- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 1-61-300/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- T. B., J. G.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Saulius Alysas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-04-12, apie 3.42 val., prie naktinio klubo „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia dūrė peiliu ne mažiau kaip tris kartus T. B. į kairės pusės krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam T. B. krūtinės kairės pusės tris durtines-pjautines žaizdas: vieną – kiaurinę su kairiojo plaučio pažeidimu ir dvi – nekiaurines, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatą;
po to, 2012-04-12, apie 3.45 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) m., prie (duomenys neskelbtini) namo, tyčia dūrė peiliu ne mažiau kaip keturis kartus J. G. į kairę pilvo ir juosmens pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam J. G. dvi pilvo kairės pusės kiaurines, durtines-pjautines žaizdas, kepenų, tuščiosios žarnos pažeidimus, dvi juosmens kairės pusės durtines-pjautines žaizdas, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. G. sveikatą.
Apklaustas kaip kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2012-04-12, apie 3 val., jis kartu su broliu A. A., G. Z. , G. K. ir A. Č. išėjo iš klubo „M.“. Matė, kad prie jo brolio „kimba“ kažkokie vaikinai, todėl jis priėjęs prie tos kompanijos pasakė, jog nenori jokių problemų. Norėdami išvengti konflikto jie pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės ir laukė, kol atvažiuos taksi. Tuo metu prie jų atbėgo grupė jaunuolių, tie jaunuoliai juos užpuolė : jam sudavė į veidą, daužė į kitas kūno dalis. Po 4–5 jam suduotų smūgių jis išsitraukė peilį ir pradėjo juo gintis, mojuodamas peiliu. Suprato, kad kyla pavojus jo sveikatai, todėl gynėsi, tačiau nepastebėjo, ar ką nors sužalojo. Išsilaisvinęs ėmė bėgti link (duomenys neskelbtini) ir pamatė ant žemės trijų asmenų spardomą brolį A. A., todėl norėdamas jį apginti, nustūmė brolį mušusį vaikiną – J. G., šis pradėjo jį mušti. Kadangi iki tos vietos, kur buvo spardomas brolis, jis atbėgo su atlenktu peiliu, J. G. pradėjus ir jį mušti, jis pats gynėsi nuo J. G. ir siekė apginti spardomą brolį, todėl ir dūrė jam keletą kartą peiliu.
Nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2012-04-12, apie 4 val., jis su savo draugais išėjo iš naktinio klubo „M.“ ir girdėjo, kaip vaikinai konfliktavo ant laiptų, bet jis nesikišo. Viena kompanija nueidama pavadino juos necenzūriniais žodžiais, todėl jis nusekė paskui juos. Mano, jog iš paskos ėjo J. G. ir A. S.. Vienam vaikinui sudavė smūgį, dabar žino, jog jis sudavė kaltinamajam A. G. į galvą. Jis tą vakarą buvo išgėręs tris litrus alaus. A. G. asmeniškai jo neįžeidė, todėl mano, jog išgertas alus galėjo turėti įtakos dėl to, kad jis sudavė A. G.. Kas vyko aplinkui, nematė, nes tuoj pajuto smūgius į kairę pusę ir pamatęs kraują, paprašė iškviesti medicininę pagalbą. Prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nors sutinka mažinti ieškinį iki 15000 Lt.
Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2012-04-12, likus valandai iki uždarymo, su A. S. ir T. B. atėjo į naktinį klubą „M.“. Buvo išgėręs tą vakarą apie tris litrus alaus. Išeinant iš klubo matė, kaip A. S. ginčijasi su A. A., nors nesuprato, dėl ko vyksta ginčas, jis kvietė A. S. eiti namo, tačiau A. S. nekreipė dėmesio. Ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės kalbėdamas su A. S., o T. B. ėjo priekyje ir pamatė, kaip T. B. susmuko, prie jo buvo A. G.. Nematė, kad T. B. būtų kam nors sudavęs. Pamatęs bėgantį A. A., su A. S. pradėjo jį vytis, aplenkęs A. S., pasivijo A. A. ir su juo susikibo, nors nesmūgiavo, su juo grūmėsi apie 15 sekundžių, besigrumdami užkrito ant mašinos kapoto ir pajuto smūgius į nugarą, pilvą. A. S. jų neskyrė, nieko nesakė ir nieko nedarė. Kažkas iš automobilio jį su A. A. išskyrė. Iki įvykio nežinojo, kad A. S. pažįstamas su D. U. ir A. D.. Prašo priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl patirtų sužalojimų nebegali siekti sporto aukštumų, negali susirasti mėgstamo darbo. Dabar jam pareikšti įtarimai dėl 2012-04-12 A. A. sumušimo.
Liudytojas D. U. parodė, kad 2012-04-12 dirbo naktiniame klube „M.“ apsaugos darbuotoju. A. S. pažinojo kaip klubo lankytoją, ar tą vakarą su juo bendravo, neprisimena. Prie išėjimo iš klubo, ant laiptų, buvo dvi mišrios jaunuolių grupės, kurios susijungė konfliktuodamos prie buvusių telefonų kabinų. Toms grupelėms susiliejant, jų automobilis dar stovėjo aikštelėje. Iš to būrio trys vaikinai nubėgo link (duomenys neskelbtini), ir jie nuvažiavo ta kryptimi. Ant gatvės grūmėsi jaunuoliai, kaip įvyko tų grumtynių pradžia, nematė, juos pamatė tik tada, kai jie užtvėrė kelią, todėl sustojo. Jam išlipus iš automobilio, pro jį prabėgo jaunuolis su peiliu ir vienam pasilenkusiam jaunuoliui daug kartų smogė peiliu. Tą jaunuolį sulaikė, jam uždėjo antrankius. Du jaunuoliai buvo užkritę ant A. D. automobilio kapoto. Kur dingo trečias, nepastebėjo. Kaltinamasis sako netiesą, kad jie sėdėjo automobilyje, kai prie jų buvo mušamas jo brolis. Nematė, kad kas nors, tarp jų A. A., būtų spardomas ar kitaip mušamas. Negali paaiškinti, kaip jį vežęs kolega A. D. matė muštynes, nors jie sustojo jų išskirti. Neprisimena, ar tarp besimušančių buvo pažįstamas „N.“ apsaugos darbuotojas.
Liudytojas A. D. parodė, kad 2012-04-12 dirbo saugos tarnyboje klube „M.“. A. S. pažinojo kaip klubo lankytoją, pakalbėdavo apie darbus, tačiau draugai nebuvo. Su A. S. buvo susitikęs tą vakarą klube. Užsidarius klubui prie įėjimo ant laiptų girdėjo jaunuolių grupių apsižodžiavimą, matė prie laiptų ir A. S.. Visiems jaunuoliams pasakęs: „Nebūkit maži vaikai“, nuėjo į savo automobilį kartu su saugos darbuotoju D. U. ir vėliau išvažiavo iš aikštelės. Matė, kad keli jaunuolių būreliai pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės, ir toliau šioje gatvėje pamatė jaunuolių susikibimą. Ten A. S. buvo susikibęs ne su kaltinamuoju, tarp jų vyko susistumdymas, muštynės. Dabar žino, kad A. S. buvo susikabinęs su A. A., o tarp jų buvo ir J. G.. Buvo susikabinę, kažkas kažkam smūgiavo, vyko muštynės. Atskyręs A. A., čiupo J. G., tačiau A. S. pasakė : „Savas žmogus“. Kai nustūmė vieną vaikiną, prieš kitą norėjo panaudoti kovinius veiksmus, nes jis buvo agresyvus, tačiau A. S. pasakė : „Savas“. Tuo metu ten buvo kažkokia raizgalynė ir nematė, kaip pribėgo kaltinamasis, tik išgirdo, kaip kažkas sušuko: „Padūrė“. Kaltinamąjį sulaikė kolega D. U..
Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo apsauginiu (duomenys neskelbtini). 2012-04-12, apie 2 val. nakties, atėjo į klubą „M. truputį išgėręs alaus, o klube dar išgėrė kelis bokalus alaus. Apie 3 val. einant iš rūbinės paėmus T. B. ir J. G. striukes ir besibraunant pro žmones, jį pečiu nutrenkė A. A., nors dabar painiojasi, ar aukštesnis, ar žemesnis vaikinas jį kliudė pečiu. Nežino, ar specialiai jį pargriauti norėjo, ar jam braunantis pro žmones taip išėjo. Tarp jo ir A. A. įvyko pokalbis, į kurį įsikišo ir A. G.. Išėjęs iš klubo ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o A. G. atsiskyręs nuo savo grupės ėjo link T. B.. Atrodo, jog T. B. smogė A. G., jie susikibo, o A. G. sudavė vieną smūgį T. B., ir T. B. suklupo, o A. A. pradėjo bėgti, jis su J. G. puolė jį vytis. Pirmas A. A. pasivijo J. G., ir jie susikibę muistėsi, plyšo rūbai, besimuistydami išėjo į gatvės važiuojamąją dalį. Iš mašinos iššokęs apsaugos darbuotojas juos išskyrė, o A. A. puolė J. G., tuo metu kliuvo ir jam. J. G., užlaužęs rankas, laikė apsauginis. Siekdamas nuraminti A. A., jam vieną kartą keliu spyrė į krūtinę. Kaip A. G. sužalojo T. B., nematė. Matė, kaip N. R. su A. S. spardė A. A. galvą.
Liudytojas D. S. parodė, kad 2012-04-11, apie 23.00 val., jis su draugais A. S., N. R. atėjo į naktinį klubą „M.“, jų kompanijoje buvo dar brolis A. S., T. B. ir J. G.. Matė, kaip vienas vaikinas prie rūbinės pečiu kliudė brolį, tačiau tai buvo ne A. A., tai buvo kitas vaikinas. Ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, kad jo brolį kažkas kliudė prie rūbinės pečiu. Jis tą vakarą buvo iš visų blaiviausias, nes buvo išgėręs tik 4 bokalus alaus. Kaip buvo sužalotas T. B. ir J. G., nematė. Išgirdę, kad kažkas kažką sužalojo, nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve kartu su A. S. ir N. R., nes ten nuėjo ir brolis A. S.. Matė, kaip apsauginiai sulaikė kaltinamąjį, o A. S. ir N. R. vaikėsi A. A. ir jam spyrė.
Liudytoja G. Z. parodė, kad tą vakarą ji buvo klube „M.“. Kartu buvo A. G., jo brolis A. A., A. Č., G. K. ir V. B.. Išeinat iš klubo A. A. atžvilgiu agresyviai nusiteikęs elgėsi A. S., visi bandė raminti A. S., tuo metu prie jų priėjo dar kokie 6 vaikinai. Jų kompanijai išėjus į gatvę sušvilpė T. B. ir pasakė : „Jie yra čia“. T. B. kompanijos vaikinai atbėgo ir apspito A. G. bei A. A.. Matė, kaip vienas vaikinas sudavė A. G.. A. A. nubėgus, jį keli vaikinai nusivijo. Ten buvo chaosas, o išsilaisvinęs nubėgo ir A. G.. Išsigandusi G. K. kvietė policiją. Nubėgusi paskui nubėgusius A. A. ir A. G. pamatė labai išsigandusį A. A., ten chaosas tęsėsi, o A. G. buvo uždėti antrankiai.
Liudytojas A. Č. parodė, kad jis turėjo peilį, o jį rūbinėje pamatęs A. G. paprašė pažiūrėti, peilis taip ir liko pas A. G.. Tuo metu jokio konflikto nebuvo. Lauke girdėjo, kaip A. G. ir A. A. įžeidinėjo jaunuoliai. Pasibaigus konfliktui nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę kviestis taksi, ten juos užpuolė daug vaikinų, prasidėjo muštynės. Užpuolę vaikinai pradėjo mušti A. G. ir A. A.. A. A. nubėgus, jį vijosi keli vaikinai, o nubėgus A. G., jį vijosi kiti vaikinai. Nors ne viską matė, tačiau matė, kaip buvo spardomas A. A..
Liudytojas N. R. parodė, kad 2012-04-12 išeinant iš „M.“ klubo A. S. konfliktavo su kaltinamuoju ir jo broliu, nors konflikto esmės nežino. Dar būnant prie klubo prie jo priėjo mergina ir paprašė baigti konfliktą, kurį pradėjo A. S.. Nueinant kaltinamasis laikė rankoje peilį ir suprato kaip pagrasinimą jam, A. S. ir A. S.. A. S., T. B. ir J. G. nuėjo už kampo paskui A. G. kompaniją, o jis nėjo paskui juos. Kas atsitiko T. B., nematė ir nežinojo. Vėliau pasukęs už kampo pamatė, jog kažkas bėga, todėl su A. S. ir D. S., dabar jau žino, jog vijosi kaltinamojo brolį, tačiau jo nemušė, o A. S. sakė, jog įspyrė tam vaikinui. Besivejant tą vaikiną matė, kaip jis griuvo, vieną kartą atsitrenkė į medį, todėl mano, jog jis griūdamas susižalojo.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2012-04-12 būnant klube „M.“ girdėjo, kad kažkas pastūmė A. S.. Girdėjo, kaip A. S., J. G. ir T. B. ginčijosi su kaltinamuoju ir jo draugais dėl pastūmimo, nors jis nematė, kas pastūmė A. S.. Iš abiejų pusių buvo vartojami keiksmažodžiai. Matė, kaip kaltinamojo A. G. grupelė nuėjo už kampo, po to pradėjo bėgti, todėl ir jie nubėgo paskui juos. Nežino, kodėl jo kompanija nuėjo paskui A. G. kompaniją. Atbėgę pamatė perdurtą J. G., tačiau nematė, kaip tai įvyko. Kur buvo T. B., nematė.
Liudytoja S. P. parodė, kad prie klubo „M.“ bendravo su J. G. ir T. B., kurie iš pradžių nedalyvavo prie klubo laiptų vykusiame žodiniame konflikte, o po to pirmas pasitraukė T. B., o kai prasidėjo susistumdymas, ten nuėjo ir J. G.. Kaip jie buvo sužaloti, nematė.
Liudytoja G. K. parodė, kad konfliktas prasidėjo išeinant iš rūbinės, nes prie A. A. prisikabino išgėręs ir agresyvus vyrukas, kuris keikėsi. A. G. jam pasakė, kad A. A. yra jo brolis, o tas vyrukas toliau keikėsi. Norėdami išvengti konflikto visi išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę išsikviesti taksi, tačiau juos užpuolė tie vaikinai: A. G. ir A. A. apstojo kokie 6 vaikinai, situacija buvo grėsminga, matė, kaip trenkė A. A., todėl ji paskambino policijai, nes buvo labai išsigandusi, ji buvo tiesiog šoko būsenos. Ji nematė, kad kas turėtų peilį, tačiau prisiskambinus policijai jau pokalbio metu kažkas paminėjo peilį, todėl ir pasakė : „Čia su peiliais“. Kaip buvo sužaloti nukentėjusieji, ji nematė.
Liudytojas A. A. parodė, kad 2012-04-11 jis kartu su draugais A. Č., G. Z., V. B., G. K. ir broliu A. G., apie 23.00 val., atėjo į naktinį klubą „M.“. Vienas nepažįstamas vaikinas, dabar žino, jog tai A. S., jį išvadino visokiais žodžiais. Bandydami išvengti konflikto ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės kviestis taksi automobilio, tačiau prie jų priėjęs T. B. trenkė broliui A. G., o J. G. sudavė jam. Kas ten vyko toliau, nematė, nes išsigandęs bėgo link katedros, o jį vijosi trise. Jį pasivijo A. S. ir J. G., ir parvertę ant žemės ir spardė į galvos sritį, o prie jų prisijungė ir N. R.. Iš pradžių buvo mušamas ant žemės, po to ant kelio. Automobilyje sėdėję apsauginiai nelipo iš mašinos, nors jis šaukėsi pagalbos, į automobilį nebuvo atsirėmę. Matė, kaip pribėgęs brolis J. G. nustūmė į šoną, tačiau A. S. vėl spyrė iš kojos, ir jis nugriuvo. Po gautų smūgių atsipeikėjo policijos komisariate. Jam buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, pažeista rainelė.
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. G. nustatytas 1.11 promilės girtumas (2 t., 113 b. l.).
2012-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolu (su fotolentelėmis), kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos yra (duomenys neskelbtini) m., ties pastatais (duomenys neskelbtini), bei vieta, kur buvo rasta peilis, ant važiuojamosios gatvės dalies (1 t., 17–23 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 943/12(04) nustatyta, kad J. G. dvi pilvo kairės pusės kiaurinės, durtinės-pjautinės žaizdos, kepenų, tuščiosios žarnos pažeidimai, dvi juosmens kairės pusės durtinės-pjautinės žaizdos, t. y. nukentėjusiajam J. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 35–36 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 944/12(04) nustatyta, kad, T. B. krūtinės kairės pusės trys durtinės-pjautinės žaizdos, viena iš jų – kiaurinė su kairio plaučio pažeidimu, t. y. nukentėjusiajam T. B. padarytas sunkaus sveikatos sutrikdymas (1 t., 39 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 681/12(04) nustatyta, kad A. G. padaryti odos nubrozdinimai kairiame žande, abiejose plaštakose. Odos nubrozdinimai plaštakose galėjo atsirasti ginantis (1 t., 44 b. l.).
Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1047 nustatyta, kad peilis yra pagamintas pramoniniu būdu, tai ūkinės-buitinės paskirties lenktinis peilis, jis prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., 86–87 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 185/12 (01), nustatyta, kad nuoplovoje ties (duomenys neskelbtini) namu, ant peilio, rastas žmogaus kraujas, gautas DNR profilis, kuris sutampa su J. G. DNR profiliu. Nuoplovose nuo suolo, nuo grindinio prie suoliuko rastas žmogaus kraujas, nustatytas DNR profilis sutampa su T. B. DNR profiliu (1 t., 81–83 b. l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1241 (12), 11-2179 (12), 11-2227(12) dėl trasologinio tyrimo (su foto lentelėmis) nustatyta, kad: 1. Tirti pateiktuose T. B. puspaltyje ir marškinėliuose yra po tris durtinius-pjautinius pažeidimus. Pažeidimai drabužiuose padaryti trim smūgiais, duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu. 2. Tirti pateiktuose J. G. striukėje ir megztiniuose yra po keturis durtinius-pjautinius pažeidimus. Pažeidimai drabužiuose padaryti keturiais smūgiais, duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu. 3. Labai didelė tikimybė, kad tirti pateiktų J. G. striukės ir megztinio durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu. Individualizuojančių tirti pateiktą peilį požymių nėra, todėl nustatyti, ar tirti pateiktų T. B. puspalčio ir marškinėlių tiriamieji pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu, negalima (1t., 58–71 b. l.).
2012-06-19 daiktų apžiūros protokolu užfiksuoti (duomenys neskelbtini) apsk. VPK policijos iškvietimai adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 94–95 b. l.).
2012-07-03 daiktų apžiūros protokolu užfiksuotas apžiūrėtas vaizdo įrašas prie naktinio klubo „M.“, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 90–91 b. l.).
Iš 2012-05-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad liudytojas D. U. parodė jo matytas aplinkybes (1 t., 184–194 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuota, kad iš atpažinti pateiktų keturių nuotraukų nukentėjusysis J. G. atpažino A. G., kaip asmenį, apie kurį savo apklausoje kalbėjo kaip apie „žemesnį“, kuris sakė „ne advokatas esi, nesikišk“ (1 t., 122–124 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole (su fotolentele) užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų nukentėjusysis J. G. atpažino A. A., kaip asmenį, kurį vijosi, su kuriuo jis stumdėsi (1 t., 119–121 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su fotolentele) užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų nukentėjusysis T. B. atpažino A. G., kaip asmenį, kuriam jis sudavė smūgį į veidą, ir būtent jis tuo pat metu jam sudavė smūgius į kairį šoną (1 t., 159–161 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su fotolentele) užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų liudytojas D. U. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris rankoje turėjo peilį ir dūrė kitam jaunuoliui (1 t., 181–183 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su fotolentele) užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų liudytojas A. D. atpažino A. G., kaip asmenį, kurį jis laikė kartu su D. U., t. y. padėjo jam uždėti antrankius (2 t., 5–7 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su fotolentele) užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų liudytojas A. D. atpažino J. G., kaip asmenį, kurį jis atitraukė nuo kitų, apžiūrėjo jo sužalotas vietas, t. y. pilvą ir nugarą (2 t., 8–10 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su fotolentele) užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų liudytojas A. S. atpažino A. G., kaip asmenį, prie kurio T. B. susmuko (2 t., 16–18 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su fotolentele), užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų liudytojas A. S. atpažino A. A., kaip asmenį, kuris pirmas atitrūkęs nuo savo kompanijos pradėjo bėgto link (duomenys neskelbtini), iš karto po to, kai T. B. susmuko ir nugriuvo ant žemės. Būtent su juo buvo susikibęs J. G. (2 t., 19–21 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su foto lentele), užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų, liudytojas N. R. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris rodė jam peilį ir sakė: „Jei norėsi turėti problemų, turėsi su juo reikalų“. Būtent jį vėliau sulaikė (duomenys neskelbtini) gatvėje „M.“ apsaugos darbuotojai (2 t., 31–33 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu (su fotolentele) užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinti 4-ių nuotraukų liudytojas A. S. atpažino A. G., kaip asmenį, kurį (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sulaikę apsaugos darbuotojai (2 t., 42–43 b. l.).
Daiktų parodymo atpažinti protokolu (su fotolentele) užfiksuota, kad liudytojos A. Č. atpažino savo peilį, kurį iš jo buvo pasiėmęs A. G. (2 t., 60–62 b. l.).
Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 8 d. nutarimo matyti, kad įtariamieji A. S., N. R. ir A. S. prisipažino 2012 m. balandžio 12 d. prie naktinio klubo „M.“ įvairiais necenzūriniais žodžiais užgaulioję A. A. ir prie (duomenys neskelbtini) namo, suduodami rankomis ir kojomis A. A. ne mažiau kaip 10 smūgių, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., 128–130 b. l. ).
Dėl kaltės ir A. G. veiksmų kvalifikavimo.
Žmogus turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar jis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios organus. Būtinoji gintis yra prigimtinė žmogaus teisė gintis nuo kėsinimosi (Ultima ratio – paskutinė galimybė).
Būtinoji gintis visada susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Jei užpuolikui nepadaroma žala, kuri numatyta baudžiamosiose įstatymuose, tai veiksmai laikomi socialiai vertingais, tačiau nesudaro būtinosios ginties situacijos. Žalos padarymas užpuolikui pripažįstamas teisėtu tik tais atvejais, kai ji padaroma laikantis reikalavimų. Išskiriami du dalykai kuriems keliami reikalavimai: kėsinimasis-aktyvus veikimas, gynyba. Kėsinimuisi keliami reikalavimai: 1) turi būti pavojingas, 2) turi būti realus, 3) turi būti akivaizdus.
Motyvuojamoji dalis
BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Įstatyme nustatyta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. ne bet koks, o pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų.
Teismas daro išvadą, kad fiziškai stipresnių ir skaičiumi skaitlingesnė nukentėjusiųjų ir jų draugų grupė, lyginant kartu su kaltinamuoju buvusiu draugų grupe, ir būtent nukentėjusiojo T. B. pradėtas fizinis smurtas prieš kaltinamąjį A. G., rodo pavojingą kėsinimąsi, kuris buvo realus ir akivaizdus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis A. G. savo elgesiu būtų provokavęs konfliktą, nes jis su savo draugais po pokalbių prie klubo nuėjo ir siekė išvykti iš konfliktinės zonos, prieš tai A. G. pareiškęs, jog nenori konflikto, kai A. S. bandė išprovokuoti muštynes su kaltinamojo A. G. broliu A. A.. Liudytojo N. R. nurodytą aplinkybę, jog A. G. rodęs peilį, teismas nevertina kaip provokacinio kaltinamojo veiksmo, nes dar prieš peilio rodymą A. G. siūlė baigti konfliktą taikiai ir nueidamas kartu su draugais savo elgesiu akivaizdžiai parodydamas, kad stengiasi išvengti bet kokių nesusipratimų. Be to, T. B. nurodė smogęs A. G. dėl įžeidinėjimo, nors teigė, kad asmeniškai kaltinamasis jo neįžeidęs. Teismas remiasi liudytojos G. Z. parodymais, kad nuėjusius prie (duomenys neskelbtini) gatvės, juos pamatęs T. B. šūktelėjo, pasakydamas: „Jie čia“, ir atmeta nukentėjusiojo T. B. parodymus, kad jis taip nesakęs, nes jis pirmas smogė A. G., tuo patvirtindamas savo ir jo draugų tikslą – sumušti neįtikusius A. G. bei A. A..
Teismas nustatė, kad žodinis konfliktas įvyko dėl A. S. pradėto santykių aiškinimosi su A. A., nes A. S. nurodė, jog A. A. jį pastūmęs.
Priešingai, nei nurodė liudytojas A. S., D. S. patvirtino liudytojo A. A. parodymus, kad A. A. rūbinėje nestūmė A. S., nes D. S. nurodė, jog A. S. kliudė visai kitas vaikinas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent A. S., būdamas neblaivus, kaltino A. A. netinkamu elgesiu – kliudymu rūbinėje, visiškai neturėdamas tam jokio pagrindo, tačiau savo elgesiu bei kalbomis provokavo konfliktinę situaciją į ją įtraukdamas draugus T. B. ir J. G., prie kurių vėliau prisijungė N. R. bei A. S.. Kaip parodė tolimesni veiksmai, A. S., tuo metu dirbęs apsaugos tarnyboje prekybos tinkle (duomenys neskelbtini), būdamas fiziškai tvirtesnis už kaltinamąjį ir liudytoją A. A., bei būdamas pažįstamas su klube dirbusiais apsaugos darbuotojais D. D. bei D. U., jautėsi padėties šeimininku ir elgėsi įžūliai, savo veiksmais išprovokuodamas žodinį konfliktą, vėliau peraugusį į fizinį smurtą, taip darydamas įtaką T. B., J. G. bei su jais buvusių draugų elgesiui.
Teismas konstatuoja, kad A. S. provokaciniai veiksmai davė rezultatų, ir T. B., suradęs nuėjusius A. G., A. A., G. Z., G. K. ir A. Č., pirmas smogė A. G. į veidą taip pradėdamas fizinį konfliktą. Tuo metu išsigandęs nukentėjusiųjų elgesio, po gauto smūgio pabėgo kaltinamojo brolis A. A., o A. G. gynėsi peiliu. Pavojingo kėsinimosi situaciją šioje vietoje parodo ne tik pasireiškęs agresyvus nukentėjusiojo T. B. elgesys – smurto protrūkis A. G. ir A. A. atžvilgiu, bet ir tai, kad nukentėjusieji T. B., J. G. ir liudytojas A. S. buvo net tik fiziškai stipresni ir aukštesni, bet ir trejais–ketveriais metais vyresni už kaltinamąjį A. G.. Tai, kad J. G. buvo agresyvus, patvirtina ir apsaugos darbuotojas A. D., jis priešingai apibūdino kaltinamojo ir A. A. elgesį. Su kaltinamuoju buvusi ir dar prieš nukentėjusiojo T. B. sužalojimą išsigandusi nukentėjusiųjų agresyvaus elgesio, G. K. skambino ir kvietė policiją. Kartu su nukentėjusiaisiais buvęs apsaugos darbuotojas A. S., turėdamas konfliktinių situacijų sprendimų patirtį, elgėsi priešingai, jis savo veiksmais ir toliau – vydamasis ir pavijęs mušdamas nubėgusį A. A. elgėsi nusikalstamai.
Byloje nustatyta, kad, kai buvo sužalotas T. B., jį sėdintį ant suolo pamatė liudytojas K. S., kuris, kaip nurodė D. U., taip pat buvo apsaugos darbuotojas-stažuotojas. Tai, kad nė vienas iš nusivijusių A. A. net nesidomėjo ir nežinojo apie T. B. sužalojimą, reiškia, kad A. S. išprovokuotą ir T. B. pradėtą agresiją A. G. ir A. A. atžvilgiu toliau tęsė J. G. su A. S. bei vėliau prie jų prisijungę N. R. bei A. S.. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo A. G. bei liudytojų A. A., G. Z., G. K., A. Č. parodymus, kad juos užpuolė šeši vaikinai.
T. B. priėjęs ir smogdamas A. G. elgėsi drąsiai ir pasitikinčiai savimi, žinodamas ir suprasdamas, kad jis yra pranašesnis ne tik dėl savo fizinių duomenų, bet ir dėl to, kad su juo buvo ne tik J. G. ir kiti draugai, bet ir apsaugos darbuotojas A. S., nes pasiviję pabėgusį ir smurto išsigandusį A. A. mušė ne tik J. G., bet ir A. S., nežiūrint tai, jog A. S. pripažino sudavęs keliu A. A. tik vieną smūgį keliu. Teismas atmeta liudytojo apsaugos darbuotojo D. U. parodymus, kad niekas nemušė A. A., nes jo parodymams prieštarauja ne tik liudytojų A. A., A. S. parodymai, bet ir paties A. S. parodymai, kadangi jis pripažino keliu smogęs A. A.. Teismas remiasi liudytojo A. A. parodymais, kad automobilyje sėdėję apsaugos darbuotojai matė jo atžvilgiu naudojamą smurtą, tačiau nesikišo į muštynes, kol atbėgęs kaltinamasis A. G., gindamas brolį A. A., sudavė peiliu J. G.. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų interesus. Ginant kitą asmenį – nebūtinas šio asmens sutikimas.
Remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad būtent patys nukentėjusieji fiziniu smurtu – pavojingu kėsinimusi į A. G. ir A. A. sveikatą ir sukėlė abiem atvejais būtinosios ginties situaciją A. G.. T. B. sužalojimo atveju A. G. gynė save, o J. G. sužalojimo atveju – gynė brolį A. A..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 681/12(04) patvirtina teismo padarytas išvadas, kad A. G. gynėsi nuo užpuolimo, nes jo kūne rasti sužalojimai būdingi gynybai.
Kad vienas iš A. A. mušusių asmenų buvo J. G., netiesiogiai patvirtina ne tik A. A., bet ir liudytojas A. D., o nukentėjusiojo J. G. agresyvų elgesį patvirtino ne tik liudytojas A. D., bet ir ta aplinkybė, kad ne iš karto po patirto sužalojimo J. G. apsiramino, nes jį jau sužalotą, dėl agresyvaus elgesio dar laikė apsaugos darbuotojas A. D., kol A. S. jam pasakė, jog J. G. savas. Tai, kad A. S., N. R. ir A. S. A. A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą patvirtina ir prokuratūros nutarime nurodytos aplinkybės bei pačių įtariamaisiais apklaustų A. S., N. R. ir A. S. parodymai (3 t., 128–130 b. l. ).
Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatyme nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni, pvz., panaudojant šaunamąjį ginklą net ir prieš neginkluotą, tačiau kovinius veiksmus įvaldžiusį užpuoliką. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kokybės, nei kiekybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Tai reškia, kad įstatymas nereikalauja gynybos priemonių atitikties kėsinimosi priemonėms. Gynybos priemonės gali būti galingesnės, nes svarstant būtinosios ginties sąlygas, svarbu nustatyti kėsinimosi intensyvumą ir apimtis, (kiek užpuolikų, kokios priemonės, besikėsinančiojo ir besiginančiojo fizinės galimybės). Taigi ta aplinkybė, kad nukentėjusieji bei kiti asmenys, panaudoję fizinį smurtą prieš A. G. ir A. A. neturėjo specialių įrankių sužalojimams daryti, dar nereiškia, jog A. G. panaudotos gynybos priemonės neatitiko kėsinimosi priemonių. Be to, nors A. G. ir nustatytas lengvas girtumas, tačiau ši aplinkybė savaime nepašalina teisės į būtinąją gintį.
BK 28 straipsnio 3 dalyje yra numatytas būtinosios ginties ribų peržengimas. Teismas, remdamasis aptartais įrodymais daro išvadą, jog A. G. šiose situacijose neperžengė būtinosios ginties ribų, nežiūrint į tai, kad būtinosios ginties peržengimu nelaikoma, jei žala, neatitinkanti pavojingumo pobūdžio, padaroma dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio. Nors A. G. buvo labai išsigandęs ir sumišęs, tačiau teismas sprendžia, kad A. G. padaryta žala atitinka pavojingumo pobūdį ir užpuolimo mastą. Tai reiškia, kad A. G. neatsako pagal jam inkriminuojamą veiką, nes jis padarė žalą nukentėjusiesiems veikdamas neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Nukentėjusiųjų – T. B. civilinis ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir J. G. dėl 33 155,47 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių teritorinės ligonių kasos 19658,13 Lt civilinis ieškinys dėl nukentėjusiųjų gydymo stacionare, paliktini nenagrinėtais.
Kadangi teismas nenustatė A. G. kaltės, nepriteistinos ir nukentėjusiųjų T. B. ir J. G. atstovavimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad A. G. padarė sunkius kūno sužalojimus T. B. ir J. G. įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų.
Kardomąją priemonę iki nutarties įsiteisėjimo palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nukentėjusiųjų T. B. ir J. G. atstovavimo išlaidų nepriteisti.
Nukentėjusiųjų T. B., J. G. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie baudžiamosios bylos 1-o tomo galinio viršelio pritvirtintą voką, kuriame yra CD „Verbatim“, t. y. priedas prie 2012-06-13 daiktų apžiūros protokolo; CD „Akme DVD-R“, t. y. priedas prie 2012-04-13 daiktų pateikimo protokolo, palikti prie bylos; paketą Nr. 1, kuriame yra A. G. rūbai ( mėlynos spalvos paltas, rudos spalvos kelnės); paketą Nr. 2, kuriame yra A. G. batai (1 pora), grąžinti A. G.; paketą Nr. 3, kuriame yra A. A. batai (1 pora); paketą Nr. 4, kuriame yra A. A. rūbai (violetinės spalvos švarkas, mėlynos spalvos džinsinės kelnės), grąžinti A. A.; paketą Nr. 5, kuriame yra T. B. rūbai (švarkas, kelnės su diržu, (marškinėliai), kojinės (1 pora), glaudės); paketą Nr. 6, kuriame yra T. B. batai (1 pora), grąžinti T. B.; paketą Nr. 7, kuriame yra J. G. rūbai (džinsinės kelnės su diržu, glaudės, kojinės – 1 pora, megztinis, odinė striukė), grąžinti J. G.; paketą Nr. 8, kuriame į atskirus paketus supakuoti: peilis, vienas tepinėlis rausvos spalvos skysčio rasto ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) namo, 3 tepinėliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu (vienas tepinėlis rausvos spalvos skysčio paimtas nuo suoliuko, vienas tepinėlis rausvos spalvos skysčio paimtas nuo grindinio), J. G. kraujo pavyzdys, T. B. kraujo pavyzdys, A. G. kraujo pavyzdys, A. A. kraujo pavyzdys, A. A. ir A. G. rankų pirštų ir plaštakų daktiloskopiniai pavyzdžiai, priedas prie specialisto išvados Nr. 112179, likę po tyrimo mikrodalelės nuo tirti pateikto peilio, sunaikinti.
Nutartis per 20 d. nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui per šį teismą.