Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1417-560/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
e2S-1417-560/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01786-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1417-560/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01786-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3.; 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aderna“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau BUAB) „Aderna“ pateikė ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2. Atsakovui A. S. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant teismas priėmė byloje sprendimą už akių ir ieškinį tenkino.

3. Atsakovas A. S. prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti sprendimą už akių, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą bei prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nurodė, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pareiškimas negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau nei 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Atsakovas A. S. niekur nenurodė kito savo adreso, prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei panaikinti sprendimą už akių jis nurodo tą patį adresą, kurį ir buvo nurodęs ieškovas ir kuriuo nesėkmingai buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Sprendimas už akių yra priimtas 2023 m. lapkričio 8 d., t. y. imperatyvus 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti baigėsi 2024 m. vasario 8 d. Kadangi atsakovas praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, todėl teismas sprendė, jog pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino atnaujinimo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą atsakovo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Šalies argumentai

7. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino, apie šį teismo sprendimą atsakovas sužinojo tik 2024 m. balandžio 19 d., kai iš antstolės gavo dokumentus dėl jo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos. Atsakovas nebuvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą. Atsakovo gyvenamoji vieta yra vieninteliu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis šiuo adresu gyvena, jame nuolat yra ir jo tėvai, tačiau nei vieno pranešimo apie Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtą civilinę bylą negavo, t. y. jam realiai (faktiškai) nebuvo pranešta apie šį teisminį procesą. Buvo visos galimybės informuoti atsakovą apie nagrinėtą civilinę bylą, kas buvo nepadaryta dėl nemokumo administratoriaus sąmoningo nebendradarbiavimo, taip pat teismo pasyvumo. Nemokumo administratorius neabejotinai galėjo ir net privalėjo informuoti teismą apie lygiagrečiai nagrinėtą civilinę bylą ir tai, jog joje A. S. atstovavo advokatai, kuriems ir buvo galima įteikti procesinius dokumentus. Kadangi ši byla buvo elektroninė, teismas turėjo realią galimybę patikrinti kontaktinę atsakovo informaciją, tiesiog paieškos sistemoje įvedę jo asmens duomenis, tačiau to nepadarė. Atsakovui nebuvo bandoma įteikti dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, nors ieškovo atstovas turėjo atsakovo el. pašto adresą, kurį vykdomąją bylą pradėjusiai antstolei sugebėjo pateikti, tačiau teismui jo neperdavė.

8. Šios aplinkybės neabejotinai sudaro objektyvų pagrindą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismas, neįsigilinęs į faktinę situaciją priėmė iš esmės nepagrįstą nutartį, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą. Jeigu atsakovas turi vieną gyvenamosios vietos adresą, tai kokį kitą adresą jis turėtų teismui nurodyti ir apskritai, kaip objektyviai atsakovas pirmosios instancijos teismui galėjo įvardinti kitą adresą, jeigu paprasčiausiai nežinojo apie tai, jog šis teismas nagrinėja civilinę bylą jo atžvilgiu. Atsakovas nevengė bendradarbiauti su teismu. Su atsakovu realiai buvo įmanoma susisiekti jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo el. pašto adresą ieškovo atstovas galėjo nurodyti jau teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

9. Ieškovė BUAB „Aderna“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas procesinius dokumentus civilinėje byloje atsakovui siuntė gyvenamosios vietos adresu, per darbo vietos adresą. Teismui nepavykus įteikti atsakovui ieškinio, teismas pagrįstai sprendė įteikti ieškinį atsakovui ieškovės prašomu viešo paskelbimo būdu. Nesutiktina ir su atsakovo argumentais, jog ieškovo atstovui buvo žinomas atsakovo el. pašto adresas, kurio jis nepranešė teismui, bet sugebėjo nurodyti vykdomąją bylą pradėjusiai antstolei. Duomenų, kad atsakovas dokumentus pageidavo gauti elektroninių ryšių priemonėmis nėra. Ieškovas, teikdamas ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui, neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo advokatus E. S. ir V. J. nurodyti atsakovo atstovais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, kadangi nustatė, jog yra praleistas trijų mėnesių terminas. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

13. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas faktiškai (realiai) nebuvo informuotas apie vykstantį teismo procesą, todėl jam įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra taikomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jiems grįžus neįteiktiems siuntė juos atsakovo darbovietės adresu (kuris yra tapatus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresui), jiems grįžus neįteiktiems teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tuomet, kai, prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas imasi visų priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas). Šiuo atveju teismas, nustatęs, jog atsakovui dokumentų įteikti nepavyko, turėjo imtis visų įmanomų protingų priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti, prieš pasinaudodamas dokumentų įteikimo fikcija – jų viešu paskelbimu. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo atstovui buvo žinomas tiek atsakovo elektroninio pašto adresas, tiek jo atstovų kontaktai (atsakovo atstovai kitoje civilinėje byloje), tačiau teismas neįpareigojo ieškovo pateikti šią informaciją, kuri būtų sudariusi galimybes informuoti atsakovą apie vykstantį teismo procesą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, reglamentuojančias terminus pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti, atnaujinti atsakovui A. S. terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Dainius Rinkevičius