Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-633-577/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: e2A-633-577/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01211-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: A. K. Z., I. Č., D. S.

Kategorijos

2.6.10.2.4Žala
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-633-577/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01211-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. Z. (A. K. Z. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ADM Baltic“ ieškinį atsakovams I. Č. (I. Č.), D. S. ir A. K. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ADM Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama, priteisti solidariai iš atsakovų I. Č., D. S. ir A. K. Z. 73 503,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą dėl 33 360,45 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė M. K. Bendrovės vadovais nuo įsteigimo buvo A. M., A. K. Z. , D. S. ir I. Č.. Po 2017 m. bendrovės finansinių ataskaitų dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti nebuvo. 2019 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais deklaravus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio susidarė bendrovės mokesčių nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Ieškovė pažymėjo, kad mokestinė nepriemoka susidarė dar A. K. Z. vadovavimo metu, tačiau nei jis, nei po jo vadovavę asmenys nevykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (totaliu – MAĮ) įtvirtintos pareigos mokėti valstybei mokesčius.

4. Ieškovė teigia, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovei vadovavęs I. Č. neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir (ar) dokumentų. Dėl to jam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta bauda. Ieškovės teigimu, atsakovai neišsaugojo bendrovės turto ir (ar) išvaistė bei pasisavino BUAB „ADM Baltic“ turtą. Pagal 2017 m. BUAB „ADM Baltic“ balansą bendrovės turtas sudarė 289 937 Eur (iš jų 221 696 Eur ilgalaikis turtas ir 68 241 Eur trumpalaikis turtas), tačiau bendrovei iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, o pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis BUAB „ADM Baltic“ šiuo metu neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas I. Č. laiku neinicijavo BUAB „ADM Baltic“ nemokumo proceso, nes bendrovė nemoki buvo jau 2019 m. spalio 22 d. ir negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių.

5. Ieškovė nurodo, kad žala laikytina BUAB „ADM Baltic“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių patenkinti nėra galimybės (35 445,52 Eur) ir bankroto administravimo išlaidos (4 697,99 Eur), iš viso 40 43,51 Eur. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia fiduciarinių pareigų elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai pažeidimu, buhalterinės apskaitos netvarkingu organizavimu (neorganizavimu), pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimu, pareigos perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui pažeidimu. Taip atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 28 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovės BUAB „ADM Baltic“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų I. Č., D. S. ir A. K. Z. 40 143,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40 143,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 827 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1959-855/2021, patenkinus kreditorės VMI pareiškimą, ieškovei BUAB „ADM Baltic“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas M. K., nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 11 d. Šia nutartimi ieškovės valdymo organai buvo įpareigoti per penkiolikos dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Iš bylos duomenų matyti, kad šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

9. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi BUAB „ADM Baltic“ bankroto byloje patvirtintas BUAB „ADM Baltic“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, patvirtinta bendra finansinių reikalavimų suma – 68 805,97 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „ADM Baltic“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 35 445,52 Eur sumai.

10. Ginčui aktualiu laikotarpiu bendrovei vadovavo atsakovai A. K. Z. (paskyrimo (išrinkimo) data 2018 m. sausio 11 d., įgaliojimų pabaigos data – 2019 m. vasario 28 d.), D. S. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. vasario 28 d., įgaliojimų pabaigos data – 2019 m. birželio 7 d.) ir I. Č. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. birželio 7 d.).

11. Teismas nustatė, kad bendrovės turtas, paskutinį kartą užfiksuotas Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktame 2017 metų ataskaitinio laikotarpio bendrovės balanse, per atsakovų vadovavimo laikotarpį nebuvo išsaugotas, jau nuo 2019 m. spalio 22 d. skolos išieškojimą priverstine tvarka vykdančiai antstolei bendrovės turto surasti nepavyko. Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius nebuvo teikti, iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, todėl bendrovės veiklos rezultatų, turto perleidimo ir kitų aplinkybių už nurodytą ataskaitinį laikotarpį nustatyti nėra galimybės.

12. Bendrovės vadovai D. S. ir I. Č. nevykdė pareigos tinkamai organizuoti BUAB „ADM Baltic“ buhalterinę apskaitą, be to, jų vadovavimo laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) bendrovė realios veiklos nevykdė, o dalyvavo PVM sukčiavime, padėdama kitiems ūkio subjektams įteisinti realiai neįvykusius sandorius dėl PVM grąžinimo.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog A. K. Z., pasibaigus jo vadovavimo bendrovei laikotarpiui, t. y. 2019 m. vasario 28 d., būtų įvykdęs pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui D. S.. Neužtikrinęs skaidraus bendrovės dokumentų ir turto perdavimo naujajam vadovui, t. y. neatlikęs bendrovės turto inventorizacijos, nepateikęs vadovų pasikeitimo momentu aktualių bendrovės duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nesudaręs perduodamo turto ir dokumentų apyrašo, atsakovas A. K. Z. nesilaikė pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai.

14. Teismas nustatė, kad skola VMI, kuri buvo nurodyta pareiškime iškelti bankroto bylą, susidarė pagal per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio pateiktas PVM deklaracijas, t. y. atsakovų D. S. ir I. Č. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pateiktas PVM deklaracijas. Laikotarpis, už kurį VMI apskaičiavo PVM nepriemoką ir delspinigius pagal šių vadovų pateiktas patikslintas PVM deklaracijas, apėmė ir atsakovo A. K. Z. vadovavimo laikotarpį. VMI, atlikusi BUAB „ADM Baltic“ mokestinį patikrinimą, tikslino bendrovės įsiskolinimo apskaičiavimą, mažindama bendrovės mokėtiną PVM, atitinkamai buvo keičiamas ir VMI finansinio reikalavimo dydis BUAB „ADM Baltic“ bankroto byloje. Iš BUAB „ADM Baltic“ prievolių, delspinigių ir įmokų žiniaraščio matyti, kad VMI sumažino bendrovės prievolę pagal PVM deklaracijas, pateiktas už mokestinius laikotarpius nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Šiais laikotarpiais bendrovei vadovavo atsakovai D. S. ir I. Č.. Mokesčių administratorius nenustatė pagrindo perskaičiuoti mokestinę nepriemoką, susidariusią A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu. VMI finansinis reikalavimas, apimantis ir atsakovo nurodytą mokestinę nepriemoką, patvirtintas įsiteisėjusia 2022 m. sausio 20 d. nutartimi BUAB „ADM Baltic“ bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių A. K. Z. argumentus apie tai, kad VMI netinkamai apskaičiavo PVM nepriemokos, susidariusios jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, dydį, ar kad ši nepriemoka neatitiko jo vadovavimo laikotarpiu buvusios faktinės situacijos.

15. Teismas nustatė, kad I. Č. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytų pareigų, t. y. neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų (JANĮ 57 straipsnis), neinicijavo bendrovės nemokumo proceso jai esant nemokiai (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas).

16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovai nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesilaikė ABĮ, MAĮ, JANĮ ir kituose teisės aktuose jiems nustatytų įpareigojimų, taip savo neteisėtais veiksmais nulėmė žalos – BUAB „ADM Baltic“ 40 43,51 Eur dydžio skolos kreditoriams ir nemokumo administratoriui, kurios BUAB „ADM Baltic“ negali padengti bankroto proceso metu – atsiradimą. Teismo vertinimu, egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

17. Teismas pažymėjo, kad už tinkamą bendrovės valdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų tvarkymą ir išsaugojimą buvo atsakingi vienas po kito bendrovės vadovo pareigas ėję atsakovai, kurių neteisėti veiksmai pasireiškė teisės aktuose nustatytų tiesioginių vadovo pareigų nevykdymu (netinkamu vykdymu). Kiekvienas iš vadovų nesilaikė jiems teisės aktuose nustatytų pareigų. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atriboti kiekvieno iš vadovų atliktus veiksmus ir nustatyti, kurie konkrečiai veiksmai nulėmė žalos atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad šiuo atveju taikytina solidarioji visų ieškinyje nurodytų bendrovei vadovavusių atsakovų atsakomybė ir žalos atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovų solidariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovas A. K. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės BUAB „ADM Baltic“ reikalavimas jo atžvilgiu, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atsakovui A. K. Z. atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas A. K. Z. būtų tinkamai įvykdęs pareigą perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui D. S., neatsižvelgė, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ne tik paskyrė baudą paskutiniam ieškovės vadovui I. Č. už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą, bet ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog I. Č. šios pareigos neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia, kad I. Č. netrukdomai vykdė bendrovės vadovo funkcijas, o vėliau vengė perduoti išlikusį turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui.

18.2. Kitų atsakovų, naudojusių bendrovę PVM grobstymo tikslais, nevykdžiusių jokios veiklos, nebevedančių buhalterinės apskaitos, neberengiančių finansinės atskaitomybės dokumentų, o vėliau ir neperduodančių nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, veiksmai, tikslinant atsakovo A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu tinkamai ir laiku pateiktas PVM deklaracijas, negali būti laikomi sąžiningais, o dėl tikslinimų atsiradusios PVM nepriemokos negali būti laikomos atsakovo A. K. Z. veiklos rezultatais ir dėl to negali būti pagrindas jam taikyti civilinę atsakomybę.

18.3. A. K. Z. į šią bylą atsakovu buvo patrauktas ne ieškovės nemokumo administratoriaus, o pirmosios instancijos teismo iniciatyva, pirminio ieškinio priėmimo stadijoje, kai jokie įrodymai dar nėra nagrinėjami ir tiriami.

18.4. Teismas neanalizavo ir nevertino, kurio atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas neišsaugotas. Teismas nebuvo aktyvus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neįvertino atsakovo iniciatyva pateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad iki atsakovo A. K. Z. vadovavimo laikotarpio pabaigos bendrovė vykdė ūkinę veiklą t. y. bendrovė buvo veikiantis sporto klubas, nuomojo patalpas, turėjo inventorių, darbuotojų, kuriems buvo skaičiuojamas ir laiku išmokamas darbo užmokestis, mokamos Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos. Nors šie dokumentai nepateikia išsamios bendrovės turto sudėties, tačiau remiantis civiliniame procese taikoma tikėtinumo taisykle, labiau tikėtina, kad bendrovė A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu nebuvo praradusi turto.

18.5. Atsakovas A. K. Z. tinkamai įvykdė pareigą parengti bei pateikti registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus, o už 2018 metus šiuos dokumentus turėjo parengti bei registro tvarkytojui pateikti kiti atsakovai. Dėl to už 2018 metų finansinės atskaitomybės nepatvirtinimą ir nepateikimą viešo registro tvarkytojui atsakomybė negali būti taikoma. Apeliantas pažymi, kad tinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, samdė buhalterines paslaugas teikiančią UAB „Finolta“. Visi jo vadovavimo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai yra išlikę UAB „Finolta“. Atsakovas tvirtina, kad vykdė pareigą inventorizuoti turtą.

18.6. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išplėtė ginčo. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, kad paskutinis bendrovės vadovas neperdavė turto nemokumo administratoriui, tačiau teismas nusprendė, jog turtas neperduodamas nuo 2019 m. vasario 28 d., kai A. K. Z. pardavė bendrovės akcijas ir buvo atleistas iš vadovo pareigų.

18.7. Teismas skundžiamo sprendimo 31 punkte neteisėtu A. K. Z. veiksmu pripažino vadovų pasikeitimo momentu aktualių bendrovės duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą, tačiau nekonkretizavo, ką konkrečiai atsakovas registro tvarkytojui 2019 m. vasario 28 d. turėjo pateikti ir kodėl, teismo nuomone, tokią pareigą turėjo būtent atsakovas A. K. Z. Teismas galimai turėjo omenyje tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei jo pateikimą registro tvarkytojui, tačiau teisės aktai tokios pareigos keičiantis bendrovės vadovui nenustato.

18.8. Teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad bendrovė neįvykdė sutartinių prievolių, neįvertino, jog tik ¼ dalis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtinto Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (toliau – AGATA) 1 293,65 Eur finansinio reikalavimo susidarė būtent A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu ir yra vienintelis reikalavimas, atsiradęs iš sutartinių santykių. Teismas neatsižvelgė, kad tuo pačiu laikotarpiu kitos sutartinės prievolės buvo vykdomos, nepagrindė, kodėl A. K. Z. atsako už AGATA finansinio reikalavimo dalį, kuri susidarė kitų atsakovų vadovavimo laikotarpiu.

18.9. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad skola VMI, atsiradusi pagal kitų atsakovų patikslintas PVM deklaracijas, yra žala, už kurią atsakingas A. K. Z. VMI nebuvo nustačiusi PVM deklaravimo ir (ar) mokėjimo pažeidimų, kurie būtų atsiradę jo vadovavimo laikotarpiu. VMI patikrinimas apėmė tik laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. VMI, atlikusi PVM deklaravimo ir mokėjimo patikrinimą, kreipėsi į teismą dėl atsakingo asmens nubaudimo, prašydama teismo pradėti administracinio nusižengimo teiseną I. Č. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad bendrovės įsiskolinimai VMI susidarė būtent šio asmens vadovavimo laikotarpiu ir paskyrė jam 2 200 Eur baudą.

18.10. Teismas neįvertino, kad pagal bendrovės veiklos mastą daugiau nei 30 000 Eur siekianti PVM prievolė už keletą mėnesių negalėjo atsirasti, nes ji akivaizdžiai neproporcinga apyvartai, buvusiai atsakovo A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu.

18.11. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pasisakė tik dėl neteisėtų veiksmų, tačiau nevertino žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu bendrovė ne tik neturėjo skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), bet turėjo ir nedidelę permoką valstybės biudžetui. Nors tik ¼ dalis AGATA finansinio reikalavimo susiformavo apelianto vadovavimo laikotarpiu, tačiau teismas žala pripažino visą reikalavimo sumą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ne visa VMI finansinio reikalavimo suma atsirado patikslinus PVM deklaracijas už A. K. Z. vadovavimo laikotarpį.

18.12. Teismas nepagrįstai žala pripažino bendrovės nemokumo administravimo išlaidas, nors teismų praktikoje tokio pobūdžio išlaidos nelaikomos žala ir nepriteisiamos iš buvusių bankrutavusio juridinio asmens vadovų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-449-157/2016 ).

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „ADM Baltic“ prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog A. K. Z. 2019 m. vasario 28 d. būtų įvykdęs pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui D. S., nes byloje turto perdavimo – priėmimo akto nėra.

19.2. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad VMI netinkamai apskaičiavo PVM nepriemoką, susidariusią jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, dydį, ar kad ši nepriemoka neatitiko jo vadovavimo laikotarpiu buvusios faktinės situacijos.

19.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad A. K. Z., kartu su atsakovais, atsakingas už bendrovės turto neišsaugojimą. Atsakovas nepateikė nė vieno ilgalaikio turto inventorizacijos akto ir įrodymų, kad įvykdė pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui.

19.4. Tai, kad bendrovės bankroto byloje patvirtintas tik vienos kreditorės finansinis reikalavimas, kuris kyla iš sutartinių teisinių santykių, nereiškia, jog tokių kreditorių nėra daugiau ir kad bendrovė A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu vykdė sutartines prievoles. Ieškovė pažymi, kad AGATA finansinis reikalavimas atsirado vadovaujant A. K. Z. Apeliantas nepateikė kreditorių sąrašo, buvusio jo vadovavimo bendrovėje pabaigoje. Priešingai, iš skolų suderinimo akto tarp bendrovės ir akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Ogmios centras“ matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 718,97 Eur skolą.

19.5. VMI atliko bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinama bendrovės veikla už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., t. y. atsakovų D. S. ir I. Č. vadovavimo metu. Tačiau šio patikrinimo metu buvo tikrinamos deklaracijos, kurios išrašytos ir atsakovo A. K. Z. vadovavimo laikotarpiu. Patikrinimo metu mokesčių administratorius nenustatė pagrindo perskaičiuoti mokestinę nepriemoką.

19.6. Apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai žala pripažino bendrovės bankroto administravimo išlaidas, nepagrįsti. Aktualioje teismų praktikoje administravimo išlaidos priteisiamos, kaip bankrutuojančio juridinio asmens patirta žala (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-209-516/2021).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir proceso eigos

21. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1959-855/2021, patenkinus kreditorės VMI pareiškimą, BUAB „ADM Baltic“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas M. K., nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 11 d. Šia nutartimi ieškovės valdymo organai buvo įpareigoti per penkiolikos dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Žemesnės instancijos teismas

22. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtintas BUAB „ADM Baltic“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 68 805,97 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „ADM Baltic“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 35 445,52 Eur sumai, kurį sudaro: 1) kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 463,89 Eur finansinis reikalavimas; 2) kreditorės VMI 33 687,98 Eur finansinis reikalavimas; 3) AGATA 1 293,65 Eur finansinis reikalavimas.

23. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bendrovei vadovavo A. K. Z. , nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. birželio 7 d. – D. S., o nuo 2019 m. birželio 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos – I. Č..

24. Ieškovė BUAB „ADM Baltic“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš buvusių bendrovės vadovų I. Č., D. S. ir A. K. Z. 73 503,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovai netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, nemokėjo mokesčių VMI, neišsaugojo bendrovės turto ir (ar) jį išvaistė (pasisavino). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas I. Č. pažeidė pareigą inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas A. K. Z. 2022 m. liepos 22 d. pateikė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių (DOK-26772). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi prašymą patenkino, sprendimą už akių panaikino ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino.

26. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės BUAB „ADM Baltic“ reikalavimas dėl žalos iš buvusio bendrovės vadovo A. K. Z. priteisimo.

Dėl bendrovės vadovo atsakomybės sąlygų

27. Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK ir kituose specialiuosiuose įstatymuose, o šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą.

28. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

29. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos įtvirtintos CK ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas (buvęs bendrovės vadovas), neatlikęs bendrovės turto inventorizacijos, nepateikęs vadovų pasikeitimo momentu aktualių bendrovės duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nesudaręs perduodamo turto ir dokumentų apyrašo, pažeidė pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino, kurio konkretaus atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas prarastas, netyrė aplinkybių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (toliau – Inventorizacijos taisyklės) 3 ir 5 punktų pažeidimų, nevertino ar toks pažeidimas lėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad tinkamai įvykdė pareigą pateikti finansines ataskaitas registro tvarkytojui.

31. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Finansinė atskaitomybė tvirtinama eiliniame visuotiniame dalyvių susirinkime, kuris šaukiamas, pasibaigus finansiniams metams. Pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame tvirtinama finansinė atskaitomybė, turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apeliantas vadovų pasikeitimo momentu aktualių bendrovės duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m. Juridinių asmenų registrui yra pateiktas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad apeliantas bendrovei vadovavo nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Taigi, apelianto vadovavimo bendrovei pabaigos momentu teisės aktuose nustatytas terminas patvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 m. ir jį pateikti registro tvarkytojui nebuvo pasibaigęs. Duomenų, kad 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas anksčiau, tačiau apeliantas per CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą registro tvarkytojui jo nepateikė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad iki apelianto vadovavimo pabaigos terminas pateikti metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 m. nebuvo pasibaigęs ir pirmosios instancijos teismui nedetalizavus, kokius kitus duomenis, keičiantis juridinio asmens vadovams apeliantas privalėjo pateikti Juridinių asmenų registrui, tačiau to nepadarė, nėra pagrindo aptariamu aspektu apelianto veiksmų laikyti neteisėtais.

33. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 m. duomenis bendrovės turtas ataskaitiniais metais sudarė 289 937 Eur, iš jų ilgalaikis materialusis turtas – 221 696 Eur, trumpalaikis turtas – 68 241 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 26 310 Eur. Finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 m. ir vėlesnius metus Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti. Ginčo dėl to, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą nemokumo administratoriui neperduotas joks bendrovei priklausantis turtas, byloje nėra. Tačiau apeliantas teigia, kad nėra atsakingas dėl neišsaugoto bendrovės turto.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovai neišsaugojo bendrovės turto ir neperdavė jo nemokumo administratoriui, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, nevertino, kurio atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas prarastas (neišsaugotas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kurio atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas prarastas, padaryta skubotai, neįvertinus ir neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

36. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas įrodinėjo, kad jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą – teikė sporto klubo paslaugas, nuomojosi patalpas, turėjo sporto klubo veiklos vykdymui reikalingą įrangą (inventorių), darbuotojus, mokėjo darbo užmokestį ir VSD įmokas. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantas pateikė bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų, gautų iš UAB „Finolta“ teismo išduoto liudijimo pagrindu, fotokopijas (DOK-12540, DOK-12542). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta ieškovei apelianto vadovavimo laikotarpiu buhalterines paslaugas teikusios UAB „Finolta“ atstovė I. C. (2023 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 16 sek. – 18 min. 57 sek.). Pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktų įrodymų ir liudytojos parodymų netyrė ir nevertino.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas su 2023 m. kovo 29 d. prašymu (DOK-12542) pateikė 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPO0372, kurioje nurodyta, kad bendrovė (pardavėja) pardavė UAB „Baipas“ (pirkėjai) įrenginius, spinteles ir kitą įrangą už 88 325,35 Eur, iš jų 15 329,19 Eur PVM. Nors PVM sąskaitoje faktūroje detalesnių duomenų apie parduotą turtą nėra, turto perdavimo–priėmimo aktas nepateiktas, tačiau įvertinus tai, kad bendrovė vykdė sporto klubo veiklą, tikėtina, jog turtas (ar jo dalis), apskaitytas bendrovės 2017 m. balanse, galėjo būti parduotas UAB „Baipas“. Ši PVM sąskaita faktūra išrašyta apelianto atleidimo dieną, ją išrašiusio asmens duomenys nenurodyti. Į bylą taip pat pateikta 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPO0387, kurioje nurodyta, kad bendrovė nuomoja įrangą UAB „Doroleta“, įrangos nuomos kaina 15 000 Eur, iš jų 3 150 Eur PVM. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybių, parduoto ir išnuomoto turto sudėties netyrė ir nevertino, kuris bendrovės vadovas ir kitas asmuo šiuos dokumentus išrašė, nenustatė.

38. Taigi, nors nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad apelianto vadovavimo laikotarpiu būtų atlikta turto inventorizacija ir naujajam vadovui turtas perduotas pagal apyrašą, tačiau neįvertinus ir neištyrus pirmiau aptartų įrodymų, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog bendrovei priklausantis turtas neišsaugotas apelianto vadovavimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog apeliantas pažeidė Inventorizacijos taisyklių 3 ir 5 punktų nuostatas, grindė ginčui neaktualia iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusia taisyklių redakcija.

39. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokestinė nepriemoka VMI, pagal patikslintas PVM deklaracijas už apelianto vadovavimo laikotarpį, susidarė dėl apelianto neteisėtų veiksmų. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad VMI apelianto vadovavimo laikotarpiu mokestinių pažeidimų nenustatė, PVM deklaracijas tikslino vėliau vadovų pareigas ėję ir dalyvavę PVM sukčiavime asmenys, padėdami kitiems ūkio subjektams įteisinti realiai neįvykusius sandorius dėl PVM grąžinimo.

40. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Šiaulių apskrities VMI atliko bendrovės mokestinį patikrinimą ir 2021 m. balandžio 12 d. surašė patikrinimo aktą. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius tikrino PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Išanalizavęs bendrovės 2019 m. kovo – liepos mėnesiais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir bendrovės pirkėjų pateiktus duomenis, mokesčio administratorius nustatė, kad dalį PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų išlaidų orderių kaip bendrovės vadovas ir kasininkas pasirašė D. S., nors tuo metu bendrovėje jau nebedirbo, todėl jo parašai buvo negaliojantys. Bendrovės vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras su UAB „Amikra“ dėl tinklo pirkimo, su UAB „Informacijos luitai“ dėl gėlių pirkimo, su UAB „Lenvela“ dėl renginių organizavimo pirkimo, su UAB „LINKERA group“ dėl automobilių nuomos, su UAB „MT statyba“ dėl statybinės įrangos ir keltuvų nuomos, operatoriaus paslaugų pirkimo, taip pat su UAB „LB BALTIC“ ir jų pagrindu išrašytus kasos išlaidų orderius (kvitus), mokesčių administratorius įvertino kritiškai, pripažindamas, kad bendrovė suteikti paslaugų ir prekių negalėjo ir faktiškai to neatliko, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų apie prekių (paslaugų) pirkimą neteikė, neturėjo žmogiškųjų išteklių paslaugoms teikti, patalpų prekėms laikyti, transporto krovinių važtaraščių VMI neteikė. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius nusprendė, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė ekonominės veiklos nevykdė, įformindama pardavimo PVM sąskaitas faktūras pridėtinės vertės nesukūrė, bet dalyvavo PVM sukčiavime, kaip priedangos bendrovė, padėdama kitiems ūkio subjektams įteisinti realiai neįvykusius sandorius dėl PVM grąžinimo ir dėl to sumažino bendrovės PVM deklaracijose 2019 m. kovo – liepos mėnesiais deklaruotą ir į valstybės biudžetą mokėtiną PVM 33 305 Eur suma.

41. Iš byloje esančių (DOK–3495 priedai) duomenų nustatyta, kad BUAB „ADM Baltic“ bankroto byloje patvirtintas VMI 31 374 Eur finansinis reikalavimas (PVM nepriemoka ir netesybos) susidarė už 2018 m. gegužės, birželio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2019 m. gegužės mėnesį. Pagal VMI elektroninio deklaravimo sistemos išrašo duomenis PVM deklaracijos už 2018 m. balandžio – 2019 m. balandžio mėnesius buvo pateiktos (tikslintos) 2019 m. balandžio ir rugsėjo mėnesiais.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad didžioji dalis PVM mokestinės nepriemokos susidarė apelianto vadovavimo laikotarpiu, esant duomenų apie tai, kad po apelianto vadovų pareigas ėjusių asmenų vadovavo laikotarpiu ieškovės įformintose PVM sąskaitose faktūrose ūkinės operacijos faktiškai nevyko, bendrovė imitavo ekonominę veiklą ir dalyvavo PVM sukčiavime, neteisėtai suformuodama PVM atskaitą kitoms bendrovėms, atsakovas D. S. bendrovės vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius pasirašydavo neturėdamas įgaliojimų, vėliausiai bendrovės vadovo pareigas ėjusiam I. Č. paskirta administracinė nuobauda dėl kliudymo mokesčių administratoriui atlikti mokestinį patikrinimą, PVM deklaracijos už apelianto vadovavimo laikotarpį patikslintos bendrovei vadovaujant D. S. ir I. Č. ir mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu duomenų patikslinimo teisingumo nevertino, nėra pakanka konstatuoti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado dėl neteisėtų apelianto veiksmų. Išvada dėl apelianto veiksmų, susijusių su pareiga teisingai deklaruoti PVM ir jį sumokėti, gali būti padaryta tik įvertinus ir ištyrus PVM deklaracijų už apelianto vadovaujamą laikotarpį pateikimo (patikslinimo) aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų aplinkybių nevertino, taip pat netyrė dėl kurio atsakovo neteisėtų veiksmų mokestinė nepriemoka susidarė.

43. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, neatsižvelgė į tai, jog tik dalis bendrovės kreditorių reikalavimų atsirado apelianto vadovavimo laikotarpiu. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė bankroto administravimo išlaidas, nes šios išlaidos teismų praktikoje nelaikomos žala.

44. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta dalinė skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklė: tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, nes ieškovas disponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečius finansinius įmonės duomenis jam atsistatydinus, tuomet nėra pagrindo taikyti solidarumo prezumpciją. Dėl to minėtoms situacijoms kasacinis teismas yra įtvirtinęs dalinę vadovų atsakomybės taisyklę. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atsakomybės būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas kiekvienam iš vadovų. Kai nenustatomas priežastinis ryšys tarp vieno iš vadovų neteisėtų veiksmų ir žalos, jam civilinė atsakomybė netaikoma. Priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdis taip pat lemia atsakovams taikytinos atsakomybės formą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys teikia pagrindą pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, t. y. neanalizavo ir nevertino, kaip apelianto veiksmai lėmė prašomą priteisti žalą, apskaičiuotą pagal ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, nevertino neįvykdytų prievolių pobūdžio ir jų atsiradimo laikotarpio.

46. Teisėjų kolegija, vertindama argumentus dėl administravimo išlaidų priteisimo (ne)pagrįstumo, pažymi, kad administravimo išlaidos per se (pačios savaime) nėra žala, nes jos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų juridinio asmens vadovo (dalyvio) veiksmų pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Vis dėl to, tam tikrais atvejais administravimo išlaidos gali būti pripažįstamos žala, jeigu jos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-209-516/2021). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad žala prašomos pripažinti administravimo išlaidos turi atitikti realumo, pagrįstumo ir sąsajumo su neteisėtais veiksmais kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022). Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir žala prašomų pripažinti administravimo išlaidų nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino prašomų priteisti administravimo išlaidų dydžio atitikties realumo ir pagrįstumo kriterijams.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

47. Skundžiamo sprendimo turinys neteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apelianto neteisėtus veiksmus siejo su pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovei priklausantį turtą. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo ribų išplėtimo teismo iniciatyva pripažįstami nepagrįstais.

48. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas į bylą atsakovu įtrauktas teismo iniciatyva ieškinio priėmimo stadijoje, nagrinėjimo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto žalos atlyginimą neatkleidė bylos esmės, t. y. netyrė byloje esančių įrodymų dėl bendrovės turto (ne)išsaugojimo apelianto vadovavimo laikotarpiu, nevertino ir netyrė, dėl kurio atsakovo neteisėtų veiksmų susidarė mokestinė nepriemoka, neanalizavo, kaip apelianto veiksmai (neveikimas) lėmė prašomą priteisti žalą, įskaitant administravimo išlaidas, nevertino prievolių pobūdžio ir jų atsiradimo laikotarpio. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė reikšmingų aplinkybių bei įrodymų dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų visumos (ne)buvimo. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to byla negali būti išspręsta apeliacinės instancijos teisme.

50. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas grindžiamas solidariąja atsakovų prievole atlyginti žalą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad netinkamas proceso ir materialiosios teisės normų taikymas pirmosios instancijos teisme yra pagrindas naikinti visą skundžiamą sprendimą, taip pat ir dėl atsakovų I. Č. ir D. S. (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

51. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti iš VMI informaciją, susijusią su mokestinių prievolių vykdymu ir PVM deklaracijų tikslinimo aplinkybėmis apelianto vadovavimo laikotarpiu, ir pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos naujus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliantas prašomų išreikalauti duomenų negali gauti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujų įrodymų rinkimas, kaip ir jų priėmimas, apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šio apelianto prašymo nesprendžia. Prašymas išreikalauti įrodymus paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš naujo.

52. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marius BajorasJadvyga MardosevičAldona Tilindienė