- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1689-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Skolininkas
- V. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8569-971/2019 pagal skolininko V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. T., N. S., Z. T., N.J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Skolininkas V. D. pateikė antstolei B. T. 2019 m. liepos 3 d. skundą, prašydamas iš naujo perskaičiuoti visą skolą. Nurodė, kad antstolė B. T. 2019 m. birželio 14 d. vykdomosios bylos portale byloje Nr. 0005/03/05540 pakeitė bylos papildomą informaciją. Buvo pakeistas išieškojimo dalykas – antstolė įvedė 1 227,12 Eur sumą kaip „išieškoma suma“ ir šio klausimo neišsprendė patvarkymu bei apie tai neinformavo nei skolininko, nei išieškotojo. Skolininko teigimu, pagal vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-5-15691 antstolė B. T. klaidingai nurodo, kad jis vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 skolingas 617,76 Eur skolos ir 298,32 Eur susidariusių vykdymo išlaidų (iš viso 916,08 Eur). Remiantis antstolės 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. 0005/03/05540, jis išieškotojui N. S. buvo skolingas 322,19 Eur skolos ir 367,85 Eur vykdymo išlaidų (iš viso 690,04 Eur). Taigi, skola nepagrįstai padidėjo per 12 metų 226,04 Eur. Antstolė neteisingai skaičiavo vykdymo išlaidas, pakartotinai išieškodavo tas pačias vykdymo išlaidas toje pačioje vykdymo byloje Nr. 0005/03/05540. Antstolė nuo 2007 m. iki 2018 m. pervedė išieškotojui N. S. 528,69 Eur. Papildomai išieškota 65 Eur vykdymo išlaidų. Todėl skolininko vertinimu, šiai dienai jis vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 skolingas iš viso 96,35 Eur (690,04 Eur (skola 2007 m. gruodžio 7 d.) - 528,69 Eur (pervesta nuo 2007 m. iki 2018 m.) - 65 Eur (išieškota vykdymo išlaidų) = 96,35 Eur).
2. Antstolė B. T. 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-19-5-18814 skolininko skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad jos kontoroje yra vykdomos 3 vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko V. D.: vykdomoji byla Nr. 0005/03/05540 dėl 1 844,88 Eur skolos išieškojimo išieškotojo N. S. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/12/00434 dėl 1 592,91 Eur žalos išieškojimo išieškotojos N. J. J. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/12/00436 dėl 1 592,91 Eur žalos išieškojimo išieškotojos Z. T. naudai. 2019 m. birželio 17 d. skolininko V. D. atžvilgiu 3 vykdomų vykdomųjų bylų finansinė informacija apjungta, t. y. į Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) finansinę informaciją suvedant bendras vykdomosiose bylose patirtas vykdymo išlaidas, ir priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-5-15691, kuriuo apskaičiuotos bendros visose trijose vykdomosiose bylose patirtos vykdymo išlaidos.
3. Antstolė taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 14 d. vykdomosiose bylose priimti papildomų vykdymo išlaidų detalizavimai, suvedant informaciją į AIS Nr. S-19003000, Nr. S-19003001 ir Nr. S-19003008. 2019 m. birželio 14 d. skaičiuojant vykdomosiose bylose patirtas papildomas vykdymo išlaidas, nebuvo skaičiuojamos analogiškos išlaidos, patirtos tikrinant skolininko asmens ir kitus duomenis, susijusius su vykdomosiomis bylomis ar skolininko turtine padėtimi, ar išlaidos už analogiškų procesinių dokumentų parengimą. 2019 m. birželio 14 d. nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 papildomų vykdymo išlaidų suma sudaro 298,32 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00434 – 49,66 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00436 – 29,14 Eur. Būtent ši informacija atsispindi ir 2019 m. birželio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-5-15691 2.2., 2.3. ir 2.4. punktuose. Bendrai visose 3 vykdomosiose bylose iš skolininko yra išieškota bendra 331,97 Eur vykdymo išlaidų suma. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai supranta ir vertina AIS pateikiamą finansinę informaciją bei netinkamai skaičiuoja vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 išieškotas piniginių lėšų sumas. Vykdomoji byla Nr. 0005/03/05540 užvesta 2003 m. rugsėjo 25 d. Užvedant vykdomąją bylą neegzistavo AIS. Po AIS sukūrimo naujai užvedamos vykdomosios bylos iš karto saugomos AIS aplinkoje, tuo tarpu iki AIS įdiegimo užvestų vykdomųjų bylų finansinė informacija sistemingai ir palaipsniui perkeliama į AIS aplinką. Vykdomojoje byloje bei kitose informacinėse apskaitos sistemose esanti finansinė informacija, t. y. informacija apie išieškotas ir paskirstytas pinigines lėšas, vykdomosiose bylose patirtas vykdymo išlaidas, suvedama į AIS. Tokios informacijos supildymas yra techninio pobūdžio darbas, nereikalaujantis papildomų procesinių dokumentų priėmimo. Antstolė pažymi, kad išieškojus pinigines lėšas, jos skirstomos priimant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Pildant finansinę informaciją AIS vadovaujamasi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais bei buhalterinės apskaitos programa. Pateiktame skunde pareiškėjas klaidingai nurodo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 išieškoma suma yra 1 227,12 Eur. Priešingai ši suma, t. y. 1227,12 Eur, yra paskirstyta, lėšas pervedant išieškotojui. Skolos likutį vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 sudaro 617,76 Eur (1 844,88 Eur – 1 227,12 Eur = 617,76 Eur). Pareiškėjas, nurodydamas, kad šiai dienai yra skolingas tik 96,35 Eur, klaidingai interpretuoja vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus.
Šalies argumentai
4. Skolininkas V. D. pateikė antstolei B. T. 2019 m. liepos 20 d. skundą dėl 2019 m. liepos 11 d. patvarkymo Nr. S-19-5-18814, prašydamas vykdomąją bylą Nr. 0005/03/05540 nutraukti bei permokėtą 51,65 Eur sumą įskaityti į kitas bylas, nesiųsti kitiems asmenims procesinių dokumentų, nesusijusių su vykdomąja byla Nr. Nr. 0005/03/05540. Skolininkas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkyme Nr. 0005/03/05540 nurodyta, kad skolininkas yra skolingas 1 111,55 Lt (322,19 Eur) skolos ir 1 269,05 Lt (367,85 Eur) vykdymo išlaidų. Taip pat antstolės 2009 m. šaukime nurodyta, kad 2009 m. skola sudaro 2 834,63 Lt (821,64 Eur). Įvertinus šiuos antstolės dokumentus, skolininkas turi įtarimų, kad jau nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. ir iki 2018 m. antstolė pradėjo nepagrįstai didinti skolą. Skolininkui neaišku, kodėl antstolė nurodo, kad skolos likutis šiai dienai sudaro 617,76 Eur ir 298,32 Eur vykdymo išlaidų.
5. Antstolė B. T. 2019 m. liepos 29 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2019 m. liepos 20 d. skundo ir skundą persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymą, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnį nėra skundžiamas, nes šiuo skundu skolininkas nesutinka su antstolės 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-19-5-18814, kuriuo išnagrinėtas ankstesnis skolininko skundas dėl netinkamo skaičiavimo. Antstolė pažymėjo, kad skolininko skunde minimuose procesiniuose dokumentuose: 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir antstolės šaukime padarytas aiškus rašymo apsirikimas nurodant skolos sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė skolininko V. D. skundus.
7. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0005/03/05540 duomenimis, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. iš skolininko V. D. iš viso išieškota ir išieškotojui pervesta – 1227,12 Eur. Liko išieškoti 617,76 Eur. Teismas pažymėjo, kad antstolė išsamiai, pagrįstai ir aiškiai detalizavo išieškotas sumas iš skolininko V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540. Nors skolininkas teigė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. jo skola buvo 322,19 Eur ir 367,85 Eur vykdymo išlaidų (iš viso 690,04 Eur), tačiau antstolė nurodė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkyme buvo padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida. Teismas neturėjo pagrindo abejoti antstolės, kaip valstybės įgalioto asmens, kuriam pavestos atlikti konkrečios jiems valstybės patikėtos vykdomųjų dokumentų vykdymo bei kitos funkcijos, nurodytos informacijos teisingumu, juolab, kad visoje vykdomoje byloje nurodomas skolos dydis yra būtent 1 844,88 Eur, o ne 322,19 Eur. Pareiškėjas skunde dėl netinkamo skolos skaičiavimo pateikia savo aritmetinius skaičiavimus, tačiau tokie pareiškėjo skaičiavimai ir teiginiai dėl likusios skolos yra niekuo nepagrįsti, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų sumokėjęs ir/ar iš jo būtų išieškotos kokios nors sumos nuo 2018 m. liepos 24 d. iki skundo padavimo. Antstolės patvarkyme yra aiškiai detalizuota informacija, kada ir kokios sumos buvo išieškotos ir pervestos išieškotojui ir konstatuotas faktas, kad likusi neišieškotas suma yra 617,76 Eur.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolininkas netinkamai vertina ir supranta AIS, kadangi jo nurodyta 1 227,12 Eur „išieškoma suma“ yra išieškota, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši suma yra „išieškoma suma“. Be to, šiuo atveju duomenys buvo suvedami į AIS ir dėl tokių duomenų suvedimo jokie patvarkymai nėra priimami.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu skolininkas V. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad antstolė detalizavo tik išieškotojui pervestus pinigus, bet ne iš skolininko darbovietės gautus iki antstolės 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkymo.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas nurodė, kad skolininkas neturėtų remtis ir grįsti savo įsiskolinimo dydžio antstolės 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkymu ir 2009 m. antstolės šaukimu, nes, kaip nurodė antstolė, 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkyme ir 2009 m. šaukime padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, nurodant skolos sumą. Tačiau šie antstolės patvarkymas ir šaukimas nebuvo anuliuoti, todėl skolininkas pagrįstai jais remiasi. Be to, byloje yra antstolės 2014 m. liepos 9 d. patvarkymas Nr. S-14025997, kuriame nurodytas skolos likutis yra 734,85 Eur. Tai reiškia, kad visi trys antstolės dokumentai negali būti su klaidomis.
9.3. Skolininkui neaišku, kaip antstolė vedė išieškojimo apskaitą, nes skolininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. niekur nebedirbo ir gyveno iš bedarbiu pašalpų, tačiau jo įsiskolinimas yra sumažėjęs.
Atsiliepimas
10. Antstolė B. T. atsiliepimu į skolininko V. D. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Skolininkas kelia klausimus dėl lėšų paskirstymo tinkamumo ir teisingumo, kurie vyko prieš 10-15 metų, nors pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių veiksmų (neveikimo) gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi skolininkas piktnaudžiauja procesine padėtimi bei nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš jo buvo išieškota didesnė nei paskirstyta piniginių lėšų suma.
10.2. Skolininko nurodytame 2014 m. liepos 9 d. patvarkyme skolos likutis nėra mažesnis, lyginant su 2019 m. liepos 11d. patvarkyme nurodytomis išieškotomis piniginių lėšų sumomis iki 2014 m. liepos 9 d.
10.3. Kadangi byloje nėra ginčo, kad pradinė išieškotinos skolos suma vykdomojoje byloje sudarė 1 844,88 Eur (kas atitinka 6 370 Lt), o 2019 m. liepos 11 d. patvarkyme Nr. S-19-518814 dėl skolininko 2019 m. liepos 3 d. skundo antstolė detalizavo visus piniginių lėšų pavedimus išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/005540 bei nurodė, kad iš viso šioje vykdomojoje byloje skolos dengimui pervesta 1 227,12 Eur, todėl nėra abejonių, kad skolos likutį vykdomojoje byloje sudaro 617,76 Eur.
10.4. Skolininkas nurodo, kad jam nėra aišku, kaip antstolė vedė išieškojimo apskaitą, nes skolininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. niekur nebedirbo ir gyveno iš bedarbiu pašalpų, tačiau jo įsiskolinimas yra sumažėjęs. Tačiau skolininkas daugiau nei prieš vienerius metus buvo informuotas, kad dėl nepriskirtų piniginių lėšų sumų vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 buvo susidaręs 449,11 Eur skolos likučio skirtumas, o apjungus vykdomųjų bylų finansinę informaciją nebus skaičiuojamos analogiškos išlaidos, patirtos skirtingose skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose ir dėl šios aplinkybės vykdymo išlaidos sumažės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, - teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo išieškojimą iš skolininko V. D. 3 vykdomosiose bylose: Nr. 0005/03/05540 dėl 1 844,88 Eur (6 370 Lt) skolos išieškojimo išieškotojo N. S. naudai; Nr. 0005/12/00434 dėl 1 592,91 Eur (5 500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojos N. J. J. naudai; Nr. 0005/12/00436 dėl 1 592,91 Eur (5 500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojos Z. T. naudai.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatė skolininko teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatavo, kad skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Skolininkas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad antstolė detalizavo tik išieškotojui pervestus pinigus, bet ne iš skolininko darbovietės gautus iki antstolės 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkymo, o antstolės 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkymas ir šaukimas nebuvo anuliuoti, todėl skolininkas pagrįstai jais remiasi. Be to, byloje yra antstolės 2014 m. liepos 9 d. patvarkymas Nr. S-14025997, kuriame nurodytas skolos likutis yra 734,85 Eur. Tai reiškia, kad visi trys antstolės dokumentai negali būti su klaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skolininko argumentais.
16. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ir skolininkas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (banko sąskaitos išrašų ar pan.), kurie suteiktų pagrindo spręsti, jog antstolė galėjo išieškoti daugiau pinigų iš skolininko negu tai buvo būtina vykdant vykdomąsias bylas iki 2006 m. gruodžio 7 d.
17. Antra, skolininko nurodomas antstolės 2014 m. liepos 9 d. patvarkymas Nr. S-14025997, priešingai nei teigia skolininkas, nėra su klaidomis ir tik pagrindžia antstolės 2006 m. gruodžio 7 d. patvarkyme padarytą rašymo apsirikimą: 2014 m. liepos 9 d. patvarkyme nurodyta, kad antstolė vykdo 1 844,88 Eur (6 370 Lt) išieškojimą iš skolininko V. D. trečios eilės išieškotojui N. S., likusi neišieškota skola 2014 m. liepos 9 d. sudarė 734,25 Eur (2 535,23 Lt); tokį įsiskolinimo likutį 2014 m. liepos 9 dienai patvirtina antstolės laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 9 d. iki 2010 m. kovo 4 d. vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 atlikti išieškojimai ir pervedimai išieškotojui N. S. bei jo skolų dengimui, iš viso 1 133,64 Eur (3 914,22 Lt) sumai.
18. Galiausiai skolininkas nurodo, kad jam nėra aišku, kaip antstolė vedė išieškojimo apskaitą, nes skolininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. niekur nebedirbo ir gyveno iš bedarbiu pašalpų, tačiau jo įsiskolinimas yra sumažėjęs. Tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, toks sumažėjimas buvo dėl nepriskirtų piniginių lėšų sumų – dėl laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 9 d. iki 2005 m. gegužės 19 d. pervestos 449,11 Eur sumos išieškotojo N. S. skolos dengimui, bei dėl apjungtos skolininko atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų informacijos neskaičiuotų analogiškų vykdymo išlaidų.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo skolininko skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.