- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 2-2092-841/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01103-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovui advokatui Jonui Nekrašiui, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Sauliui Alysui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. G., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas J. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G. 28900,00 Lt neturtinės žalos, 1155,47 Lt turtinės žalos bei 7600 Lt išlaidas už suteiktą advokato pagalbą ieškovui J. G., bei priteisti iš atsakovo visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas, jo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, teismui paaiškino, kad atsakovas A. G. ikiteisminiame tyrime bei Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas sunkiai sutrikdęs J. G. sveikatą. Minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. G. taip pat teikė ir civilinį ieškinį civiliniam atsakovui A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2013-05-28 nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė, nustatęs, kad A. G. padarė sunkius kūno sužalojimus nukentėjusiesiems įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, civilinius ieškinius teismas paliko nenagrinėtais, atstovavimo išlaidų nepriteisė. Ieškovas reikalauja patirtus nuostolius bei žalą priteisti civiline tvarka iš žalą padariusio asmens- atsakovo A. G..
Atsakovas, jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ją nutraukė, nustatęs, kad atsakovas veikė būtinosios ginties sąlygomis ir jos ribų neperžengė, apeliacinė bei kasacinė instancija Šiaulių apygardos teismo 2013-05-28 nutartį paliko galioti, todėl atsakovas mano, kad jis nėra atsakingas už galimai ieškovo patirtą žalą ir atsisako ją atlyginti, nes nėra už tą žalą atsakingas. Prašė priteisti šioje byloje patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2013-05-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi baudžiamoji byla Nr.1-61-300/2013 nutraukta vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad A. G. padarė sunkius kūno sužalojimus T. B. ir J. G. įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (7-15 b.l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi atmetė J. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-05-28 nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-09-20 nutarties (57-60 b.l.). J. G. po patirto sužalojimo nebegali užsiimti sportu, jaučia skausmus, įvairius sutrikimus (61, 74 b.l.). A. G. 2013 m. pabaigoje- 2014 m. pradžioje buvo išvykęs dirbti į užsienį, yra Šiaulių universiteto studentas, numatoma ištęstinių studijų baigimo data-2020-01-31 (62-67,78 b.l.). J. G. nuo 2014-10-14 yra registruotas darbo biržoje (75 b.l.). Ieškovas šiuo metu yra baigęs studijas ir įgijęs kūno kultūros mokytojo ir trenerio specialybę, tačiau pagal specialybę darbo nerado, yra dirbęs vairuotoju. Ieškovui šiuo metu nėra nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, nebuvo pakliuvęs į situaciją, kad dėl sveikatos jo nepriimtų į darbą. Dėl savo sveikatos būklės pagal specialybę dirbti galėtų.
Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad dėl jo patirto sužalojimo bei ilgo gydymo pergyvenimų patyrė ne tik jis, bet ir jo artimieji, turėjo išlaidų, susijusių su lankymusi pas gydytojus, patyrė išgyvenimus, skausmą, depresiją, tik iš trečio karto universitete išsilaikė baigiamuosius darbus, dėl sveikatos nutrūko jo sportinė karjera, nors savo ateitį anksčiau siejo su sportu, visus šiuos dalykus ieškovas įvertino kaip neturtinę žalą, jos dydį 30000,00 Lt paskaičiavo pagal tai, kiek vidutiniškai priteisiama žalos panašiais atvejais šiuo metu teismų praktikoje. Kadangi atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu yra atlyginęs ieškovui 1100 Lt neturtinės žalos, iš atsakovo reikalauja likusios neatlygintos jo manymu neturtinės žalos dalies- 28900,00 Lt.
Ieškovas savo ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis teisės normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamoje byloje ištyrus rašytinius įrodymus bei išklausius byloje dalyvaujančius asmenis, nustatyta, kad ieškovas J. G. patyrė žalą, tačiau iš esmės ta žala nėra ženkli- jis yra sėkmingai baigęs studijas Šiaulių universitete ir įgijęs pageidaujamą kūno kultūros mokytojo, trenerio specialybę. Jam nėra nustatytas nedarbingumo lygis, darbo pagal specialybę negali gauti ne dėl sveikatos sutrikimų, o todėl, kad nėra tokio darbo pasiūlos. Kaip matyti iš darbo biržos pažymos, ieškovas kaip ieškantis darbo įsiregistravo darbo biržoje tik 2014-10-14, t.y. nagrinėjant šią bylą teisme. Kaip patvirtino pats ieškovas, jam šiuo metu nėra taikomas joks gydymas ir nėra numatyta jokių ateities intervencijų. Kita vertus, kaip matyti iš galutinių procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje, atsakovas A. G. nebuvo pripažintas kaltu, o jo veiksmai pripažinti atitinkančiais būtinąją gintį. Nagrinėjamos bylos atveju turime situaciją, kai yra padaryta žala, kilo tam tikros pasekmės, ir yra aiškus priežastinis ryšys tarp atsakovo veikos ir ieškovui kilusių pasekmių. Tačiau aiškinantis žalos dydį, ieškovas teismui aiškino, kad į šią sumą įskaičiavo ir savo artimųjų patirtus pergyvenimus bei nepatogumus, nors jo artimieji ieškinių atsakovui nėra pareiškę.
Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Ieškovas iki minėtų įvykių buvo studentas, gaudavo išmokas už dalyvavimą sportinėje veikloje. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovas galėjo tikėtis kažkokių realių pajamų už šią veiklą, nepateikta net preliminarių paskaičiavimų, kuriais teismas galėtų remtis.
Turtinę žalą ieškovo teigimu sudaro išlaidos vaistams, kelionėms pas gydytojus bei ikiteisminio tyrimo įstaigą, išlaidos pagerintam maistui bei dėl to, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti rūbai, viso turtinę žalą sudaro 1155,47 Lt, rašytiniai šias išlaidas patvirtinantys įrodymai yra prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje, šią žalą taip pat turėtų atlyginti atsakovas.
CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Septintoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas laiko, kad šioje byloje būtinoji gintis yra neginčijamai įrodyta įsiteisėjusiais teismo galutiniais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje.
Teismas sprendžia, kad šioje byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje numatyta situacija, kai asmuo gali būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės nes veikė būtinosios ginties sąlygomis ir nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo 7600,00 Lt suma už ieškovui suteiktą advokato pagalbą minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovo manymu yra dėl atsakovo veiksmų patirta žala, kuri taip pat turėtų būti priteista iš atsakovo. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovas šį ieškinį reiškia todėl, kad jo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje liko nenagrinėtas, todėl jo manymu liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė dėl atsakovo kaltės, klausimas. Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos, atsakovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, tačiau, kaip matyti iš galutinio procesinio sprendimo šioje byloje, apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas, baudžiamoji byla buvo nutraukta, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę- atsakovas, įgyvendinęs įstatyme įtvirtintą teisę į būtinąją gintį neperžengė būtinosios ginties ribų. Baudžiamojoje byloje ieškovas išnaudojo visas savo gynybos galimybes iki pat kasacinės instancijos, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas, kuriuo yra pripažinta, kad atsakovas nusikalstamos veikos nepadarė. Kaip matyti iš kasacinio teismo nutarties šioje byloje, ieškovas jau reiškė analogišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikalavimą kasaciniame skunde, ir kasacinis teismas šiuo klausimu pasisakė: „Nustatęs, kad kasacine tvarka apskųsti sprendimai nutraukti baudžiamąjį bylą bei civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą yra priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar padarius esminių BPK pažeidimų, kasacinės instancijos teismas turėtų priimti nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose būtų netinkamai taikytos BK nuostatos ar padaryti BPK pažeidimai, todėl pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra“ (59 b.l.). Remdamasis tuo, kaip šiuo klausimu pasisakė kasacinis teismas, darytina išvada, kad galutiniu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje buvo išspręstas ir toje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas, todėl ieškovo baudžiamojoje byloje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisenos keitimo į civilinę teiseną pateisinimu negali būti ir tai, kad BPK nenustatyta tokių išlaidų atlyginimo priteisimo po nuosprendžio priėmimo procedūrų. Civilinį ginčą nagrinėjantis teismas neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl tokios situacijos, kylančios iš baudžiamojo proceso, sprendimo būdų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo priemonių taikymo kontekste.
Šiaulių apygardos teismas 2014-05-13 nutartimi šioje byloje ieškovo prašymu pritaikė laikinąją apsaugos priemonę- A. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 37655,47 Lt sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Sprendimui įsiteisėjus, laikinoji apsaugos priemonė naikintina (LR CPK 150 str. 2 d.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Atsakovas A. G. šioje byloje patyrė 1050,00 Lt (€ 304,10) bylinėjimosi išlaidų, ieškinį atmetus, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo J. G. (76-77 b.l.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. G., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. G., a.k(duomenys neskelbtini) 1050,00 Lt (tūkstantį penkiasdešimt litų) arba € 304,10 (tris šimtus keturis euro, 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-05-13 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę- A. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 37655,47 Lt sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Apie laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą pranešti VĮ Registrų centrui.
Sprendimui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą Nr.1-61-300/2013 grąžinti Šiaulių apygardos teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.