Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2092-841/2014 m. pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. G., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. J. G. apeliaciniame skunde netinkamai aiškina LR CK 6.247, 6.248, 6.253 straipsnius, visiškai ignoruoja byloje nustatytą faktinę aplinkybę - būtinąją gintį įvykio metu bei baudžiamojoje byloje trijų instancijų priimtus sprendimus. Jo argumentai, kad naktį devynių girtų, stipresnių, agresyvių jaunuolių užpuolimo metu turėjo jų atžvilgiu elgtis rūpestingai, apdairiai, atidžiai, yra visiškai nesuvokiami. LR CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatas reikia aiškinti ir taikyti sistemiškai, kartu su LR CK 6.269 straipsniu, kurio 1 dalyje teigiama, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neperžengiant būtinosios ginties ar savigynos ribų, neatsiranda. Įstatymas būtinąją gintį ir savigyną laiko teisėtais veiksmais, todėl šiuo atveju nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtumo.

2. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių bei kaltė. Nesant bent vienai sąlygai, nėra teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jo veiksmuose nebuvo neteisėtumo požymio: Šiaulių apygardos teismas 2013-05-28 nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą LR BK 28 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, t.y. dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės nustačius, kad jis, atsakovas padarė sunkius kūno sužalojimus T. B., J. G. įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Aukštesnės instancijos teismai atmetė J. G. skundus ir paliko galioti Šiaulių apygardos nutartį. J. G., nepaisydamas teismų nustatytos būtinosios ginties situacijos, pateikė ieškinį su tapačiais reikalavimais dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, ieškinys atmestinas ne tik dėl to, kad jis veikė įvykio metu teisėtai, bet ir dėl neįrodytų pasekmių dydžio. Ieškovo J. G. pajamos nepakito, nes tiek įvykio metu, tiek posėdžio metu jis nedirbo, po įvykio neįgalumas jam nebuvo nustatytas, pagal įgytą išsilavinimą ir specialybę (treneriu) nedirba ne dėl sveikatos, o dėl to, kad nėra darbo vietų, bei nepateikė duomenų dėl kitų argumentų. Nesutinka, kad teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, nes nepateikta teismų nutarčių, kuriose būtų nagrinėta panaši situacija.

3. Apeliacinio skundo teiginys, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą neneigė savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, neatitinka tikrovės. Baudžiamojoje byloje gailėjosi dėl kilusio incidento, nuosekliai aiškino, kad J. G. su T. B. pradėjo jo bei brolio atžvilgiu smurtinius veiksmus, kad peilį panaudojo siekdamas tik apginti save bei brolį A. A.. Savo kaltę pripažino iš dalies, objektyvius veiksmus - peilio panaudojimą, sužalojimus pripažino, t.y. visada teigė, kad tik jo veiksmais J. G. buvo sunkiai sužalotas. Tačiau toks jo parodymų turinys nereiškia, kad pripažino padaręs tyčinį nusikaltimą. J. G. baudžiamajame procese sumokėjo 1100,00 Lt neturtinės žalos vedamas moralinių paskatų bei siekdamas parodyti, kad nėra konfliktiškas asmuo.

4. Ieškovo reikalavimas priteisti baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-300/2013 turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip neteisėtas. LR BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to J. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas baudžiamojoje byloje, Šiaulių apygardos teismas 2013-05-28 nutartimi J. G. ieškinį paliko nenagrinėtu, o atstovavimo išlaidų nepriteisė, nes nenustatė jo kaltės. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-09-20 nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta, pagrįsta, teismas pagrįstai paliko nenagrinėtais civilinių ieškovų byloje pareikštus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir nepriteisė patirtų atstovavimo išlaidų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi konstatavo, kad nėra duomenų, jog pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai būtų netinkamai taikę LR BK nuostatas ar būtų pažeidę LR BPK. Muštynių iniciatoriais 2012-04-12 buvo J. G. su draugais, kad jie inicijavo konflikto tęsinį ir buvo agresyviai nusiteikę jo ir brolio atžvilgiu. Įvykio metu ne tik prieš jų, bet ir prieš brolį A. A. buvo nukreiptas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis. Jis su broliu gynėsi nuo užpuolusių asmenų, todėl esant kiekybinei besikėsinančiųjų persvarai, jo veiksmai visiškai atitiko LR BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Šiaulių apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai nagrinėjo šią civilinę bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai aiškino bei taikė ginčo santykį reglamentuojančias normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginimo.

Bylos duomenimis 2013 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi vadovaujantis LR BK 28 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, baudžiamąją bylą Nr. 1-61-300/2013 nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad A. G. padarė sunkius kūno sužalojimus T. B. ir J. G. įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Nukentėjusiųjų T. B., J. G. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Baudžiamosios bylos duomenimis A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-04-12, apie 3.42 val., kilus tarpusavio konfliktui, peiliu, nurodytomis konkrečiomis aplinkybėmis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatą bei sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. G. sveikatą. Dėl civilinių ieškinių teismas nurodė, kad nukentėjusiųjų – T. B. civilinis ieškinys dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir J. G. dėl 33155,47 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių teritorinės ligonių kasos 19658,13 Lt civilinis ieškinys dėl nukentėjusiųjų gydymo stacionare, paliktini nenagrinėtais. Kadangi teismas nenustatė A. G. kaltės, buvo nepriteistos ir nukentėjusiųjų T. B. ir J. G. atstovavimo išlaidos (b.l. 7-15).

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. bylos Nr. 1A–508/2013 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. ir jo atstovo advokato J. N. bei nukentėjusiojo T. B. apeliacinius skundus atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2013-05-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją panaikinti nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu buvo nutraukta, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas pagrįstai paliko nenagrinėtais civilinių ieškovų byloje pareikštus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir nepriteisė nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-321/2014 atmetė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. atstovo advokato J. N. kasacinį skundą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kasaciniame skunde reiškiami prašymai priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir patenkinti civilinį ieškinį negali būti tenkinami vien dėl tos priežasties, kad tokių sprendimų priėmimas, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, BPK nenumatytas. Kasacinės instancijos teismas gali priimti vieną iš BPK 382 straipsnyje numatytų nutarčių. Nustatęs, kad kasacine tvarka apskųsti sprendimai nutraukti baudžiamąjį bylą bei civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą yra priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar padarius esminių BPK pažeidimų, kasacinės instancijos teismas turėtų priimti nutarti perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose būtų netinkamai taikytos BK nuostatos ar padaryti BPK pažeidimai, todėl pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl LR BK 28 straipsnio taikymo yra teisingos, susiformavusiai teismų praktikai jos neprieštarauja. Byloje nustatytos 2012-04-12 įvykusio konflikto aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. G. veikė būtinosios ginties situacijoje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konflikto kilimo priežastis ir jo vystymosi eigą nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad kėsinamasis, nuo kurio gynėsi A. G., nebuvo nei pavojingas, nei akivaizdus, nei realus. Kasatoriaus teiginiai, kad J. G. nesikėsino į A. A. sveikatą, o norėjo jį sulaikyti, reiškia, kad kasatorius, nenurodydamas jokių pažeidimų, padarytų nustatant bylos aplinkybes, tiesiog nesutinka su teismų nustatytais faktais. Aukščiausiasis teismas nurodė, kad konstatuojant, kad teismų išvada, jog A. G. veikė būtinosios ginties situacijoje, yra teisinga, kartu paneigiami ir kasacinio skundo argumentai dėl tiesioginės tyčios buvimo A. G. veiksmuose. Pažymėjo, kad kasaciniame skunde aprašomas A. G. elgesys tuoj pat po įvykio ir teismo proceso metu, jo siekis susitaikyti nėra pagrindas konstatuoti, kad jis neveikė būtinosios ginties situacijoje. Sprendžiant, ar buvo veikiama būtinosios ginties situacijoje, pirmiausia vertinamas konflikto metu dalyvavusių asmenų elgesys, o ne jų vėlesni poelgiai. (b.l. 57-60). Civilinės bylos duomenimis ieškovas pateikė medicininę pažymą (be datos) dėl jo pablogėjusios sveikatos po 2012-04-12 įvykio ,2014-11-19 medicininę pažymą dėl sveikatos nusiskundimų (b.l. 61,74), pažymą apie įsiregistravimą darbo biržoje nuo 2014-10-14 ( b.l. 75).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau LR BPK ) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. LR BPK 115 straipsnis numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

LR CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. LR CPK 6.253 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės įstatyme numatytais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad būtinajai ginčiai priskiriami tokie veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. LR CK 6.269 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju gali reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, nuo kurio neteisėtų veiksmų buvo ginamasi.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei priimtu sprendimu nurodo, kad atsižvelgiant į įstatymo nuostatas žalos padarymo aplinkybes, atsakovo įvykdytus faktinius veiksmus, bei tai, kad jo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovui padarytomis pasekmėmis, atsakovas A. G. neturi būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės ir privalo pilnai ar iš dalies atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinio reikalavimų pagrįstumą kildina iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantas tiek apeliaciniame skunde , tiek papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo faktines konkretaus įvykio aplinkybes , kurios jau teismų yra įvertintos ir nustatytos įsiteisėjusiais sprendimais, bei nurodo, kad teismų nustatytos aplinkybės yra pagrindas ieškovui priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei patirtas baudžiamojoje byloje bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad svarbu yra įvertinti A. G. girtumą įvykio metu, bei tai, kad atsakovas Šiaulių apygardos teisme baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu neneigė savo kaltės ir atlygino ieškovui dalį neturtinės žalos. Atsakovas nesutikdamas su apelianto argumentais, nurodė, kad baudžiamojoje byloje jis gailėjosi dėl kilusio incidento, neneigė, kad peilį panaudojo siekdamas tik apginti save bei brolį, pripažino objektyvius veiksmus - peilio panaudojimą, kad jo veiksmais buvo padaryti sužalojimai. Nurodė, kad sumokėjo 1100,00 Lt neturtinės žalos vedamas moralinių paskatų. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios pastarosios aplinkybės nėra esminės, t.y. kad atsakovas neginčijo paties įvykusio incidento ir kilusių sužalojimo pasekmių, bei, kad yra sumokėjęs minėtą sumą ieškovui. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos. Pasisakė dėl kasaciniame skunde nurodomų aplinkybių, nurodė, kad kasaciniame skunde minint teismų praktikos pavyzdžius nurodomi argumentai, kad peilis būtinosios ginties situacijoje gali būti naudojamas apsiginti, jei prieš tai buvo įspėta apie peilio naudojimą, yra neteisingi. Tai, ar besiginantis asmuo elgėsi tinkamai, ar buvo naudojami tinkami gynybos būdai, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atskirai, įvertinus įvykio aplinkybes. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas A. A. užpuolimo aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad pavojingą kėsinimąsi A. G. privalėjo bandyti nutraukti, pasakydamas, jog jis gynybai panaudos peilį. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, bylos Nr. 2K-321/2014).

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, priimtus sprendimus apeliacinės instancijos teismui visiškai nėra pagrindo sutikti, kad konkrečioje situacijoje atsakovas ieškovo atžvilgiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.247 straipsnio 1 dalis). Nesutiktina su apelianto argumentais, kad konkrečiu atveju taikytinos LR CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apeliantas nurodo ir kitus argumentus apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad ieškovui padaryta 1155,47 Lt turtinė žala, nepagrįstai ieškinį atmetė. Teismas neįvertino, kad atsakovo veiksmais ieškovui buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas ir kad padarytų sužalojimų pasekmės, jų negrįžtamumas ir kūno vientisumo pažeidimas bei patirti išgyvenimai patvirtina jam padarytos didelės neturtinės žalos dydį ir jo pasekmes. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jam padaryta žala nėra ženkli, toks teismo vertinimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ieškovui tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių bei kaltė. Sutiktina su argumentais, kad atsakovo kaltė baudžiamojoje byloje nenustatyta, ką patvirtina minėti priimti sprendimai. Sutiktina su argumentais, kad J. G. pareiškė iš esmės tapačius reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Be to, kaip teisingai atsakovas pažymėjo, ieškinys atmestinas ne tik dėl to, kad atsakovas veikė įvykio metu teisėtai, bet ir dėl neįrodytų pasekmių dydžio. Atsakovas nurodo, kad ieškovo J. G. pajamos nepakito, nes tiek įvykio metu, tiek posėdžio metu jis nedirbo, po įvykio neįgalumas jam nebuvo nustatytas, pagal įgytą išsilavinimą ir specialybę (treneriu) nedirba ne dėl sveikatos, o dėl to, kad nėra darbo vietų, bei nepateikė duomenų dėl kitų argumentų.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes, J. G. savijautą, dėl kurios nurodoma medicininiuose dokumentuose, kad jis po patirto sužalojimo nebegali užsiimti sportu, jaučia skausmus, įvairius sutrikimus (b.l. 61, 74 ). Kad jis nuo 2014-10-14 yra registruotas darbo biržoje (75 b.l.), kad yra baigęs studijas ir įgijęs kūno kultūros mokytojo ir trenerio specialybę, tačiau pagal specialybę darbo nerado, kad nėra nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, nebuvo pakliuvęs į situaciją, kad dėl sveikatos jo nepriimtų į darbą ir kita. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, visumą įrodymų, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamojoje byloje, atsakovas A. G. nebuvo pripažintas kaltu, nes jo veiksmai pripažinti atitinkančiais būtinąją gintį, pagrįstai sprendė, kad šioje byloje būtinoji gintis yra neginčijamai įrodyta įsiteisėjusiais teismo galutiniais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje ir, kad egzistuoja LR CPK 6.253 straipsnyje numatyta situacija, kai asmuo gali būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės nes veikė būtinosios ginties sąlygomis ir nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 7600,00 Lt ieškinį už suteiktą advokato pagalbą baudžiamojoje ieškovas reiškia todėl, kad jo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje liko nenagrinėtas, todėl ieškovo manymu liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė dėl atsakovo kaltės, klausimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu baudžiamojoje byloje ieškovas išnaudojo visas savo gynybos galimybes iki pat kasacinės instancijos, ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas, kuriuo yra pripažinta, kad atsakovas nusikalstamos veikos nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, kaip šiuo klausimu pasisakė kasacinis teismas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad galutiniu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje buvo išspręstas ir toje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas, todėl ieškovo baudžiamojoje byloje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, minėtas įstatymo nuostatas, baudžiamojoje priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais padarytas išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini, plačiau dėl jų nepasisakant, neanalizuojant ir nesikartojant.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visus apelianto argumentus, pasisakė dėl esminių skundo argumentų, tačiau iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu detaliau dėl kitų nurodytų apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, minėtomis LR CK, LR BPK įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 80,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. ( b.l.104). Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už apeliacinio skundo parengimą, rekomenduojamą priteisti maksimalus užmokesčio dydį, atsižvelgęs į konkrečiu atveju pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl iš apelianto atsakovui priteistini 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2092-841/2014 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų ) atstovavimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.