- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-1171-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01786-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ardena“ (toliau – ieškovė, Bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Henkoo“ (toliau – Bendrovės nemokumo administratorė, Administratorė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovui A. S. (toliau – atsakovas) dėl 36 039 Eur dydžio žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
2. Ieškovė nurodė, kad Bendrovė įregistruota 2019 m. kovo 25 d., veiklos tikslai ir rūšys – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir kt. Atsakovas nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. buvo Bendrovės (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 19 d. atsakovas valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikė vienašališką prašymą dėl jo, kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini), duomenų išregistravimo. Išregistravus jo duomenis, atsakovas Bendrovės dokumentų ir turto Bendrovės akcininkui neperdavė. Bendrovės vienintelio akcininko 2023 m. sausio 2 d. sprendimu Bendrovės veikla buvo nutraukta nuo 2023 m. sausio 4 d. Bendrovės kreditorių 2023 m. vasario 23 d. susirinkime nutarta pradėti Bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, o 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkime Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditorių reikalavimai 53 313,02 Eur sumai (A. S. 2 095,92 Eur reikalavimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 1 629,55 Eur reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 3 185,34 Eur reikalavimas, A. B. 42 887,84 Eur reikalavimas, UAB „Elektrum Lietuva“ 485,03 Eur reikalavimas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 459,63 Eur reikalavimas, UAB „Linde Gas“ 1 267,05 Eur reikalavimas ir UAB „Lindstrom“ 302,66 Eur reikalavimas). Administratorė prašė atsakovo perduoti Bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau joks turtas ir dokumentai Administratorei nėra perduoti iki šiol. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad pagal Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balansą Bendrovės turtą iš viso sudarė 36 039 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas sudarė 12 172 Eur, o trumpalaikis turtas – 23 867 Eur (atsargos sudarė 12 718 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 6 117 Eur, pinigai – 5 032 Eur). Administratorės manymu, Bendrovės turtas galimai buvo pasisavintas ir (ar) iššvaistytas atsakovo, t. y. Bendrovei buvo padaryta žala dėl turto, kuris buvo atsakovo žinioje, netekimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (turto neišsaugojimo, turto neperdavimo) Bendrovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir Bendrovei yra padaryta 36 039 Eur žala. Atsakovas pažeidė bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, t. y. atsakovas, matydamas, kad Bendrovė nevykdo savo turtinių prievolių (2022 m. liepos 19 d. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 22 709,10 Eur, neinicijavo nemokumo proceso, kol dar įmonėje buvo turto, neperdavė akcininkui jokių Bendrovės dokumentų ir turto, galimai išvaistė ir (ar) pasisavino Bendrovės turtą, kuris paskutinio Bendrovės balanso 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 36 039 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vienašališkai išregistravo savo, kaip (duomenys neskelbtini), duomenis iš Juridinių asmenų registro, Bendrovės vienintelis akcininkas nusprendė nebetęsti Bendrovės veiklos ir nuo 2023 m. sausio 4 d. pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą – realizuoti Bendrovės turtą, atsiskaityti su kreditoriais ir išregistruoti Bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Likvidatorius nustatė, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija Bendrovės turto vertę, todėl inicijavo Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas visiškai. 2024 m. sausio 23 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas.
4. 2024 m. gegužės 7 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2354-560/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1037-577/2023 yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog nėra nurodyti ir įrodyti konkretūs atsakovo veiksmai (neveikimas), kurie buvo nenaudingi Bendrovei ar lėmė Bendrovės nemokumą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas sąmoningai vengia perduoti Bendrovės dokumentus ir (ar) nebendradarbiauja su Administratore (atsakovas nurodo, kad gali Administratorei perduoti visus dokumentus), byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad atsakovas tyčia pasisavino (išvaistė) Bendrovės turtą ir (ar) kreditorių reikalavimai negali būti patenkinti dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsakovo manymu, nurodytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Administratorė nevertina buvusio Bendrovės (duomenys neskelbtini) D. P. veiksmų, nors jis sudarė Bendrovei iš esmės nenaudingą 2022 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį, pagal kurią patalpų nuomos mokestis padidėjo beveik 6 kartus. Pasak atsakovo, šis sandoris buvo sudarytas siekiant dirbtinai padidinti Bendrovės vienintelio akcininko G. B. sutuoktinės A. B. reikalavimo dydį. Nuo pat veiklos pradžios Bendrovė teikė transporto priemonių remonto paslaugas (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso vieninteliam Bendrovės akcininkui G. B. ir jo sutuoktinei A. B.. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. už šias patalpas buvo mokamas 550 Eur nuomos mokestis bei 82,50 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestis (iš viso 632,60 Eur). Po 2021 m. gruodžio 31 d. A. B. pasiūlė pratęsti nuomą už gerokai didesnę sumą, t. y. už 3 141,18 Eur, o atsakovas atsisakė pasirašyti tokią sutartį, kurią vėliau atgaline data pasirašė D. P., kuris Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo iki 2022 m. sausio 21 d., tačiau kuriam nuo 2020 m. antros pusės buvo fiksuojamos pravaikštos. Minėto sandorio pagrindu formuojamas A. B. 42 887,84 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas yra didžiausias iš visų kreditorinių reikalavimų, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo ir dėl G. B. bei A. B. sąžiningumo. Minėtose patalpose apskritai negalėjo būti vykdoma transporto priemonių remonto veikla, nes jų paskirtis yra garažas. Techniškai nebuvo įmanoma perkelti Bendrovės veiklos kitu adresu, nes minėtoje patalpoje buvo laikomi visi reikalingi įrenginiai. Siekiant padengti skolas, buvo parduodamas ilgalaikis turtas, atleidžiamiems darbuotojams išmokamos išeitinės išmokos. Atsakovo teigimu, jis Administratorei 2023 m. sausio 20 d. el. laišku paaiškino, jog Bendrovei apskaitos paslaugas teikusi A. V. buvo išvykusi, todėl dokumentai nebuvo pateikti. Dar 2023 m. liepos mėnesį visi dokumentai buvo surinkti ir Administratorė bet kada galėjo atvykti pas atsakovo atstovus, tačiau to iki šiol nėra padariusi. Atsakovas taip pat nurodė, kad per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Bendrovė nei kasoje, nei banko sąskaitoje pinigų neturėjo, ir jam nėra žinoma, ar po to, kai atsakovas nebebuvo Bendrovės (duomenys neskelbtini), Bendrovės skolininkai padengė savo įsipareigojimus Bendrovei. Be to, iš Bendrovės sąskaitų apyvartos duomenų matyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Bendrovė neturėjo ir jokio ilgalaikio turto. 2022 m. sausio 10 d. defektiniu aktu Nr. 22-01 kaip netinkamos naudoti buvo nurašytos Bendrovės apsaugos sistema ir ratų balansavimo staklės. Bendrovė iš UAB „Linde Gas“ buvo išsinuomojusi 4 balionus, iš kurių 2 yra grąžinti, o 2 yra pas atsakovą, Administratorė juos gali bet kada pasiimti, kaip ir kitą trumpalaikį turtą. Atsakovas taip pat prašė, kad teismas skirtų Administratorei iki 300 Eur baudą už sąmoningą nutylėjimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui galimybių ir dėl sąmoningo nutylėjimo apie tai, kad lygiagrečiai buvo nagrinėta kita civilinė byla, kurioje dviejų instancijų teismai atmetė Administratorės prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame papildomai nurodė, kad tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia to, jog atsakovas neįvykdė pareigos perduoti Administratorei Bendrovės turtą, dėl ko Bendrovei buvo padaryta žala. Iš atsakovo pateiktos sąskaitų apyvartos matyti, kad Bendrovė 2022 m. sausio 1 d. turėjo turto 36 122,97 Eur, o iki 2022 m. liepos 31 d. trumpalaikis turtas sumažėjo iki 11 942,89 Eur, kas, ieškovės manymu, tik patvirtina, jog reikalavimas dėl 36 039 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
8. 2024 m. gruodžio 17 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių vykdymo atgręžimo, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovui iš jo išieškotą 539,85 Eur sumą. Atsakovas nurodė, kad antstolė I. K. 2024 m. balandžio 19 d. nurodė priverstinai nurašyti iš atsakovo sąskaitos 37 876,31 Eur. Vykdydamas antstolės patvarkymą, atsakovas sumokėjo 238,24 Eur, taip pat iš atsakovo darbo užmokesčio atsakovo darbdavys (UAB (duomenys neskelbtini)) nurašė 301,61 Eur. Atsakovo teigimu, visa ši suma turi būti jam grąžinta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 760 straipsnio 1 dalį.
9. 2024 m. gruodžio 17 d. atsakovas taip pat pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pakartojo, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nurodytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsakovo teigimu, nesant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (pirmiausia – neteisėtų veiksmų), ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.
10. 2025 m. sausio 2 d. Bendrovė, atstovaujama Administratorės, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad tyčinio bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar Bendrovės bankrotas kilo dėl sąmoningai blogo Bendrovės valdymo, o šioje byloje prašoma priteisti žalą dėl neperduoto Bendrovės turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui A. S. iš ieškovės administravimui skirtų lėšų 539,85 Eur sprendimo įvykdymo atgręžimo išlaidų ir 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteisė 24,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 22 d.) (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Administratorė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2022 m. liepos 19 d. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 22 709,10 Eur. Administratorės teigimu, tuo metu didžiausias Bendrovės įsiskolinimas (79 proc. visų įsipareigojimų) buvo įsipareigojimas Bendrovės vienintelio akcininko G. B. sutuoktinei A. B. (18 000 Eur). Vien tai, kad Bendrovė atsakovo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d.) turėjo tam tikrų ginčijamų ar neginčijamų (vykdytinų) įsipareigojimų, savaime nereiškia, kad Bendrovė buvo nemoki, t. y. kad negalėjo laiku vykdyti savo turtinių prievolių ar kad jos įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Sprendžiant dėl nemokumo paprastai vertinama tai, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar įmonė sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) dengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas ir kt. Nagrinėjamu atveju Administratorė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Bendrovės vienintelio akcininko G. B. 2023 m. sausio 2 d. sprendimu Bendrovės veikla buvo nutraukta tik nuo 2023 m. sausio 4 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po to, kai atsakovas nebebuvo Bendrovės (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad Administratorei neįrodinėjus ir neįrodžius, jog Bendrovė buvo nemoki tuo metu, kai atsakovas ėjo Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, negalima išvada, kad atsakovas pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punktą (neinicijavo nemokumo proceso, kai tą daryti privalėjo).
13. Teismas pažymėjo, kad iš Bendrovės 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta pradėti Bendrovei bankroto procedūrą ne teismo tvarka, dalyvių sąrašo matyti, jog tuo metu Bendrovės kreditoriais nebuvo nei AB „Energijos skirstymo operatorius“, nei UAB „Linde GAS“, nei UAB „Lindstrom“, o buvo tik VSDFV Vilniaus skyrius su 1 587,77 Eur reikalavimu, VMI su 3 169,84 Eur reikalavimu bei A. B. jau su 42 352,92 Eur reikalavimu (vietoje 18 000 Eur reikalavimo, kuris, Administratorės teigimu, buvo atsakovo (duomenys neskelbtini) Bendrovei pabaigoje 2022 m. liepos 19 d.). Taigi laikotarpiu, kai Bendrovėje nebuvo (duomenys neskelbtini), Bendrovės įsipareigojimas Bendrovės vienintelio akcininko sutuoktinei išaugo daugiau nei dvigubai ir sudarė jau absoliučiai didžiąją dalį (90 proc.) visų Bendrovės įsipareigojimų.
14. Teismas nurodė, kad JANĮ 57 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens valdymo organų pareigas iškėlus bankroto bylą, be kita ko, ir pareigą per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankroto procedūra buvo pradėta ne teismo tvarka. Administratorė Bendrovei paskirta 2023 m. vasario 23 d., t. y. atsakovui jau nesant Bendrovės (duomenys neskelbtini). Netrukus po to, t. y. 2023 m. kovo 3 d., atsakovui paštu (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas Administratorės 2023 m. vasario 28 d. pranešimas „Dėl pradėto UAB „Aderna“ bankroto proceso ne teismo tvarka ir su tuo susijusių pareigų“, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma atsakovo iki 2023 m. kovo 10 d. perduoti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir visus Bendrovės dokumentus ir turtą. Minėtame pranešime atsakovui nebuvo niekaip detalizuotas prašomas perduoti turtas. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėtas pranešimas atsakovui buvo išsiųstas registruota pašto siunta, nėra duomenų, kad minėtas pranešimas atsakovui buvo įteiktas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šio Administratorės pranešimo atsakovas negavo. Taigi, nesant duomenų, kad atsakovas būtų informuotas apie terminą, per kurį turi perduoti Administratorei jo žinioje esantį Bendrovės turtą, negalima daryti išvados, kad atsakovo neveikimas buvo neteisėtas.
Šalies argumentai
15. Teismas papildomai pažymėjo, kad teismo posėdyje Administratorės vadovė negalėjo nurodyti, dėl kokio konkrečiai turto pasisavinimo ir (ar) išvaistymo ji daro prielaidą patikslintame ieškinyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Administratorės vadovė nurodė, jog negali įvardinti konkretaus turto, nes atsakovas neperdavė jai Bendrovės dokumentų, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2354-560/2023 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „bylos duomenys patvirtina, kad nors A. S. neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų, tačiau jis nurodo, kad šiuo metu visus įmonės dokumentus yra sukaupęs ir gali tai padaryti“. Patikslintas ieškinys teisme priimtas 2023 m. rugsėjo 14 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Administratorė, pateikdama šioje byloje patikslintą ieškinį, iš esmės vėliausiai iš civilinės bylos Nr. eB2-2354-560/2023 jau turėjo žinoti, kad atsakovas neatsisako bendradarbiauti ir perduoti Administratorei jo žinioje esančius Bendrovės dokumentus (tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo dar likvidatoriui rašytas 2023 m. sausio 20 d. elektroninis laiškas). Gavusi iš atsakovo jo turimus Bendrovės dokumentus ir juos įvertinusi, Administratorė, teismo vertinimu, galėjo geriau įvertinti visas aplinkybes, prieš reikšdama teisme reikalavimą dėl Bendrovės turto galimo pasisavinimo ir (ar) iššvaistymo ir su tuo susijusios žalos. To nagrinėjamu atveju neatlikta nebuvo, todėl Administratorės reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti (paremti prielaidomis). Vien tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. balanse buvo ilgalaikio materialaus turto už 12 172 Eur, atsargų už 12 718 Eur, per vienerius metus gautinų sumų 6 117 Eur ir 5 032 Eur pinigų, nereiškia, kad atsakovas turėjo perduoti Administratorei 36 039 Eur vertės turtą. Kaip minėta, atsakovas Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d., todėl Administratorė, spręsdama dėl perduotino turto, apskritai negalėjo remtis išimtinai 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Iš atsakovo į bylą pateiktos 2023 m. liepos 17 d. suformuotos ir (duomenys neskelbtini) A. V. pasirašytos Bendrovės sąskaitų apyvartos matyti, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) Bendrovei laikotarpio pabaigoje ilgalaikio turto Bendrovėje nebuvo, iš esmės didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos, pirkėjų skolų vertė, gautinas pridėtinės vertės mokestis ir kitos gautinos sumos. Teismas pažymėjo, kad iš minėtos sąskaitų apyvartos taip pat matyti, jog pinigų likutis tuo metu buvo su minusu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos sąskaitos apyvartos matyti, jog Bendrovės trumpalaikio turto likutis laikotarpio pradžiai (2022 m. sausio 1 d.) buvo 23 951,04 Eur, o laikotarpio pabaigai (2022 m. liepos 17 d.) buvo 11 942,89 Eur, t. y. sumažėjo 12 008,15 Eur suma. Ilgalaikio turto likutis laikotarpio pradžiai buvo 12 171,93 Eur, o laikotarpio pabaigai – 0 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad bendrai ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimas per nurodytą laikotarpį buvo ne 36 039 Eur, o 24 180,08 Eur. Teismas pažymėjo, kad situacija, kai įmonei vykdant veiklą tam tikru periodu neigiama prasme keičiasi jos ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė, negali būti savaime prilyginama įmonės (duomenys neskelbtini) neteisėtiems veiksmams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) Bendrovei pabaigoje Bendrovė ilgalaikio turto nebeturėjo, nes ilgalaikis turtas buvo parduotas, be to, Defektiniu aktu kaip netinkamos naudoti buvo nurašytos ratų balansavimo staklės, apsaugos sistema. Šiuos argumentus patvirtinta į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), reikalavimas taikyti atsakovui, kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini), civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo 36 039 Eur dydžio žalą, yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Aderna“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti ir iš atsakovo A. S. ieškovės naudai priteisti 36 039 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. 2022 m. liepos 19 d. atsakovas VĮ „Registrų centrui“ pateikė vienašališką prašymą dėl jo, kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), duomenų išregistravimo, po to atsakovas jokių UAB „Aderna“ dokumentų ir turto bendrovės akcininkui neperdavė, nors tokią pareigą turėjo. UAB „Aderna“ 2023 m. sausio 2 d. vienintelio akcininko sprendimu nuo 2023 m. sausio 4 d. dienos buvo nutraukta UAB „Aderna“ veikla ir pradėta UAB „Aderna“ likvidavimo procedūra. Paskutinis buvęs bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidatoriui taip pat jokių įmonės dokumentų ir turto neperdavė.
18.2. 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 1 2 punkto nutarimu pradėjus bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, Administratorė buvusiam (duomenys neskelbtini) paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu pateikė pranešimą „Dėl pradėto UAB „Aderna“ bankroto proceso ne teismo tvarka ir su tuo susijusių pareigų vykdymo“, kuriuo prašė Administratorei perduoti bendrovės dokumentus ir turtą. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad minėtame pranešime atsakovui nebuvo niekaip detalizuotas prašomas perduoti turtas. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (ar šiuo atveju kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka), JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu įmonės (duomenys neskelbtini) kyla pareiga perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Taigi, proceso pradžioje, administratoriui neturint dokumentų ir įmonės balanso nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, nemokumo administratorius ir negali detalizuoti reikalaujamo perduoti turto.
18.3. Be to, minėtas pranešimas atsakovui buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir tai patvirtina patikslinto ieškinio priedas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas apie pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka ir atitinkamai pareigą perduoti Administratorei įmonės dokumentus ir turtą žinojo vėliausiai nuo 2023 m. liepos 31 d. (atsakovo atsiliepimo civilinėje byloje Nr. eB2-2354-560/2023 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo diena), tačiau įmonės dokumentų ir turto vis tiek neperdavė.
18.4. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balanso duomenimis, įmonės turtą iš viso sudarė 36 039 Eur. Atsakovas nepateikė duomenų, kad tapęs įmonės (duomenys neskelbtini) iš buvusio (duomenys neskelbtini) būtų perėmęs mažesnės vertės turtą, taip pat nepateikė duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių teisėtą turto perleidimą tretiesiems asmenims ar panaudojimą įmonės veikloje ar atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais, todėl turtas, fiksuotas 2021 m. gruodžio 31 d. balanse, turėjo būti perduotas Administratorei.
Atsiliepimas
18.5. Atsakovas nurodė, kad ilgalaikis įmonės turtas buvo parduotas, defektiniu aktu kaip netinkamos naudoti buvo nurašytos ratų balansavimo staklės, apsaugos sistema. Tačiau atsakovas ilgalaikio turto pardavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo pateiktas defektinis aktas nepagrindžia turto vertės sumažėjimo – pateiktame defektiniame akte nėra nurodoma nei nurašomo turto vertė, nei kiekis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir neatskleidė bylos esmės, išimtinai rėmėsi tik atsakovo nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais.
19. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad atsakovas Bendrovės (duomenys neskelbtini) tapo 2022 m. sausio 21 d., o vien tai suponuoja, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad Administratorė, spręsdama dėl perduotino turto, apskritai negalėjo remtis išimtinai 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Atsakovas buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos 25 d., nors bendrovės veikla jos vienintelio akcininko sprendimu buvo nutraukta tik nuo 2023 m. sausio 4 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po to, kai atsakovas nebebuvo bendrovės (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu už bendrovės veiklą, tarp jų ir veiksmus, susijusius su bendrovės turtu, po to, kai jis nebebuvo (duomenys neskelbtini), kas taip pat suponuoja, jog 2023 m. sausio 4 d. remtis 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo tik iki 2022 m. liepos 25 d., todėl objektyviai negali įrodyti, koks turtas bendrovei priklausė nei 2023 m. vasario 23 d., nei 2023 m. gegužės 17 d.
19.2. Nuo 2023 m. liepos mėn. visi buhalteriniai ir kiti susiję dokumentai yra pas atsakovo atstovus, Administratorė apie tai ne kartą buvo informuota, tačiau iki pat šiol net neatvyko su jais susipažinti. Visa tai akivaizdžiai rodo ne atsakovo, o Administratorės atsisakymą bendradarbiauti ir jos visišką nesuinteresuotumą patikrinti realią su Bendrovės veikla ir jos turtu susijusią informaciją.
19.3. Dviejų instancijų teismai civilinėje byloje dėl UAB „Aderna“ bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjusiais sprendimais aiškiai pripažino, kad atsakovas neišvaistė ar tyčia nepasisavino bendrovės turto, taip pat kad jis sąmoningai nevengė perduoti bendrovės dokumentų.
19.4. Balansas, kaip finansinis dokumentas, pats savaime nėra įrodymas, pagrindžiantis, kad turtas buvo iššvaistytas ar pasisavintas. Jis tik fiksuoja tam tikrą finansinę būklę konkrečiu momentu, šiuo atveju – 2021 m. gruodžio 31 d. Norint pagrįsti teiginį, kad turtas buvo iššvaistytas ar pasisavintas, būtina pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų šį faktą, ko ieškovė nepadarė, o atsakovo į šią bylą pateikti įrodymai aiškiai rodo, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su bendrovės turtu. Be to, Administratorė vadovaujasi duomenimis, kurie buvo 2021 m. gruodžio 31 d., nors turėjo galimybę remtis ir vėlesne informacija, kurią bent iš dalies galėjo patikrinti (pavyzdžiui, bendrovės banko sąskaita, ir pan.).
19.5. Ieškovė ignoruoja esminius dokumentus, kurie atskleidžia realią bendrovės finansinę padėtį ir turto pasikeitimus – neatsižvelgia į Bendrovės sąskaitų apyvartą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., kuris yra itin svarbus, nes iš dalies apima laikotarpį, kai atsakovas buvo Bendrovės (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia ieškovė, bendrai ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimas per nurodytą laikotarpį buvo ne 36 039 Eur, o 24 180,08 Eur. Šis teismo nustatytas faktas paneigia ieškovės teiginius dėl didesnio turto sumažėjimo ir parodo, kad ieškovė netiksliai interpretuoja finansinius duomenis. Net ir nurodytas 24 180,08 Eur turto sumažėjimas negali būti automatiškai vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai.
19.6. Vienintelis sandoris, kuris realiai įmonei buvo žalingas ir dėl kurio realumo apskritai kyla daug abejonių, buvo neva 2021 m. gruodžio 31 d. pasirašyta nauja nuomos sutartis, kurią sudarant UAB „Aderna“ atstovavo D. P.. Atsakovas apie šią sutartį sužinojo tik iš civilinės bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu medžiagos. Remiantis šia sutartimi, nuomos mokestis padidėjo netgi beveik šešis kartus lyginant su laikotarpiu iki 2021 m. gruodžio 31 d. (pažymėtina, jog net ne penkis kartus kaip kad buvo siūloma nuomos sutarties projekte, kuris buvo pateiktas A. S.). Šis sandoris ir jo pagrindu formuojamas A. B. 42 887,84 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (šis reikalavimas yra didžiausias iš visų kreditorių) kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo ir atitinkamai G. B. ir A. B. sąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Aderna“ įsteigta 2019 m. kovo 25 d. Nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. Bendrovei (duomenys neskelbtini) K. B., nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 28 d. – A. S., nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. Bendrovei (duomenys neskelbtini) A. S.. Bendrovės akcininkas nuo 2019 m. balandžio 17 d. yra G. B.. 2023 m. sausio 2 d. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta nuo 2023 m. sausio 4 d. nutraukti Bendrovės veiklą ir pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą. Paminėtame sprendime buvusiems Bendrovės (duomenys neskelbtini) A. S. ir D. P. buvo nustatytas įpareigojimas perduoti Bendrovės likvidatoriui visą turimą Bendrovės turtą ir dokumentus. 2023 m. vasario 23 d. Bendrovės kreditorių (VMI, VSDFV Vilniaus skyriaus ir A. B.) susirinkimas nutarė Bendrovei pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirta UAB „Henkoo“. 2023 m. gegužės 17 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 53 313,02 Eur sumai ir Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2022 m. liepos 17 d. A. S. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydamas įregistruoti jo atleidimą iš Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigų Bendrovės akcininkams nepriėmus sprendimo dėl jo, kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini), atleidimo.
25. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Henkoo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš buvusio Bendrovės (duomenys neskelbtini) A. S. 36 039 Eur žalą. Administratorės teigimu, atsakovas, būdamas Bendrovės (duomenys neskelbtini), neinicijavo bendrovei nemokumo proceso, kol dar įmonėje buvo turto, kuris, remiantis paskutinio Bendrovės balanso 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sudarė 36 039 Eur, neperdavė akcininkui jokių Bendrovės dokumentų ir turto, galimai šį turtą išvaistė ir (ar) pasisavino. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino bylos aplinkybes, įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Apeliantės teigimu, Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanse fiksuotas 36 039 Eur vertės turtas turėjo būti perduotas Bendrovės nemokumo administratorei, tačiau perduotas nėra, todėl atsakovo neteisėti veiksmai šiuo atveju yra akivaizdūs. Nesant duomenų apie 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balanse fiksuoto turto teisėtą perleidimą tretiesiems asmenims ar kitokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių teisėtą turto nebuvimą, nėra, todėl Bendrovei padaryta 36 039 Eur žala. Apeliantės manymu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
27. Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK ir kituose specialiuosiuose įstatymuose, o šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-577/2023).
28. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė šiuo atveju privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
29. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos įtvirtintos CK ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
30. Apeliaciniame skunde atsakovo neteisėti veiksmai (šiuo atveju – neveikimas), kurių, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, apibūdinami kaip Bendrovės turto ir dokumentų neperdavimas Bendrovės nemokumo administratorei. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Apeliantės manymu, dėl šių pareigų neįvykdymo Bendrovei buvo padaryta 36 039 Eur žala, o šią sumą sudaro paskutiniame Bendrovės balanse nurodyta Bendrovės turimo turto vertė.
31. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Administratorė 2023 m. vasario 28 d. parengė atsakovui adresuotą pranešimą apie pradėtą Bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, kuriame atsakovo prašoma parengti ir priėmimo – perdavimo aktu iki 2023 m. kovo 10 d. perduoti Bendrovės nemokumo administratorei Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat informaciją apie Bendrovės turtą ir finansinę būklę. Kartu su šio pranešimo kopija ieškovė pateikė teismui 2023 m. kovo 3 d. AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvito kopiją. Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kvite nurodyta apmokėjimo informacija yra nepakankama pagrįsti pranešimo įteikimo atsakovui faktą – byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių būtent šio pranešimo išsiuntimą ir įteikimą atsakovui (nėra pateikta jokia šios siuntos sekimo informacija). Be to, atsakovas į bylą pateikė 2023 m. sausio 20 d. Bendrovės likvidatoriui siųstą elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad atsakovas per protingą laiką suruoš Bendrovės dokumentus ir kad jis turi susisiekti su buhaltere.
32. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis apie civilinę bylą Nr. eB2-2354-560/2023, kurioje buvo keliamas Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi, be kita ko, nustatė ir tai, jog A. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo metu visus įmonės dokumentus yra sukaupęs ir gali juos perduoti Bendrovės nemokumo administratorei. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia ieškinyje išdėstytą poziciją apie atsakovo nebendradarbiavimą su Bendrovės nemokumo administratore Bendrovės dokumentų perdavimo klausimu. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės nemokumo administratorė būtų įteikusi atsakovui pranešimą, kuriuo nurodoma kada ir kaip atsakovas turi perduoti nemokumo administratorei dokumentus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. Bendrovei (duomenys neskelbtini) A. S.. Bendrovės akcininkas (nuo 2019 m. balandžio 17 d.) G. B. 2023 m. sausio 2 d. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimu nusprendė nuo 2023 m. sausio 4 d. nutraukti Bendrovės veiklą ir pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą. Paminėtame sprendime buvusiems Bendrovės (duomenys neskelbtini) A. S. ir D. P. buvo nustatytas įpareigojimas perduoti Bendrovės likvidatoriui visą turimą Bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau ar toks įpareigojimas buvo įteiktas abiem (duomenys neskelbtini) – byloje nėra, taip pat byloje nėra įrodymų, kokius duomenis likvidatoriui pateikė D. P..
33. Be to, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas dar nagrinėjant paminėtą civilinę bylą Nr. eB2-2354-560/2023 sutiko perduoti Bendrovės nemokumo administratorei Bendrovės dokumentus, ir atsižvelgiant į ieškinio šioje byloje priėmimo datą (2023 m. rugsėjo 14 d.) atitinkamai lieka neaišku, kodėl nemokumo administratorė Bendrovei padarytą žalą sieja remdamasi ne konkrečiais Bendrovės dokumentais, kuriuos ji, kaip minėta, galėjo gauti iš atsakovo, o vien nepatikrintais Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Tokia ieškovės pozicija pati savaime stokoja pagrįstumo. Pirmiausia, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanse yra nurodytas 36 039 Eur vertės turtas, dar nepagrindžia, kad būtent tokios vertės Bendrovės turtas turėjo būti perduotas Bendrovės nemokumo administratorei. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan.; balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Kaip minėta, jokių kitų duomenų, kurių kontekste būtų galima įvertinti 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balanse užfiksuotus duomenis, siekiant nustatyti žalos Bendrovei padarymo faktą ir dydį, ieškovė į bylą nepateikė.
34. Abejonių, kad atsakovas Bendrovei galėjo padaryti ieškinyje nurodytą žalą, kelia ir aplinkybė, kad atsakovas Bendrovei (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos 25 d., o Bendrovės veikla buvo nutraukta tik 2023 m. sausio 4 d., jau praėjus penkių mėnesių laikotarpiui po atsakovo atleidimo iš Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigų fakto įregistravimo. Per šį laikotarpį atsakovas neturėjo jokių įgaliojimų priimti sprendimus Bendrovės vardu, įskaitant ir susijusius su Bendrovės turtu. Be to, kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balanso, kuriuo remiasi ieškovė, Bendrovė nurodytu metu turėjo ilgalaikio materialaus turto už 12 172 Eur, atsargų už 12 718 Eur, per vienerius metus gautinų sumų už 6 117 Eur ir 5 032 Eur pinigų ir jų ekvivalentų (iš viso 36 039 Eur vertės turtą). Atsakovas, be kita ko, į bylą pateikė 2022 m. sausio 10 d. Bendrovės defektinį aktą Nr. 22-01, iš kurio matyti, kad Bendrovės iš UAB „Vilfonika“ gautos prekės (apsaugos sistema, stebėjimo kameros) ir iš UAB „Inter Cars“ pirktos ratų balansavimo staklės yra netinkamos naudoti dėl nustatytų trūkumų, todėl šios prekės nurašytos kaip netikslingos eksploatuoti. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovo argumentus, kad tam tikras Bendrovės turto pokytis galėjo įvykti ne neteisėtų atsakovo veiksmų, o dėl nuo Bendrovės (duomenys neskelbtini) valios nepriklausančių aplinkybių – nustatytų Bendrovės veikloje naudojamos įrangos trūkumų ir pan. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, šiuo atveju viso įmonės turto sumažėjimo, atsiradusio įmonei vykdant veiklą, fakto, kuriuo remiasi ieškovė, nepakanka jos (duomenys neskelbtini) neteisėtiems veiksmams nustatyti.
35. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
36. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad Bendrovės nemokumo administratorė negalėjo susipažinti su Bendrovės dokumentais dėl atsakovo veiksmų (nebendradarbiavimas su Administratore), taip pat nebuvo įrodytas joks konkretus atsakovo neteisėtų veiksmų nulemtas Bendrovės turto sumažėjimas. Apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju yra abstraktaus pobūdžio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo netenkintas, nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios jam nepriteisiamos.
41. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.