- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-436-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01103-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. G. pateikė ieškinį Šiaulių apylinkės teismui dėl 28.900,00 Lt neturtinės žalos, 1.155,47 Lt turtinės žalos, 700,00 Lt išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo A. G.. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio ribose areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu, nesant pakankamai lėšų ieškovas prašė areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-12 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, 2014-02-18 padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, nors ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelis, tačiau teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal atsakovo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir panašias aplinkybes. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad galimai ieškovo naudai priimto sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų negalimas, nepateikė duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo turtiniams interesams kiltų grėsmė. Nurodė, kad reikalavimas iš atsakovo priteisti neturtinę ir turtinę žalą yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2092-841/2014, kuria nutarta prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas nurodo, kad bendra reikalavimo suma yra 37.655,47 Lt, remiantis LAT išaiškinimais tai yra didelė suma, lemianti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Pažymi, kad atsakovas A. G. yra fizinis asmuo, esant didelei ginčo sumai, teismai gali vertinti tai kaip papildomą riziką, jog atsakovas bandys išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
3. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas buvo sužalotas 2012-04-12, nuo to laiko praėjo daugiau kaip vieneri metai ir 10 mėnesių, o atsakovas atlygino ieškovui tik 1.100 Lt.
4. Nurodo, jei atsakovas A. G. nesutiktų su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jis turi teisę įrodyti, kad jam ši suma nėra didelė arba pateikti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, kad gali atlyginti civiliniame ieškinyje ieškovo prašomą sumą.
Atsakovas A. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, sudaro prielaidą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1284/2013).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo atskirąjį skundą grindžia didele reikalavimo suma ir aplinkybe, kad nuo žalos padarymo atlyginta nedidelė jos dalis - 1.100 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).
Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Šie įrodymai tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju, vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013). Akcentuotinas teismų argumentavimas, didelės ieškinio sumos vertinimą siejant su konkrečiais byloje dalyvaujančiais asmenimis ir jų turtine padėtimi. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos ribos nustatymas negalimas.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinio sumą fiziniam asmeniui didele, tačiau padarė netinkamas išvadas, kad vien to nepakanka jog būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo materialines galimybes atlyginti žalą, tačiau negalima pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ar nepagrįstai suvaržantis atsakovo teises. Atsakovas, žinodamas apie byloje sprendžiamą laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepateikė atsiliepimo dėl atskirojo skundo, nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, nepateikė įrodymų, kurie tokią grėsmę paneigtų.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Taikyti A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 37.655.47 Lt sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.