- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- 1-331-408/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28833-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Elena Gylienė
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalimi, 271 straipsnio 4 dalimi – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;
2) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 3 MGL dydžio bauda;
3) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
4) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui ir 3 MGL (375 Lt) bauda;
5) Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalimi 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimas ir panaikintas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina minėtu nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo V. K. sulaikymo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis V. K. 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 02:45 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. B. į kaklą, tokiu būdu padarydamas jam pjautinę žaizdą kaklo nugariniame paviršiuje ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino visiškai ir teismui parodė, kad atsimena, jog buvo pas kaimynę L. R., kur vartojo alkoholį. Kartu su jais buvo ir L. sugyventinis A.. Anksčiau su A. nebuvo niekada konfliktavęs. Negali paaiškinti, kodėl tą dieną tarp jo ir A. kilo konfliktas. Kaltina per didelį išgerto alkoholio kiekį. Neatsimena, jog su jais alkoholį būtų vartoję dar ir kiti asmenys. Iš viso, ta diena jam tiesiog yra išsitrynusi iš atminties. Žino, jog buvo sulaikytas, nes po išgertuvių užpuolė A. peiliu. Jis neneigia, jog taip galėjo pasielgti. Kodėl jis A. sužalojo peiliu, paaiškinti negali. Jo manymu, tas peilis jam tiesiog pasitaikė po ranka. Dėl to, ką padarė, gailisi. Po įvykio jis su A. bendravo, jo atsiprašė. Jie vienas kitam paspaudė rankas, jis jam atleido. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį šiuo metu atlyginti negali, nes niekur nedirba. Vėliau pasistengs civilinį ieškinį padengti.
Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. atvyko pas savo draugę L. R. į jos butą (duomenys neskelbtini). Ten leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus. Jie buvo dviese, tačiau vienu metu prie jų buvo prisijungęs ir L. kaimynas V. K.. L. bute gėrė iki vakaro, paskui V. išėjo į savo namus, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Po to, jie su L. iš buto buvo išėję susitikti su draugais. Grįžę negalėjo įeiti į L. butą, nes durys buvo užrakintos. Nusprendė, kad bute užsirakino L. kaimynas V., nes jis dažnai lankydavosi L. namuose. Jis ir L. beldė į duris, garsiai prašė atidaryti duris. Atsiliepęs V. pasakė, kad yra savo namuose. Jis jam liepė nejuokauti, nes jo telefonas girdisi L. bute. Po ko jis numetė telefono ragelį. Jis dar kumščiu padaužė į L. buto duris ir po kelių minučių buto duris atidarė V.. Jis prie durų stovėjo pirmas ir jau ketino žengti į buto vidų, kai V., stovėdamas prie buto durų, jį pastūmė ir paskui jį puolė. Jis nematė ką V. turėjo rankose, tačiau iš karto pajautė dūrį į kaklą, į kaklo nugarinę dalį, Ar tuo metu V. jam ką nors sakė, nepamena. Ar jam kaip nors grasino, taip pat neatsimena. Po šio V. dūrio, jis išsitraukė iš kaklo peilį, nes jis buvo įsmigęs į kaklą ir jį numetė ant grindų. V. puolė paimti nuo žemės peilį, todėl jis jį bandė nuo to sulaikyti. Jis su V. tiesiog grūmėsi susiėmę už rankų ir pečių. Jam atrodo, vienas kitam jokių smūgių nesudavė. Jis tiesiog grūmėsi su V., siekdamas jį nustumti kuo toliau nuo numesto peilio. Grumtynių metu jie šaukė, keikėsi, L., kiek atsimena, taip pat žodžiu bandė nuraminti V.. Dėl šių grumtynių kilo triukšmas bendrame bendrabučio tipo gyvenamojo namo koridoriuje. Prie L. buto atėjusi kaimynė L.. Buvo ir daugiau kaimynų, kurių jis nežino. Grumtynių metu dėl patirto smūgio peiliu jam iš kaklo bėgo kraujas, jam pasidarė silpna, todėl jis suklupo. V. kaip niekur nieko nuėjo į L. butą ir jame sėdėjo. Jam kaimynė L. bandė sustabdyti kraujavimą iš kaklo. Jam būnant tame pačiame koridoriuje atvažiavo policija ir medikai. Jis buvo išsivežtas į Lietuvos sveikatos mokslų Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur buvo apžiūrėtas. Jam buvo susiūta žaizda kakle, po ko buvo išleistas į namus. Jam tokie V. veiksmai buvo netikėti, jis labai išsigando, jam buvo šokas, nes buvo durta į gyvybiškai svarbią kūno dalį. Jo manymu, V. šitaip pasielgė, nes pavydi L. (1 t., b. l. 43–44).
Iš liudytojos L. R. parodymų matyti, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena jos kaimynas V. K., su kuriuo sutaria gerai, kartais kartu leidžia laiką. Žino, kad ji V. patinka ir jis su ja norėtų būti pora, tačiau jai jis kaip vyras nepatinka, nes yra gerokai už ją vyresnis. Tikslios datos ir laiko neatsimena, tačiau galėjo būti, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. pas ją atvyko jos buvęs sugyventinis A. B.. Tą dieną pas ją buvo vartojamas alkoholis. Jie buvo penkiese, t. y. ji, V., A. ir jos draugai V. V. ir N., kurio pavardės nežino. Išgėrus turimą alkoholį, nusprendė nueiti į naktinį barą nusipirkti dar alkoholio. V. kartu eiti atsisakė, teigė, kad eis į savo namus, o kai jie grįš, vėl ateis su jais išgerti. Vakaro eigoje jokių konfliktų nebuvo. Jie butą paliko nerakintą. Butą paliko tuščią, nes V. išėjo į savo namus. Nusipirkę alkoholio, jie grįžo prie jos buto, tačiau buto durys buvo užrakintos. Tada ji ir A. pradėjo belstis į buto duris, kadangi suprato, kad bute bus užsirakinęs V.. Tačiau jis jiems nieko neatsakė ir durų neatidarė. Tada ji iš savo telefono paskambino V.. Pasigirdo skambutis jos bute. V. po kiek laiko atrakino jos buto duris, tada jie visi įėjo į butą. Tada visi susėdo toliau „baliavoti“. Po kurio laiko, galėjo būti, kad apie 2 val. 30 min., jau 2021 m. rugpjūčio 22 d., A. išėjo iš jos buto į bendro naudojimo tualetą, kuris yra koridoriuje. A. išėjus, iš karto po jo į tualetą išėjo ir V.. Po kelių minučių išgirdo A. šauksmą. Jis rėkė: „L., kviesk greitąją“. Tada ji su V. ir N. išbėgo į koridorių ir pamatė, kad prie koridoriaus durų, kurios veda į laiptinę, V. stovėjo A. už nugaros ir peiliu dūrė A. į nugarinę kaklo pusę. A. iš karto suklupo ant žemės ant kelių, tada V. peilį iš A. kaklo ištraukė ir peilį numetė ant žemės. Daugiau jokių smurtinių veiksmų nebuvo, V. daugiau niekaip nemušė A. ir A. niekaip nesipriešino V.. Po to prie V. pribėgo N., kuris norėjo nuraminti V., kad daugiau nieko nepadarytų, kad daugiau nepultų ant A.. Tada ji pamatė, kad peilis, kuriuo V. dūrė A. į kaklą ir gulėjo ant grindų, yra iš jos buto ir priklauso jai. Kaip ir kada V. jį buvo paėmęs, nematė. Peilis po dūrio buvo sulinkęs, kruvinas. Visą laiką A. rėkė, prašė kviesti greitąją. Iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo kaimynė L., kuri suteikė pirmąją pagalbą A., stabdė kraujavimą. Ji tada iš savo telefono numerio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, po ko kartu su jais atvyko ir policijos pareigūnai. A. buvo išvežtas į ligoninę, o V. į areštinę (1 t., b. l. 77–78).
Iš liudytojos V. V. parodymų matyti, kad jai paskambino draugė L. R., kuri jai ir jos draugui N. pasiūlė susitikti išgerti. L. atėjo kartu su savo draugu A. B.. Matė, jog jie jau buvo išgėrę. Visi kartu nusipirko alkoholio. L. pasiūlė pareiti iki jos namų. Butą rado užrakintą. L. raktų neturėjo, sakė, jog raktai buvo likę bute. L. iškart spėjo, jog jos bute gali būti užsirakinęs V. K.. Tą V. K. ji pažįsta iš seniau, jis tikrai yra nesveikas, išgėręs jis būna labai agresyvus. Po maždaug 5 minučių duris atrakino K.. Kai K. atrakino duris priešais jas koridoriuje stovėjo A.. V. K. stovėdamas tarpduryje iškart rankomis stūmė A. per pečius. Kiek pamena, A. koridoriuje pargriuvo ar tai suklupo ir V. K. užėjęs jam už nugaros rankoje laikytu virtuviniu peiliu dūrė jam ties kaklu. Atsimena, jog V. K. šaukė, jog jį užmuš. Kai V. K. peiliu dūrė A. į kaklą, tai A. pradėjo labai rėkti, šauktis pagalbos, sakė, kad jam labai skauda. Matė, jog į jo kūną susmigo pusė peilio. A. savo rankomis tą peilį ir išsitraukė, jis visą laiką tupėjo koridoriuje prie sienos, matė, jog jam labai skaudėjo. Tuomet prie jo priėjo V. K. ir jei gerai pamena, jis iš jo rankų peilį atėmė, o paskui jį numetė link koridoriuje buvusios vonios. Kiek pamena, jos draugas N. puolė prie V., jį pargriovė ant žemės. Ji labai išsigando, manė, kad A. gali mirti. L. visą laiką buvo prie A., ji verkė. Policija atvyko labai greitai, visą laiką A. liko sąmoningas, kartu atvyko ir greitoji, kuri A. iškart išsivežė. Jos manymu, V. taip pasielgė iš pavydo, nes jis A. pavydi L. dėmesio (1 t., b. l. 82–83).
Iš liudytojo N. J. parodymų matyti, kad jo draugei V. paskambino tokia L. ir pasiūlė kartu „pabaliavoti“. Tada jie nusipirko alkoholio. L. atėjo su savo draugu A.. Visi gėrė prie parduotuvės. Vėliau A. pasiūlė nuvažiuoti „pabaliavoti“ pas L. į butą. Nuėję pas L. iškart į butą nepateko, nes jis buvo užrakintas. Atsimena, jog L. buto duris atidarė toks V. K., kurį jis pažįsta iš seniau. Tas V. tik atidaręs buto duris iškart puolė ant A.. Kiek pamena, jie rankomis susigrūmė. Iš pradžių jis net į juos nekreipė dėmesio, manė apsistumdys ir viskas. Bet tik nusisuko, išgirdo A. šaukimą. Jis šaukė, kad V. turi peilį ir kad jam juo įdūrė. Atsisukęs pamatė, jog A. kaklas buvo visas kruvinas. Jis buvo atsiklaupęs koridoriuje, o už jo stovėjo K.. Supratęs, jog A. sužalojo K., puolė prie K.. Manė atims iš jo peilį, bet rankoje jis peilio jau neturėjo. Jis K. parvertė. Pamatęs, jog peilio neturi, jį paleido. V. K. niekur nebėgo, vaikščiojo koridoriuje, o atvykę pareigūnai jį iškart sulaikė. Pradžioje V. K. gynėsi, jog A. nesužalojo, tačiau viskas ir taip buvo aišku. A. stipriai kraujavo ir jį išsivežė greitoji. Jo draugė V. jam parodė, kad peilis buvo numestas vonioje už durų. V. jam sakė, jog ten peilį numetė V. K.. Jo manymu V. K. A. sužalojo apimtas pavydo. Jie pykosi dėl L., nes jie abu yra ją įsimylėję. Tą naktį buvo visi neblaivūs (1 t., b. l. 88– 89).
Iš liudytojos L. V. parodymų matyti, kad naktį išgirdo iš bendrojo koridoriaus šaukiančio vyriškio balsą. Tas vyriškis rėkė: „kvieskit greitąją!“. Išėjusi į koridorių pamatė koridoriuje klūpintį ir šaukiantį A. B.. Priėjusi arčiau pamatė, jog A. iš nugaros, ties kaklu, nestipriai kraujavo. Prie jo stovėjo jos kaimynė L. R., jos draugė vardu V. ir tos V. vaikinas. Koridoriuje vaikštinėjo iš matymo pažįstamas kaimynas iš penktojo aukšto vardu V. Visi jie buvo neblaivūs. Pamačiusi, jog A. sužalotas, ji L. paklausė, ar ji jam iškvietė greitąją, prašė, jog kuo skubiau duotų jai kokį rankšluostį. Kraujavo nestipriai. Kadangi reikėjo A. kraujuojančią žaizdą užspausti, žaizdą užspaudė V. atneštu rankšluosčiu. Atsimena, jog A. sakė, kad jį peiliu sužalojo V.. Jo teigimu, jis peilį iš kaklo išsitraukė pats ir jį numetė link prausyklos. To peilio ji koridoriuje nematė. Konflikto priežasties nežino. Ji visą laiką prastovėjo prie A. B. ir jam ties kaklu laikė rankšluostį, kol atvyko greitoji. V. kažką sau po nosimi bumbėjo stovėdamas prie L. buto durų. Labai greitai atvyko greitoji ir policija, kuri A. išsivežė (1 t., b. l. 94–95).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pjautinė žaizda kakle A. B. padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuriuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio (kontakto) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 22 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54–56).
2021 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto graso įrašo apžiūra. 2 min. 10 sek. garso įraše „2021_08_22_02-53-40_(duomenys neskelbtini).mp3“ užfiksuotas pranešėjos liudytojos L. R. ir BPC darbuotojo pokalbis (1 t., b. l. 107–109).
2022 m. sausio 21 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūnų „Body“ kamera padaryto vaizdo įrašo „2021_0822_030348_006.MP4“ apžiūra (1 t., b. l. 113–115).
2021 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta – daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: vatos tamponas su nuoplova ir virtuvinis peilis. Sudaryta įvykio vietos foto lentelė (1 t., b. l. 27–38).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nagrinėjamoje byloje, įrodymų visuma (kaltinamojo V. K. paaiškinimais, nukentėjusiojo A. B., liudytojų L. R., V. V., N. J. ir L. V. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis V. K., kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. B. į kaklą, tokiu būdu padarydamas jam pjautinę žaizdą kaklo nugariniame paviršiuje ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną vertinamas kaip dūris. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo V. K. veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltos pasekmės, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis V. K. veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dūrio peiliu nukentėjusiajam į kaklą, gali jam sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
IV. Skirtinos bausmės motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant V. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas šeštą kartą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, buvo baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Kaltinamasis yra registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo (2 t., b. l. 12), jis registruotas VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 25). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. K., nusikaltusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl terminuoto laisvės atėmimo bausmė jam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad V. K. buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi atidėtas 2 metams.
Nustatyta, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką jis padarė 2021 m. rugpjūčio 22 d., tai yra, dar laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl privaloma taikyti BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, nustatančias, jog jeigu naują nusikalstamą veiką padaro asmuo neatlikęs paskirtos bausmės, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas pasirenka dalinį bausmių sudėjimo būdą.
V. Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 205,97 eurus už nukentėjusiojo A. B. gydymą (1 t., b. l. 62–65).
Kaltinamasis su ieškiniu sutinka.
Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, kadangi buvo nukentėjusiajam buvo suteikta medicininė pagalba. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
VI. Kiti proceso klausimai
Įsiteisėjus nuosprendžiui, ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 144,17 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas nuosprendžio priėmimo stadijoje, nustačius, kad bylos procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, be pastovios gyvenamosios vietos, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra. Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. K. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o teismo paskyrimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti V. K. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo dienos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Priteisti iš V. K. Kauno teritorinei ligonių kasai 205,97 eurus už nukentėjusiojo A. B. gydymą.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.