Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė, atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, siūlo iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas, jo sveikatos būklė gali pasikeisti ir materialinė padėtis pagerėti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina.

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovei J. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. M., vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 5). 2017 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės akto Nr. ES 161/2017(01) išvadoje nurodyta, kad atsakovas A. J. yra R. M. tėvas (b. l. 41-45).

Jeigu atsakovas kreipiasi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu, civilinė byla dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nutraukiama (LR CPK 390 str. 1 d. 2 p.). Teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai – vaiko gimimo įrašas, iš kurio matyti, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. spalio 12 d. atsakovą A. J. įregistravo R. M. tėvu. Civilinė byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina šiuo pagrindu.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 380 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 220 Eur suma, kurią sudaro 35 Eur darželio lankymui, 50 Eur maistui, apie 100 Eur rūbams (nurodytos sumos reikėjo ruošiant dukrą į darželį, kitais mėnesiais suma turėtų būti mažesnė), 50 Eur kuro išlaidoms, 20 Eur įvairioms priemonėms. Taip pat ieškovė kiekvieną mėnesį apie 40-50 Eur sumoka už komunalinius mokesčius, vasarą mažiau, apie 30 Eur moka už daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją. Išklausius ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti dukros poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra realios ir atitinka minimalius vaiko poreikius.

LR CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kaip nustatyta, ieškovė dirba, jos mėnesines pajamas sudaro apie 500 Eur (b. l. 7). Ieškovė nurodė, kad gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, išlaikyti dukrą jai padeda tėvai. Atsakovas yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 23, 24). Jam nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, kas mėnesį gauna 50,26 Eur netekto darbingumo pensiją (b. l. 17, 18, 19). Jokio kito turto atsakovas neturi (b. l. 25, 26).

Pažymėtina, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis, tai, kad dėl netekto darbingumo jam ženkliai apsunkintos galimybės įsidarbinti, prilygintina svarbiai aplinkybei, leidžiančiai nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo. Atsakovas šiuo metu neturi objektyvių galimybių teikti savo dukrai ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Esant blogai atsakovo sveikatos būklei, o ieškovei sveikatos problemų neturint, didesnė išlaikymo dalis tenka jai. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Be to, ir pats atsakovas, nors ir esant ribotam darbingumui, turi dėti visas įmanomas pastangas įsidarbinti bei gauti lėšų, kad vaiko poreikiai būti užtikrinti. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad esant apsunkintoms galimybėms atsakovui įsidarbinti, ieškovei sutinkant dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumažinimo, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir atsižvelgiant į Vaikų išlaikymo fondo vienam vaikui per mėnesį mokamą maksimalią išmoką, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai R. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 57 Eur (t. y. 1,5 BSI) nuo 2017 m. birželio 15 d. iki dukros pilnametystės. Dar labiau mažinti išlaikymą iš atsakovo dukrai nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių ir jo interesų.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CPK 3.200 str.). Ieškovės dukters R. M. teisė į išlaikymą iš atsakovo atsirado nuo jos gimimo dienos. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas nuo pat dukros gimimo ja nesirūpina ir neteikia jokio išlaikymo savo dukrai, todėl prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d., skaičiuojant kas mėnesį po 80 Eur. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jis turi 45 procentų nedarbingumą, tačiau tai nereiškia, kad jis gali būti atleistas nuo pareigos mokėti išlaikymą dukrai. Todėl, įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek nurodytu laikotarpiu patyrė išlaidų dukros išlaikymui, į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3, 1.5 str.), į aptartas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d., skaičiuojant po 1 bazinę socialinę išmoką (BSI), t. y. 38 Eur, kas mėnesį. Iš viso iš atsakovo priteistinas 1368 Eur (36 mėn. x 38 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d., 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.) Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (LR CPK 96 str. 1 d.). Atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27), todėl iš jo valstybei proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams žyminis mokestis nepriteistinas. Atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 597,31 Eur (b. l. 55-56). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 3 d.). Įvertinus ieškovės sąžiningą procesinį elgesį, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimas tenkančios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo.

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 57 Eur (penkiasdešimt septynis Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 15 d. iki dukros pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1368 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur) skaičiuojant kas mėnesį po 38 Eur nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 14 d.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.