Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti atsakovą A. J. (toliau – atsakovas) dukters R. M. tėvu, o R. M. atsakovo vaiku, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai R. M. periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. birželio 15 d. iki dukros pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d., skaičiuojant kas mėnesį po 80 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, palaikė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgdama į atsakovo sveikatos būklę, prašomo priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį sutiko mažinti iki 60 Eur per mėnesį. Nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti apie 220 Eur kas mėnesį, iš jų 35 Eur darželio lankymui, 50 Eur maistui, apie 100 Eur rūbams, nes reikėjo suruošti dukrą į darželį, 50 Eur kuro išlaidoms, 20 Eur įvairioms priemonėms. Gyvena nuosavame vieno kambario bute, komunaliniams mokesčiams per mėnesį išleidžia apie 40-50 Eur, vasarą mažiau, taip pat kas mėnesį apie 30 Eur moka už renovaciją. Jos darbo užmokestis sudaro 500 Eur. Dukrą padeda išlaikyti jos tėvai. Dukra yra gabi, tačiau kol kas jokių užsiėmimų nelanko, nes adaptuojasi darželyje, todėl papildomo ugdymo išlaidos į bendrą išlaikymo sumą neįskaičiuotos. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prašė skirti DNR ekspertizę. Atlikus DNR ekspertizę, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl ieškinio atmetimo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokias išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu, ji patyrė. Dėl sunkios turtinės padėties negali teikti išlaikymo dukrai. Serga depresija, yra beveik nedarbingas. Dėl blogėjančios sveikatos ir pastoviai vartojamų vaistų negali dirbti. Jo pajamas sudaro kas mėnesį gaunama 50 Eur netekto darbingumo pensija, jokio kito turto neturi. Gaunamus pinigus išleidžia vaistams ir maistui. Gyvena su tėvais, kurie praktiškai jį išlaiko. Neturi galimybių išlaikyti dukrą, nes jo gaunamų pajamų neužtenka net jo paties poreikių patenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2017 m. spalio 19 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo. Ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai R. M. išlaikymą po 57 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 15 d. iki dukros pilnametystės. Priteisė iš atsakovo dukrai R. M. išlaikymo įsiskolinimą 1368 Eur, skaičiuojant kas mėnesį po 38 Eur nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d., kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismo sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą, kuriuo būtų atmestas ieškinys, priteisti iš ieškovės valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo bei nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos.

4.2. Ieškovė pirmosios instancijos teismui privalėjo pateikti įrodymus apie vaiko poreikius, tačiau ieškovė neįvykdė savo pareigos, todėl jos reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu. Teismų praktika kalba apie tai, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, o jei ne - išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis c.b. Nr.3K-3-495/2009). Teismas privalėjo pilnai ištirti tėvų turtinę padėtį ir nuspręsti kurių konkrečių būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos ribotos tėvų lėšos ir turtinė padėtis. Išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vienas iš orientacinių kriterijų yra protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Teismo sprendime šiuo aspektu nerasta jokių faktinių ir teisinių argumentų.

4.3. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: a) konkretaus vaiko poreikius, b) abiejų tėvų turtinę padėtį, c) būtiną vaiko išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas c.b. Nr. 3K-7-186/2010 R.A. v. A.A.). Nuo šios teismų praktikos yra nukrypta, nes teismas nerinko jokių duomenų apie tai, kokie konkretūs yra trejų metų amžiaus vaiko poreikiai, kokią dydžio vaikui reikalingą išlaikymą ginčijamu laikotarpiu teikė ieškovė.

4.4. Minėtos materialinės normos 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo sprendime atsakovo turtinė padėtis visiškai nelyginta su ieškovės turtine padėtimi ir nenustatinėtos jokios įstatyme numatytos proporcijos. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra nepamatuotas ir voliuntaristiškas, nes kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-11-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-628/2006). Toks sprendimas pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Jokia teisės norma negali būti aiškinama ar taikoma tokiu būdu, kad asmens, gyvenančio keletą kartų žemiau oficialios skurdo ribos, padėtis dar galėtų būti labiau bloginama. Atsakovas su tokia sveikatos būkle ir turtine padėtimi pats yra reikalingas išlaikymo, nes jo gaunamos pajamos neužtikrina net minimalių poreikių tenkinimo. Todėl neprotinga ir nesąžininga reikalauti, kad jis dar kam nors pats teiktų išlaikymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra gavusi iš atsakovo 57 Eur piniginę perlaidą. Mano, kad atsakovas gali surasti galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė su atsakovu bandė tartis geruoju, o ne teismo keliu, buvo nuvykusi su vaiku į atsakovo namus, tačiau susitarti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: teigia, kad jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikui teismo priteisto 57 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis bei 1368 Eur išlaikymo įsiskolinimo, ir nurodo, jog teismas neįvertino vaiko poreikių.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini)d. gimė dukra R. M., vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 5). 2017 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad atsakovas yra R. M. tėvas (b. l. 41-45). Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. spalio 12 d. atsakovą įregistravo R. M. tėvu. Ieškovė dirba, jos mėnesines pajamas sudaro apie 500 Eur (b. l. 7). Atsakovas yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 23, 24). Jam nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, kas mėnesį gauna 50,26 Eur netekto darbingumo pensiją (b. l. 17, 18, 19). Jokio kito turto atsakovas neturi (b. l. 25, 26).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Apeliantas nurodo, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui privalėjo pateikti įrodymus apie vaiko poreikius, tačiau ieškovė neįvykdė savo pareigos, todėl jos reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vienas iš orientacinių kriterijų yra protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Teismo sprendime šiuo aspektu nerasta jokių faktinių ir teisinių argumentų, teismas nerinko jokių duomenų apie tai kokie konkretūs yra trejų metų amžiaus vaiko poreikiai, kokią dydžio vaikui reikalingą išlaikymą ginčijamu laikotarpiu teikė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 220 Eur suma, kurią sudaro 35 Eur darželio lankymui, 50 Eur maistui, apie 100 Eur rūbams (nurodytos sumos reikėjo ruošiant dukrą į darželį, kitais mėnesiais suma turėtų būti mažesnė), 50 Eur kuro išlaidoms, 20 Eur įvairioms priemonėms. Taip pat ieškovė kiekvieną mėnesį apie 40-50 Eur sumoka už komunalinius mokesčius, vasarą mažiau, apie 30 Eur moka už daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodyti dukros poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra realios ir atitinka minimalius vaiko poreikius. Ieškovė sutiko prašomo priteisti 120 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį sumažinti iki 60 Eur per mėnesį, kuris teisėjų kolegijos vertinimu yra labai nedidelis, minimaliausių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui skirtą dalį turės dengti ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo rinkti papildomų įrodymų apie tai, kokie konkretūs yra trejų metų amžiaus vaiko poreikiai. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d., skaičiuojant kas mėnesį po 80 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo sveikatos būklę, į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek nurodytu laikotarpiu patyrė išlaidų dukros išlaikymui iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d., skaičiuojant po 1 bazinę socialinę išmoką (BSI), t. y. 38 Eur, kas mėnesį, iš viso – 1368 Eur (36 mėn. x 38 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma atitinka prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3, 1.5 str.). Apeliantas nurodo, kad bazinė socialinė išmoka negali būti laikoma skolos dydžio nustatymo kriterijumi arba ekvivalentu, nes joje nėra įkalkuliuoti jokie vaiko poreikiai ar tėvų turtinės padėties rodikliai, t.y. kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas vaikų išlaikymo dydis. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų abejingumas savo tėviškoms pareigoms negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis (Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2008-07-15 Nr.X-1710 10 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, pagrįstai rėmėsi bazinės socialinės išmokos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už trijų metų laikotarpį iš atsakovo priteistas 1368 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui atitinka prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3, 1.5 str.).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog apelianto turtinė padėtis ir sveikatos būklė nesuteikia galimybės teikti vaikui teismo priteisto 57 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis ir 1368 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą į minėtus veiksnius neatsižvelgė, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė dirba, jos mėnesines pajamas sudaro apie 500 Eur, kad ji gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, išlaikyti dukrą jai padeda tėvai, o atsakovas yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirba, registruotas darbo biržoje, jam nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, kas mėnesį gauna 50,26 Eur netekto darbingumo pensiją, jokio kito turto neturi, darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis, tai, kad dėl netekto darbingumo jam ženkliai apsunkintos galimybės įsidarbinti, prilygintina svarbiai aplinkybei, leidžiančiai nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo. Kolegijos vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad apeliantas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo argumentai apie negalėjimą dirbti, gauti papildomų lėšų dėl sveikatos būklės vertintini kritiškai. Kaip jau minėta, atsakovui nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, kas mėnesį gauna 50,26 Eur netekto darbingumo pensiją. Pažymėtina, kad nors apeliantas yra neįgalus ir dėl to jo galimybės susirasti darbą mažesnės, jis nepateikė įrodymų, kad bandė susirasti darbingumo lygį atitinkantį darbą, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Kolegijos vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog apeliantas nepagrindė teiginio, kad negali teikti savo nepilnamečiui vaikui teismo priteisto 57 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis ir sumokėti 1368 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos tesimų praktikos, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.