d. G. R. padarė sužalojimus jos mama V. R.. G. R. iškvietė policiją ir pasakė pareigūnams, kad jis ją primušė, kad užrakinęs mamą daužo. G. R. nedažnai vartoja alkoholį, per du metus 7-8 kartus matė ją išgėrusią.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiosios G. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog A. M. sudavė vieną smūgį mamai į veidą, kaltinamasis paaiškino, kad negalėjo taip būti, tiesiog V. R. nenorėjo sakyti tų aplinkybių, kad pamatė savo dukrą, sėdinčią jam ant kelių ir trenkė savo dukrai. Specialisto išvadoje konstuoti sužalojimai V. R. galėjo atsirasti jos grumtynių su dukra metu. Nukentėjusioji G. R. davė paaiškinimus, t. y. kad jai buvo liepiama gerti, mano dėl to, kad ji bijojo policijos pareigūnams pasakyti, kad ją mama nugirdė, arba, kad ji su draugėmis išgėrė.

Nukentėjusioji V. R. apklausta 2020 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. M. buvęs jos sugyventinis. 2019 m. birželio 6 d. vakare buvo namuose (duomenys neskelbtini), su A. M. vartojo alkoholį, išgėrė 2-3 pūsles alaus. Dukros G., kai su A. M. vartojo alkoholį, namuose nebuvo, ji grįžo iš kiemo išgėrusi. A. M. niekada prieš jos dukrą nesmurtavo ir niekada neliepė gerti alkoholio. Jis nesakė, kad jei G. negers, jai bus blogai. Ji 2019 m. birželio 6 d. vakare su dukra susimušė, sugyventinis gynė dukrą nuo jos. Gindamas dukrą, A. M. jai sudavė vieną kartą delnu per veidą. Po smūgio atsirado kraujosrūvos prie akies.

Nukentėjusioji V. R. papildomos apklausos metu 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji duodama ankstesniame teisiamajame posėdyje parodymus sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė, galvojo, kad jis pasikeis. Dabar sako tiesą. Ji šiuo metu gyvena pas draugą, kaltinamasis ją persekioja, neduoda ramybės, vadina įvairiausiais negražiais žodžiais. Ji įvykių datų tiksliai neprisimena, bet tvirtina, kad buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. A. M. smurtą jos atžvilgiu naudojo ne vieną kartą. Ji su dukra G. miegodavo apsirengusios, nes tekdavo bėgti nuo kaltinamojo. Ji nežino, kas kaltinamajam užeidavo, bijodavo jam žodį pasakyti. Pasakydavo ką nors, ir iš karto gaudavo per veidą. Dažniausia mušdavo per veidą. Yra gavusi per veidą iš butelio, manė, kad nebematys kaire akimi. A. M. ją ir kojomis spardydavo. Kartą ji, būdama neblaivi, darydama valgyti išmetė ant žemės kiaušinį, tai A. M. ją suėmė ir ištrynė plaukus ant žemės. Negalėdama būti su kaltinamuoju, išeidavo iš namų. Tada A. M. pykdavo, sakydavo, kad ji valkatauja. Jis smurtaudavo būdamas girtas, blaivus nesmurtaudavo. 2019 m. birželio 6 d. A. M. jai sėdinčiai sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę. Po smūgio ji griuvo ant šono, susimušė kairį šoną, alkūnę, prasiskėlė antakį. Ne vieną kartą A. M. prieš ją smurtavo. Ji matė, kaip A. M. 2019 m. birželio 6 d. dukrai G. sudavė vieną kartą kumščiu į nosį ir padarė nosies nubrozdinimus. Ji apklausiama po įvykių ikiteisminio tyrimo metu apie A. M. smurto naudojimą prieš ją ir prieš jos dukrą G., sakė tiesą.

Nukentėjusioji G. R. dėl jos nugirdymo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 6 d. ji grįžusi iš kiemo pamatė, kad išgėrinėjama, kad geriamas alus. Mama sėdėjo virtuvėje ir kartu gėrė alų. Labai seniai buvo, ne viską pamena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, (1 t. b. l. 112-116), jog A. pasiūlė išgerti alaus, ji atsisakė, sakė, kad nenori, tada griežtu tonu A. pasakė, kad gertų, arba bus blogai, kas blogai, nepaaiškino.., < sėdėjo su Aurimu ir gėrė alų, išgėrė gal 6-7 stiklines alaus, jai A. nieko nesakė, tiesiog išgerdavo stiklinę, o A. vėl pripildavo, ji bijodama A. pasakymo gėrė, nukentėjusioji G. R. nurodė, kad būdama girta gal ir bijojo A., galbūt per emocionaliai jis jai pasakė ir ji išsigando, jai į gerklę niekas nepylė, užsimanydavo ir gerdavo, galėjo gerti kartu su A., nes buvo jau išgėrusi lauke, „kablį pagavusi“. Mama tuo metu buvo nuėjusi miegoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiosios G. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu teisėjui (1 t. b. l. 127-130), jog A. jos paklausė, ar ji nori išgerti, prievarta neliepė, nukentėjusioji G. R. paaiškino, kad ji tiesiog pasakė, kad įpiltų, po to kaltinamasis pasakė “gerk”. Jai vienodai rodė, įpylė ar pasakė gerti, kažkaip taip buvo. Kaip jai atrodė girtai, nežino, gal tuo momentu pabijojo. Jei A. būtų neliepęs gerti, ji mano, kad ir taip būtų gėrusi. Buvo tokie žodžiai iš A. M. „jei negersi bus blogai“, G. gerk“. Jai atrodo, kad A. taip sakė juokais, ne iš piktos valios.

2019 m. birželio 6 d., kiek pamena, dėl kažko kilo konfliktas. Buvo pavartoję alkoholio. Dėl vartoto alkoholio ir kilo konfliktas, nes girti žmonės nežino ką daro. Visi trys susipyko, apsistumdė ir buvo iškviesta policija. Birželio 6 d. dienos metu trumpam buvo išėjusi į lauką. Grįžo iš kiemo labai linksma, geros nuotaikos, atsisėdo kaltinamajam ant kelių, nes nemato čia nieko blogo. Mama pavydėjo, mamai nepatiko, kad ji sėdi jos vyrui ant kelių, dėl to jos susipyko, kažkas buvo, detalių nepamena. Nežino dėl smūgių sudavimo mamai V. R., gal ji sudavė, gal kaltinamasis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti pagarsino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 112-116), jog A. priėjo prie mamos, jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, pataikė į akį, tada ji pradėjo mamą ginti atsistojusi prieš mamą, kai gynė mamą, prieš ją buvo A., kuris ketino suduoti dar vieną smūgį kumščiu mamai į veidą, tačiau smūgis pataikė jai į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, nukentėjusioji patvirtino parodymus, teigė, kad galėjo taip būti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 112-116), jog A. vėl pradėjo smurtauti mamos Vilmos atžvilgiu, stovinčiai mamai kumščiais sudavė 2-3 smūgius į šoną, tačiau kurios pusės nežino, ji išsigando, kad smurtauja toliau prieš mamą, pabėgo iš buto, A. užrakino buto duris ir jos neįsileido, nukentėjusioji G. R. nurodė, jog jos perskaityti parodymai teisingi. Kiek pamena, buvo atvažiavusi gaisrinė, nes mama su kaltinamuoju neatidarė buto durų. Mama buvo išvežta į polikliniką.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. R. yra jos sesuo, G. - sesers dukra. Su nukentėjusiomis nesusipykusi, nelabai bendrauja. A. M. pažįsta nuo vaikystės. Sesuo ir kaltinamasis kartu gyvena, kartu geria, pykstasi. 2020 m. kovo pabaigoje matė sesę sumuštą. Jie šventė dukterėčios gimtadienį, kilo konfliktas ir sesuo atėjo kruvina, paklausus pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis. Kruvinos atėjo abi, ir Vilma ir jos dukra. G. pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis. Buvo atvejis, kai matė sesę parišta ranka, buvo matyti nusibrozdintas veidas, mėlynės, sakė nukrito sode.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina liudytojos L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 148-151), jog V. jai sakė, kad gėrė su A. ir konflikto metu su juo susistumdė ir susimušė, jai sudavė smūgį į akį su stikliniu buteliu, liudytoja patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Paaiškino, kad G. R. pati lindo prie kaltinamojo, kiek suprato, kai geria trise, jos abi A. nepasidalina. G. R. pasakojo, kad ją sumušė kaltinamasis, apie tai, kad ji gulėjo ligoninėje, pasakė tyrėja. G. R. lyg nesakė, kad kaltinamasis priekabiavo, kiek suprato prie jo pati G. lindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina liudytojos L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 148-151), jog G. jai pasakojo, kad jie visi trys gėrė, paskui įvyko konfliktas, nes prie jos lindo A., kaip jis lindo, nieko neaiškino, liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytojas P. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. R. yra jo sesuo, G. R. dukterėčia. Su nukentėjusiomis nesipyksta, pykstasi su A. M.. A. M. yra neprognozuojamas asmuo. Per tą laiką, kai jie gyvena kartu, A. pavartojęs alkoholio ar parūkęs žolės, smurtauja prieš seserį. Matė, kaip sesuo buvo sudaužyta, net dukterėčia buvo jo sudaužyta. Matė sužalojimus, mėlynes ant sesers nugaros, pilvo, krūtinės, kojų. Paklausus, sesuo sakė, kad ją sumušė A. M., tačiau sesuo jį teisina. Kad A. M. prieš ją smurtauja, tai yra faktas. Daug kartų Vilma apie tai pasakojo, ne vieną kartą matė ją su smurto žymėmis. A. M. smurtauja ir prieš dukterėčią G.. G. buvo net į ligoninę išvežta. Dukterėčiai buvo sumušta koja, ji šlubavo, sakė, kad kaltinamasis jai spyrė į koją. Dukterėčia jam papasakojo, kad kaltinamasis prisigėręs, prisirūkęs, prieš V. ir prieš ją smurtauja. Kai sesuo būdavo pas jį, sakydavo, kad negrįš pas kaltinamąjį, tačiau pavartoja alkoholio ir vėl išeina pas A. M.. Tada jie abu geria ir vėl jis ją daužo. Jis stengdavosi nuvykti pas juos, tačiau jo neįsileisdavo į namus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina liudytojo P. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. 1. 153-156), jog 2019 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, ryte paskambino Vilma ir pasakė, kad ji eis į policiją, važiuos į ekspertizę, o G. yra ligoninėje, prašė paimti G., liudytojas patvirtino, kad jo perskaityti parodymai teisingi. Sesė sakė, kad vyks pas ekspertus, išsiims abdukciją dėl smurto prieš ją, sakė, kad prieš ją smurtavo kaltinamasis. Pas nukentėjusiąją buvo atvykusi gaisrinė, greitoji pagalba ir policija. G. apie 2-3 mėnesius gyvena pas jį. Jis buvo jos globėjas. Šiuo metu G. pilnametė. Tie įvykiai vyko 2019 m. ir 2020 m. Ir šiai dienai A. M. rašo dukterėčiai G., kad ją myli, nori su ja gyventi. Jis ieško kontaktų su G..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1425/2019(02) nustatyta, kad V. R. yra kraujosruva kairės akies vokuose, odos pažeidimas kairio antakio srityje, kraujosruva kairės alkūnės srityje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. birželio 6 d. Padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 102).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1606/2019(02) nustatyta, kad G. R. nustatytas nubrozdinimas nosies srityje, rausvos, mėlynos bei gelsvos kraujosruvos kaklo, rankų, nugaros, kojų srityje. Nubrozdinimas galėjo būti padarytas 2019 m. birželio 6 d. Rausvos bei mėlynos kraujosruvos galėjo būti padarytos kelių savaičių laikotarpyje iki tiriamosios apžiūros gydymo įstaigoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 146).

2019 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant radiatoriaus ir ant grindų prie radiatoriaus matomi raudonos spalvos lašai (1 t. b. l. 78-79).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policiją kvietė G. R., kuri paaiškino, kad A. M., būdamas neblaivus, konflikto metu smurtavo prieš jos motiną V. R. bei ją pačią, suduodamas jai į nosį, dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Bute taip pat buvo V. R., jai po akimi buvo kraujosruva. Nustatyti smurtą rodantys požymiai (1 t. b. l. 73-77).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-1184, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 6 d. 22:52 val. bei 22:59 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešėjos pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44).

2019 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti garso įrašai gauti iš bendrojo pagalbos centro (išklausyta juose užfiksuota informacija) Nustatyta, kad mergina, prisistačiusi G. R., verkdama praneša, kad ją ir mamą primušė patėvis (1 t. b. l. 45-47).

2019 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos dvi nuotraukos patalpintos Policijos registruojamų įvykių registre (1 t., b. l. 37-39).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. birželio 6 d. 23:50 val. įtariamajam A. M. nustatytas 1,71 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 28-31).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. birželio 7 d. 00:04 val. nukentėjusiajai V. R. nustatytas 2,16 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 29-31).

VŠĮ Jonavos ligoninės rašte Nr. R1-277 užfiksuota, kad G. R. su GMP atvyko 2019 m. birželio 6 d. 23:45 val., į Jonavos priėmimo skubios pagalbos vaikų skyrių dėl nosies paviršinio sumušimo, emocinio šoko ir streso būsenos bei etanolio toksinio poveikio. 2019 m. birželio 6 d. atliktas etanolio tyrimas, 2019 m. birželio 7 d. nustatyta, kad G. R. organizme etanolio yra 2,75 g/l. (1 t., b. l. 132-134).

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 162 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 6 d. )

Atsakomybė pagal BK 161 straipsnio 2 dalį atsiranda už vaiko nugirdymą. Vaiko nugirdymą sudaro tokie suaugusio asmens veiksmai, kuriais vaikas verčiamas ar skatinamas gerti alkoholinius gėrimus ir dėl to jis pasigeria. Vertinant, ar yra visi būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, būtina nustatyti, kad asmuo aiškiai suvokė ir žinojo, jog neteisėti veiksmai atliekami prieš vaiką, kad vaikas svaigiuosius gėrimus gėrė dėl to, kad buvo skatinamas ar verčiamas tai daryti ir vartodamas svaigiuosius gėrimus apsvaigo.

Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi žinoti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog kaltinamasis A. M. žinojo, kad G. R. yra nepilnametė, nes kaltinamasis tos aplinkybės neneigė ir ją pripažino. Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimo matyti, kad nepilnametė G. R. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 107). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. veika pasireiškė siūlymu ir vertimu gerti alkoholinius gėrimus. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, neigė 2019 m. birželio 6 d. apie 21:30 val. nugirdęs savo sugyventinės nepilnametę dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini), siūlydamas jai gerti ir pats kartu su ja gerdamas, taip pat neigė prieš nepilnametę vartojęs psichinę prievartą, tačiau tokius jo parodymus paneigė nukentėjusiosios G. R. parodymai teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d. namuose buvo geriame. Nukentėjusiajai neprisiminus įvykio aplinkybių ir teismui perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tai, kad A. pasiūlė išgerti alaus, ji atsisakė, sakė, kad nenori, tada griežtu tonu A. pasakė, kad gertų, arba bus blogai, ji sėdėjo su A. ir gėrė alų, išgėrė gal 6-7 stiklines alaus, ji tiesiog išgerdavo stiklinę, o A. vėl pripildavo, ji bijodama A. pasakymo gėrė, nukentėjusioji G. R. posėdžio metu paaiškino, kad būdama girta gal ir bijojo A., gal per emocionaliai jis jai pasakė ir ji išsigando. Teigė, kad į gerklę niekas jai nepylė, užsimanydavo ir gerdavo. Mama tuo metu miegojo. Iš byloje esančio Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad A. M. 2019 m. birželio 6 d. 23:50 val. nustatytas 1,71 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 28-31), o G. R. 2020 m. birželio 6 d. atlikus etanolio tyrimą nustatyta, kad jos organizme etanolio yra 2,75 g/l (1 t., b. l. 132-134).

Teismas kaltinamojo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, nes jo parodymai prieštarauja išanalizuotiems byloje esantiems įrodymams. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. nugirdė nukentėjusiąją G. R. ir jo veiksmai atitinka BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 161 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (2019 m. birželio 6 d.)

A. M. pripažino, kad 2019 m. birželio 6 d. jis vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją V. R., tačiau nurodė, kad tai darė norėdamas apginti G. R. nuo motinos užpuolimo. Jis prieš G. R. smurto nevartojo, jos nemušė. Tą vakarą G. R. padarė sužalojimus jos mama - V. R., kuri trenkė kumščiu savo dukrai G. R. į nosį, o jis gindamas G. R. nuo motinos, dešine ranka vieną kartą sudavė V. R. į kairę žando pusę, V. R. nuo smūgio nukrito. G. R. negynė savo motinos, ją pačią reikėjo ginti nuo motinos. Tuo metu jis buvo išgėręs kelias stiklines alaus.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis smurto prieš nukentėjusiąją G. R. nevartojo ir, kad G. R. negynė savo motinos V. R. nuo smurtaujančio kaltinamojo, vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusiosios V. R. parodymai 2020 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje, kur ji nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d. vakare A. M. prieš G. R. nesmurtavo ir niekada prieš ją nėra smurtavęs, vertintini kritiškai, kaip noras padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, todėl atmestini, nes tokie jos parodymai paneigti byloje surinktais, išanalizuotais ir teismo įvertintais parodymais. Nukentėjusioji V. R. 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje papildomos apklausos metu nurodė visiškai kitokias aplinkybes, bei paaiškino, kad ankstesniame teisiamajame posėdyje sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė galvodama, kad jis pasikeis. Nurodė, kad įvykio datų neatsimena, nes A. M. smurtą jos atžvilgiu vartodavo dažnai, bei patvirtino aplinkybes, kurios nurodytos A. M. pateiktame kaltinime dėl 2019 m. birželio 6 d. smurto vartojimo prieš ją ir prieš G. R. bei dėl poveikio G. R. duoti melagingus parodymus. Paaiškino, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl smurto vartojimo prieš ją ir prieš jos dukrą sakė tiesą. Tvirtino, kad 2019 m. birželio 6 d. A. M. jai, sėdinčiai, sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę. Po smūgio ji nugriuvo ant šono, susimušė kairį šoną ir alkūnę, prasiskėlė antakį, jautė fizinį skausmą. Taip pat ji matė, kaip A. M. dukrai Gabrielei sudavė vieną kartą kumščiu į nosį ir padarė nosies nubrozdinimus. Nors nukentėjusioji V. R. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo pirminius parodymus, teismas vadovaujasi jos parodymais papildomos apklausos metu, taip pat vadovaujasi nukentėjusiosios V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ta dalimi, kuri atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus ir jais grindžia kaltinamojo kaltę, nes šie parodymai atitinka nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, taip pat neprieštarauja liudytojų L. S., P. R. parodymams, bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nukentėjusioji V. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 6 d. vartojo su A. M. alkoholį; tarp jų didelio konflikto nebuvo, bet A., staiga atsistojęs, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikė į kairę akį, dėl ko ji nukrito ant grindų, ant kairio šono, ir griūdama taip pat susimušė veidą į grindis ir prasiskėlė kairį antakį; nukritusi juto fizinį skausmą; ją nukritusią ant grindų puolė ginti dukra G., apsikabino rankomis, dengė, neleido artintis A. M.; A. norėjo dar suduoti smūgį kumščiu, tačiau smūgis pataikė G. į veidą, į nosį, iš nosies pradėjo kraujuoti; A. liepė G. išeiti iš namų, G. apsiverkusi išėjo iš buto į laiptinę, ir kaip suprato, iškvietė policiją. Nukentėjusioji G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 6 d. vakare buvo vartojamas alkoholis, būdami neblaivūs susipyko, apsistumdė, bei neprisiminus įvykio aplinkybių ir teismui pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad A. priėjęs prie mamos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, pataikė į akį, o jai pradėjus mamą ginti ir atsistojus prieš mamą, A. M., norėdamas suduoti dar vieną smūgį kumščiu mamai į veidą, pataikė jai į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, nukentėjusioji patvirtino perskaitytus parodymus. G. R. apie smurtą paaiškino ir savo tetai, L. S., kuri teisiamajame posėdyje šią aplinkybę patvirtino, teigdama, kad G. R. jai pasakojo, kad ją sumušė kaltinamasis. Tam tikrus nukentėjusiųjų parodymų aspektus patvirtina ir liudytoju apklaustas nukentėjusiosios V. R. brolis, P. R., kuris parodė, kad dėl kaltinamojo vartoto smurto G. buvo išvežta į ligoninę. Šis liudytojas patvirtino ir perskaitytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis apklausiamas nurodė, kad 2019 m. birželio mėn. pradžioje, jam paskambinusi V. R. pasakė, kad eis į policiją, važiuos į ekspertizę, taip pat pasakė, kad G. yra ligoninėje, jis iš pokalbio suprato, kad buvo įvykis su A. M., vėliau, kalbant telefonu su V. R., pastaroji paaiškino, kad A. M. smurtavo prieš ją, todėl ji vyko pas teismo med. ekspertus. Ankščiau minėtus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, būtent: tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad policiją kvietė G. R., kuri paaiškino, kad A. M. būdamas neblaivus, konflikto metu, smurtavo prieš jos motiną V. R. bei ją pačią, suduodamas jai į nosį, dėl ko sukėlė fizinį skausmą, bute taip pat buvo V. R., kuriai po akimi buvo kraujosruva, taip pat Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 6 d. 22:52 val. bei 22:59 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešėjos pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir 2019 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad apžiūrėjus garso įrašus, gautus iš bendrojo pagalbos centro ir išklausius juose užfiksuotą informaciją, nustatyta, kad mergina, prisistačiusi G. R., verkdama pranešė, kad ją ir mamą primušė patėvis, bei Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota informacija, kad 2019 m. birželio 6 d. 23:50 val. A. M. nustatytas 1,71 promilės, nukentėjusiajai V. R. - 2,16 promilės neblaivumas, o G. R. organizme rasta etanolio 2,75 g/l. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1425/2019(02), kurioje nurodyta, kad V. R. yra kraujosruva kairės akies vokuose, odos pažeidimas kairio antakio srityje, kraujosruva kairės alkūnės srityje; sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. birželio 6 d., ir jie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1606/2019(02), kurioje nurodyta, kad G. R. yra nubrozdinimas nosies srityje, rausvos, mėlynos bei gelsvos kraujosruvos kaklo, rankų, nugaros, kojų srityje; nubrozdinimas galėjo būti padarytas 2019 m. birželio 6 d. ir laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas tyčia sudavė kumščiu sugyventinei V. R. į veidą, dėl ko ji griuvo ant žemės ir griūdama, į grindis susimušė šoną, alkūnę bei prasiskėlė antakį, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą; be to tęsdamas nusikalstamą veiką, G. R. ginant savo motiną, nukentėjusiąją V. R., nuo jo naudojamo fizinio smurto, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai G. R. į nosį, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, kas atitinkamus veiksmus atliko šeimos nario atžvilgiu. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos nariai yra kartu su asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Analogiškai – t. y. kad šeimos nariu laikomas ir kartu su asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos, numatyta ir Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje įtvirtintoje šeimos narių sąvokoje.

Tiek iš paties kaltinamojo, tiek ir iš nukentėjusiųjų V. R. ir G. R. parodymų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. M. ir nukentėjusioji V. R. gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį, todėl pripažintina, kad jie laikytini sugyventiniais, t. y. būtent konflikto metu jie buvo šeimos nariais. G. R. gyveno kartu su savo motina V. R. ir jos sugyventiniu A. M., ir ji laikytina jų šeimos nare. Atitinkamai pripažintina, jog nustatyti tiek objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, kaip minėta, A. M. sudavė smūgį nukentėjusiajai V. R., dėl ko ji griuvo ant žemės ir patyrė sužalojimus, bei sudavė kumščiu smūgį nukentėjusiajai G. R. į nosį, taip joms sukeldamas fizinį skausmą, ir nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą tiek ir subjektyvieji veikos požymiai – t. y. tiesioginė tyčia, kadangi atitinkamus veiksmus atlikdamas jis suvokė, kad tokie veiksmai gali sukelti pasekmes (fizinį skausmą ir sutrikdyti sveikatą), ir to siekė. Taigi A. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, padarytų G. R. atžvilgiu (BK 161 straipsnio 2 dalis), G. R. ir V. R. atžvilgiu (BK 140 straipsnio 2 dalis) nėra. Kaltinamojo A. M. sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo ( 2019 m. lapkričio 16 d).

A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. apie 21:30 val. nenugirdė sugyventinės nepilnametės dukros, G. R.. Jis niekuomet taip nėra elgęsis, jeigu būtų liepęs per prievartą gerti ar girdęs, tikrai atsimintų. Tokių žodžių: „jei negersi bus liūdna, jei negersi bus blogai“ niekada gyvenime nėra sakęs. Alkoholio su nepilnamete G. R. niekada nevartojo, yra matęs, kai ji grįžo į namus išgėrusi. Jis G. nekontroliuodavo. Visi sėdėdavo virtuvėje, o kai išeidavo parūkyti, G. R. gal ir išgerdavo kokią stiklinę. Vienintelį kartą per G. R. (duomenys neskelbtini) -tą gimtadienį nusipirko alaus ir ėjo visi pasėdėti ant šlaito. Kaip nurodyta kaltinime dėl 2019 m. lapkričio 16 d. apie 21:40 val. įvykio, gali paaiškinti, kad jis fizinio smurto nevartojo nei V. R., nei G. R. atžvilgiu. Jis to įvykio negali komentuoti, nes iki atvykstant policijos pareigūnams buvo kambaryje ir miegojo. G. ir V. virtuvėje kartu leido laiką. Jis nei vienos, nei kitos nemušė. Tą dieną vartojo alkoholį namuose vienas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 78-81), jog su V. R. jis vartojo alkoholį, kaltinamasis nurodė, kad buvo alkoholio namuose ir gėrė, tiek jis vartojo, tiek ir V. R.. 2019 m. lapkričio 16 d. fizinio smurto prieš nukentėjusiąsias jis nevartojo.

Nukentėjusioji V. R. apklausta 2020 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. M. fizinio smurto prieš ją ir jos dukrą G., niekada nenaudojo. Ji nuo A. M. yra gavusi vienintelį kartą, kai A. gynė dukrą nuo jos. 2019 m. lapkričio 16 d. vakare adresu (duomenys neskelbtini), ji ir A. M. gėrė alų. Neatsimena, ar kartu su jais buvo G.. Tą vakarą dukra Gabrielė išpylė stiklinę vandens, o ji, būdama neblaivi, paliepė dukrai išvalyti. Dukra ją pasiuntė eiti kuo toliau. Tada ji su dukra susipyko ir jos susimušė. Vėliau ji kepė kotletus, susvirduliavo, stuktelėjo ranką į keptuvės kraštą ir apsidegino. Dėl rankos nusideginimo į medikus nesikreipė.

Nukentėjusioji V. R. papildomos apklausos metu 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji duodama ankstesniame teisiamajame posėdyje parodymus sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė, galvojo, kad jis pasikeis. Ji datų nepamena, nes smurtą kaltinamasis naudojo ne vieną kartą. Dabar ji sako tiesą. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 21 val. ji buvo namuose. Ji gynė nuo smurto savo dukrą G.. A. M. sudavė jai vieną kartą į nosį, jai buvo sukeltas skausmas. Ji patvirtino, kad tai, kuo yra kaltinamas A. M., yra tiesa, išskyrus tai, kad A. M. vertė G. gerti alkoholį. G. gerdavo pati. Per prievartą gerti G. nesiūlė. Ji tvirtina, kad A. M. pastūmė G. R. rankomis į krūtinę, G. nukritus ant grindų, gulinčiai koja spyrė į veidą. Ji apklausiama po įvykių ikiteisminio tyrimo metu apie A. M. smurto naudojimą prieš ją ir prieš jos dukrą G., sakė tiesą.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, ką ji veikė 2019 m. lapkričio 16 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t. b. l. 127-130), jog kartais pati sutikdavo vartoti alkoholį, o kartais A. pasiūlydavo, sakydamas, kad reikia gerti, jeigu ji atsisakydavo. 2019 m. lapkričio 16 d. kiek vartojo alkoholio, nepamena, bet sakė, kad negers, nes nenori, mama A. liepė nesiūlyti jai alkoholio, A. pasakė, kad jei ji negers, bus liūdna, nukentėjusioji G. R. paaiškino, kad gal ir buvo pavartoti tokie žodžiai. A. juokais pasakė, o jai girtai pasirodė, kad sako tiesą ir ji kažkaip išsigando. Gal kaltinamasis ir pasakė tokius žodžius, tačiau dažniausiai ji pati gerdavo. Tikrai nieko neklausydavo, norėdavo ir gerdavo.

Dėl 2019 m. lapkričio 16 d. įvykusio smurto, ji nieko nepamena. Eilinį kartą visi buvo girti, įvyko konfliktas, susistumdė kas kam trenkė, nepamena.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsino nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (2 t. b. l. 138-141), jog jai A. trenkė, kuo nepamena, o mama ją gynė nuo A., pas ją buvo mėlynė ant kairės akies, pas mamą irgi buvo sužalojimai...> <..pamena, kad jai A. sudavė ranka, kad ji buvo virtuvėje, kad nukrito prie šaldytuvo, A. spyrė į nosį, po to pati atsistojo, A. trenkė mamai, nes mama ją gynė, nukentėjusioji G. R. paaiškino, kad jos perskaityti parodymai teisingi. Tęsdama parodymus paaiškino, kad po šių įvykių buvo iškviesta pagalba, ji buvo išvežta į ligoninę. Jos mama yra tas žmogus, kuris visiems viską atleidžia. Ji mamai ne kartą yra sakiusi, kad ji gali atsidurti invalido vežimėlyje. Mama kaltinamajam atleidžia manydama, kad jis pasikeis. Ji nori, kad mama ir kaltinamasis nuo jos atsikabintų. Ji mano, kad mama, duodama teisme tokius parodymus jos negina, nes kaltinamąjį myli labiau, nei ją. Jai skaudu klausytis tokių mamos parodymų iš mamos lūpų.

Liudytojas A. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Jonavos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiu patruliu, įvykio aplinkybių neprisimena.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina liudytojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 83-86), jog 2019 m. lapkričio 16 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. S.. Apie 21:40 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, rado bute dvi nukentėjusiąsias moteris, ir įtariamąjį, bei kaimyną, kurio vardo ir pavardės nežino. Nepilnametė nukentėjusioji G. R. papasakojo, kad ją užpuolė mamos sugyventinis, A. M., ir jai sudavė į veidą, kaip teigė, sudavė kumščiu. Pas nepilnametę buvo matyti po kaire akimi paraudimas, patinimas. Paklausus nukentėjusiosios V. R., ar ji nukentėjo, ji nieko nepasakojo, tylėjo, o jos dukra sakė „sakyk, kad tave mušė, nemeluok“. V. R. filmuojant, ji nurodė, kad prieš ją A. M. smurtavo, bet kaip ir kokiu būdu, neaiškino. Abi nukentėjusiosios buvo stipriai neblaivios, nepilnametei G. R. buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas, o V. R. – 2,94 promilės girtumas. A. M. jiems atvykus buvo neramus, nenorėjo eiti į tarnybinį automobilį. A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Jonavos rajono policijos komisariatą. V. R. parodė savo ranką, kuri buvo nudeginta, tačiau kas ir kokiomis aplinkybės ją nudegino, ji nieko nepaaiškino. Jie iškvietė vaikų teises, nes G. R. nepilnametė, neblaivi ir nukentėjusi nuo smurto artimoje aplinkoje, liudytojas A. J. patvirtino perskaitytus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Jonavos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiu patruliu. Įvykio aplinkybių nelabai atsimena. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 216-217), jog 2019 m. lapkričio 16 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu su kolega A. J., 21:46 val. buvo gautas pranešimas, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, bute rado dvi nukentėjusiąsias, įtariamąjį bei pranešėją kaimyną. Abi nukentėjusiosios buvo neblaivios, tame tarpe viena iš jų nepilnametė G. R., pas kurią veide po akimi buvo matyti sumušimas, G. teigė, kad jai smūgį kumščiu sudavė mamos V. R. sugyventinis A. M., o paklausus V. R. ar ją mušė, ji tylėjo nieko nesakė, kuomet kolega ją filmavo įvykio vietoje, V. R. nurodė, kad A. M. smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš jos dukrą, tačiau kaip, nenurodė, į įvykio vietą atvyko Vaikų teisių specialistai, kadangi neblaivi buvo nepilnametė. A. M. buvo sulaikytas, liudytojas patvirtino perskaitytus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas E. B. (Š.) apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą Ž. A., adresu (duomenys neskelbtini). Išgirdo klyksmą, prašymą iškviesti policiją. Jam išėjus iš buto ir pabeldus į duris, už kurių buvo girdėti moters klyksmas, kaltinamasis pravėrė duris ir į klausimą, ar viskas gerai, pasakė, kad viskas gerai. Jokių sužalojimų ant kaltinamojo nesimatė. Jis išgirdęs šauksmą nustūmė kaltinamąjį nuo durų ir įėjo į vidų. Virtuvėje pamatė gulinčią mergaitę. Mergaitės jam pasakė, kad kaltinamasis jai smūgiavo iš kojos į veidą. Nukentėjusioji V. R. iš pradžių prašė kviesti pagalbą, o vėliau prašė nekviesti, nes neva kaltinamasis negali būti tuose namuose ir kaltinamajam gali būti blogai. Jis iškvietė policijos pareigūnus, nors mergaitės mama prašė to nedaryti. Jis matė mėlynę po G. R. lyg kaire akimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina liudytojo E. B. (Š.) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 88-91), pas G. po kaire akimi buvo matyti patinimas, ryškėjanti kraujosrūva, ausies kairėje pusėje buvo paraudimas, patinimas...> ant G. motinos rankos matė ryškią, 10-15 centimetrų ilgio rausvą nudegimo dėmę...>, liudytojas patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus liudytojas paaiškino, kad A. M. elgėsi agresyviai. Šis žmogus yra neadekvatus, neprognozuojamas. Dėl V. R. rankos apdeginimo jam iš pradžių pasakė G. R.. Po to V. R. nurodė, kad kaltinamasis ant dujinės degino jos ranką. Jis matė rankos nudegimą. Jis kelis kartus yra girdėjęs iš to buto sklindantį triukšmą. 2019 m. rudenį girdėjo triukšmą. Kaltinamasis išgėręs smurtauja. Yra matęs V. R. pamušta akimi. Jos paklausus, iš kur sumušimai, V. nurodydavo, kad nugriuvo. G. R. mokosi kartu su jo draugo broliu profesinėje mokykloje ir G. brolio draugui yra sakiusi, kad kaltinamasis skriausdavo V. R.. V. vengia kviesti policijos pareigūnus galimai dėl meilės kaltinamajam. Jis būdamas pas draugą matė, kaip kaltinamasis prieš kelias dienas mėtė pro langą baldus, dviratį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3108/2018(02) nustatyta, kad V. R. konstatuota poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3107/2019(02) nustatyta, kad G. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, dešinio žando srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2019 m. lapkričio 16 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 81).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas A. M., jam užfiksuoti sužalojimai. Apžiūros metu fotografuota (3 t., b. l. 87-88; 89-93).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3091/2019(02), nustatyta, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimai galvoje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais krūtinėje, dešinio peties srityje, poodinė kraujosruva krūtinėje. Sužalojimai padaryti bukabriauniu daiktu paveikus nurodytas sritis. Galėjo būti padaryti 2019 m. lapkričio 16 d. Sužalojimai nebūdingi savęs tyčiniam žalojimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 97).

2019 m. lapkričio 19 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. M. pateikė peilį mediniu kotu (3 t., b. l. 98), kuris apžiūrėtas 2019 m. lapkričio 19 d. daiktų apžiūros protokolu, nustatyta, kad peilis mediniu kotu, bendras ilgis apie 22 cm., peilio geležties galas užapvalintas (3 t., b. l. 98-99).

2019 m. lapkričio 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), jame matomi girtavimo požymiai (2 t., b. l. 57; 58-60).

2019 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad policiją kvietė E. Š.. Užfiksuoti smurtą rodantys požymiai (2 t., b. l. 29-33).

2019 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policiją kvietė E. Š.. Užfiksuoti smurtą rodantys požymiai (2 t., b. l. 24-28).

2019 m. gruodžio 11 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-2374, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d., 21 val. 46 min., informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (2 t., b. l. 20).

2019 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (išklausyta informacija). Nustatyta, kad asmuo, prisistatęs E. Š., nurodo, kad sugyventinis smurtauja prieš sugyventinę (2 t., b. l. 21-23).

2019 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, patalpinti Policijos registruojamų įvykių registre, kuriuose užfiksuotos nukentėjusiosios G. R. bei V. R. (2 t., b. l. 16-18).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 22:10 val. nukentėjusiajai G. R. nustatyta 2,89 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 64-66).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 22:11 val. nukentėjusiajai V. R. nustatyta 2,94 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 64-66).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 22:47 val. įtariamajam A. M. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 64-66).

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 161 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 16 d.)

Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi žinoti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog kaltinamasis A. M. žinojo, kad G. R. yra nepilnametė, nes kaltinamasis tos aplinkybės neneigė ir ją pripažino. Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimo matyti, kad nepilnametė G. R. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 107). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. veika pasireiškė siūlymu ir vertimu gerti alkoholinius gėrimus. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigė, kad su nepilnamete Gabriele jis niekada alkoholio nevartojo, bei neigė 2019 m. lapkričio 16 d. apie 21:00 val. nugirdęs savo sugyventinės nepilnametę dukrą G. R., gim. 2002 m., siūlydamas jai gerti ir pats kartu su ja gerdamas, taip pat neigė prieš nepilnametę naudojęs psichinę prievartą, neigė sakęs, “jei negersi bus liūdna, bus blogai” tačiau tokius jo parodymus paneigė nukentėjusiosios G. R. parodymai teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. A. M. galėjo juokais jai pasakyti tokius žodžius “jei negersi, bus liūdna”, o jai būnant neblaiviai pasirodė, kad jis sako rimtai ir ji išsigando; dažniausiai ji gerdavo pati, nieko neklausydavo. Nukentėjusiajai neprisiminus įvykio aplinkybių ir teismui perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad kartais ji pati sutikdavo vartoti alkoholį, o kartais A. pasiūlydavo, sakydamas, kad reikia gerti, 2016 m. lapkričio 16 d. ji pasakė, kad negers, kad nenori gerti, mama Aurimui liepė nesiūlyti jai alkoholio, A. pasakė, kad bus liūdna ir tada ji pradėjo vartoti alkoholį, nukentėjusioji G. R. posėdžio metu paaiškino, kad gal ir galėjo kaltinamasis taip sakyti. Teigė, kad alkoholį vartodavo, kai užsimanydavo išgerti. Iš byloje esančio Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad A. M. 2019 m. lapkričio 16 d. 22:47 val. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 64-66), o G. R. 2020 m. lapkričio 16 d. 22:10 val., nustatytas 2,89 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 64-66).

Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. nugirdė nukentėjusiąją G. R. ir jo veiksmai atitinka BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 161 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (2019 m. lapkričio 16 d.)

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl įvykio 2019 m. lapkričio 16 d. apie 21:40 val. kaltinamasis A. M. parodė, kad jis nei prieš nukentėjusiąją V. R., nei prieš jos dukrą G. R., fizinio smurto nevartojo; prieš jį fizinį smurtą naudojo nukentėjusioji V. R., ji jam dūrė peiliu į petį; jis iki atvykstant policijos pareigūnams buvo kambaryje ir miegojo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus, tai, kad jis nevartojo prieš nukentėjusiąsias smurto vertina, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais. Kaltinamojo paaiškinimai kitų bylos duomenų kontekste yra nelogiški, neįtikinami, todėl teismas jais nesivadovauja. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei teisiamojo posėdžio metu. Jis parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir jam ruošiantis eiti miegoti peiliu buvo sužalotas V. R.; jis bėgo iš namų, norėdamas išsikviesti pagalbą, bet V. R. nustūmė jį nuo durų ir pati, išbėgusi į laiptinę, šaukėsi pagalbos. Nukentėjusiosios V. R. parodymai 2020 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje, kur ji nurodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. A. M. smurto nei prieš ją, nei prieš G. nevartojo, vertintini kritiškai, kaip noras padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmestini, nes tokie jos parodymai paneigti byloje surinktais, išanalizuotais ir teismo įvertintais įrodymais. Nukentėjusioji V. R. 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje papildomos apklausos metu nurodė visiškai kitokias aplinkybes, bei paaiškino, kad ankstesniame teisiamajame posėdyje sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė galvodama, kad jis pasikeis. Nurodė, kad įvykio datų ji neatsimena, nes A. M. smurtą jos atžvilgiu vartodavo dažnai, bei patvirtino aplinkybes, kurios nurodytos A. M. pateiktame kaltinime dėl 2019 m. lapkričio 16 d. smurto vartojimo, tai, kad A. M. rankomis į krūtinę pastūmė G., po ko G. nukrito ant grindų ir gulinčiai kaltinamasis vieną kartą spyrė į veido sritį, o jai ginant G. nuo A. M., A. M. sudavė jai vieną smūgį į nosį. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji V. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nors nukentėjusioji V. R. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo pirminius parodymus, teismas vadovaujasi jos parodymais papildomos apklausos teisme metu, taip pat vadovaujasi ir nukentėjusiosios V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir jais grindžia kaltinamojo kaltę, nes šie parodymai iš dalies atitinka nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, taip pat neprieštarauja liudytojų A. J., A. S., E. B. parodymams, bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nukentėjusioji V. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. vakare su A. M. gėrė alų, vėliau prie jų prisijungė ir G.; G. išvertus stiklinę sulčių ir nenuvalius stalo kilo konfliktas; A. M. pastūmė G. į krūtinę ir G. nukrito ant grindų; nukritusiai Gabrielei A. M. vieną kartą koja spyrė į veidą, pataikė į kairę akį; jai ginant G., A. M. sudavė smūgį į nosį; dėl tokių A. M. veiksmų jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. įvykių neprisimena, teismui pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad A. M. jai trenkė, po smūgio ji nukrito prie šaldytuvo, A. jai spyrė į nosį; jos mama ją gynė nuo A.; A. trenkė mamai; po smūgio pas ją buvo mėlynė kairėje akyje; pas jos mamą taip pat buvo sužalojimai; buvo iškviesta med. pagalba ir ji išvežta į ligoninę, nukentėjusioji patvirtino perskaitytus parodymus. Nukentėjusioji G. R. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos taip pat tvirtino, kad 2019 m. lapkričio 16 d. vakare ir ji, ir jos mama, V. R., buvo sužalotos A. M., aiškino, kad pas ją pastoviai būna sužalojimai, tačiau jos mama geros širdies ir A. M. atleidžia. Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje, partvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d nuvykęs pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje rado dvi neblaivias nukentėjusiąsias ir kaltinamąjį; nepilnametė nukentėjusioji G. R. teigė, kad ją užpuolė mamos sugyventinis A. M. ir, kad jai sudavė kumščiu į veidą, ant G. R. veido, po kaire akimi, matėsi paraudimas, patinimas; V. R. taip pat nurodė, kad prieš ją A. M. smurtavo. Liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir perskaityti teisiamojo posėdžio metu, yra analogiški liudytojo A. J. parodymams, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ir juos liudytojas patvirtino. Nukentėjusiųjų sužalojimo faktą taip pat patvirtino ir liudytojas E. B. (Š.), kuris teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną išgirdęs klyksmą, prašymą iškviesti policiją, nuėjo į nukentėjusiųjų namus, virtuvėje matė gulinčią G. R., kuri nurodė, kad kaltinamasis jai smūgiavo iš kojos į veidą; matė mėlynę po G. R. lyg kaire akimi; nukentėjusioji V. R. iš pradžių prašė kviesti pagalbą, vėliau prašė nekviesti, nurodydama, kad kaltinamajam yra uždrausta būti tame bute ir jam gali blogai baigtis; jis iškvietė policijos pareigūnus, nors mergaitės mama prašė to nedaryti, bei patvirtino perskaitytus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad matė G. veide, po kaire akimi patinimą, ryškėjančią kraujosrūvą, ausies kairėje pusėje matė paraudimą, patinimą; liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, teigė, kad A. M. yra neadekvatus, neprognozuojamas, išgėręs smurtauja. Ankščiau minėtus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, būtent: tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad policiją kvietė E. B. (Š.), policijos pareigūnui nukentėjusioji V. R. paaiškino, kad konflikto su A. M. metu, A. M. jai sudavė kelis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, o G. R. sudavė ranka į veido sritį, taip pat Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 21:46 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat ir 2019 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad apžiūrėjus garso įrašus, gautus iš bendrojo pagalbos centro ir išklausius juose užfiksuotą informaciją, nustatyta, kad asmuo, prisistatęs E. Š. nurodo, kad sugyventinis smurtauja prieš sugyventinę, bei Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota informacija, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 22:10 val. A. M. nustatytas 1,61 promilės, nukentėjusiajai V. R. – 2,94 promilės, G. R. 2,89 promilės neblaivumas. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3108/2019(02), kurioje nurodyta, kad V. R. konstatuota poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryta suduodant smūgį rankos plaštaka nurodytu laiku - 2019 m. lapkričio 16 d., ir jie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3107/2019(02), kurioje nurodyta, kad G. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, dešinio žando srityje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2019 m. lapkričio 16 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas prieš šeimos narę - sugyventinės V. R. dukrą G. R. metu, ją pastūmė rankomis į krūtinę, po ko, ji nukrito ant grindų ir gulinčiai vieną kartą koja spyrė į veido sritį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, dešinio žando srityje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą; be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai V. R. ginant savo dukrą, nukentėjusiąją G. R., nuo jo naudojamo fizinio smurto, tyčia ranka sudavė vieną smūgį į V. R. nosį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, taip sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo veikoje nustatyti tiek objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai – kaip minėta, A. M. pastūmė nukentėjusiąją G. R., dėl ko nugriuvo ant žemės, ir gulinčiai koja spyrė į veido sritį, bei sudavė ranka smūgį nukentėjusiajai V. R. į nosį, taip joms sukeldamas fizinį skausmą, ir nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą tiek ir subjektyvieji veikos požymiai – t. y. tiesioginė tyčia, kadangi atitinkamus veiksmus atlikdamas jis suvokė, kad tokie veiksmai gali sukelti pasekmes (fizinį skausmą ir sutrikdyti sveikatą), ir to siekė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariams (kaltinamasis gyveno bendrai kaip šeima neįregistravęs santuokos su nukentėjusiąja V. R., kartu su jais gyveno ir V. R. dukra G. R.), taigi A. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų padarytų G. R. atžvilgiu (BK 161 straipsnio 2 dalis), G. R. ir V. R. atžvilgiu (BK 140 straipsnio 2 dalis), nėra. Kaltinamojo A. M. sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje, ir BK 140 straipsnio 2 dalyje teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo ( 2019 m. gruodžio 31 d.)

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2019 m. gruodžio 31 d. eilinį kartą sėdėjo namuose prie stalo ir vartojo alkoholį kartu su V. R.. G. R. su jais alkoholio nevartojo, nežino, ar ji tą vakarą buvo išgėrusi. G. R. buvo kažkur išėjusi, po to vėl grįžo į namus. Pritrūkus alkoholio, V. R. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ jo nupirkti. Užtruko apie 10 min. Tuo metu G. R. išbėgo prie laiptinės susitikti su draugais. Prie laiptinės ji paslydo ir berods susitrenkė kelį, buvo žaizda. Grįžusi į namus, G. R. verkė, turbūt skaudėjo nubrozdintą kelį. Jis matė G. sužalojimus virš nosies tarp akių, ta vieta buvo patinusi, mėlynavo. Paklausus kas nutiko, G. jam nieko neatsakė, prašė nieko nesakyti mamai. G. sėdėdama virtuvėje verkė, laikėsi už kelio, paklausus, kas sumušė, atsakė, kad ji pati. Jis nesiaiškino, kodėl ji grįžo iš lauko sužalota nosimi. G. tik pasakė, kad išbėgusi prie laiptinės paslydo, nusibrozdino kelį ir trenkėsi nosimi į atitvarus. Grįžusi iš parduotuvės V. R. pamatė jį stovintį šalia verkiančios G. R.. Jam nespėjus nieko pasakyti, V. R. išbėgo į laiptinę, nes manė, kad jis smurtavo prieš G. R.. Dėl G. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu jis mano, kad abi nukentėjusiosios sugalvojo duoti tokius parodymus norėdamos, kad jis būtų policijos išvežtas ir uždarytas dviem parom. Mano, kad policijos kvietimas yra nukentėjusiųjų žaidimas, joms linksma žiūrėti, kaip jį policija išveža, mano, kad jos taip elgėsi norėdamos pasilinksminti.

Nukentėjusioji V. R. apklausta 2020 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dienos metu kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, gėrė alų. Dukra G. R. grįžo iš kiemo išgėrusi. G. gal ir su jais išgėrė vieną kitą puoduką alaus. Ji ėjo į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Išeidama dukrai pasakė neiti į kiemą, norėjo, kad su jais būtų per Naujus Metus. Jei būnant parduotuvėje, dukra susirašė su draugėmis ir išbėgo į laiptinę. G. iš lauko grįžo į namus su nubrozdintu keliu. Kelį ji nusibrozdino Kaune, būdama pas tėvą ir vedžiodama šunį. Nosį G. stuktelėjo laiptinėje. Grįžusi iš parduotuvės pamatė G. sužalota nosimi ir nubrozdintu keliu. Gabrielė verkė, kaltinamasis buvo šalia. Nieko neklaususi ir nesiaiškinusi nuėjo pas kaimynę ir paprašė, kad iškviestų policiją. Ji dukros klausė, kas jai nutiko, dukra nepasakė, sakė viskas tvarkoj. Dukra bijojo jai prisipažinti, kad buvo išėjusi į kiemą, nes ji jos neleido.

Nukentėjusioji V. R. papildomos apklausos metu 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji duodama ankstesniame teisiamajame posėdyje parodymus sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė, galvojo, kad jis pasikeis. Smurtą A. M. naudojo ne vieną kartą. Dabar sako tiesą. Ji patvirtina, kad viskas, kas yra nurodyta M. pateiktame kaltinime, yra tiesa. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dukrai kaltinamasis sudavė į nosį ir sukėlė jai skausmą. Ji apklausiama po įvykių ikiteisminio tyrimo metu apie A. M. smurto naudojimą prieš ją ir prieš jos dukrą G., sakė tiesą.

Nukentėjusioji G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. šventė Naujus Metus. Eilinį kartą prisigėrę susipyko. Būdami išgėrę visi susimušė ir ją išvežė į ligoninę. Sakydama, kad konfliktai vykdavo „eilinį kartą“ turėjo omenyje, kad konfliktai įvykdavo po alkoholio vartojimo. Alkoholis buvo vartojamas vieną kartą į mėnesį. Kai ji replikavo mamai sakydama, kad ji vartoja alkoholį kiekvieną dieną, buvo sarkazmas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (2 t. b. l. 138-141), jog įvyko konfliktas eilinį kartą apie 20 val. A. išeidamas iš tualeto trenkė į nosį, mama bandė A. raminti, po to nuėjo iki kaimynės ir iškvietė policiją; iki to laiko vartojo alkoholį ir buvo neblaivūs; alkoholį vartojo savo noru; dėl įvykio metu patirtų sumušimų liko mėlynė; padaryti sužalojimai konstatuoti eksperto, nukentėjusioji G. R. patvirtino perkaitytus parodymus.

Liudytoja J. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios, yra jos kaimynai iš apačios. Per Naujus Metus, gruodžio 31d. pas ją atėjo V. R.. V. R. buvo su mėlyne po akimi. Atėjusi verkė, sakė, kad ją muša vyras ir prašė iškviesti pagalbą. Ji nepilnametės V. R. dukros nematė. Nukentėjusioji V. R. buvo išgėrusi. Ji iškvietė policiją ir, kai atvyko pareigūnai, parodė, kad tai ta moteris, kuri prašė pagalbos. Mėlynė, kurią matė po V. R. akimi yra atsiradusi iš seniau, nes iš karto sumušus, būtų paraudimas, o ten buvo mėlyna akis. V. R. buvo išsitaršiusi, sakė, kad ją muša.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Jonavos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiu patruliu. Įvykio aplinkybių nelabai atsimena. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 216-217), jog 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo kartu su kolega vyresniuoju tyrėju R. S., apie 21 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis smurtauja prieš sugyventinę ir jos nepilnametę dukrą. Atvykus į įvykio vietą, laiptinėje, laukė pranešėja ir V. R.. V. R. buvo neblaivi, nurodė, kad pykstasi su sugyventiniu A. M., ir jis šiuo metu yra bute su jos nepilnamete dukra, abu jie neblaivūs. Su V. R. užėjęs į butą rado gulinčią lovoje G. R., o A. M. buvo virtuvėje. Iš pradžių V. R. nieko neminėjo, kad ją mušė, bet paskui pasakė, kad A. M. sudavė jai ranka į veidą, ir sudavė kelis smūgius kumščiu jos dukrai G. R.. Pas G. R. ant veido, nosyje buvo matyti paraudimas ir besiformuojanti kraujosruva, o pas V. R. ant veido buvo išryškėjusi ties kaire akimi, ryški kraujosruva, kuri atrodė buvo padaryta anksčiau, o ne įvykio metu. V. nurodė, kad kraujosrūvą padarė M., tačiau kada, nepasakė. Taip pat ir nukentėjusioji G. teigė, kad prieš ją smurtavo A., t.y. jai sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį, ir paskui V. sudavė ranką į veidą A. M.. Abi nukentėjusiosios buvo stipriai neblaivios, A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą (2 t., b. l. 216-219).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G10/2020(02) nustatyta, kad G. R. konstatuota poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. gruodžio 31 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 150).

2019 m. gruodžio 31 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus butą Chemikų 64-36, Jonavoje, tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (2 t, b. l. 117-120).

2019 m. gruodžio 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad policiją kvietė neprisistačiusi kaimynė. Atvykus į įvykio vietą nustatyti smurtą rodantys požymiai, kad G. R. buvo sumušta (2 t., b. l. 121-124).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 1D(K)-14 nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. apie 21:18 val., informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas (2 t., b. l. 113).

2020 m. sausio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (išklausyta jame užfiksuota informacija). Nustatyta, kad neprisistačiusi moteris nurodo, jog pas ją atėjusi kaimynė pranešė, kad vyras mušasi žiauriai (2 t., b. l. 114-116).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, patalpinti Policijos registruojamų įvykių registre, kuriuose užfiksuotos V. R. bei G. R. (2 t., b. l. 109-111).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 31 d. 21:45 val., nukentėjusiajai G. R. nustatyta 3,13 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 108-111).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 31 d. 21:50 val. nukentėjusiajai V. R. nustatytas 2,67 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 108-111).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 31 d. 23:05 val. įtariamajam A. M. nustatytas 1,93 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 108-111).

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (2019 m. gruodžio 31 d.)

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl įvykio 2019 m. gruodžio 31 d. apie 21:00 val. parodė, kad jis prieš nukentėjusiąją G. R. fizinio smurto nevartojo. Jis tą vakarą alkoholį vartojo su V. R.. Pritrūkus alkoholio ir V. R. išėjus į parduotuvę nupirkti, G. R. išbėgo prie laiptinės susitikti su draugais; G. išbėgo slapta, nes jos mama pas draugus jos neišleido; prie laiptinės G. paslydo, nusibrozdino kelį, atsitrenkė nosimi į atitvarus ir susižalojo; grįžusi į namus G. verkė; jis matė G. sužalojimus virš nosies, tarp akių, ta vieta buvo pamėlusi, patynusi; jis priėjęs klausė G., kas jai atsitiko, tačiau G. verkė ir nieko neaiškino; grįžusi V. R. ir pamačiusi verkiančią Gabrielę bei jį, stovintį šalia G., pagalvojo, kad jis sužalojo G., ir iškvietė policiją. Teismas kaltinamojo tokius parodymus, vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais. Jo paaiškinimai kitų bylos duomenų kontekste yra nelogiški, neįtikinami, todėl teismas jais nesiremia. Nukentėjusiosios V. R. parodymai 2020 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje, kur ji nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. A. M. smurto prieš G. nevartojo, G. susižalojo kelį pas tėvą vedžiodama šunį, nosį stuktelėjo laiptinėje; grįžusi iš parduotuvės ir pamačiusi G. verkiančią, ir šalia jos A. M., ir ne taip supratusi, iškvietė policijos pareigūnus, neteisingai apkaltindama A. M., kuris niekada nevartojo fizinio smurto, vertintini kritiškai, kaip noras padėti išvengti kaltinamajam atsakomybės, todėl atmestini, nes tokie jos parodymai paneigti byloje surinktais, išanalizuotais ir teismo įvertintais įrodymais. Nukentėjusioji V. R. 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje papildomos apklausos metu nurodė visiškai kitokias aplinkybes, bei paaiškino, kad ankstesniame teisiamajame posėdyje apie 2019 m. gruodžio 31 d. įvykius sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė galvodama, kad jis pasikeis. Ji patvirtino aplinkybes, kurios nurodytos A. M. pateiktame kaltinime dėl 2019 m. gruodžio 31 d. smurto vartojimo, kad kaltinamasis jos dukrai G. R. sudavė į nosį ir sukėlė skausmą. Nors nukentėjusioji V. R. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo pirminius parodymus, teismas vadovaujasi jos parodymais papildomos apklausos teisme metu, taip pat ir jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ta dalimi, kuri neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir jais grindžia kaltinamojo kaltę, nes šie parodymai iš dalies atitinka nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei neprieštarauja liudytojo A. S., liudytojos J. Z. parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nukentėjusioji V. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ji, A. M. ir G. R. vartojo alkoholį; begeriant A. M., norėdamas iš jos pasityčioti, praeidamas pro G., suduodavo G. į veido sritį, ir tai darė apie keturis kartus; vėliau ji buvo išėjusi į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų ir sugrįžusi rado G. apsiverkusią; matė, kad G. nosis pamėlusi ir patinusi; G. nepaaiškino, kas atsitiko; ji iškvietė policiją. Nukentėjusioji G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. šventė Naujus Metus; eilinį kartą prisigėrė, susipyko; visi susimušė ir ją išvežė į ligoninę. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, kad visi pykosi; A. M. išeidamas iš tualeto trenkė jai į nosį; jos mama bandė Aurimą raminti; mama nuėjo pas kaimynę ir iškviesti policiją; dėl nosies sumušimo liko mėlynė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios G. R. parodymus apie vartotą jos atžvilgiu fizinį smurtą patvirtino, ir nurodė, kad po sužalojimų buvo nuvykusi pas med. ekspertą. Liudytoja J. Z. patvirtino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. nukentėjusioji atėjo pas ją į namus apsiverkusi, pasakė, kad reikalinga pagalba, kad mušasi sugyventinis, prašė iškviesti policiją. Liudytojas A. S. apklaustas teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad nuvykęs pagal pranešimą dėl smurto pieš sugyventinę ir jos nepilnametę dukrą, V. R. pasakė, kad A. M. sudavė kelis smūgius kumščiu jos dukrai G. R.; matė ant G. R. veido, nosyje, paraudimus ir besiformuojančią kraujosruvą. Ankščiau minėtus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, būtent: tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad policiją kvietė neprisistačiusi kaimynė; atvykus į vietą nustatyti smurtą prieš nukentėjusiąją G. R. požymiai, nukentėjusioji V. R. paaiškino, kad sugyventinis sumušė ją ir jos dukrą G., ranka trenkė į veidą, taip pat Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. 21:18 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat ir 2020 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad apžiūrėjus garso įrašus, gautus iš bendrojo pagalbos centro ir išklausius juose užfiksuotą informaciją, nustatyta, kad neprisistačiusi moteris nurodo, jog pas ją atėjo kaimynė, kuri sakė, kad vyras žiauriai mušasi. Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota informacija, kad 2019 m. gruodžio 31 d. 23:05 val. A. M. nustatytas 1,93 promilės, nukentėjusiajai V. R. – 2,67 promilės, G. R. 3,13 promilės neblaivumas. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G10/2020(02), kurioje nurodyta, kad G. R. konstatuota poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. gruodžio 31 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – sugyventinės V. R. dukra, G. R. metu, tyčia sudavė kumščiu jai vieną smūgį į nosį, tuo padarydamas kraujosruvą nosies nugarėlėje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo veikoje nustatyti tiek objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai – kaip minėta, A. M. sudavė kumščiu nukentėjusiajai G. R., taip jai sukeldamas fizinį skausmą, ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą tiek ir subjektyvieji veikos požymiai – t. y. tiesioginė tyčia, kadangi atitinkamus veiksmus atlikdamas jis suvokė, kad tokie veiksmai gali sukelti pasekmes (fizinį skausmą ir sutrikdyti sveikatą), ir to siekė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, todėl A. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo A. M. sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje padarymo

A. M. parodė, kad jis nedarė nukentėjusiajai G. R. poveikio, nereikalavo, kad ji duotų melagingus parodymus, jog jis prieš ją nesmurtavo. Pripažįsta, kad jis tik galėjo žinutėmis, ar paskambinus, nukentėjusiosioms priminti, kad jos nešnekėtų nesąmonių, nebūtų dalykų, nes joms pačioms yra atsakomybė už melą. Jis niekada neprašė eiti ir pakeisti parodymus. Nemato tikslo daryti nukentėjusiajai poveikio. Jis norėjo, jog jos pripažintų tiesą, kad jis nesmurtavo ir negirdė G.. Nenurodė, ką turėtų sakyti viena ar kita nukentėjusioji, jis joms negrasino. Nukentėjusiosios jį prisiviliodavo, kviesdavosi daryti valgyti, kartu apsipirkti. Jis būdamas patiklus, sutikdavo, neįžvelgė nieko blogo. Jis prieš nukentėjusiąsias nesmurtaudavo, bet būdavo apkaltintas. Jis priklausomybės alkoholiui neturi. Anksčiau turėjo priklausomybę narkotikams, dabar nebeturi. Iš pateiktų kaltinimų pripažįsta, kad tik vieną kartą smurtavo prie nukentėjusiąją V. R. ir dėl to gailisi.

Nukentėjusioji V. R. apklausta 2020 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. jos dukrai G. nedarė jokio poveikio dėl parodymų, nereikalavo pakeisti parodymus. Ji kaltinamuoju pasitiki, jis negalėjo grasinti G. R.. Ji pasitiki ir dukra ir kaltinamuoju. Dukra gera mergaitė, tik išgėrusi ją visokiais žodžiais siuntinėdavo. G. pykdavo, kad ji ir A. M. vartoja alkoholį.

Nukentėjusioji V. R. papildomos apklausos metu 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje metu nurodė, kad ji duodama ankstesniame teisiamajame posėdyje parodymus sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė, galvojo, kad jis pasikeis. A. M. dėl parodymų pakeitimo darė poveikį jos dukrai Gabrielei. A. M. liepė G. duoti parodymus, kad jis nesmurtavo prieš G., kad jam nebūtų blogiau. Ji ir G. sutarė neduoti jį kaltinančių parodymų. A. M. jų abiejų prašė sakyti, kad jis nesmurtavo, kad G. pati ėjo ir nugriuvo.

Nukentėjusioji G. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ir A. M. buvo kažkur susitikę pasikalbėti apie visus nutikusius įvykius ir prieiti išvados, kad daugiau tai nepasikartotų. Jai lyg nebuvo grasinta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (2 t. b. l. 138-141), jog A. M. yra ne kartą sakęs, jei nepasakys kaip sutarę, baigsis blogai, taip A. pasakė seniau, kai ji davė parodymus pirmą kartą, jei ji Aurimą gynė, reiškia melavo, nes jai grasino, A. ir mamai grasindavo, sakydamas, kad privalo su juo gyventi, nes kitaip pasigaus ir užmuš. Mama iš pradžių sakydavo, kad A. kaltas, po to ji juo patiki ir atleidžia Aurimui. A. M. visą laiką sakė, kad nesakyti tiesos, o mama sakė, kad niekas tuo nepatikės, <...2020 m. sausio 15 d. prie teismo buvo atėjęs A., sakė nesakyti tiesos, kažkurią dieną namuose apkalbėjo viską, A. pasakė nesakyti tiesos, klausė ar ji nori, kad jis būtų uždarytas, nukentėjusioji G. R. patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai.

BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, duotų melagingus parodymus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams, o tik už poveikį duodant parodymus, paaiškinimus. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-481/2018).

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad jis nedarė poveikio nukentėjusiajai G. R., kad ši nepasakytų, jog jis prieš ją smurtavo. Priešingai, jis sakė nukentėjusiosioms sakyti tik tiesą.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai G. R. nedarė poveikio, neprašė nukentėjusiosios duoti jam palankius parodymus, o tik prašė sakyti tiesą kaip viskas buvo yra visiškai neįtikinami ir paneigti nukentėjusiosios V. R. ir nukentėjusiosios G. R. parodymais, todėl tokie teisiamojo posėdžio metu duoti A. M. parodymai laikytini jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar siekiu palengvinti savo teisinę padėtį, todėl atmestini.

Nukentėjusioji V. R. 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje papildomos apklausos metu nurodė, kad A. M. darė poveikį jos dukrai G., liepė duoti parodymus, kad jis nesmurtavo prieš G., prašė sakyti, kad G. eidama pati nugriuvo, prašė taip sakyti, kad jam nebūtų blogiau. Kad kaltinamasis darė nukentėjusiajai G. R. poveikį dėl parodymų, patvirtina ir nukentėjusiosios G. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, kurie BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad A. M. jai ne kartą yra sakęs, kad jeigu nepasakys taip, kaip jie sutarę, baigsis blogai; pirmoje apklausoje, jeigu ji kaltinamąjį gynė, tai reiškia melavo, nes jai grasino; kaltinamasis visą laiką prašė nesakytų tiesos; A. M. 2020 m. sausio 15 d. atėjęs prie teismo sakė nesakyti tiesos, klausė, ar ji nori, kad jis būtų uždarytas. Teismas tiki nukentėjusios V. R. ir nukentėjusios G. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis yra nukentėjusiosios G. R., kurios atžvilgiu prašė nesakyti apie jo vartotą smurtą, mamos sugyventinis. Jis buvo suinteresuotas, kad G. R. padėtų jam išvengti atsakomybės, o tam buvo reikalinga, kad nukentėjusioji G. R. neduotų jam nepalankių parodymų, todėl jis prašė, įtikinėjo G. R. pasakyti, kad jis prieš ją nesmurtavo. Tai, kad A. M. savo kaltės nepripažįsta, laikytina, kad jis vengia atsakomybės už savo padarytą nusikalstamą veiką.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas kaltinamajam A. M. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai, todėl jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo A. M. sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo ( 2020 m. kovo 28 d.)

Kaltinamasis A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. kovo 28 d., apie 18 val. išėjo pasėdėti ant šlaito prie (duomenys neskelbtini) namo. Kartu su juo buvo V. R. ir G. R.. Visi trys gėrė alų, juokavo, klausėsi muzikos, šventė G. R. gimtadienį. Išgėrė apie dvi pūsles alaus. Kažkas paskambino G. R. ir ji pasakė, kad važiuos pas tėvą į Kauną. Jie dar išgėrė alaus, ir G. R. pasakė, kad jai reikia vykti, o jis pasakė, kad jos neišleis. Tada G. R. bėgo į kalną, bebėgdama užkliuvo už kupsto, nukrito ir susitrenkė nosį. Jis G. pasodino ant žolės ir pasakė: „kaip tu tokia kerėpla per savo 18-tą gimtadienį“. G. už tokį jo pasakymą supyko ir abi su V. R. sugalvojo pasakyti, kad jis G. trenkė. Iš G. nosies smarkiai kraujavo, kraujas sruvo į burną, jis liepė eiti G. R. nusiprausti. Buvo didelis smūgis, nes G. visu ūgiu trenkėsi į žolynus. G. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) - ojo namo iki (duomenys neskelbtini) – ojo namo, po to pradėjo nuo jų bėgti. Jis ją prisivijo, nes V. R. prašė pasivyti, nepaleisti jos kruvinos. Jis prisivijęs sustabdė G. R.. G. atsigulė ant nugaros ir pradėjo rėkti, kad ją primušė, prašė žmonių padėti, kviesti pareigūnus. Kodėl G. R. jį apkaltino, jis nesupranta, mano, jog ji įsižeidė dėl to, kad jis ją pavadino kerėpla. Dėl kaltinimo, kad V. R. ginant savo dukrą G., jis delnu sudavė V. R. į kairę veido pusę, neprisipažįsta, nes taip nebuvo. V. R. G. negynė. V. R. nebuvo sužalota, ir jis jos nemušė. Nemano, kad V. R. susižalojo tą vakarą kur nors pati. Su pareikštu Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu 89,21 eurų sumai, nesutinka, nesupranta, kodėl turėtų mokėti.

Nukentėjusioji V. R. apklausta 2020 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, A. M. ir jos dukra G., šalia jų namų, ant šlaito, gėrė alų, šventė G. gimtadienį. Staiga dukra pasakė, kad vyks pas tėvą į Kauną. Ji nenorėjo, kad dukra išgėrusi važiuotų, todėl kaltinamojo paprašė neleisti. G. bėgo, kaltinamasis ją vijosi, bėgdama užkliuvo už kupsto, griuvo ir susitrenkė nosį. Iš nosies bėgo kraujas. Ji bėgo jiems iš paskos. Iš namo, esančio prie laiptų, žmonės, pamatę G. klykiančią, iškvietė pareigūnus. G. nukrito užkliuvusi, smurto A. M. prieš G. nevartojo. A. M. nevartojo smurto ir jos atžvilgiu. Galėjo ir ji bėgdama nugriūti ant žolės. Ji fizinio skausmo nejuto. Nukentėjusioji V. R. papildomos apklausos metu 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji duodama ankstesniame teisiamajame posėdyje parodymus sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė, galvojo, kad jis pasikeis. 2020 m. kovo 28 d. po dukros gimtadienio, visi trys, ji, G. ir A. M. gėrė alų. Nežino, kas ką pasakė, G. su A. susimušė. A. M. sudavė dukrai ranka per veidą. Gabrielė nuo smūgio nukrito. Dar vieną smūgį A. M. sudavė dukrai į pilvą iš kojos. G. bėgo į kalną, A. M. ją vijosi, prisivijęs pastūmė G., G. krito į augančius krūmus. Nuo smūgio dukra buvo kruvina. Ji gynė G. nuo A. M. smurto ir tada A. M. sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiosios V. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t. b. l.90-93), jog G. nuo smūgio užėmė kvapą, nukentėjusioji V. R. patvirtino, kad taip buvo. Suduotas smūgis buvo stiprus. Jie visi trys buvo neblaivūs. Po suduotų smūgių G. bėgo į kalną. A. M. vijosi, bijodamas, kad G. nenueitų pas jos brolį. Šiuo metu ji negyvena su A. M.. G. taip pat nebendrauja su A. M.. G. gyvena Kaune pas tėvą. Apklausinėjama po įvykių policijoje ji sakė tiesą, kad A. M. smurtavo prieš ją ir prieš dukrą G..

Nukentėjusioji G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2020 m. kovo 28 d. atvyko pas mamą švęsti savo gimtadienio. Sumanė ji, mama ir A. M. nueiti pasėdėti ant šlaito. Nuėję visi trys gėrė alų. Nesijautė labai stipriai apsvaigusi, norėjo vykti į Kauną pas tėtį. Kaltinamasis ir jos mama prašė nevažiuoti, pabūti kartu su jais. Ji nebenorėjo sėdėti ir gerti. Kaltinamasis pradėjo jai priekaištauti, sakydamas, kad ji jam sugadino visą gyvenimą, kad jis turi vaikščioti su apykoje. Jie abu kažkaip susimušė, į konfliktą įsikišo jos mama. A. M. sudavė jai dešine ranka į nosį, į pilvą. Ji juto skausmą, vos neužduso, iš nosies bėgo kraujas. Ji bėgo šlaitu į viršų, A. M. su mama ją prisivijo. Mama jai liepė eiti nusiprausti. Ji nesutiko, nes manė, kad ją užrakins namuose ir neišleis. Po to ji į namus eiti tarsi sutiko, apsimetė, kad viskas gerai ir tada bėgo, šaukdamasi pagalbos. Pagalba buvo iškviesta. Ji pati niekur nenukrito, kaltinamasis ją pastūmė į dešinį šoną ir ji nukrito į egles, į krūmus. Mama bandė spręsti konfliktą, norėjo juos išskirti. A. M. su mama apsistumdė. Kaltinamasis lyg trenkė delnu mamai per veidą.

Liudytoja R. A. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis galėjo būti 2020 m. kovo 28 d. Ji apie 18 val. ėjo pasivaikščioti. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli laiptų, tarp (duomenys neskelbtini) namų stovi pilkos spalvos automobilis ir matė, kad netoli to automobilio stovėjo kaltinamasis apglėbęs mergaitę. Mergaitė šaukė garsiai: „aš nenoriu važiuoti, noriu namo“. Ji matė, kad mergaitę bando tempti jėga. Vyko susistumdymas. Sužalojimų ant mergaitės veido nematė. Mergaitė jai pasirodė truputį neadekvati, nes ištrūkusi nebėgo, o atsisėdo ir sėdėjo nuleidusi galvą. Ji suprato, kad mergaitė nelabai gerai jaučiasi. Jaunuoliui vėl priėjus prie merginos, ji skambino pagalbos telefonu ir laukė, kas vyks toliau. Ten buvo visi šie teisme esantys asmenys. Jai kalbant telefonu, pro šalį ėję žmonės sakė, kad mergaitei bėga kraujas, nors pati šito nematė. Po 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis.

Liudytojas T. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neatsimena, galėjo būti 2020 m. kovo 28 d. Jis apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) namo matė du žmones, girdėjo juos šūkaujant. Matė tuos žmones stovinčius. Po kelių minučių pamatė, kad jauna mergina guli ties įvažiavimu, ant asfalto. Kai merginą pakėlė, matė kraują ant jos veido. Visi trys asmenys buvo neblaivūs. Jis nematė naudojamo smurto. Kaimynas norėjo išvažiuoti, bet negalėjo, tada jis mėgino pakelti merginą. Mergina rėkavo, buvo isterijoje. Kaimynas pakėlęs merginą nuvedė nuo kelio, iškvietė policiją, nes pamatė, kad merginos veidas kruvinas.

2020 m. balandžio 3 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. R. 2020 m. balandžio 3 d. parodė vietą šlaite, už (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), paaiškino aplinkybes, kaip prieš ją ir jos mamą, V. R. smurtavo A. M., parodė vietą, kur A. M. pastūmė ją į krūmus (5 t., b. l. 60-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G895/2020(02) nustatyta, kad G. R. padarytas odos nubrozdinimas kairėje veido pusėje išsivystęs nuo slystančio kontakto su kietu paviršiumi ir galėjo išsivystyti krentant, tame tarpe ir į krūmą ar panašiai. Kitų objektyvių traumos požymių veide, nosyje nėra, tačiau neatmetama galimybė, jog tiriamoji užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis patyrė smūgį kietu buku daiktu į nosį, po ko galėjo ir kraujuoti iš šnervių. Netiesiogiai tai patvirtina ir aptaškymo krauju žymės sportiniuose batuose. Sužalojimų būdingų savigynai nenustatyta. Objektyviai galima patvirtinti tik vieną sužalojimą - odos nubrozdinimą veide. Taip nusibrozdinti G. R. galėjo ir pati nekoordinuotai griūdama. Konstatuotas nubrozdinimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galimai suduoti smūgiai ranka į veidą, pilvą sukėlė fizinį skausmą (5 t., b. l. 78).

2020 m. kovo 30 d. VŠĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties raštu Nr. 45147 nustatyta, kad 2020 m. kovo 28 d. apie 18:25 val. greitosios pagalbos ekipažas išvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas G. R. dėl trauminių sužalojimų. Pridėta kvietimo kortelės, kopija (5 t., b. l. 81; 82-83).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. G. tarnybiniu pranešimu dėl pranešėjo T. Š. apklausos nustatyta, kad 2020 m. balandžio 7 d. apie 13:21 val. telefonu apklaustas T. Š. paaiškino, kad 2020 m. kovo 28 d. vakare apie 18 val., grįžo namo, ir pamatė, kad namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuoja vaikinas su mergina. Pamatė, kad mergina guli ant asfalto, taip pat prie jų stovėjo moteris, vilkinti raudona striuke. Pranešėjas viską matė panašiai 30 metrų atstumu nuo minėtų asmenų. Taip pat matė, kaip su vaikinu bendravo praeivė, kurios nepažįsta, ir girdėjo, kad vaikinas pasakojo, kad šventė merginos 18 gimtadienį, kad ji yra neblaivi. Pranešėjas suprato, kad tiek mergina, tiek vaikinas, bei ta moterys, yra neblaivūs. Matė, kad merginos, kuri dėvėjo juodus drabužius, veidas buvo kruvinas, pas moterį su raudona striuke jokių sužalojimų nepastebėjo. Nematė, kad vaikinas būtų sudavęs smūgius merginai ar tai moteriai su striuke. Ant kalno šlaito asmenų, kuriuos įvardino nematė, nes jis iš namų išvyko anksti ryte, o grįžo tik 18 val. Kadangi konfliktas nerimo, pranešėjas iškvietė policiją, bendruoju pagalbos Nr. 112. Jis nei vieno iš konfliktuojančių asmenų nepažįstą, jų vardų ar pavardžių nežino, tik girdėjo kaip praeiviams vaikinas sakė, kad merginai jis yra patėvis (5 t., b. l.100).

2020 m. kovo 31 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti garso ir vaizdo įrašai užfiksuoti įvykio vietoje policijos pareigūnų „Body“ kameromis. Juose užfiksuotas G. R., V. R., A. M. bendravimas su policijos pareigūnais. Pokalbio metu G. R. teigė, kad A. M. prieš ją smurtavo (5 t., b. l. 20-24).

2020 m. kovo 28 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus automobilių parkavimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) namo link laiptų, vedančių link (duomenys neskelbtini) gatvės, matomas pėsčiųjų takas. Įvykio vietoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (5 t., b. l. 31; 32).

2020 m. balandžio 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, bei kalno šlaitą ties daugiabučiu namu adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (5 t., b. l. 35; 36).

2020 m. balandžio 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas (išklausyta jame užfiksuota informacija) 2020 m. balandžio 7 d. gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, kad asmuo, prisistatęs T. Š., pranešė, kad „kažkoks vyras vaiką skriaudžia“ (5 t., b. l. 28-30).

2020 m. kovo 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad policiją kvietė kiti asmenys. Atvykus į įvykio vietą, J., ties (duomenys neskelbtini) namu, kieme, sutiko V. R., kuri paaiškino, kad sugyventinis A. M., būdamas neblaivus konflikto metu sudavė jai vieną smūgį ranka į veido sritį. V. R. dukrai G. R. ranka sudavė į pilvo sritį bei į veidą (nosį). Iš nosies dukrai bėgo kraujas. Abi moterys patyrė fizinį skausmą. Ant V. R. sužalojimų nesimatė. G. R. veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas (5 t., b. l. 37-40).

2020 m. balandžio 6 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštu Nr. IS7-897 nustatyta, kad A. M. ir V. R., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeima buvo įtraukta į Jonavos r. socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitą bei iki 2020 m. kovo 27 d. buvo taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos procesas nutrauktas, nes dukra G. R., gim. 2002 m. kovo 27 d., tapo pilnametė. A. M. nebendrauja su specialistais nuo 2019 m. spalio 24 d., o V. R. nuo 2020 m. sausio 28 d. Šeimoje buvo stebimo problemos (alkoholio vartojimas, bedarbystė, konfliktiniai santykiai (5 t., b. l. 45).

Alkoholio matuokliu „Drager“ G. R. 2020 m. kovo 28 d. 18:38 val. nustatyta 1,49 promilės neblaivumas (5 t., b. l. 47).

Alkoholio matuokliu „Drager“ V. R. 2020 m. kovo 28 d. 18:42 val. nustatyta 1,17 promilės neblaivumas (5 t., b. l. 47).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, kad A. M. 2020 m. kovo 28 d. 19:02 val. nustatyta 1,16 promilės neblaivumas (5 t., b. l. 131).

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (2020 m. kovo 28 d.)

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino delnu sudavęs į nosį bei kumščiu į pilvą nukentėjusiajai G. R., taip pat neprisipažino G. R. rankomis pastūmęs į dešinį šoną, dėl ko ji nukrito į augančias egles, taip pat neprisipažino sudavęs V. R. smūgį delnu į kairę veido pusę. Paaiškino, kad G. R. susižalojo nosį krisdama užkliuvus už kupsto; V. R. G. nuo jo negynė, jis smūgio delnu į veidą V. R. nesudavė. Teismas netiki A. M. tokiais paaiškinimais, apie tai, kad jis nesudavė nukentėjusiosioms jokių smūgių, kadangi tokie parodymai neatitinka kitų bylos duomenų. Jo paaiškinimai kitų bylos duomenų kontekste yra nelogiški, neįtikinami, todėl teismas jais nesivadovauja.

Nukentėjusiosios V. R. parodymai 2020 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje, kur ji nurodė, kad 2020 m. kovo 28 d. visi gėrė alų, šventė G. 18-tą gimtadienį, jos dukra G. R. susižalojo pati, užkliuvusi už kupsto nugriuvo ir susitrenkė nosį; A. prieš ją smurto nevartojo, vertintini kritiškai, kaip noras padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmestini, nes tokie jos parodymai paneigti byloje surinktais, išanalizuotais ir teismo įvertintais parodymais. Nukentėjusioji V. R. 2020 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje papildomos apklausos metu nurodė visiškai kitokias aplinkybes, bei paaiškino, kad ankstesniame teisiamajame posėdyje sakė netiesą, nes gailėjo A. M., jį gynė galvodama, kad jis pasikeis. Posėdžio metu V. R. parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. šventė G. gimtadienį, visi gėrė alų, G. su A. M. susimušė; A. M. sudavė G. ranka per veidą; G. nuo smūgio nukrito; A. M. dar vieną smūgį G. sudavė į pilvą iš kojos; G. bėgo į kalną, A. M. ją vijosi ir pastūmė, G. krito į augančius krūmus; dukra buvo kruvina; ji gynė G. nuo A. M., tuomet buvo pavartotas fizinis smurtas prieš ją, jai A. M. sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę. Nukentėjusiosios V. R. parodymai neprieštarauja ir jos parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad G. nuo A. M. smūgio užėmė kvapą, suduotas smūgis buvo stiprus, po suduotų smūgių G. bėgo į kalną, A. M. vijosi, bijodamas, kad G. nenueitų pas jos brolį, kuriuos ji patvirtino, teigdama, kad perskaityti parodymai teisingi. Teismas tiki nukentėjusiosios V. R. parodymais tiek 2020 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu, tiek jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes šie parodymai esminėse detalėse atitinka nukentėjusiosios G. R. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, kur ji paaiškino, kad 2020 m. kovo 28 d. buvo švenčiamas jos gimtadienis, ji, jos mama V. R. ir A. M. nuėję ant šlaito gėrė alų; kaltinamasis pradėjo priekaištauti, kad ji jam sugadino gyvenimą, kad jis turi vaikščioti su apykoje; jie susimušė, įsikišo mama; A. M. sudavė jai dešine ranka į nosį, nosis kraujavo, po to sudavė į pilvą, juto skausmą vos neužduso; bėgo šlaitu į viršų šaukdamasi pagalbos; kaltinamasis pastūmė ją į dešinį šoną ir ji nukrito į egles, į krūmus; mama bandė spręsti konfliktą, norėjo juos išskirti; A. M. su mama apsistumdė ir galimai trenkė delnu mamai per veidą. Šie nukentėjusiosios G. R. parodymai neprieštarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad prieš ją ir prieš jos motiną, pastarajai suduodant smūgį delnu į kairę veido pusę, vartojo fizinį smurtą. Liudytoja R. A. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji matė konfliktą, susistumdymą; kaltinamasis apglėbęs laikė mergaitę (nukentėjusiąją G. R.), ji skambino pagalbos telefonu; praeiviai sakė, kad mergaitei bėga kraujas. Nukentėjusiosios G. R. sužalojimo faktą patvirtino ir liudytojas T. Š., kuris apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis kovo 28 d., apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) namo matė šūkaujančius du žmones; matė nukentėjusiąją G. R., gulinčią ant asfalto, matė kruviną jos veidą. Ankščiau minėtus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, būtent: tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad policiją kvietė kiti asmenys; atvykus į įvykio vietą V. R. paaiškino, kad sugyventinis A. M., būdamas neblaivus konflikto metu, sudavė jai vieną smūgį ranka į veido sritį, V. R. dukrai G. R. ranka sudavė į pilvo sritį bei į veidą (nosį); iš nosies dukrai bėgo kraujas; abi moterys patyrė fizinį skausmą; taip pat ir 2020 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad apžiūrėjus garso ir vaizdo įrašą įvykio vietoje, užfiksuotą pareigūnų “Body” kameromis matyti G. R., V. R. ir A. M. bendravimas su policijos pareigūnais, pokalbio metu G. R. aiškino, kad A. M. prieš ją smurtavo, taip pat 2020 m. kovo 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusioji G. R. parodė vietą šlaite ir paaiškino aplinkybes, kad prieš ją, ir jos mamą V. R. smurtavo A. M., bei parodė vietą kur A. M. ją pastūmė į krūmus, taip pat ir 2020 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad apžiūrėjus garso įrašus, gautus iš bendrojo pagalbos centro ir išklausius juose užfiksuotą informaciją, nustatyta, kad asmuo, prisistatęs T. Š. nurodo, kad kažkoks vyras vaiką skriaudžia, bei Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota informacija, kad 2020 m. kovo 28 d. 19:02 val. A. M. nustatytas 1,16 promilės, nukentėjusiajai V. R. – 1,17 promilės, G. R. 1,49 promilės neblaivumas. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G895/2020(02), kurioje nurodyta, kad G. R. padarytas odos nubrozdinimas kairėje veido pusėje išsivystęs nuo slystančio kontakto su kietu paviršiumi ir galėjo išsivystyti krentant, tame tarpe ir į krūmą ar panašiai; kitų objektyvių traumos požymių veide, nosyje nėra, tačiau neatmetama galimybė, jog tiriamoji užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis patyrė smūgį kietu buku daiktu į nosį, po ko galėjo ir kraujuoti iš šnervių; objektyviai patvirtintas tik vienas sužalojimas - odos nubrozdinimas veide; taip nusibrozdinti G. R. galėjo ir pati nekoordinuotai griūdama; konstatuotas nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o galimai suduoti smūgiai ranka į veidą, pilvą sukėlė fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – sugyventine V. R. bei jos dukra G. R. metu, tyčia, delnu sudavė vieną smūgį G. R. į nosį bei vieną smūgį kumščiu į jos pilvą, bei G. R. bėgant nuo A. M., ją pasivijęs rankomis pastūmė į dešinį šoną, dėl ko G. R. krito į augančias egles, taip padarydamas jai odos nubrozdinimą kairėje veido pusėje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą; be to tęsdamas nusikalstamą veiką A. M.,V. R. ginant savo dukrą, nukentėjusiąją G. R. nuo jo naudojamo fizinio smurto, sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai V. R. į kairę veido pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą.

Kaltinamojo veikoje nustatyti tiek objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai – kaip minėta, A. M. delnu sudavė vieną smūgį G. R. į nosį, bei vieną smūgį kumščiu į pilvą, G. R. bėgant nuo A. M., ją pasivijęs rankomis pastūmė į dešinį šoną, dėl ko G. R. krito į augančias egles, o nukentėjusiajai V. R. sudavė vieną smūgį delnu į veidą, taip V. R. sukeldamas fizinį skausmą, o G. R. – sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, tiek ir subjektyvieji veikos požymiai – t. y. tiesioginė tyčia, kadangi atitinkamus veiksmus atlikdamas jis suvokė, kad tokie veiksmai gali sukelti pasekmes (fizinį skausmą ir sutrikdyti sveikatą), ir to siekė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariams (kaltinamasis gyveno bendrai kaip šeima neįregistravęs santuokos su nukentėjusiąja V. R., kartu su jais gyveno ir V. R. dukra G. R.), taigi A. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo A. M. sunkinančia aplinkybe laikytina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – A. M. padarė septynias nusikalstamas veikas: penkis nesunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, į nusikalstamos veikos stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus - nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narius, dėl žemų paskatų, smurtiniai nusikaltimai padaryti bendro girtavimo su nukentėjusiosiomis metu, nebuvo intensyvus ir išskirtinai pavojingi, tai rodo mažesnį veikų pavojingumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, amžių – kaltinamasis pilnametis, nevedęs, nedirbantis (5 t., b. l. 106), registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 105), teismo informacinės sistemos duomenimis per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas, teistas du kartus (5 t., b. l. 113-119), tame tarpe už analogiškos veikos padarymą - smurtą artimoje aplinkoje (5 t., b. l. 125-128), bei už vairavimą transporto priemones būnant neblaiviam (5 t., b. l. 120-124). Individualizavus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta bausmė, susijusi su jo izoliavimu, kitos rūšies bausmė būtų aiškiai per švelni. Vertinant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir sunkinančias aplinkybes – šešias nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 233 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Ir nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tačiau skiriamų laisvės atėmimo ir arešto bausmių trukmė nustatoma trumpesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies, 233 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo, ir BK 161 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas arešto, bausmės trukmės vidurkis, kadangi atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pasekmes, į tai, kad smurtinės veikos padarytos bendro girtavimo su nukentėjusiomis metu, smurtas nebuvo intensyvus ir išskirtinai pavojingas. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, jas iš dalies sudedant. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą, padarė septynias nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos tyčinės, bei į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pridedamos laisvės atėmimo ir arešto bausmės dalys didesnės nei minimalios – už nusikaltimus po 4 mėnesius laisvės atėmimo ir už baudžiamuosius nusižengimus –po 15 parų arešto.

A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimas baigėsi 2019 m. spalio 21 d., o pirmą nusikalstamą veiką A. M. padarė 2019 m. birželio 6 d. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t.y. neatlikęs paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės subendrintos bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1, 3 dalis). Parinkdamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, į nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei į tai, kad smurtiniai nusikaltimai padaryti bendro girtavimo su nukentėjusiosiomis metu, nebuvo intensyvus ir išskirtinai pavojingi, ir sprendžia, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėtina Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - 3 mėnesiai.

Civilinis ieškinys

Baudžiamojoje byloje pateiktas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 89,21 eurų žalos, kilusios dėl nukentėjusiosios G. R. gydymo atlyginimo (1 t., b. l 159-160). Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino. Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusysis nukentėjusiajai G. R. 2019 m. birželio 6 d. VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteikta ambulatorinė Stebėjimo paslauga dėl nosies paviršinio sužalojimo, sumušimo. Asmens sveikatos priežiūros paslauga buvo apmokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis nustatyta, kad tarp nusikalstamos veikos bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, civilinis ieškinys įrodytas, pagrindas ir dydžiai nustatyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, civilinio kodekso 6.263 straipsniu, tenkintinas.

Kiti spręstini klausimai

A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas: nuo 2019 m. birželio 6 d., 23:36 val. iki 2019 m. birželio 7 d., 11:44 val. -1 para, (3 t. b. l. 34-35); nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 22:45val. iki 2019 m. lapkričio 18 d., 13:40 val. - 2 paros, (3 t. b. l. 58; 59-60); nuo 2019 m. gruodžio 31 d., 21:40 val. iki 2020 m. sausio 2 d., 10:44 val. - 2 paros, (3 t., b. l. 105; 106-107) ir nuo 2020 m. kovo 28 d. 18:40 val. iki 2020 m. kovo 30 d. -2 paros, (5 t. b. l. 137), nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. paskirta kardomoji priemonė suėmimas - 30 parų, (5 t. b. l. 165-168). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, viso 37 dienos.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (paskirta 2019 m. birželio 7 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyresniosios tyrėjos nutarimu), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento - asmens tapatybės kortelės paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grąžintina A. M..

2020 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, Pakuotėje Nr. 6 pateiktas peilis – nėra susijęs su nusikalstamomis veikomis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jį pateikusiam asmeniui – A. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 6 d. nepilnametės nugirdymas) ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 6 d. fizinis smurtas prieš G. R. ir V. R.), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje ( 2019 m. lapkričio 16 d. nepilnametės nugirdymas) ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ( 2019 m. lapkričio 16 d. fizinis smurtas prieš G. R. ir V. R. ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gruodžio 31 d. smurtas V. R. ir G. R. atžvilgiu), ir paskirti 5 (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis nukentėjusiajai G. R.), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 28 d. smurtas G. R. ir V. R. atžvilgiu), ir paskirti 5 (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. M. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sulaikius A. M..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. M. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 89,21 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 21 euro centą) žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 6 d. 23:36 val. iki 2019 m. birželio 7 d. 11:44 val., nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 22:45 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 13:40 val., nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 21:40 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 10:44 val., nuo 2020 m. kovo 28 d. 18:40 val. iki 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., viso 37 dienas.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, (paskirtą 2019 m. birželio 7 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyresniosios tyrėjos nutarimu), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr.14938210) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti A. M..

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, pakuotėje Nr. 6, esantį peilį – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. M. (ar jo šeimos nariui) .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė