Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus M. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2- 1169-587/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“, atstovautos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Gamtutė“, ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Aukštaitijos švara“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1169-587/2022 pagal ieškovės BUAB „Aukštaitijos švara“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas.

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir taikymo sąlygų

13. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymima, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz., 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje, peticijos Nr. 8564/02).

15. Taigi tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

16. Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, be kita ko, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu

17. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).

20. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

21. Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1169-587/2022, kuri nutraukta priėmus ieškinio atsisakymą, pareiškėja (nutrauktoje byloje – ieškovė) BUAB „Aukštaitijos švara“ grindžia tuo, kad paaiškėjo tokia nauja esminė aplinkybė: ieškovės vardu veikusi tuometė nemokumo administratorė MB „Gamtutė“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė po to, kai atsakovas R. Ž. 2022 m. rugpjūčio 24 d. tapo MB „Gamtutė“ nariu; tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad nemokumo administratorius būtų nešališkas, neturėtų suinteresuotumo bylos baigtimi) ir viešajam interesui, t. y. teismui nutraukus bylą, užkertama galimybė naujai paskirtam nemokumo administratoriui reikšti tokį patį ieškinį atsakovui ir prisiteisti žalos atlyginimą, o tai pažeidžia tiek BUAB „Aukštaitijos švara“, tiek jos kreditorių interesus.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso atnaujinimo pagrindu nurodytą aplinkybę, priėjo prie išvados, kad ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes faktas, jog atsakovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. tapo ieškovės BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ nariu, buvo žinomas tuometei ieškovės atstovei, t. y. nemokumo administratorei MB „Gamtutė“. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta formalia, padaryta neįvertinus šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybių.

23. Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Aukštaitijos švara“ bankroto bylą, 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi nemokumo administratore buvo paskirta MB „Gamtutė“.

24. Ieškovė BUAB „Aukštaitijos švara“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Gamtutė“, 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo (buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo) R. Ž. priteisti 139 020,66 Eur dydžio žalos atlyginimą.

25. Ieškovės BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorė MB „Gamtutė“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. (teisme užregistruota 2022 m. rugpjūčio 25 d.) pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovė pageidauja atsisakyti atsakovui pareikšto ieškinio, pažymėjo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, ir prašė civilinę bylą nutraukti. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1169-587/2022 nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 28 d.

26. BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorė MB „Gamtutė“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. taip pat kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį Panevėžio apygardos teismą su prašymu atstatydinti ją iš BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorės pareigų. Nurodė, kad nėra galimybės toliau vykdyti šios įmonės bankroto procedūras, laikantis JANĮ 38 straipsnyje įtvirtinto nešališkumo principo, nes nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. vienu iš nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ narių tapo R. Ž., kuris buvo BUAB „Aukštaitijos švara“ direktorius, šiuo metu yra vienas iš šios įmonės akcininkų. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atstatydino MB „Gamtutė“ iš BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus pareigų ir BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriumi paskyrė M. K. (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-7-828/2023; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27. Iš šios nutarties 25–26 punktuose nurodytos faktų chronologijos matyti, kad BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorė MB „Gamtutė“, 2022 m. rugpjūčio 24 d. paduodama Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl ieškinio, pareikšto atsakovui (buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui) R. Ž. atsisakymo, veikė akivaizdaus interesų konflikto situacijoje, nes nurodyto pareiškimo padavimo dieną atsakovas jau buvo nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ narys. Nemokumo administratorė, teikdama pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovės BUAB „Aukštaitijos švara“ vardu, neatskleidė atsiradusio interesų konflikto, nors ši aplinkybė neabejotinai turėjo reikšmės tam, kad teismas ieškinio atsisakymo priėmimo klausimą galėtų išspręsti visapusiškai ir objektyviai įvertindamas, ar bankrutuojančios įmonės vardu siekiamas atlikti procesinis veiksmas, sukeliantis itin rimtus teisinius padarinius (atimantis teisę iš naujo reikšti ieškinį buvusiam įmonės vadovui tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas), neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuometės BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ veiksmai patvirtina, kad ji suvokė atsiradusį interesų konfliktą. Tą pačią dieną, kai atsakovas R. Ž. tapo MB „Gamtutė“ nariu, ir tą pačią dieną, kai buvo pateiktas pareiškimas dėl jam pareikšto ieškinio atsisakymo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d., nemokumo administratorė MB „Gamtutė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui padavė prašymą atstatydinti ją iš BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorės pareigų, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) pripažindama, kad dėl to, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. vienu iš nemokumo administratorės mažosios bendrijos narių tapo R. Ž., kuris buvo BUAB „Aukštaitijos švara“ direktorius, šiuo metu yra vienas iš šios įmonės akcininkų, atsirado interesų konfliktas ir nemokumo administratorė MB „Gamtutė“ nebeatitinka JANĮ 38 straipsnyje įtvirtinto nešališkumo reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prie prašymo, be MB „Gamtutė“ narių sąrašo, buvo pridėta ir 2022 m. birželio 6 d. ieškinio, pareikšto atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo, kopija (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-7-828/2023, DOK-5261; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi priimant ieškovės BUAB „Aukštaitijos švara“ vardu nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ pateiktą ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1169-587/2022 atsisakymą, teismui nebuvo atskleista aplinkybė apie susiklosčiusią akivaizdaus interesų konflikto situaciją ir atsiradusį ieškovės nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ suinteresuotumą atsakovui palankia bylos baigtimi. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės atskleidimas priklausė išimtinai nuo ieškovės vardu veikusios ir teisinį suinteresuotumą atsakovui palankia bylos baigtimi įgijusios nemokumo administratorės MB „Gamtutė“, pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškovei BUAB „Aukštaitijos švara“ nurodyta aplinkybė buvo žinoma, todėl negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, yra formalus, neatitinkantis šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumų, nesuderinamas su proceso atnaujinimo instituto paskirtimi bei tikslais – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – nutarties nutraukti bylą, priėmus ieškinio atsisakymą) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso civilinėje byloje, užbaigtoje nutartimi nutraukti bylą, priėmus ieškinio atsisakymą, atnaujinimo, neįvertino susiklosčiusios situacijos ypatumų: prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri užbaigta ne teismo sprendimu dėl šalių ginčo esmės, bet priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus; tokią procesinę bylos baigtį nulėmė bankrutavusios ieškovės vardu veikusi nemokumo administratorė MB „Gamtutė“, kuri, padavusi pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, tą pačią dieną BUAB „Aukštaitijos švara“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą dėl atsistatydinimo iš šios įmonės nemokumo administratorės pareigų, pripažindama interesų konfliktą ir neatitiktį įstatymo nemokumo administratoriui keliamam nešališkumo reikalavimui būtent dėl to, kad buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas ir akcininkas, kuriam, be kita ko, įmonės vardu yra pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tapo nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ nariu; proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma reikšminga aplinkybė, kurios pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovės BUAB „Aukštaitijos švara“ (kuri, kaip juridinis asmuo, yra teisinė subjekto fikcija) vardu padavusi nemokumo administratorė MB „Gamtutė“ neatskleidė teismui, sprendusiam ieškinio atsisakymo priėmimo ir civilinės bylos nutraukimo klausimą.

31. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokios šiuo konkrečiu nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės lemia išvadą, kad pareiškime išdėstyti argumentai ir jiems pagrįsti pateikti įrodymai patvirtina, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri nutraukta priėmus ieškinio atsisakymą, ir pakartoti procesą nuo BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos ypatumų, proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas pritaikė formaliai ir nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos BUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus prašymą atnaujinti procesą. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. e2-1169-587/2022 pagal BUAB „Aukštaitijos švara“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus M. K. prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1169-587/2022.

Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-1169-587/2022, perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.