Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir nurodė, kad pamatė nukentėjusįjį kazino. Buvo naktis, gal apie antrą-trečią valandą nakties. Į kazino jis (kaltinamasis) atvyko su K. K. ir jo drauge. Išėjo parūkyti, su nukentėjusiuoju įvyko nedidelis konfliktas, labiau žodinis. Pasikalbėjo, apsistumdė pilvais ir jis (nukentėjusysis) nubėgo. Po 10-15 min. atvyko policija ir tada tikras konfliktas įvyko. Tas mažas konfliktas įvyko dėl senesnių laikų, nukentėjusysis pasakė, kad „dabar gyvensime kitaip“. Pasakė nukentėjusiajam, kad nenori bendrauti. Susistumdė pilvais ir jis nubėgo link aikštelės ir link gatvės. Tada prasidėjo šurmulys. Ar jį kas vijosi, nematė. Abu buvo išgėrę. Nebuvo to, kas pradėjo pirmas. Nebuvo visiškai jokio konflikto, bet atvyko policija ir jis (nukentėjusysis) pradėjo kaltinti, teigė, kad jis (kaltinamasis) jį sumušė. Jis taip teigė, nes jį (kaltinamąjį) vieną žinojo, gal jautė kokią nuoskaudą. O paskui jam (kaltinamajam) trūko kantrybė ir visaip išvadino nukentėjusįjį. Jis (kaltinamasis) sakė, kad nukentėjusysis „gavo blyną“, bet tikrai ne nuo jo. Susistumdymo metu jis pabėgo, tai pasakė, kad nukentėjusysis „apsišiko“, toks posakis. Žino, kad dingo nukentėjusiojo daiktai, bet nežino, kur jie yra. Įvykio metu nematė jokio telefono. Nukentėjusįjį pamatė kazino viduje. Atrodo, kad tarpduryje ir pasisveikino, bet abejoja. Jis (kaltinamasis) išėjo parūkyti. Nukentėjusysis irgi išėjo parūkyti, bet nežino, kuris pirmas išėjo. Pradėjo kalbėtis, nukentėjusysis pradėjo šnekėti, kad „dabar gyvensime kitaip“, apsistumdė pilvais, nukentėjusysis nubėgo, o jis (kaltinamasis) nuėjo į kazino vidų. Lauke buvo apie 10 žmonių. Po 10-15 min. atvyko policija, tada ir prasidėjo tikras konfliktas, nukentėjusysis pradėjo kaltinti, kad dingo daiktai. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Po susistumdymo pilvais jis nubėgo, sakė, kad „pamatysi, kas dabar bus“. Pažiūrėjo į nukentėjusįjį 2-3 sekundes ir viskas. Kol žiūrėjo, nematė, kad kažkas jį vytusi. Toliau buvo tamsu. Sužalojimų jo veide nematė, neįsidėmėjo tokių dalykų. Pasakymas „p**** į galvą“ reiškia, kad M. A. gavo į galvą nuo kažko. Tikrai neturėjo omenyje, kad tai padarė jis (kaltinamasis), turėjo omenyje, kad M. A. gavo į galvą nuo kažko. Paskui nukentėjusįjį pabėgo 2-3 žingsnius į priekį ir grįžo atgal. Nematė, kad M. A. būtų griuvęs. Jis (kaltinamasis) buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Jį apklausinėjo jam būnant neblaiviam. Ar akistatos metu buvo garsinti jo parodymai, negali pasakyti. Tuo metu negalvojo, kad jam yra reikalingas gynėjas. Visą laiką sakė, kad nieko nepadarė. Suprato, kad jis (kaltinamasis) taps atpirkimo ožiu. Nukentėjusysis kaltino visus ir jam trūko kantrybė. Su ieškiniu nesutinka. Nukentėjusiojo nespardė, nemušė, nieko jam nedarė. Neturėjo ketinimo pažeisti viešą tvarką. Šiuo metu užsiima individualia veikla, prekiauja automobiliai. Jo pajamos yra nedidelės. Yra nevedęs, bet gyvena su drauge, ji laukiasi kūdikio, kuris turi gimti vasario 23 d.

3. Nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. P. mokėsi vienoje klasėje, po to jų santykiai nutrūko. Jokių konfliktų su A. P. nebuvo. Įvykio metu buvo kazino, atvažiavo gal apie 2-3 val., žaidė. Atvažiavo išgėręs alaus, stipresnių gėrimų buvo pavartojęs gal 100 g. Kazino alkoholio nevartojo. Jautėsi apsvaigęs, bet tikrai nebuvo girtas. Į kazino atėjo A. P., jie šnekėjo apie senus laikus, išėjo į lauką parūkyti. Bešnekant su juo, pajuto smūgį iš nugaros į galvą. Tuo metu stovėjo prieš kazino duris. Su kaltinamuoju stovėjo vienas prieš kitą, kai pajuto smūgį. Tada prasidėjo smūgiai į vieną pusę, į akį, į žandą, per kojas, į pilvą. Buvo labai daug smūgių. Pargriuvo, tada jam pradėjo daužyti per pilvą, kojas, į galvą. Bandė stotis, bet nepavyko. Tada pradėjo bėgti link laiptelių, ten dar gavo smūgius per kojas, nugriuvo. Tada dar gavo smūgius į nugarą. Užsikabinęs už laiptų turėklų, bėgo į viršų. Kai užbėgo laipteliais į viršų, ten jo niekas nebesivijo. Nubėgo iki policijos, paskui nuėjo pas brolį. Ten apsiprausė, o brolis iškvietė policiją. Su policija nuvyko į įvykio vietą, vėliau – į ligoninę. Pirmas smūgis buvo suduotas į pakaušį, dešinėje pusėje. Bešnekant su kaltinamuoju, iš galo buvo žmonių. Kai pajuto smūgį, užsidengė galvą ir pradėjo gintis. Po smūgio į pakaušį prasidėjo smūgių kruša. Jam buvo svarbiausia, kad neišmuštų dantų. Negali pasakyti smūgių sekos. Gynėsi užsidengęs rankomis už galvos. Mano, kad tikrai buvo trys asmenys, kurie jam sudavė, nes vienas asmuo tiek smūgių negalėtų suduoti. Smūgius iš priekio jam tikrai sudavė A. P.. Jis buvo iš priekio ir tik jis galėjo iš priekio suduoti smūgius. Jam (nukentėjusiajam) buvo stresas ir jis negirdėjo, ar tie jį mušantys žmonės ką nors sakė. Jam buvo suduoti smūgiai į pilvą, galvą, kojas. Į pilvą buvo kokie 6 smūgiai. Nukritus buvo smūgiai į pilvą, galvą, pakinklius. Po to jis bėgo ir vėl gavo smūgį į pakinklius, į kuprą. Tada prie laiptelių gavo smūgį, užsikabino už turėklų.

4. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsintas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, jog 2021 m. rugsėjo 3 d., 7 val. 11 min., M. A. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., maždaug apie 2 val., vienas taksi automobiliu atvyko į kazino, kur ketino palošti su lošimų aparatais. Prieš tai buvo vartojęs alkoholio. Užėjęs į vidų, pradėjo lošti. Patalpoje dar buvo keli nepažįstami žmonės. Po kiek laiko į lošimo automatų saloną atėjo daugiau asmenų, kelis iš matymo pažįsta, vienas – buvęs jo klasiokas A. P.. Jų atėjo visa kompanija, maždaug 6-7 asmenys, vien vaikinai. Patalpoje susitikęs su A. P. pabendravo ir, kartu sutarę, išėjo į lauką parūkyti. Lauke, prie išėjimo iš kazino, sustoję su juo užsirūkė. Nekonfliktavo, bendravo apie praeitį ir pasakojo vienas kitam, kaip dabar gyvena. Jiems bešnekant, prie jų priėjo dar du asmenys, kurių nepažįsta. Vienas jų buvo aukštas, apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs tamsiais drabužiais, o kito neįsidėmėjo ir negali apibūdinti. Tas vaikinas, kurį apibūdino, priėjęs prie jo su A. P., kažką sakydamas, iš karto trenkė į galvą. Pradėjo gintis, stūmė ir tada pajuto dar kelis smūgius iš šono. Jam smūgiavo į krūtinę, į galvą, į kojas. Smūgiavo visi lauke buvę trys asmenys, tarp kurių buvo ir A. P.. Nuo smūgių pakrito ant žemės, o jie toliau smūgiavo į įvairias kūno vietas. Sąmonės nebuvo praradęs, todėl pavyko atsistoti ir jis pradėjo bėgti per automobilių stovėjimo aikštelę link laiptų, kylančių į (duomenys neskelbtini) g. Nubėgus link laiptų, pajuto smūgį per kojas ir nugriuvo prie laiptų ant žolės. Matė, kad vėl šalia jo yra tie patys trys asmenys, kurie prieš tai mušė. Jie vėl visi pradėjo mušti į įvairias kūno vietas. Jis, atsistojęs, laikydamasis laiptų turėklų, kalniuku užkilo į (duomenys neskelbtini)g. ir pamatė, kad jo jau nebesiveja. Toliau bėgo, atbėgęs iki policijos komisariato pastato, pradėjo skambinti prie įėjimo esančiu skambučiu. Paskambinus kelis kartus, atsiliepęs vyras liepė laukti. Palaukęs apie 10 minučių ir nesulaukęs, nuėjo pas savo brolį. Eidamas pastebėjo, kad su savimi nebeturi sportinių kelnių kišenėse buvusio mobiliojo ryšio telefono „Iphone 11 Promax“, sidabrinės spalvos, juodos spalvos vyriškos piniginės, kurioje buvo 1 800 Eur grynaisiais pinigais, įvairiomis kupiūromis, „Luminor“ banko kortelė, Norvegijos ID kortelė, ir buto raktai, 2 vnt. Daiktus galėjo pamesti muštynių metu, kai kelis kartus griuvo ir kėlėsi bei bėgo nuo mušusių asmenų. Jo niekas neapieškojo, tie asmenys kišenių netikrino, tačiau galėjo pasisavinti iškritusius daiktus. Nuėjęs pas brolį, pasakė, kad jį sumušė. Kadangi buvo visas purvinas ir kruvinas, nuėjo į dušą, apsiprausė bei persirengė brolio švarius drabužius. Brolis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Kartu su broliu nuėjo laukti policijos pareigūnų į (duomenys neskelbtini) g. sankryžą. Policijos pareigūnams užėjus į kazino, jie iš patalpos išsivedė A. P. į lauką pasiaiškinti įvykio aplinkybių. Į lauką išėjo ir visa su A. P. buvusi kompanija. Tarp visoje kompanijoje esančių asmenų kito asmens, kuris trenkė pirmą smūgį, nebematė, jo nebuvo. O trečio asmens, kuris jį mušė, neįsidėmėjo, iš kompanijoje esančių asmenų negalėjo įvardinti. Brolis ir pareigūnai skambino jo telefono numeriu, šis buvo įjungtas, tačiau niekas neatsiliepė. Mobiliajame telefone buvo įdėta norvegiška kortelė. Vėliau, nuvykus į Ukmergės miesto ligoninę, jį apžiūrėjo gydytojas ir, nustatęs blauzdos ir kitus kūno paviršinius sužalojimus, paleido į namus. Prie pareiškimo pateikia gydytojo išduotą medicininį įrašą. Į med. ekspertus nesikreips. Praradęs daiktus, t. y. mobilųjį telefoną, kurį vertina 1 150 Eur, ir grynuosius pinigus – 1 800 Eur, patyrė materialinį nuostolį, kurį bendrai vertina 2 950 Eur. Kitų daiktų nevertina (t. 1, b. l. 46-50).

5. Pagarsinus šį pareiškimą, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad gal pasakodamas ne taip pasakė, bet smūgis jam buvo suduotas iš galo. Jam bešnekant su kaltinamuoju, iš galo buvo kitų vaikinų. Pagal smūgių kiekį galvoja, kad galėjo būti trys asmenys, kurie sudavė. Smūgiai buvo suduoti rankomis, kojomis. Jį vijosi tie patys asmenys, kurie ir mušė. Vienintelis kaltinamasis stovėjo priešais jį, todėl tik jis iš priekio ir galėjo smūgiuoti. Mano, kad kaltinamasis jį vijosi, kai jis bėgo. Nežino, kodėl prasidėjo smurtas. Kai paskambinus prie policijos niekas neatidarė durų, nuėjo pas brolį ir jis telefonu iškvietė policiją. Nuo laiptų iki policijos gal 500 m atstumas. Bėgdamas nuo laiptų neskambino policijai, nes jau tada pasigedo savo raktų, telefono, piniginės.

6. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 11 Promax“ naudojosi iki 2021 m. rugsėjo 2 d., 23 val. 59 min. Rašė žinutes, skambino. O ar naudojosi po vidurnakčio, neatsimena. Atvykęs į kazino, telefoną tikrai turėjo. Buvo vienas, niekas patvirtinti negali. Būdamas patalpose, mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, bet telefoną rankose turėjo, žiūrėjo, kas kada jam parašė žinutes. Telefone internetas buvo pajungtas, tačiau programėlių, kurios atsinaujina pačios, nebuvo. Į kazino atvyko taksi. Atvykęs į kazino patalpas, turėjo 1800 Eur. Visi pinigai buvo popierinėmis kupiūromis. Piniginę laikė dešinės pusės kelnių priekinėje arba džemperio priekinėje dešinėje kišenėje. Šios kišenės nebuvo užsegamos. Džemperio kišenė buvo aptempta. Įėjęs į kazino patalpas, pašaliniams asmenims pinigų nerodė, bet tuo metu, kai keitėsi pinigus pas kazino darbuotoją, gal ir galėjo kas pamatyti, kadangi visus pinigus laikė vienoje piniginėje. Prieš patiriant sužalojimus, konfliktų nebuvo. Kaip minėjo, išėjo į lauką ir su A. P. tiesiog kalbėjosi, rūkė. Tuomet pajuto smūgį į pakaušį iš už nugaros pusės. Mano, kad buvo suduota kumščiu, nes smūgis buvo stiprus, po smūgio apsisuko galva. Negali įvardinti, kuo buvo suduoti smūgiai, kadangi po smūgio į galvą abejomis rankomis dengėsi galvą, labiau viršutinę galvos dalį. Buvo suduoti ne mažiau kaip 6 smūgiai į galvą (1 smūgis į dešinį žandikaulį, 1 smūgis kairį žandikaulį, 1 smūgis į nosį, 1 smūgis į pasmakrę, 1 smūgis į kaklo sritį kairėje pusėje, 1 smūgis po dešine akimi). Į krūtinę tikrai juto tris smūgius, į pilvą juto nemažiau kaip tris spyrius, dar juto vieną spyrį į dešinį šoną. Tada pajuto porą pakirtimų per abiejų kojų blauzdas. Po tų pakirtimų ir pargriuvo. Tada bandė stotis ir bėgti. Po pakirtimo griuvo ant trinkelių už maždaug 2 m nuo įėjimo į kazino durų. Kiek atsimena, ant dešiniojo šono. Jam gulint ant dešinio šono, jį toliau spardė trys žmonės. Į pilvą buvo ne mažiau 8 spyrių. Į pakaušį ne mažiau 2 spyriai. Į abiejų kojų blauzdas pajuto ne mažiau 5 spyrių. Po šių spyrių bandė stotis ir bėgti, tačiau nepavyko, nes kažkas stūmė žemyn, neleisdami atsistoti. Galiausiai pavyko ištrūkti, bėgo link gatvės. Dar nepribėgus laiptų, likus maždaug 15-20 m iki laiptų, pajuto du spyrius iš už nugaros pusės į abiejų kojų blauzdas. Kas įspyrė, nematė, nes nesidairė, bėgo toliau. Pribėgus laiptus, pajuto vieną spyrį į abiejų kojų blauzdas iš už nugaros pusės. Po šio spyrio nugriuvo prie turėklų, esančių prie laiptų, ant žalios vejos. Su laiptais nei viena kūno vieta nesukontaktavo. Tada atsikėlė ir pajuto vieną smūgį į nugaros viršutinę sritį. Kadangi žolė buvo slidi, abejomis rankomis užsiėmė už turėklų ir žole, o ne laiptais, kilo į kalną. Jam užkilus ant kalno, niekas nebesivijo. Garantuoja, kad A. P. jam sudavė, tačiau negali įvardinti šio suduotų smūgių ir spyrių skaičiaus, kaip ir kitų dviejų asmenų, kadangi dengėsi nuo smūgių ir negalėjo išskirti veidų, kas kuriuos smūgius sudavė, o gulint – kuris kur įspyrė. Tame kampe, kuriame įvyko įvykis, buvo tamsu. Priėjęs prie policijos komisariato pastato, pradėjo ieškoti telefono ir pamatė, kad nieko nebėra – nei raktų, nei telefono, nei piniginės. Neprisimena, kiek pinigų galėjo išleisti būdamas kazino, bet daugiau 200 Eur išleisti negalėjo. Tačiau gali pasakyti, kad 1 800 Eur buvo viename piniginės skyrelyje, o tie 200 Eur buvo kitame piniginės skyrelyje. Visada atsideda lošimo pinigus atskirai nuo kitų pinigų, kad daugiau nei savo limito nepraloštų (t. 1, b. l. 80-85).

7. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad kazino turėjo ir piniginę, ir raktus. Piniginėje buvo 1 800 Eur ir dar 200 Eur lošimui. Turėjo išvažiuoti į užsienį, todėl ir žinojo, kiek pinigų turėjo su savimi. Gal prieš savaitę laiko prieš įvykį nusiėmė nuo kortelės pinigų. Iš tų 1 800 Eur nepralošė nieko. Telefonas buvo kelnių kišenėje. Jis turbūt iškrito įvykio metu. Jo kišenės neužsegamos, jos – aptemptos. Kai atėjo pas brolį, nuėjo į dušą ir pasakė, kad brolis kviestų policiją. Kai su pareigūnais nuvažiavo į įvykio vietą, pareigūnai liepė atiduoti piniginę, telefoną ir sakė „skirstomės”. Tada prie pareigūnų jam dar kartą davė į veidą kažkas. Prie pareigūnų jį vadino „ožiu“ ir pan. Taip vadino todėl, kad jis atvažiavo su policija. Ligoninėje jam buvo nustatyti sumušimai, nubrozdinimai. Buvo ištinę kojos, blauzdos, skaudėjo skruostikaulį, ant pakaušio buvo guziukas. Pilvas tik skaudėjo, mėlynių nebuvo. Gydytojui parodė visus sužalojimus. Jam išrašė vaistų nuo skausmo. Anksčiau prie jo laiptinės buvo kilęs konfliktas su kitais jaunuoliais, bet mano, kad šie įvykiai nesusiję. Į kazino atvyko taksi automobiliu, kuris stovėjo prie parduotuvės, telefonu jo nekvietė. Gal po 3 min., kai šnekėjosi su A. P., pajuto smūgį. Trenkiantis asmuo kažką sakė, bet nežino ką, nesiklausė, buvo didelis stresas. Kai jį mušė, aplink buvo kažkokie balsai, bet žodžių prasmės nesuprato. Prie kazino nėra jokio apšvietimo. Kai nuėjo iki brolio, jam iš nosies bėgo kraujas, buvo truputį sužalota lūpa, rūbai buvo šlapi, žemėti, ištepti fekalijomis nuo smūgių, kai jį spardė į pilvą. Telefono ieškojo pagal policijos skambutį, nes signalas buvo, jie vaikščiojo aplink kazino. Telefono ieškojo ir kitą dieną. Negali paaiškinti, kodėl A. P. taip pat pasikeitė, kai su juo gražiai šnekučiavosi. Pats A. P. prisipažino, kad jį vijosi. Jis ir policijai pasak „p**** į galvą ir apsišiko“. Kai jis (nukentėjusysis) gavo smūgį iš nugaros, tai sekundžių reikalas, kai gavo smūgį iš priekio. Iš nugaros negalėjo spėti ateiti į priekį. Yra įsitikinęs, kad A. P. smūgiavo iš priekio, nes jis vienintelis iš priekio stovėjo. Gal iki 4 minučių kalbėjo su kaltinamuoju A. P. rūkydami. Nematė, kiek tuo metu lauke buvo žmonių. Tie žmonės buvo už jo (nukentėjusiojo), rūkė. Nežino, ar jie pažinojo A. P., jie su A. P. nesikalbėjo. Ranka sudavė A. P., nes tiktai jis priešais stovėjo. Kas iš asmenų besivejant trenkė per krūtinę, nežino. Prie kazino buvo spardomas gal vieną minutę, gal pusantros minutės. Jį mušė tiek rankomis, tiek kojomis. Bandė keltis. Pirmą kartą nepavyko, o antrą kartą iš visų jėgų susiėmė ir atsikėlė. Spėja, kad jį vijosi trys asmenys. Jo tikslas buvo pabėgti iš įvykio vietos. Akistatos metu pats A. P. prisipažino, kad jį vijosi. Jo (nukentėjusiojo) kelionė į užsienį buvo suplanuota už kelių dienų, bet turėjo ją atidėti, nes po įvykio turėjo keisti durų spynas. Ir dabar nešiojasi didelę pinigų sumą, jam tai yra normalu. Telefoną ir piniginę turbūt prarado įvykio metu. Kai buvo skambinama įvykio vietoje pareigūnų į telefoną, tai telefonas rodė „kvietimą“, A. P. buvo netoli jų. Kai jis (nukentėjusysis) pasišalino iš įvykio vietos ir atvažiavo su policijos pareigūnais, gal 30 min praėjo. Pirmas smūgis buvo į pakaušį, tada į galvos prieki, į žandikaulį, į pakinklius, į pilvą. Kumščiu tikrai buvo suduota, po to koja, gal net iš alkūnės buvo suduota, gal ir nepataikė kokio smūgio. Buvo smūgis į kaklą, į pilvą keturi ar penki smūgiai, tada per pakinklius, per abi kojas. Koja spyris buvo du kartus. Kai pargriuvo ant dešinio šono, tada prasidėjo smūgiai į pilvą, į galvą gal šeši smūgiai buvo, jie skaudžiausi buvo. Smūgių į galvą buvo, bet spyrių daugiau buvo. Vienas spyris, kai atsistojo, buvo per pakinklius, kad vėl nugriūtų. Kai nugriuvo, dar buvo vienas spyris į nugarą.

8. Pacitavus kaltinamąjį aktą, nukentėjusysis nurodė, kad gal ir daugiau smūgių buvo, negu kaltinamajame akte surašyta, negali pasakyti. Negali pasakyti, kiek tiksliai žmonių jį vijosi. Kai bėgo, buvo smūgis į pakinklius ir į nugarą. Jam buvo suduota į pilvą, bet negali pasakyti, ar iš šono, ar iš priekio. Negali pasakyti, kaip žmonės aplinkui reagavo į įvykį, nes buvo užsidengęs galvą. Jam niekas nebandė padėti. Prašo priteisti iš A. P. 4 000 Eur, nes patyrė labai didelį stresą, turėjo atidėti savo skrydį į Norvegiją, bijojo, kad jį gali apvogti, todėl keitė spynas. 3 metus jaučia pažeminimą prieš visus, įvykio metu juto didelį stresą. Po įvykio jautėsi blogai, buvo praradęs visas banko korteles. Galvoja, kad 4 000 Eur yra netgi per maža suma. Telefonas, kurį prarado įvykio metu, buvo pirktas gal prieš pusę metų. Dėl banko kortelių, buto raktų ir spynos civilinio ieškinio nereiškia. Jam buvo šokas, kai jį vežė į gydymo įstaigą, dvi valandas praleido policijoje. Po įvykio skaudėjo dar geras porą dienų, gėrė vaistus nuo skausmo dvi dienas. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Po įvykio turėjo pasiimti atostogas dėl buitinių reikalų tvarkymosi.

9. Peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo įrašus, nukentėjusysis nurodė, kad įvykiai, kuriuos minėjo brolis, nėra susiję. Vaizdo įraše O. M. sako, kad jis (nukentėjusysis) „kitiems rašė blynus“. Dėl to gali pasakyti tik tai, kad kiekvienas save gina. Dėl savo girtumo negalėjo griuvinėti. Tie asmenys, fiksuoti vaizdo įrašuose, bando „išsukti“ save. Iš vaizdo įrašų negali išskirti asmenų, kurie jį mušė. Negali pasakyti, ar šie, ar kiti asmenys buvo įvykio vietoje, kai jį mušė. Negali įvardinti kitų asmenų, kurie jį mušė, gal iš streso pasakė, kad jį mušė „ilgas“.

10. Kaltinamajam teisiamojo posėdžio metu davus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad su kaltinamuoju nekonfliktavo pasistumdydami pilvais. Negali apibūdinti kitų dviejų asmenų, kurie buvo jam (nukentėjusiajam) iš nugaros. Sprendžia, kad tai buvo A. P. draugai, nes jie buvo kartu. Visi buvo lauke, rūkė, jam pasirodė, kad jie yra draugai.

11. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jį naktį į namus atėjo sumuštas brolis. Jis buvo purvinas, suplėšytas rūbais, sakė, kad jį prie kazino sumušė A. P., atėmė piniginę ir telefoną. Brolis sakė, kad išėjo iš kazino parūkyti su A. P. ir jam iš nugaros pradėjo kažkas trankyti, tada ir A. P. prisijungė. Mano, kad jie pamatė, kad brolis turėjo daug pinigų ir gal norėjo atimti iš jo pinigus. Brolį gražiuoju išsivedė į lauką parūkyti, o tada lauke iš nugaros jį užsipuolė. Jį mušė ne vienas asmuo. Brolis po įvykio bėgo iki policijos, beldėsi, bet ten viskas buvo uždaryta. Brolis buvo sumuštu veidu, šlubavo. Matė ant jo veido sužalojimus, buvo nubrozdinimai, po to jis dar ilgai šlubavo. Kuria koja šlubavo brolis, nepasakys, nes trys metai jau praėjo. Su broliu ir pareigūnais nuvyko prie kazino. Ten visi „šokinėjo“ ant brolio, trenkė į veidą. Negali įvardinti, kokie asmenys buvo prie kazino, žino tik A. P., kuris jau nuo senų laikų brolį vadindavo „ožiu“. Jis ir prie pareigūnų taip pat vadino brolį. Brolis jau 13-ti metai dirba Norvegijoje. Prieš įvykį buvo situacija, kai jis su broliu laukė taksi ir ėjo trys prisigėrę jaunuoliai, pradėjo kabinėtis.

12. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jo brolis su šios kompanijos asmenimis jau buvo susidūręs. Jis (A. A.) tą dieną buvo kartu su juo, buvo blaivus, o brolis šiek tiek išgėręs alkoholio. Jie abu išėjo iš jo buto ir norėjo skirstytis, kai prie jų žodžiais prisikabino trys kieme buvę jaunuoliai. Tie jaunuoliai buvo prie juodos spalvos automobilio. Vienas jų pasakė „lopai, ko čia žiūrit“ ir priėjęs broliui trenkė į veidą. Tada brolis ir tas jam sudavęs jaunuolis pradėjo stumdytis. Prie jų prisidėjo dar du jaunuoliai. Tada jau ir jis (A. A.) įsikišo, nustūminėjo visus mušeikas, bandė visus išskirti. Tie jaunuoliai yra A. P. draugai, kiek žino, bet jų nepažįsta. Šis incidentas įvyko maždaug prieš tris savaites iki to laiko, kai brolis buvo sumuštas ir apvogtas prie kazino (t. 2, b. l. 32-35).

13. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas nurodė, kad iš pradžių galvojo, kad tai yra tie patys jaunuoliai, bet apsiriko. Mano, kad A. P. nuo senų laikų piktumą ant brolio turi, todėl ir užsipuolė brolį prie kazino. Mano, kad brolį galėjo sumušti dėl pinigų. Jis ketino vykti į Norvegiją, tai norėjo apsipirkinėti. Dar pusbrolis jam skolą buvo atidavęs. Brolis turėjo apie 2 000 Eur su savimi. Brolis turėjo „Apple“ telefoną. Kai su pareigūnais ieškojo telefono, jis kvietimo signalą dar rodė, dar ryte apie 7 val. ėjo ieškoti telefono ir signalas dar buvo, bet telefono nerado. Signalas dingo apie pietus. Įvykio vietoje, kur brolis nurodė, kad nugriuvo, rado tik cigaretes ir žiebtuvėlį, o piniginės ir telefono nerado.

14. Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra M. A. mama. Ryte skambino sūnui, telefonas kvietė, bet neatsiliepė. Nepamena, kelintą valandą skambino, bet buvo ryte, gal 9 val., gal 10 val. Skambino tris kartus, bet nekėlė. Kai skambino ketvirtą kartą, telefonas jau buvo išjungtas. Tada M. A. paskambino iš kito telefono, sakė, kad yra priėmimo skyriuje, neturi telefono. Sakė atvažiuoti prie kazino. Ten atvyko iki pietų, buvo rytas, apie 10-11 val. Kelintą valandą paskambino M. A., nepasakys, bet jis paskambino ir paprašė padėti paieškoti. Sūnus sakė, kad jį sumušė ir atėmė piniginę bei telefoną. Jam svarbiausia buvo telefonas. Sūnus mažai ką pasakojo, tik žino, kad nuėjo į kazino, ten jį sumušė ar susimušė. Sakė, kad sumušė A. P.. Ji A. P. žino iš seniau. Supranta, kad A. P. sūnų užpuola ne pirmą kartą. Sūnus sakė, kad buvo ir daugiau asmenų. Kaip konkrečiai buvo sumuštas, sūnus nesakė. Sūnus turėjo pinigų, nes buvo grįžęs iš Norvegijos. Kai susitiko ryte, ant sūnaus veido ir kūno buvo mėlynių.

15. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su M. A. ieškojo dingusių daiktų ir su juo buvo įvykio vietoje. Atsimena, kad skambino sūnui. Šis nekėlė telefono, telefonas kvietė. Paskui ji paskambino savo kitam sūnui A. A., kuris jai nepasakė, kad M. A. sumuštas. Tada iš jai nežinomo numerio paskambino M. A. ir pasakė, kad yra prie kazino. Ji atvyko prie kazino ir sūnus jai papasakojo, kad buvo sumuštas, kad buvo policijoje. Tada ji kartu su sūnumi vaikščiojo po teritoriją aplinkui kazino. Sūnaus daiktų nerado. Jokios asmens, galėjusio nuskriausti sūnų, jai niekas nerodė (t. 2, b. l. 91-94).

16. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad ką girdėjo apie A. P., tą ir pasakė. Jos parodymai nesiskiria, pakartojo tą, ką sakė policijai, nebent kažką praleido. Jos parodymai, duoti tyrėjai, yra teisingi, o dabar, po tiek metų, gal nepamena.

17. Liudytojas policijos pareigūnas Vaidotas Prėnys teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pačiame įvykyje nedalyvavo. Pildė tik pirminius procesinius dokumentus. Jam nukentėjusysis buvo perduotas 6 val. ryto. Priėmė nukentėjusiojo pareiškimą ir atliko jo apklausą. Jis pasakojo, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ sukonfliktavo su kitais asmenimis ir nurodė A. P., kuris irgi buvo pristatytas (į komisariatą). Nukentėjusysis pasakojo, kad tarp jų įvyko konfliktas, tada jam kažkas trenkė. Jis bėgo, voliojosi ir galimai pametė daiktus. Jis nurodė, kad nebuvo taip, kad jis jaustų, kad kažkas atėmė jo daiktus. Jis po to nubėgo namo, persirengė, nes buvo purvinas. Nukentėjusysis buvo vidutiniškai neblaivus. Nebuvo taip, kad neįmanoma su juo susišnekėti, bet jis buvo tikrai neblaivus. Nukentėjusysis sakė, kad žinojo tą asmenį lyg iš mokyklos laikų. Jis aiškino, kad išėjo, rūkė, ten daug žmonių buvo. Kas iniciavo konfliktą, nežino, ar pasakė nukentėjusysis. Jis tikrai minėjo A. P.. Ar daugiau kitų asmenų jis įvardino, nepamena. Nukentėjusysis sakė, kad dingo jo piniginė ir telefonas su užsienietišku numeriu. Dar bandė jam skambinti. Dėl piniginės jis sakė, kad pinigai buvo lyg tos šalies, kur jis dirba užsienyje. Nukentėjusysis pasakojo, kad griuvo, kėlėsi, vėl griuvo ir tuo metu dingo daiktai. Jis apie konfliktą aiškino, kad jam trenkė, davė, po to vėl bėgo, vijosi, vėl griuvo. Jie dar nebuvo pradėję atlikinėti procesinių veiksmų, kai nugirdo, kaip A. P. paminėjo, kad prašo jo nesulaikyti, nes tą dieną jam turėjo būti vestuvės. Jis neigė, kad daiktai buvo pavogti, teigė, kad nieko nežino apie daiktus. Dėl trenkimo jis sakė, kad „prisibazarino ir trenkė“. Komisariate prie kabineto, kai ėjo koridoriumi, girdėjo A. P. kalbas „prisibazarino ir trenkiau“. A. P. norėjo, kad jį greičiau paleistų, nes jam buvo vestuvės. Nukentėjusysis aiškiai viską dėstė, buvo ramus, tik vėliau buvo pasipiktinęs, kad jį ilgiau nei A. P. pralaikė. Savo telefonu skambino į nukentėjusiojo telefoną, atrodo, kad telefonas buvo išjungtas ir nebuvo įmanoma susisiekti.

18. Liudytojas policijos pareigūnas Kęstas Šveikauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lyg prieš porą metų, vasaros pabaigoje, buvo paryčiais gautas pranešimas, kad kažkas sumušė pranešėją ar pranešėjo brolį. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. ir juos paėmė, nuvažiavo prie kazino, ten buvo grupė jaunuolių. Nukentėjusysis aiškino, kad jį sumušė A. P.. Iškvietė dar vieną ekipažą, nes ten buvo daug žmonių. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausti žmonės. Nukentėjusysis sakė, kad prie įėjimo į kazino buvo įvykis, po to jis bėgo per visą aikštelę. Nukentėjusysis sakė, kad jį trys ar du asmenys mušė. Įvykio vietoje jis (liudytojas) pagrinde buvo su A. P.. Nukentėjusysis neįvardino, kaip jį sumušė. A. P. sakė, kad jis vienas sumušė nukentėjusįjį. Jis, berods, nesakė, dėl ko sumušė. Su nukentėjusiuoju jis (liudytojas) irgi bendravo. Jis sakė, kad po įvykio jam dingo piniginė ir telefonas. Patikrino aikštelę prie kazino ir kelią, kuriuo ėjo nukentėjusysis, bet dingusių daiktų nerado. A. P. buvo pristatytas į komisariatą. Jau įvykio vietoje jis patvirtino, kad sumušė nukentėjusįjį. Atrodo, kad A. P. sakė „žino, už ką gavo“. Skambino į nukentėjusiojo telefoną ir užsiprašė koordinačių, bet budėtojas pasakė, kad nėra galimybės jų nustatyti. Ar buvo signalas, kai skambino į nukentėjusiojo telefoną, nepamena. Nukentėjusysis minėjo, kad jo piniginėje buvo lyg 1 800 Eur, bet tikslios sumos nepamena. Asmenų, buvusių prie kazino, elgesys buvo toks, kad visi buvo neblaivūs, kažkas juokėsi. Ta agresija prie kazino pasireiškė tik iš A. P..

19. Liudytojas policijos pareigūnas G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio neatsimena.

20. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo gautas pranešimas apie primuštą asmenį. Atsimena, kad su K. Šveikausku tą nukentėjusį asmenį su jo draugu paėmė kažkur nuo (duomenys neskelbtini)g. Tada atsimena, kad važiavo su jais iki kazino. Būnant automobilių stovėjimo aikštelėje prie kazino, buvo daug žmonių, jų tarpe ir asmuo, pavarde A. P.. Atsimena, kad nukentėjusysis kartojo „atgaunu piniginę ir nieko nebenoriu“. Jei neklysta, šis minėjo, kad dingo apie 2 000 Eur. Tiek A. P., tiek nukentėjęs vyras buvo akivaizdžiai neblaivūs ir agresyviai vienas kito atžvilgiu nusiteikę, jis nuolat stovėjo tarp jų, kad vienas kitam ko nepadarytų. Visą laiką, kol tyrėjas K. Šveikauskas su nukentėjusiuoju aiškinosi įvykio aplinkybes, buvo netoli A. P.. Neatsimena, ar A. P. sakė, kad primušė nukentėjusįjį. Atsimena, kad A. P. vis nukentėjusiojo klausinėjo „ko tu čia ieškai“, vis bandydavo priartėti prie nukentėjusiojo, vienu momentu atstumas tarp A. P. ir nukentėjusiojo buvo minimalus, gal dar mažesnis nei pusė metro. Visą laiką vykdė A. P. kontrolę, jis vis stengdavosi priartėti prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis traukdavosi arba jį nuo A. P. trauktis ragindavo draugas (t. 2, b. l. 79-82).

21. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas parodė, kad panašiai viskas ir buvo. Važiuojant iki įvykio vietos, nukentėjusysis sakė „važiuojam iki kazino, nes pinigus gal rasiu“.

22. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo draugo gimtadienis. Nepamena, kas juos nuvežė į kazino. Jie buvo daug išgėrę, stipriai apsvaigę, todėl jis daug ko neatsimena. Kai išėjo parūkyti, jau buvo atvykęs policijos ekipažas. Nežino, kas ten buvo įvykę. Kai šventė gimtadienį, su jais lyg ir buvo A. P.. Kazino buvo nuo 24 val. iki 2 val. Kokie asmenys buvo kazino ar prie kazino – nepamena. Kazino jokio konflikto nematė. Kai išėjo į lauką, už kampo buvo žmonių ir policijos ekipažas. Nepamena, kas buvo kalbama. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, o kaltinamąjį pažinojo. Kazino viduje matė nukentėjusįjį, niekas iš jo (liudytojo) kompanijos su nukentėjusiuoju nebendravo. Neįsivaizduoja, dėl ko įvyko konfliktas. Gal žodžiais ir buvo iš jo (liudytojo) pusės kažkas pasakyta kai atvažiavo nukentėjusiojo brolis, nes ir jie rėkavo ant jų, o jie buvo padauginę alkoholio. Neatsimena, kad būtų sakęs tokius žodžius, kurie fiksuoti vaizdo įrašuose.

23. Liudytojas G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, yra tik kelis kartus jį matęs. Kaltinamąjį kažkiek pažįsta, tik pasisveikina. Kaip atvyko į kazino, nepasakys, buvo po gimtadienio. Buvo pavartojęs alkoholio. Matė nukentėjusįjį, jis stovėjo tarpduryje. Matė A. P.. Konfliktų kazino viduje nebuvo. Buvo išėjęs į lauką parūkyti, bet lauke nepastebėjo jokių konfliktų. Žino, kad į kazino atvyko pareigūnai, jie buvo užėję į vidų, bet dėl kokios priežasties – nežino. Įvykio metu buvo piktas dėl alkoholio pavartojimo. Sakė, kad nukentėjusysis „apsiožino“, nes nelabai tiki, kad jį sumušė ir dingo pinigai. Apie nukentėjusįjį sklido kalbos, kad jis kreipiasi nebe pirmą kartą ir kad yra apsimelavęs. Pareigūnai jo dėl dingusių daiktų neapieškojo. Iš pradžių nesuprato, dėl ko atvyko policija. Kai sutiko nukentėjusįjį kazino, matė, kad nukentėjusysis sužalotas. Sakė, kad jis „apsiožino“, nes apie tai klausinėjo A. P., suprato, kad kažkas įvyko. Taip leptelėjo, nes buvo neblaivus. Kiek atsimena, nukentėjusysis prie durų buvo vienas, gal rūkė. Gal jis kažką šnekėjosi su kaltinamuoju, bet kad jie pyktųsi – nepastebėjo.

24. Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Į kazino atvažiavo po gimtadienio. Paskui atvyko pareigūnai. Nematė jokių konfliktų. Buvo nuvažiavęs į namus paimti pinigų, o grįžęs rado pareigūnus.

25. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, liudytojas parodė, kad su nukentėjusiu mokėsi vienoje mokykloje, jis buvo labai „naglas“, prisikabinėdavo prie kitų žmonių. Toks būdavo nuo pat vaikystės, kabinėdavosi prie kitų vaikų, prie jo, todėl taip pasakė, suprato, kad jis kvietė pareigūnus. Sprendžia, kad nukentėjusysis gavo į galvos sritį, nes jis visą gyvenimą buvo „naglas“. Nukentėjusysis yra gatvėje prisikabinęs prie jo. Kiek pamena, įvykio metu nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo. Negirdėjo kalbų, kad dingo kažkokie nukentėjusio pinigai. Kai atėjo, atrodo, matė, kad nukentėjusysis lošė kazino. Kai atvyko policija, matė, kad jis bendravo su A. P. lauke. Nieko nežino, ar tarp jų buvo konfliktas.

26. Liudytojas O. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jį atvežė į kazino, kur turėjo susitikti su draugu. Kazino buvo pilnas žmonių. Girdėjo šurmulį, kai atvyko policija. Jokių konfliktų nematė.

27. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, liudytojas parodė, kad nežino, kas tai per situacija buvo. Žmonės šneka tik tam, kad šnekėtų. Nukentėjusysis buvo agresyviausias, rėkavo. Jis (liudytojas) paėmė iš konteksto žodžius, kurie fiksuoti vaizdo įrašuose. Visi rėkavo, suprato, kad jis (nukentėjusysis) yra konflikto iniciatorius. Buvo paimti kažkokie žodžiai iš konteksto, sakė, kad nukentėjusysis griuvinėjo, nes kažkas tą sakė ir jis atkartojo. Tiesiog taip pasakė tuo metu, kad jis voliojosi. Viduje ir lauke visi rėkavo, viskas vyko garsiai, paėmė kažkieno pasakytus žodžius ir gavosi, kad taip pasakė.

28. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo O. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad A. P. pažįsta iš matymo. Artimai nebendrauja. Tą naktį kazino viduje matė daug iš matymo pažįstamų asmenų, jų tarpe ir A. P.. Negali įvardinti kitų be A. P. kazino buvusių asmenų, kadangi žino tik iš matymo. Kazino viduje pabuvo maždaug apie 30 min. ir išgirdo lauke triukšmą. Rėkavo daugiau nei vienas asmuo. Išėjo į lauką pasižiūrėti, kas rėkauja ir pamatė atvykusius pareigūnus. Su policijos pareigūnais buvo kažkoks „sutrius“, kuris rėkavo ir kažko ieškojo. Tą žmogų matė pirmą kartą. Ar prieš tai matė jį kazino patalpose, nežino, neatsimena. Tikrai nematė, kas įvyko prie kazino, nežino, dėl ko buvo iškviesta policija. Tą naktį buvo blaivus. Ar kiti kazino buvę asmenys buvo blaivūs, nežino. Pasakė, kad tas žmogus vartėsi, nors pats to nematė, tiesiog iš konteksto ištraukė. Negali pasakyti kurio įvykį galbūt mačiusio žmogaus žodžius atkartojo. Pats nieko nematė ir to žmogaus nemušė, jo telefono ar pinigų neėmė (t. 2, b. l. 59-62, 103-105).

29. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas parodė, kad laukė draugo, vardu „A.“. Nežino, kodėl jis neatvažiavo. Prasidėjo šurmulys. Neatsimenu, ar policija prašė jo ką nors paaiškinti. Nukentėjusysis rėkavo, buvo neadekvatus, matėsi, kad ieško kabliukų. Jis yra piktybinis. Tiesiog kilo vajus, tai paėmė žodžius iš konteksto, ką girdėjo – kad nukentėjusysis vartėsi, puolė, pasakė, kaip kas šnekėjo, komentavo. Pareiškė savo nuomonę ir viskas. Visa aplinka vien tai ir šnekėjo – kad nukentėjusysis buvo sumuštas, dingo daiktai. Visi apie tai kalbėjo, išgirdo iš konteksto ir pasakė. Būdamas lauke, kai atvyko policija, matė nukentėjusį, kuris buvo agresyvus, kažką rėkavo. Visi rėkavo vienas per kitą. Kazino pabuvo apie valandą. Pora kartų buvo išėjęs parūkyti, kiek laiko rūkė, nežino. Berūkydamas konfliktų nematė.

30. Liudytojai Ž. B. davus parodymus, liudytojas parodė, kad pasakė savo nuomonę, kaip elgėsi nukentėjusysis. Jis išsiskyrė tuo, kad elgėsi neadekvačiai, t. y. buvo žiūrėjimas piktai. Sakė, kad jis nugriuvo nuo laiptų, nors to nematė. Kalba buvo tokia, kaip kas vyko, visi ten aiškino, vienas už kitą garsiau. Buvo pilna komentatorių.

31. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko ir nieko neatsimena.

32. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. pirmą kartą važiavo į kazino, esantį (duomenys neskelbtini). Važiavo ne viena, o kartu su draugais K. K., G. V. bei jų draugais M., pavardės nežino, ir dar vienas žmogus sėdėjo mašinoje, t. y. A. Kai juos paėmė iš tos sodybos, jų prašymu nuvežė juos į kazino. Kazino pabuvo visi gal 30 minučių, neprisimena tiksliai, ir tada jos paprašė, kad į namus parvežtų kazino buvusį A. C.. Ji ir K. K. išvežė jį namo. Tada važiavo iki K. K. namų. Ten jis kažką pasiėmė iš savo automobilio ir jie važiavo į degalinę. Prieš važiuojant į degalinę, automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Po degalinės važiavo atgal į kazino. Tik įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kazino, iš paskos atvažiavo policijos autobusiukas. Tol, kol buvo pirmą kartą kazino, tikrai niekas jo viduje nekonfliktavo. Visi atrodė draugiški. Kol ji pirmą kartą buvo kazino, tai jame buvo K. K., G. V., M., A. ir A. C.. Dar matė kažkokius jai nepažįstamu asmenis. Du vyrus, vienas jų buvo toks stambus. Kazino viduje niekas nekonfliktavo. O ar konfliktavo prie kazino, nežino. Ji nerūko, bet kai K. K. eidavo į lauką parūkyti, ji iki lauko palydėdavo, bet prie jo nebūdavo, o kol šis rūkydavo, sėdėdavo mašinoje. Po to, kai antrą kartą grįžo į kazino, tai tikrai nesuprato, kas ten yra nuketėjusysis ir kada spėjo nukentėti, nes visi vieni per kitus rėkė bendraudami su policijos pareigūnais, kurie aiškinosi kažkokią situaciją (t. 2, b. l. 12-15).

33. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad tikrai šitų asmenų nepažįsta ir neprisimena, kad juos būtų mačiusi. Neprisimena tų detalių, nes tai buvo seniai. Galima vadovautis jos ankstesniais parodymais.

34. Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo kazino. Įvykio nematė, nes buvo viduje. Išėjęs į lauką, pamatė daug žmonių, buvo policija. Nukentėjusysis rėkavo, kad jį sumušė. Viduje nukentėjusiojo nematė. Tą minutę pirmą kartą jį ir pamatė, kai buvo atvykusi policija. Jis kaltino visus aplinkui, kad jį sumušė, apvogė, kad visi aplink jį vagys. Tik išėjus per duris, iš karto puolė. Jam kažką sakė, kad jis melagis. Nematė, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta. Čia nesąmonė, kad jis visus kaltina. Lauke matė nukentėjusįjį su kraujuota nosimi. Kiek pamena, nukentėjusysis buvo girtut girtutėlis, visi girti buvo. Žino, kad nukentėjusysis sakė, jog pavogtas telefonas, pinigai, nepamena, ar buvo įvardinta pinigų suma. Nematė nukentėjusio, gulinčio ant žemės, gal taip pasakė, nes buvo girtas.

35. Liudytojas A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visų detalių nepamena. Buvo gana girtas. Jo atvažiavo pasiimti R. V. ir jie išvažiavo namo. Jokio įvykio nematė.

36. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad kazino buvo vienas. Buvo neblaivus. Į kazino jį nuvežė R. V.. Ten pažįstamų žmonių nematė. Ilgai kazino nebuvo. Kodėl ilgai ten nebuvo, nežino, neprisimena. Kaip tiksliai grįžo į namus, neprisimena. Kai buvo kazino, tai jame jokių konfliktų ar muštynių nematė, juose nedalyvavo. O ar kas vyko tuo metu lauke, pasakyti negali, nes per kazino langus nieko nesimato ir nelabai kas girdisi. Prie kazino irgi jokių konfliktų nematė. Pavardė „P.“ yra girdėta, žino, kaip atrodo tas žmogus, kuris turi tokią pavardę. Jį žino iš matymo. Jo prie kazino ar kazino viduje 2021 m. rugsėjo mėn. tikrai nematė. Su A. P. niekada nėra jokiame baliuke ar vakarėlyje dalyvavęs, jų skirtingos kompanijos. Tą vakarą, kai buvo kazino, su A. P. taip pat jokioje bendroje šventėje nebuvo. Apie tai, kad tą vakarą prie kazino kažkas įvyko, sužinojo vėliau, po kelių dienų pabendravęs su R. V.. Ši jam tiesiog pasakė, kad prie kazino įvyko kažkoks konfliktas. Koks tai buvo konfliktas ir tarp ko įvyko, neapibūdino, o jis ir neklausinėjo (t. 2, b. l. 45-48).

37. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas A. C. parodė, kad tvirtina šiuos parodymus. Dar gali pasakyti, kad dabar iš aplinkinių žmonių kalbų girdėjo, kad M. A. yra nepatikimas žmogus. Kas taip sakė, negali įvardinti. Jam sakė, kad jis yra melagis, nepatikimas. Gavęs kvietimą į teismą, pradėjo domėtis, kas tas M. A. ir jam papasakojo tokias detales. Negali įvardinti, kas jam sakė, kad M. A. yra nepatikimas. Jam po įvykio R. V. sakė, kad kažkas mušėsi, bet neįvardijo kas. R. V., parvežusi jį, vėl važiavo į kazino.

38. Liudytoja Ž. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kazino administratorė, tą naktį buvo jos pamaina. Nieko neįprasto nematė, atvyko jaunuoliai ir žaidė. Matė kaltinamąjį, nukentėjusį. Nukentėjusysis atėjo anksčiau, žaidė, po to atėjo kaltinamasis su draugais. Labai draugiškai bendravo jie pradžioje, apsikabino, vos nesibučiavo. Elgesys buvo normalus. Nekėlė jokių konfliktų. Kaltinamojo elgesys irgi buvo normalus, jis nekėlė problemų, buvo eiliniai klientai. Sužinojo, kad tą naktį kilo konfliktas. Dirba uždaroje patalpoje ir kas ką kalba salėje, negirdi. Abu vyrukai – nukentėjusysis ir kaltinamasis su draugais draugiškai pasisveikino. Tuo metu kazino buvo 6-7 asmenys. Nukentėjusysis ir visi kiti buvo išgėrę, bet nebuvo girti. Migravimas vyko pusę vakaro, jie išeina ir ateina, ką daro lauke, nemato.

39. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) M. A. nustatyti veido apatinio žandikaulio srities patinimas ir kaktos nubrozdinimas bei kairės blauzdos viršutinės dalies sumušimas su priekinio paviršiaus nubrozdinimu; 2) pagal sužalojimų aprašymą pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais kieto/buko ir/ar bukabriaunio daikto poveikiais; 3) sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos; 4) ar sužalojimai padaryti užduotyje aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu pagal esamus medicininius duomenis nei patvirtinti, nei apneigti negalima; 5) sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas sužalojimas, imant atskirai pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 186).

40. Iš nukentėjusiojo pateikto VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo išrašo matyti, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigą atvyko 2021 m. rugsėjo 3 d. Šiame įraše fiksuota, jog nukentėjusiajam skausminga blauzda, sumušimas užpakalinėje pusėje, patinęs veidas – apatinis žandikaulis, kiek nubrozdinta kakta. Ortopedo traumatologo aprašymas: skauda kairę blauzdą ir kelio sąnarį, skauda prox. blauzdos dalį, nubrozdinta priek. apat. kelio sąn. Dalyje, blauzda, kelio sąn. nepatinę, hematomų nesimato. Rekomenduota šaltis, analgetikai, elastinis bintas (t. 1, b. l. 52).

41. Specialistas J. Rybalko teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nustatyti valandos ar minučių tikslumu, kada sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam M. A., nėra galimybės. Nukentėjusiajam buvo nustatytas patinimas veide. Tai leidžia teigti, kad veido sužalojimas buvo padarytas kelių valandų laikotarpyje iki apžiūros. Skausmas yra subjektyvus dalykas ir kada buvo padarytas kairės blauzdos sužalojimas, negalima pasakyti, bet neatmetama galimybė, kad galėjo būti padarytas tada, kai buvo veidas sužalotas. Jei buvo traumuotas kelio sąnarys, tikėtina, kad skausmas turėjo atsirasti iš karto po traumos, o ne po kurio laiko. Spiriant į pakinklį, gali įvykti kažkoks sausgyslės patempimas ir gali atsirasti skausmas kelio sąnario srityje, bet budintis traumatologas nenustatė kelio sąnario patempimo, tik nurodė, kad skausmas yra. Šiuo atveju buvo nustatytas odos nubrozdinimas, tai galima nustatyti, kad spyris buvo plėstinis ir galėjo paliesti kelio sąnario sritį bei galėjo nepadaryti kraujosruvos. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas po poros valandų po įvykio, todėl galėjo dar neatsirasti kraujosruvos, jos gali atsirasti ir po kelių dienų. Į pilvo sritį spiriant gali nesimatyti kraujosruvų, ten labai retai kraujosruvos išryškėja. Tai priklauso nuo asmens sudėjimo, nuo odos savybių, nuo smūgių kokie jie buvo, nuo asmens aprangos. Kai asmuo pristatomas į gydymo įstaigą po tokių įvykių, dažniausiai apžiūrima ten, kur asmuo nurodo, kad skauda. Jei galvoje būna sužalojimai, tai atidžiau yra apžiūrima. Pakaušio srityje galėjo būti kraujosruva minkštuose audiniuose, bet gydytojas jos neužfiksavo. Pilvo srityje galėjo ir nebūti kraujosruvos. Nustatyti sužalojimai, kurie užfiksuoti – kaktos nubrozdinimas, apatinio žandikaulio sumušimas su patinimu, odos nubrozdinimas kelio srityje – nėra būdingi griuvimui.

42. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis M. A. parodė, kad 2021 m., kai jis buvo sužalotas, tai įvykis įvyko pastato išorėje. Jis ir A. P. rūkė lauke. Toliau manekeno pagalba M. A. parodė, kaip jis stovėjo priešais A. P. vienas kito atžvilgiu, t. y. veidu vienas į kitą, 1 m 40 cm atstumu stovėjo, rūkė kalbėjo ir tuomet jis t. y. M. A., pajuto smūgį iš už savo nugaros pusės į pakaušį, tuomet po pirmo smūgio (smūgio iš už nugaros pusės) jis užsidengė rankomis ir alkūnėmis savo veidą ir pajuto smūgius iš priekio, po to iš galo prasidėjo. M. A. nurodė, kad buvo trys smūgiai iš priekio į jo veidą, kuriuos kaip jis numano sudavė A. P.. Toliau nukentėjusysis parodė, kad po trijų smūgių į veido sritį jis pajuto smūgius iš visur, t. y. iš galo iš priekio, buvo nemažiau kaip 6 smūgiai į galvos sritį suduoti kumščiu, buvo nemažiau kaip trys spyriai į pilvą, buvo spyris į šoną ir buvo 1 pakirtimas per kojas (pakinklius), kas tai padarė nuketėjusysis nurodė nematęs nes visą laiką buvo rankomis užsidengęs galvos sritį iš priekio. Kai juto smūgius nuketėjusysis vietoje nestovėjo, visą laiką judėjo į priekį maždaug 2 m 70 cm perimetru. Toliau nukentėjusysis parodė, kad po pakirtimo „per pakinklius“ jis griuvo ant dešinio šono, po ko „prasidėjo smūgių kruša“, t. y. nukentėjusysis pajuto smūgius. Jis rankomis dengėsi galvą, bandė keltis, bet atsikelti jam nepavyko, kadangi jį prirėmė prie apačios (rodė į grindinio trinkeles), kad jis neatsistotų. Kas jį rėmė, nuketėjusysis nurodė nematęs nes visą laiką buvo rankomis užsidengęs galvą. Jį stūmė kūnu rankomis ar keliais, jis tiesiog jautė stūmimą. Toliau nukentėjusiojo paprašius paaiškinti jo pasakytą frazę „smūgių kruša“, jis nurodė, kad tai buvo ne mažiau kaip 8 smūgiai rankomis ir kojomis į jo pilvo sritį (daugiausia kojomis), toliau buvo smūgiai rankomis, buvo tame tarpe tikrai vienas smūgis ranka į žandikaulį, tikrai buvo du spyriai į galvą (rodo į pakaušį), ne mažiau kaip 5 spyriai į pakinklius, paskui buvo spyris į nugaros sritį į šoną, smūgių gal buvo ir daugiau. Toliau nuketėjusysis parodė, kad jis atsistojo iš antro karto, iš pirmo karto jam atsistoti nepavyko dėl anksčiau jau paminėto jo jausto stūmimo. Toliau nukentėjusysis nurodė, kad atsistojęs jis iškarto pradėjo bėgti link toliau esančių laiptų, bet nepribėgęs laiptų jis pagriuvo. Atstumas nuo kazino durų iki vietos kurioje nukentėjusysis pajuto pakirtimą per abiejų kojų pakinklius pakirtimą, 43 m. Toliau M. A. parodė, kad po spyrio (pakirtimo) į pakinklius jis bėgo toliau iki žalios vejos kur pajutęs vieną smūgį per pakinklius pargriuvo ant žolės, po ko jis kėlėsi ir pajuto vieną smūgį į kuprą, atsikėlė ir priartėjęs prie šalia buvusių laiptų turėklų suėmė už jų abejomis rankomis ir laikydamasi už jų užlipo į viršų, į kalną, kur jam užlipus jo jau niekas nesekė. Atstumas nuo kazino durų iki tos vietos kur nuketėjusysis po smūgio į pakinklius pargriuvo ant žolės yra 58 m 90 cm. Kad neturi su savimi asmeninių daiktų, M. A. nurodė pastebėjęs tuo metu, kai bėgo link policijos komisariato. Kokie asmenys sudavė smūgius ir jam įspyrė, jis įvardinti negali, kadangi jis visą laiką bėgo, nesidairė atgal, buvo šoke. Toliau nukentėjusysis parodė kryptį link policijos komisariato, tačiau atstumas iki šio pastato nuo įvykio vietos nebematuojamas, kadangi yra ganėtinai didelis, daugiau nei 300 m (t. 1. b. l. 128-135).

43. Iš akistatos protokolo matyti, kad M. A. nurodė, jog su A. P. bendravo prie kazino durų, kazino viduje. Tada jie išėjo į lauką parūkyti. Bendravo lauke, kalbėjosi apie smulkmenas, žodžiais nesipyko. Bendravo tik su A. P.. Tada pajuto smūgį iš už nugaros į galvos sritį, į viršugalvį. Tada pajuto šešis smūgius į galvos, tris smūgius į krūtinės, du-tris smūgius į pilvo sritis ir tikrai du smūgius į kojas. Po spyrio į kojas pargriuvo. Bandė keltis, bet iš karto negalėjo, nes jį laikė. Tada atsikėlęs pradėjo bėgti. Kažkiek pabėgo ir pajuto smūgį į kojas iš nugaros ir pargriuvo prie laiptų ant žolės. Pajuto į kojas per blauzdas du smūgius. Tada besikeldamas pajuto smūgį į nugaros sritį. Tada atsikėlė ir, laikydamasis turėklų, užlipo į kalną. A. P. ne tik matė šį konfliktą, bet ir pats smūgiavo. A. P. po šių M. A. paaiškinimų nurodė, kad kazino viduje M. A. nematė. Jį pamatė prie kazino lauke, kai rūkė. Jie pradėjo kalbėtis. Dėl kažko susipyko žodžiais. Tada pradėjo stumdytis. Gali būti, kad jis pirmas pastūmė nukentėjusįjį. Jie stumdėsi naudodami rankas. Kai stūmė nukentėjusįjį, jo rankos kontaktavo su nukentėjusiojo krūtine. Smūgių nesudavė. Nemano, kad nukentėjusysis jo stumdymą galėjo suprasti kaip suduodamus smūgius. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs prie kazino. Neneigia, kad jį vijosi. Jį vijosi šiaip sau, be priežasties, kai jis pradėjo bėgti. Kodėl jis pradėjo bėgti, nežino, reikia jo klausti, gal ko išsigando. Pabėgo paskui jį apie dvidešimt metrų ir nebesivijo. Paskui matė, kad jis buvo nugriuvęs prie tų tolimesnių laiptų. Tuo metu jis (kaltinamasis) buvo prie kazino. Prie nukentėjusiojo žmonių nematė, nežino, ar kas nors jį spardė, daužė. Nukentėjusiojo nemušė, kas jį mušė – nežino. Tuo metu, kai su nukentėjusiuoju rūkė, ant jo kūno smurto žymių nematė, jis atrodė normalus. Paskui, kai jį vijosi, irgi nepastebėjo nieko, buvo tamsu. Po šių A. P. paaiškinimų M. A. nurodė, kad su kaltinamuoju nesistumdė, jo tikrai nestūmė, gal galėjo pastumti, kai viskas prasidėjo ir kai gynėsi. <...> Negali pasakyti, ar A. P. matė telefoną, jam jo nerodė, bet kai traukė cigaretes iš kišenės, kartu traukė ir telefoną. <...> Nerodė jam, kiek pinigų turi (t. 2, b. l. 108-112).

44. Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytojui K. Šveikauskui nurodžius, jog A. P. sakė, kad jis sumušė žmogų, A. P. parodė, kad neneigia, jog atsakydamas į policijos pareigūno klausimą, kas sumušė žmogų, pasakė, kad jis (kaltinamasis). Nekomentavo, kokius konkrečiai veiksmus padarė nukentėjusiojo atžvilgiu. O kam čia pasakoti, ką padarė. Ką sakė pareigūnams, tikrai neatsimena. Jis ir nukentėjusysis tik susistumdė, vienas kitą pastūmė. Vienas kitą buvo suėmę rankomis už drabužių krūtinės aukštyje. Kuris pirmas suėmė už drabužių, nepamena. Nemano, kad dėl jų stumdymosi nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, bet to neneigia. Į kūno vienas jam nedavė ir neįspyrė. Neatsimena, ar stumdymosi metu nukentėjusysis buvo pargriuvęs (t. 2, b. l. 113-116).

45. Iš akistatos protokolo matyti, kad V. Prėniui nurodžius, kad kaltinamasis dėl nukentėjusiojo sužalojimo sakė „prisibazarino ir daviau“, o dėl telefono sakė panašią frazę „gal bėgdamas ir pametė“, A. P. parodė, kad sutinka su šiais parodymais. Neneigia, kad sakė frazę „prisibazarino ir daviau“, bet ja norėjo pasakyti, kad jie susistumdė, bet tikrai nenorėjo pasakyti, kad sudavė (t. 2, b. l. 117-120).

46. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) g. ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ yra 50 m pločio automobilių stovėjimo aikštelė. Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, prekybos centro pastato dešinėje pusėje yra lošimų automatų salonas, kurio įėjimo durys yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Prie įėjimo į saloną yra šaligatvis, grįstas betoninėmis trinkelėmis. Lošimų automatų salono prieigose filmavimo kamerų nėra. Ant šaligatvių dėmių, panašių į kraują, nėra. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, link (duomenys neskelbtini) g. yra laiptai. Ant jų pėdsakų, panašių į kraują nesimato. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų turinčių reikšmę tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 55-62).

47. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad jame girdimi trys balsai. Balsas Nr. 1 „Šitaip suspardė... P.“, balsas Nr. 2 „Kuris P., tas kur pirmai?“; balsas Nr. 3 „112 klausom“; balsas Nr. 2 „Laba diena, čionai norėčiau policijos, nes vat brolį sumušė, visą, atėmė telefoną ir piniginę viską“; balsas Nr. 3 „Kas sumušė, kas atėmė?“; balsas Nr. 2 „Čia buvo prie policijos jisai vat nuėjęs, va dabar iki manęs atėjo, visas kruvinas yra“; balsas Nr. 3 „Ir jisai žino kas jį sumušė?“; balsas Nr. 2 „Taip, žino“; balsas Nr. 3 „Koks čia adresas bus?“; balsas Nr. 2 „Adresas (duomenys neskelbtini), mes dabar, va pas mane, jis atėjo, čianai netoli policijos ir sumušė jį“; balsas Nr. 3 „O dabar kelintas butas?“; balsas Nr. 1 „Taigi skambinau policijon“; balsas Nr. 2 „Aš, mes nusileisim, dabar jisai nusimaudė, viskas“; balsas Nr. 3 „Jam reikalinga dabar greitoji pagalba?“; balsas Nr. 2 „Dabar ne, sakau, kad jisai atvarė pas mane“; balsas Nr. 3 „O prieš kiek čia laiko viskas?“; balsas Nr. 1 „Taigi piniginė, telefonas, prieš kiek laiko, taigi skambinau į duris policijai, 15 minučių“; balsas Nr. 3 „Vardas pavardė Jūsų kas praneša“; balsas Nr. 2 „Aš A. A.“; balsas Nr. 3 „Gerai, laukit privažiuos policija“ (t. 1, b. l. 171-173).

48. Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų, peržiūrėtų teisiamojo posėdžio metu, apžiūros protokolų matyti, kad: vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_041525_006 matoma, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja gatve. Tuomet automobiliui sustojus prie gatve einančių vyrų, jie parodo: „Sumušė, piniginėj ten buvo pora tūkstančių eurų, telefonas, čianais trise sumušė, net apsišikęs buvo rūbus, va, naujus, nuvažiuojam, telefonas dar yra, prie manęs dar buvo prisikabinę prie jo namų kai stovėjome, čia buvo prieš savaitę gerą kai stovėjome prie jo namų“. Toliau girdima, kaip policijos pareigūnai pasiūlo vyrams lipti į mašiną. Toliau girdimas vieno iš vyrų balsas: „Ką, b***, suspardė ir pabėgo“. Girdimi kito balso žodžiai: „Aš pabėgau, ką aš vienas padarysiu, buvo P. ir draugas ilgas, viskas buvo lauke“. 04:18:34 val. atvykstama į įvykio vietą – PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę ir išlipama iš tarnybinio automobilio. Matoma, kaip M. A. prieina prie vaikino, kaip žinoma, K. K., sakančio: „Pats pirmas pradėjo“. M. A.: „Aš pradėjau, k**** lochas?“. Toliau matoma, kaip nukentėjusįjį M. A. nuo jaunuolio patraukia jo brolis A. A.. Girdimi nuketėjusiojo sakomi necenzūriniai žodžiai. K. K.: „Jis pradėjo“. Nukentėjusysis M. A.: „Aš pradėjau“, A. A.: „M., patylėk“. K. K.: „Pareigūnai, pažiūrėkit, su panele atvažiavau, ką aš pradėsiu chamielint. Pažiūrėk į mane ir pasižiūrėk į jį, dvigubai didesnis ir tu pradėjai va taip kalbėt. Numesk gazą, balvonas tu, jūs matot. Apie ką ir kalbam, gavo p****, jums paskambino ir dabar ieško problemų. Pradėjo gazuot, gavo į galvą ir taip ir baigėsi. Jūsų kolegos mus ką tik sustabdė, patikrino. Ir va taip ir buvo, jisai pradėjo gazuot, gavo į galvą“. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_042025_007 matoma automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Matomi K. K., A. A., M. A., G. V., L. K., M. V.. K. K.: „Jisai va taip atvažiavo. Mes atėjom, jisai rūkė lauke ir prasidėjo ta pati istorija“. L. K.: „Tu šiukšlė esi, apsiožinai ką tik, šiukšlė esi, suk n***** galvą, suk n***** galvą. Ko tu čia galų ieškai“. Toliau pareigūnui paėjus į šoną su M. A., prie jų prieina M. V., K. K. ir G. V.. M. V.: „Galim pašnekėt?“. Policijos pareigūnas: „Jūs čia kartu?“. G. V.: „Von n***** iš čia“. K. K.: „Baikit, baik, G.“. Policijos pareigūnas: „Mes viską išsiaiškinsim, kas čia buvo?“. M. V.: „Nieko čia nebuvo. A girdi (rodo pirštu į M. A.), tu. Senis, b***, aš galvojau tu maladiec“. M. A.: „Aš buvau normaliai, bet ką man padarė va draugai, p***** n***** Jūs“. M. V.: „Tau draugai padarė?“. M. A.: „Taip, čianais“. M. V.: „Sakei nepažįstami“. M. A.: „P. mano draugas buvo“. M. V.: „Tai tavo draugai tau padarė kažką“. M. A.: „Nu“. Policijos pareigūnas: „Tai kurie tave mušė?“. K. K.: „N***** tu gazuoji?“. M. A.: „P. su ilgu savo draugu“. K. K.: „N***** tu gazuoji?“. M. V.: „Tu niekados gyvenime nieko“. K. K.: „Kas tau yra? Tu durnelis, tu pirmas pradėjai bispridielą, gavai į galvą ir išsikvietei pareigūnus. Viskas, nu. Ko tu dar ieškai. Aš suprantu, kad mes būtume prie tavęs, mes bijojom“. M. V.: „Kaip tavo vardas, kaip tavo vardas? (klausia pirštu rodydamas į M. A.). Policijos pareigūnas: „Gerai, baigiam“. M. V.: „Kaip tavo vardas?“. K. K.: „Gerai baigiam. Pareigūnas, jeigu mes būtume kalti, mes bėgtume, mes nesislepiame“. L. K.: „Tu tokį bispridielą padarei“. K. K.: „Pats prisi*****, pats gavai į galvą ir pats išsikvietei pareigūnus“. M. A.: „Nu ir ką?“. K. K.: „Kas nu ir ką užtai, kad bispridielini“. Kyla šurmulys dėl visų aikštelėje esančių vyrų kalbų, matoma, kaip A. P. sakydamas „N***** čia atvažiavai“ abejomis rankomis pastumia M. A., po ko policijos pareigūnas palydi A. P. prie automobilio. G. V.: „Kas tau, lochas, mink n***** iš čia“. M. V.: „Pala pala, atvažiavo pareigūnai“. G. V.: „Gerai, aš gerbiu juos žiauriai, bet apsiožino, achielina prie pareigūnų. Gerai, atsiprašau“. Policijos pareigūnas: „Paeikit į šoną gerai?“. G. V.: „Ne apie tave kalbu, mink n***** iš čia“. L. K.: „Tu, p******, dingsti iš čia, (ranka rodo į pastato kampą) čia subrozdinta galva gulėjai, dabar galų ieškai. Atvarėm nieftema, supi****** galvą ir ieškom galų? Lochas esi“. M. V.: „Tu niekados gyvenime, aš tau pasakysiu niekados neieškok“. M. A.: „P. ir ilgas“. M. V.: „K. P.. P. niekur nebuvo“. M. A.: „Toks ilgas vienas buvo“ (rankomis rodo gerokai virš savo galvos). A. P.: „A girdi, H. tu, atsimeni nuo vaikystės“. M. A.: „Dabar jau baigėsi ta vaikystė“. A. P.: „Tai n***** tu bazarini“. M. A.: „Kur mano piniginė, kur mano telefonas?“. A. P.: „Tu debilas. Aš tau imsiu tavo tas pinigines“. M. A.: „Ten mano viskas“. A. P.: „N***** aš tau atiduosiu savo“. M. A.: „Klausiu kur mano viskas?“. A. P.: „N***** aš tau atiduosi savo tą ragelį. N***** man jo reikia, aš tau. Ar tu brūdas, ar tau reikia, imk turėk“. M. A.: „Nereikia man“. A. P.: „Tai n***** man reikia tavo?“. M. A.: „Eik dabar, kur mano piniginė, telefonas, raktai visi“. A. P.: „Aš nežinau, ten, kur apsišikai, ten ir ieškok b***. Tu, brūdas, mano klasiokas buvai“. M. A.: „P*** n***** iš čia, k****“. A. P.: „Ką daryt, aš nieko jam nepadariau, ką jisai kalba nesąmones“. Matoma, kaip policijos pareigūnas paskui M. A. ir A. A. nueina prie laiptų, vedančių į kalnelį, į (duomenys neskelbtini) g. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_042524_008 matyti, kaip prie policijos pareigūno prieina M. V.. M. A.: „Aš nesitikėjau, kad iš manęs padarys“. M. V.: „Nieks nieko nedarė. Nieks nieko nedarė, ne**** proto. Aš normalus bernas“. M. A.: „Tu, tu normalus?“ (ranka rodo į M. V.). M. V.: „Mano draugai visi normalūs. O tu, bispridielčikas, čia ieškai, kas čia, p***, bispridielas“. Policijos pareigūnas: „Einam žiūrėt telefonas kur yra, nesivelk į tas kalbas“. M. A.: „K**** suspardyt galvas, vsio, piniginė, raktai“. A. A.: „Gal bėgdamas kur“. M. A.: „Ką, b***“. Policijos pareigūnas: „Buvo kišenėse viskas?“. M. A.: „Taip, b***, viskas kišenėse. Ir aš bėgau n***** va čia, n***** skersai“. Policijos pareigūnas: „O kaip bėgai, bėgai plantu gal? O tai kur viskas prasidėjo, tenai viduj?“. M. A.: „Tenais va, pradėjau bėgti, čia pagavo. Va čia gal nes vieną kartą nukritau žemyn“. Policijos pareigūnas: „A koks telefonas?“. M. A.: „11 Promax“. A. A.: „Ir pinginėje apie dvi šukas“. M. A.: „Štuka aštuoni šimtai“. Policijos pareigūnas: „Čia ne juokas, aišku“. M. A.: „Aina na****, b*** dėjau“. Matom kaip nuo laiptų M. A., A. A. ir policijos pareigūnas nueina iki PC „(duomenys neskelbtini)“ kampo. L. K.: „Kameras atsisuk, pi*** gavo nuo kažko“. M. A.: „Pi***, von n*****“. Matoma, kaip M. A. įeina į kazino patalpas. Policijos pareigūnas: „Baikit, galit nešaukt“. L. K.: „Atvirai pasakysiu, atėjo, jisai gulėjo ant žemės“. Policijos pareigūnas: „O kur telefonas, nematėt nieko". M. V.: „Mes atvarėm, a n***** jisai“. Policijos pareigūnas: „O čia kieno daiktai?" M. V.: „Štuka septynis šimtai, atsukit kameras“. M. A.: „Štuka aštuoni šimtai eurų“. M. V.: „Štuka aštuoni šimtai eurų, ką tu čia nusišneki“. Policijos pareigūnas: „Tai gal kur toliau pametei kai bėgai?“. M. A.: „Telefonas, piniginė raktai". L. K.: „Jėtau koks šlykštynė. Tu esi žiurkių žiurkė. Pi*** gavai nuo kažko ir dabar galų ieškai, bet mes neprisidėsim“. Matoma kaip M. A. su policijos pareigūnu išeina iš kazino patalpų ir prieina prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas: „Tai pagrinde P.“. M. A.: „P. draugelis ilgas toksai, tas žino, mano piniginė raktai, dabar nei į butą įeit galiu, nieko. N***** tegul atsako kas nors". Policijos pareigūnas: „Gal toliau kur nukritę negali būt?“. M. A.: „Kur toliau, taigi čianais mane aš jau du kartu bėgau, griuvau. Šypsosi n*****“. A. A.: „Tai protingam mąstančiam nereikia mąstyti, kiek jų ir vienas brolis, nu tai čia b***“. M. A.: „Trise b*** šoko, vienas ilgas b***“. Policijos pareigūnas: „O tai dėl ko prasidėjo?" M. A.: „Pirmas ilgas prieš tai vakar buvo“. A. A.: „Mes dviese, jie trise, tai dar užsmaugiau, matė kaimynai, visi juokėsi, kas čia per familija, kaip tik ten (duomenys neskelbtini) gatvėj gyvena“. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_043023_009 matyti, kaip prie policijos tarnybinio automobilio, kuriame sėdi A. P., stovi nukentėjusysis M. A.. M. A.: „Aš vienas, jie – trise b***. Ką man su jais, ach********, lochais. B***, aš nebegaliu. Piniginė, b***, raktai, viskas. Čia va per žoles bėgau”. Policijos pareigūnas: „Gal bėgdamas toliau kur pametei”. A. P.: „Kur tu n***** per žoles. Tu per laukus bėgai. Dar p*** jis protą. Čia jeigu policija”. Policijos pareigūnas M. A.: „Eik žiūrėk ten telefoną savo”. Policijos pareigūnas A. P.: „A tai nuo ko čia prasidėjo viskas?”. A. P.: „Mano klasiokas”. M. V.: „Pareigūnas tu filmuoji viską tu paklausk ar tenai buvo gali atsukt kameras chujameras, nieks čia nieko nedarė”. A. P. M. V.: „Atnešk man cigaretę, mano striukėj yra, aš negaliu išlipt”. A. P.: „B*** b***, pats bėgdamas, pats b*** žino kur prap*** ir rėkia. Nei mes imtume. N***** reikalinga ta, b***, ta piniginė“. Policijos pareigūnas A. P.: „A tai jisai pirmas prisikabino prie Jūsų kaip čia buvo?”. O. M.: „Jisai griuvo, susivartė, puolė b*** aiškintis santykius”. Policijos pareigūnas: „Ten viduj?”. O. M.: „Ne viduje. Lauke jisai vartaliojosi b***. Jūs tokie, tokie anokie. B*** bernai chu***. Panetkė kažkokios”. A. P.: „Iš tikrųjų buvo taip, kad jisai buvo vaikystėj skriaudžiamas”. Policijos pareigūnas: „Tai Jūs visi sėdit su juo”. A. P.: „Bet tai jis mano klasiokas ir buvo, taip ir buvo. Ir T. tapo du****, nes mergai p**** palaižė. Ir jį visi bernai nurašė. Taip ir gavosi, dabar atvarėm čia, susitiko ir fuch fuch. Tu, Jūs tokie, tokie anie ir gavo, nu išėjo, nu ir gavo”. O. M.: „Kas gavo blyną ką tu čia nusišneki. Pats atsimenu, kai jisai pradėjo vartytis”. A. P.: „Pradėjo pult mus”. O. M.: „Pradėjo vartytis”. A. P.: „Pradėjo vartyt, b***, jis ach********, ach*******, pradėjo stumdytis ir prisiekiu, gavo blyną ir viskas”. O. M.: „Nieko jis negavo”. Policijos pareigūnas: „Nuo ko?” A. P.: „Koks skirtumas, nors ir aš įp****, b***, taigi aš nieko ne. Bet taip negalima daryt, dabar dar pi***** dar nurašo, kad mes kažką padarėm. Kam ta piniginė, kam tas”. Policijos pareigūnas: „Kas sakė, kad vagiat?” A. P.: „Jie. Taip net nebuvo niekada iš tikrųjų gyvenime, bet ir jisai žinai, ką dar sako – kad čia va viskas vyko, rodo tenai. Atsimeni, kaip buvo tenai, jisai bėgo link tos pusės, tai ten jis gal galėjo pamest, o ne čia”. O. M.: „Taigi pradėjo jis mums prie kazinkės blynus rašyt”. Policijos pareigūnas: „A tai jis pirmas pradėjo, supratau”. O. M.: „Pradėjo bėgiot, pradėjo vartytis, pradėjo aiškint nu ir viskas”. A. P.: „Bet kaip jis Jūs vapšė surado, aš nesuprantu. Kaip jis su jumis atvažiavo. Paskambino?“. Policijos pareigūnas: „Su draugu savo”. A. P.: „A tai ne su draugu, o su broliu. Ku*** aš tą... kaip šiandien žinau ir ... tą patį”. M. V.: „Pareigūnas aš jums galiu pasakyt, mes niekados gyvenime. Mes niekados gyvenime bispridielų jokių nedarėm”. Policijos pareigūnas: „Kažką pasakė nekreipi dėmesio nueini į šoną ir viskas”. O. M.: „Bet supranti, jis kai pradėjo blynus rašyt, dar ką mes atsitraukėm galvojom nu durnelis, bet kai pradėjo kažkokius savo”. A. P.: „Bet kai pi*** į kaktą, net apsišiko”. (juokiasi) O. M.: „Eik tu b***, ką tu čia grybauji”. A. P.: „Aš kaip pi*** net apsišiko chamas tikrai, net apsišiko taip buvo”. O. M.: „Aš atsimenu kaip jis nuo laiptų nugriuvo”. A. P.: „Ir viskas, ir n***** jisai, aš neturiu ką slėpt, ką jis gali atvažiavo čia” (t. 1, b. l. 153-164).

49. Iš duomenų, gautų vykdant M. A. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Iphone 11 Promax“ IMEI kontrolė. Jos metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone iki 2021 m. rugsėjo 2 d., 22 val. 19 min. 44 sek. veikė A. A. priklausanti SIM kortelė (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 133-184).

51. Pagal BK 284 straipsnį, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

52. Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. P. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje, t. y. aikštelėje prie visą parą veikiančio kazino patalpų, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš M. A., kartu su bendrininkais padarydamas jam veido apatinio žandikaulio srities patinimą ir kaktos nubrozdinimą bei kairės blauzdos viršutinės dalies sumušimą su priekinio paviršiaus nubrozdinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

53. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei tvirtino, kad kaltinamajame akte nurodytu metu prie kazino tarp M. A. ir jo kilo žodinis konfliktas, kurio metu smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tik susistumdė su juo pilvais, po ko M. A. pabėgo. Savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. P. neigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą bei sugretinęs atskirtus bylos įrodymus tarpusavyje, konstatuoja, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, o jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, laiko išimtinai gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas pažymi, kad, analizuojant kaltinamojo parodymus akistatų metu bei iškart po įvykio policijos pareigūnams duotus paaiškinimus, matyti, jog nors teisiamajame posėdyje ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bei akistatos su nukentėjusiuoju bei liudytojais policijos pareigūnais V. Prėniu ir K. Šveikausku metu kaltinamasis vis tik tam tikromis detalėmis, apie kurias bus pasisakyta vėliau šiame nuosprendyje, pripažino, jog įvykio metu smurtavo prieš nukentėjusįjį.

54. Darydamas išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismas esminę reikšmę teikia nukentėjusiojo M. A. parodymams bei paaiškinimams, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir esminėmis detalėmis sutapo tarpusavyje. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog prieš jį smurtą naudojo būtent A. P., nukentėjusysis nurodė iškart po to, kai jam pavyko pasišalinti iš įvykio vietos – kaip matyti iš liudytojo A. A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, brolis, atėjęs pas jį iškart po įvykio ir būdamas sumuštas, purvinas bei išsitepęs fekalijomis, aiškino, kad kartu su kaltinamuoju išėjo iš kazino į lauką parūkyti, o berūkant jam kažkas trenkė iš nugaros, po ko prie smurto naudojimo prisijungė ir A. P.. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, jog aplinkybę, kad jį sumušė būtent kaltinamasis A. P., nukentėjusysis M. A. aiškino ir tuo metu, kai liudytojas A. A. kvietė policiją – iš minėto garso įrašo girdėti, kaip M. A. sako, kad A. P. jį suspardė. Iš liudytojų K. Šveikausko bei V. Prėnio parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, bei vaizdo įrašų, fiksuotų policijos pareigūnų „Body“ kameromis matyti, kad M. A. tiek su policijos pareigūnais vykdamas į įvykio vietą, tiek atvykus prie kazino nuosekliai ir tvirtai nurodė, kad jį sumušė A. P. kartu su draugais, kurių atpažinti negali, nes įvykio metu dengėsi galvą ir nematė kitų smurtavusių asmenų. Aplinkybę, kad buvo sumuštas būtent A. P., nukentėjusysis nurodė ir motinai R. A., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sūnus sakė, kad jį sumušė A. P..

55. Iš M. A. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog jam prie kazino bešnekant su kaltinamuoju A. P., priėjo du asmenys, iš kurių vienas iš karto trenkė jam į galvą, po ko jis (nukentėjusysis) pradėjo gintis ir pajuto kelis smūgius iš šono į krūtinę, galvą, kojas – smūgiavo visi trys asmenys, tarp kurių buvo ir A. P., nuo smūgių parkrito ant žemės, o asmenys ir toliau smūgiavo į įvairias kūno vietas, po ko pavyko atsistoti ir jis pradėjo bėgti per automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau prie laiptų pajuto smūgį per kojas ir nugriuvo ant žolės, o minėti trys asmenys vėl pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. A. nurodė, kad lauke su A. P. kalbėjosi ir rūkė, kai pajuto smūgį į pakaušį iš nugaros, po to jam buvo suduoti ne mažiau kaip šeši smūgiai į galvą, ne mažiau kaip trys smūgiai į krūtinę, ne mažiau kaip trys spyriai į pilvą, spyris į šoną, pakirtimai per blauzdas, po kurių pargriuvo ant dešiniojo šono bei jį gulintį toliau spardė trys asmenys – buvo ne mažiau kaip aštuonis kartus įspirta į pilvą, du kartus – į pakaušį, ne mažiau penkis kartus – į blauzdas, po ko ištrūko ir bėgo link gatvės, tačiau iš nugaros pajuto du spyrius į blauzdas, o prie laiptų – vieną spyrį į blauzdas iš nugaros, po ko nugriuvo ir pajuto vieną smūgį į nugaros viršutinę sritį. Nukentėjusysis šios apklausos metu garantavo, kad sudavė ir A. P., tačiau negalėjo įvardinti jo bei kitų dviejų asmenų suduotų smūgių ir spyrių skaičiaus, kadangi dengėsi nuo smūgių ir negalėjo išskirti asmenų, sudavusių konkrečius smūgius bei spyrius. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis, naudodamas manekeną, parodė, jog stovėjo priešais A. P. 1 m 40 cm atstumu, rūkė ir kalbėjosi, kai pajuto smūgį iš už nugaros į pakaušį, tuomet po šio smūgio užsidengė rankomis ir alkūnėmis savo veidą ir pajuto smūgius iš priekio, po to – iš galo. Nukentėjusysis parodė, jam buvo suduoti trys smūgiai iš priekio į veidą, kuriuos, kaip jis numano, sudavė A. P., tada jis pajuto smūgius iš galo, iš priekio, buvo ne mažiau kaip šeši smūgiai į galvos sritį kumščiais, ne mažiau kaip trys spyriai į pilvą, spyris į šoną ir vienas pakirtimas per pakinklius, po ko griuvo ant dešinio šono ir juto ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į pilvo sritį, vieną smūgį į žandikaulį, ne mažiau kaip du spyrius į galvą, ne mažiau kaip penkis spyrius į pakinklius, vieną spyrį į nugaros sritį, po ko pavyko atsistoti. M. A. parodė, kad jis bėgo link laiptų, bet nuo spyrio į pakinklius pargriuvo ant žolės bei pajuto smūgį į kuprą, po to, laikydamasis turėklų, užkopė į kalną, kur jo niekas nebesivijo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. A. patikslino, kad tuo metu, kai buvo surašomas jo pareiškimas, galbūt ne visai teisingai nurodė aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad, kalbėdamas su kaltinamuoju A. P., pajuto smūgį iš nugaros į galvą, po ko prasidėjo smūgiai į vieną galvos pusę, žandą, per kojas, pilvą, o pargriuvus jis buvo daužomas per pilvą, nuo ko įvykio vietoje pasituštino, kojas, galvą, po to pradėjo bėgti link laiptų, bet gavo smūgį per pakinklius, nugriuvo ir gavo dar vieną smūgį į nugarą. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu dar kartą aiškiai nurodė, jog prieš jį smurtavo trys asmenys – apie tai jis sprendžia iš smūgių skaičiaus, o smūgius iš priekio jam tikrai sudavė kaltinamasis A. P., kadangi jis vienintelis stovėjo iš priekio ir tik jis galėjo smūgiuoti iš tokios pozicijos. M. A. nurodė esantis įsitikinęs, kad asmenys, stovėję jam už nugaros, per tokį trumpą laiką po smūgio į pakaušį negalėjo spėti ateiti į priekį.

56. Išanalizavus visus aptartus parodymus, matyti, kad juose egzistuoja tam tikri neatitikimai, tačiau teismas, visus šiuos parodymus sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, kad šie neatitikimai yra paaiškinami M. A. streso būsena įvykio metu bei nėra esminiai, kadangi nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai aiškino esmines smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes – kad stovėdamas priešais A. P. pajuto smūgį iš nugaros į pakaušį, po to A. P. jam sudavė į veidą ne mažiau kaip tris kartus, po ko visi trys asmenys ėmė prieš jį smurtauti, suduodami smūgius rankomis ir kojomis į galvos, pilvo sritis, šoną, pakinklius, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant dešiniojo šono ir jam visi trys asmenys sudavė smūgius rankomis ir kojomis į pilvo, galvos sritis, taip pat jam buvo spirta į pakinklius, nugaros sritį, šoną, po ko nukentėjusiajam pavyko atsistoti ir bėgti nuo užpuolikų, tačiau prie laiptų jam vėl buvo įspirta į pakinklius. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas vertina, kad išsamiausi ir tiksliausi nukentėjusiojo parodymai yra duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, kur nukentėjusysis, naudodamasis manekenu, įvykio vietoje aiškiai parodė vietas, kur ir kokiu būdu prieš jį buvo smurtauta, kur konkrečiai buvo suduoti smūgiai, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip išsamiausiai bei tiksliausiais remiasi būtent šiais nukentėjusiojo parodymais, kurie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir smūgių M. A. sudavimo seką bei pobūdį.

57. Pažymėtina, kad byloje nėra jokio pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais kaip nepatikimais ar kitu aspektu vertinti juos kaip neteisingus, melagingus ar duotus siekiant pakenkti A. P.. Nors liudytojai R. A. ir A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis praeityje yra konfliktavęs su M. A., tačiau pats nukentėjusysis šiuos parodymus paneigė, paaiškinęs, kad su kaltinamuoju ilgą laiką po mokyklos baigimo nesimatė ir neturėjo jokių priežasčių su juo konfliktuoti, o minėti liudytojai, duodami parodymus, galbūt supainiojo aplinkybes. Pats A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad galbūt nukentėjusysis jaučia kokią nors nuoskaudą, tačiau plačiau nepaaiškino, dėl ko šios nuoskaudos galėjo kilti. Svarbu ir tai, kad liudytoja Ž. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė aiškiai mačiusi, kaip kazino viduje kaltinamasis ir nukentėjusysis labai draugiškai bendravo, apsikabino (liudytojos žodžiais, beveik bučiavosi), kas taip pat paneigia versiją, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį A. P. ar kad nukentėjusysis jautė kokias nors nuoskaudas, susijusias su kaltinamuoju.

58. Nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį pavartoto smurto pobūdį patvirtina bei apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą leidžia spręsti į bylą pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. M. A. buvo skausminga blauzda, fiksuotas sumušimas užpakalinėje pusėje, patinęs veidas – apatinis žandikaulis, kiek nubrozdinta kakta, bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. A. nustatyti veido apatinio žandikaulio srities patinimas ir kaktos nubrozdinimas bei kairės blauzdos viršutinės dalies sumušimas su priekinio paviršiaus nubrozdinimu, padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais kieto/buko ir/ar bukabriaunio daikto poveikiais bei pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Taigi, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atitinka M. A. parodymų turinį, t. y. jog jam buvo suduoti smūgiai bei įspirta į galvos sritį, žandikaulį, pakinklius. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. Rybalko paaiškino, kad kaktos nubrozdinimas, apatinio žandikaulio sumušimas su patinimu, odos nubrozdinimas kelio srityje nėra būdingi griuvimui. Specialistas taip pat nurodė, jog spiriant į pakinklį, gali įvykti kažkoks sausgyslės patempimas ir gali atsirasti skausmas kelio sąnario srityje, šiuo atveju buvo nustatytas odos nubrozdinimas, tai galima nustatyti, kad spyris buvo plėstinis ir galėjo paliesti kelio sąnario sritį bei galėjo nepadaryti kraujosruvos. Taigi, aptarti specialisto paaiškinimai visiškai patvirtina nukentėjusiojo pirmiau aptartus parodymus apie jo sužalojimo mechanizmą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialistas teisiamajame posėdyje nurodė, jog, spiriant į pilvo sritį, gali nesimatyti kraujosruvų, t. y. šioje zonoje kraujosruvos išryškėja itin retais atvejais, kas paaiškina aplinkybę, kodėl ant nukentėjusiojo pilvo nebuvo smurto žymių, nors, kaip nustatyta, į pilvą jam buvo suduoti daugybiniai smūgiai.

59. Pirmiau aptartus nukentėjusiojo parodymus bei jų pagrindu nustatytas nusikaltimo aplinkybes neginčijamai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. Prėnys nurodė, kad aiškiai girdėjo, kaip po įvykio policijos komisariate A. P. pripažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį, sakydamas frazę „(nukentėjusysis) prisibazarino ir trenkiau“. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš akistatos protokolo, šio procesinio veiksmo atlikimo metu A. P. sutiko su V. Prėnio parodymais ir neneigė, kad sakė pirmiau nurodytą frazę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš M. A., jis prisipažino ir būdamas įvykio vietoje – kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno K. Šveikausko parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, įvykio vietoje A. P. patvirtino, kad sumušė M. A., sakė, kad jis vienas sumušė nukentėjusįjį, nurodė, kad „(nukentėjusysis) žino, už ką gavo“. Akistatos su liudytoju K. Šveikausku metu kaltinamasis nurodė neneigiantis to, kad liudytojui pasakė, jog jis (kaltinamasis) sumušė nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog vijosi nukentėjusįjį M. A., kaltinamasis nurodė ir akistatos su M. A. metu.

60. Grįsdamas A. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas teikia didelę reikšmę ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotiems vaizdo įrašams, iš kurių matyti, kad A. P. iškart po įvykio policijos pareigūnams ir kitiems asmenims pripažino tiek tai, kad jam yra gerai žinomos įvykio aplinkybės, tiek tai, kad ir jis pats smurtavo prieš M. A.. Pažymėtina, kad vaizdo įraše fiksuota, kaip juokdamasis A. P. sakė O. M. „bet kai pi*** į kaktą, net apsišiko“, O. M. paklausus „ką čia grybauji?“, kaltinamasis dar kartą nurodė, kad „aš kaip pi***, net apsišiko chamas, tikrai, net apsišiko, taip buvo“. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nuo jam suduotų smūgių į pilvą jis įvykio vietoje pasituštino. Kaip matyti iš minėtų vaizdo įrašų, A. P. iškart po įvykio nurodė ir tokias frazes, kaip „aš nežinau, ten, kur apsišikai, ten ir ieškok (telefono ir piniginės)“, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nuo smūgių jis pasituštino, „pradėjo vartyt <...>, pradėjo stumdytis ir, prisiekiu, gavo blyną ir viskas“, „tu, jūs tokie, tokie anie ir gavo, nu išėjo, nu ir gavo“, kas patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, „kur tu, <..> per žoles, tu per laukus bėgai“, „atsimeni, kaip buvo tenai, jisai bėgo link tos pusės, tai ten jis gal galėjo pamest, o ne čia“, kas patvirtina, kad nukentėjusysis bėgo iš įvykio vietos. Taigi, tai, kas aptarta, gretinant su nukentėjusiojo parodymais bei jam nustatytais sužalojimais, patvirtina, kad A. P. smurtavo kaltinime nurodytu būdu prieš nukentėjusįjį.

61. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu A. P. aiškino, kad pirmiau aptartų frazių, fiksuotų vaizdo įrašuose bei nurodytos policijos pareigūnams K. Šveikauskui bei V. Prėniui, reikšmė yra kita, tačiau teismas tokias versijas vertina išimtinai kaip siekį sušvelninti savo padėtį, kadangi, atsižvelgiant į jų kontekstą bei turinį, akivaizdu, jog kaltinamasis jomis išreiškė būtent tai, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį.

84. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. A. paaiškino, jog dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė labai didelį stresą, turėjo atidėti savo skrydį į Norvegiją, bijojo, kad jį gali apvogti, todėl keitė durų spynas, po įvykio jautėsi blogai, buvo praradęs visas banko korteles, jam buvo šokas, kai jį vežė į gydymo įstaigą, dvi valandas praleido policijoje, o po įvykio porą dienų skaudėjo, gėrė vaistus nuo skausmo, 3 metus jaučia pažeminimą prieš visus, kaltinamasis jo neatsiprašė.