Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., S. K. ir antstolė V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų prašymo pareiškėjos prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas sprendė, kad, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo (šios bylos esmę), nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas ir pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10.1 pakeisti Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kuria teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui E. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. K. darbo užmokesčio ir šią dalį panaikinti arba, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, nustatyti mažesnę sutuoktinės turto dalį;

10.2 sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad išspręsti klausimą, ar apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės neprieštarauja motinos, vaiko gyvenimo pablogėjimui, neprieštarauja Konstitucijai;

10.4 užtikrinti suinteresuoto asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime.

12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nėra pateikęs argumentuoto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o apelianto minimame CPK 42 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio procesinės teisės nepaneigia CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, nenustatė, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, nes teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir atskirąjį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl apelianto prašymo nustatyti papildomą terminą dokumentams pateikti

18. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

19. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirais skundas (2024-05-02 DOK-54485) priimtas teisėjo rezoliucija 2024 m. gegužės 6 d. Atskirasis skundas apeliacine tvarka paskirtas nagrinėti 2024m. liepos 23 d. Taigi, apeliantas turėjo daugiau nei 30 darbo dienų terminą surinkti ir pateikti įrodymams, susijusiems su notaru ir vedybine sutartimi ir, vadovaujantis CPK 314 straipsnio nustatyta tvarka, pateikti ir prašyti juos prijungti apeliacinės instancijos teisme. Be to, byloje esantys įrodymai (CPK 179 straipsnis) patvirtina, kad iki atskirojo skundo nagrinėjimo vedybinė sutartis nebuvo sudaryta. Įvertinus nustatytas aplinkybes prašymas netenkinamas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

21. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, nes teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vadovavosi teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nutartyje nurodytos aplinkybės neprieštarauja motinos, vaiko gyvenimo pablogėjimui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog skolininkui E. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. K. darbo užmokesčio, atsižvelgė į Kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta - jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2007).

22. Susipažinęs su apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai subjektyvi apelianto nuomonė dėl teismo motyvų, o ne prieštaravimas Konstitucijai, be to Konstitucinis teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų atitikties Konstitucijai, todėl prašymas dėl kreipimosi Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24. Iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė V. P. vykdo išieškojimą iš skolininko E. K. išieškotojai VMI vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 300 Eur skolos išieškojimo pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinio nusižengimo byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-102031 išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) naudai.

25. Antstolė nustatė, kad E. K. yra įregistravęs santuoką su S. K., todėl 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-23-186-45933 ir jį pakeičiančiu 2023 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-23-186-50736 areštavo S. K. dalį gaunamų pajamų, esančių UAB (duomenys neskelbtini), žinioje ir priklausančių išmokėti skolininko sutuoktinei kaip darbo užmokestį, turto arešto mastas 1 555,96 Eur.

26. 2023 m. rugsėjo 19 d. skolininkui ir jo sutuoktinei išsiųstas pasiūlymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau per numatytą terminą sutikimas negautas.

27. Antstolė 2023 m. spalio 24 d. pasiūlyme kreditorei VMI pasiūlė per 20 darbo dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

28. Tarp E. K. ir S. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

29. E. K. ir S. K. turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini).

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-572-528/2024 pagal ieškovės S. K. ieškinį (2023-06-28 CBP-10410) atsakovui E. K., tretiesiems asmenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, AS Aktiva Portfolio, uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“,G. K., E. K., R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Vienas iš ieškinio reikalavimų priteisti atsakovui E. K. asmeniškai įgytus turtinius įsipareigojimus – 1 300 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė V. P. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)).

31. Teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą priėmus ieškovės S. K. atsisakymą nuo ieškinio (2024-02-22 DOK-23766). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 27 d.

Dėl atskirojo skundo argumentų

32. Apeliantas nurodo, kad skolos išieškojimas pradėtas vykdyti iki santuokos sudarymo, todėl jis yra asmeninio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodomą argumentą atmeta kaip nepaneigiantį pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

33. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

34. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis, o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

35. Nors apelianto prievolė atsirado ir vykdomoji byla buvo pradėta vykdyti iki santuokos sudarymo, tačiau tai nepaneigia Kasacinio Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju vykdytina prievolė ir laikytina asmenine apelianto prievole, tačiau išieškoti iš jo turto, esančio bendroje su sutuoktine nuosavybėje, dalies įstatymas nedraudžia.

36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. atžvilgiu išieškojimas vykdomas nuo 2020 m., paskutinį kartą 2022 m. spalio 19 d. buvo išieškota 0,67 Eur suma. E. K. šiuo metu yra suimtas. Vykdomojoje byloje, taip pat byloje nėra duomenų apie apelianto draudžiamąsias pajamas ar turimą asmeninį turtą, iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimą, patenkinant išieškotojo turtinį reikalavimą. Priešingų įrodymų, kurie pagrįstų jo finansinę padėtį, leidžiančią išieškojimą tęsti tik iš jam priklausančio turto, apeliantas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Įvertinus, kad išieškojimas iš skolininko pajamų ar jam priklausančio turto yra negalimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis.

37. Atskirajame skunde nurodoma, kad skolos išieškojimas iš sutuoktinės turto apsunkintų tiek jos, tiek mažamečio vaiko gyvenimo kokybę ir poreikių tenkinimą. Vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl jam reikalingi medikamentai. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai buvo pateikti su atsiliepimu į prašymą. Apeliantas prašo vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi nustatyti mažesnę sutuoktinės turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

38. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Tai reiškia, jog nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.

40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. ir S. K. turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini); iš medicininių dokumentų matyti, kad vaikui nustatyta dominuojanti (duomenys neskelbtini). Apeliantas yra kalinimo įstaigoje. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-23-186-45933 ir jį pakeičiančiu 2023 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-23-186-50736 antstolė areštavo S. K. dalį gaunamų pajamų, esančių UAB (duomenys neskelbtini) žinioje ir priklausančių išmokėti skolininko sutuoktinei kaip darbo užmokestį.

41. Nors apeliantas teigia, kad jo sutuoktinė viena išlaiko mažametį sūnų, tačiau tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios pareigos vykdymas ir įgyvendinimas nėra apibrėžiamas, kaip išimtis, kuri savaime turėtų būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos.

42. Apeliantas, jo sutuoktinė nepateikė įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, kad jiems būtų nustatytas nedarbingumo lygis, dėl ko būtų apsunkintos galimybės vykdant pareigą išlaikyti savo mažametį vaiką. Aplinkybė, kad apeliantas yra kalinimo įstaigoje yra laikino pobūdžio, todėl taip pat negali paneigti sutuoktinių turto lygių dalių principo ar suteikti pagrindo nukrypti nuo minėto principo. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors suinteresuoti asmenys nurodė, kad jų vaiko sveikatos būklė yra bloga, jis serga (duomenys neskelbtini), ir dėl to patiria papildomų gydymo išlaidų, tačiau savo argumentams patvirtinti nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje apeliantas nepaneigė CK 3.117 straipsnyje numatytos lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcijos, kuri leistų teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkui E. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. K. darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis).

43. Apeliantas nurodo, kad yra kalinimo įstaigoje, jo laisvės apribotos, todėl negali operatyviai kreiptis į notarą dėl vedybų sutarties sudarymo. Su sutuoktine apeliantas žodžiu susitarę, kad turtas, įgytas iki santuokos ir gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir nori tai įregistruoti notarine tvarka. Tačiau dėl būsimo apelianto perkėlimo į kitą įstaigą, to padaryti nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

44. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

45. Sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktu 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia, kad yra susituokęs su S. K., ir santuoka nėra nutraukta. Vedybų sutarčių registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad apeliantas ir jo sutuoktinė būtų sudarę vedybų (povedybinę) sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nenustatyta, kad apelianto ir jo sutuoktinės santuoka būtų nutraukta arba vienas iš sutuoktinių būtų kreipęsis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis.). Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kad yra nors vienas jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų.

47. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neskirdamas 30 dienų termino dokumentams pateikti padarė esminį pažeidimą ir tokiu būdu buvo nesilaikyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimų. Buvo pažeista apelianto teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodomais argumentais.

48. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punktas numato, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas - kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai.

49. Civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK12, 17, 270 straipsniai). Teismas turi siekti operatyvios bylos eigos, kad procesas nebūtų vilkinamas (CPK 7 straipsnis), bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenimis keliamas sąžiningo elgesio reikalavimas, kuris įgyvendinamas rūpinantis greitu bylos išnagrinėjimu, teikiant teismui įrodymus, nepiktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis, ir pan. (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos argumentais, susijusiais su apelianto prašymu suteikti papildomą 30 darbo dienų terminą dokumentams pateikti, t. y., kad pareiškimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjo prašymas jam skirti papildomą 30 darbo dienų laikotarpį kitiems reikiamiems dokumentams pateikti, nenurodant konkrečiai kokiems bei jų ryšio su nagrinėjimu prašymu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

51. Apeliantui buvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir paaiškinimus, t. y. užtikrinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), todėl apelianto teisė į tinkamą teismo procesą nebuvo pažeista. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol, nors nuo prašymo praėjo keli mėnesiai, apeliantas papildomų įrodymų nepateikė.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

53. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.