Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1198/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
1-52-1198/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30391-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
M. A.
Advokatai
Eglė Janulė, Valdas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1198/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30391-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam A. P.,gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,nukentėjusiajam M. A.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Eglei Janulei,specialistui Januš Rybalko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 3 val. 30 min., veikdamas bendrai grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00148-23, viešoje vietoje, prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu, kitų asmenų akivaizdoje, po to, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vieną kartą ranka sudavė M. A. į pakaušį, jis, t. y. A. P., tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė M. A. į veido sritį, po ko tyrimo metu nenustatyti asmenys ne mažiau kaip 6 kartus kumščiais sudavė M. A. į galvos sritį, tris kartus įspyrė į pilvo sritį, vieną kartą įspyrė į šoną ir vieną kartą įspyrė per abiejų kojų pakinklius, po ko nukentėjusiajam pargriuvus ant dešinio šono, veikdami bendrai ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis sudavė ir įspyrė į M. A. pilvo sritį, vieną kartą ranka sudavė į žandikaulį, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į galvą, ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė į pakinklius, vieną kartą įspyrė į nugaros sritį, vieną kartą įspyrė į šoną, po ko, M. A. atsistojus ir pradėjus bėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įspyrė jam į pakinklius, t. y. tokiu įžūliu elgesiu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei padarydamas nukentėjusiajam M. A. veido apatinio žandikaulio srities patinimą ir kaktos nubrozdinimą bei kairės blauzdos viršutinės dalies sumušimą su priekinio paviršiaus nubrozdinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Bylos įrodymai

2. Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir nurodė, kad pamatė nukentėjusįjį kazino. Buvo naktis, gal apie antrą-trečią valandą nakties. Į kazino jis (kaltinamasis) atvyko su K. K. ir jo drauge. Išėjo parūkyti, su nukentėjusiuoju įvyko nedidelis konfliktas, labiau žodinis. Pasikalbėjo, apsistumdė pilvais ir jis (nukentėjusysis) nubėgo. Po 10-15 min. atvyko policija ir tada tikras konfliktas įvyko. Tas mažas konfliktas įvyko dėl senesnių laikų, nukentėjusysis pasakė, kad „dabar gyvensime kitaip“. Pasakė nukentėjusiajam, kad nenori bendrauti. Susistumdė pilvais ir jis nubėgo link aikštelės ir link gatvės. Tada prasidėjo šurmulys. Ar jį kas vijosi, nematė. Abu buvo išgėrę. Nebuvo to, kas pradėjo pirmas. Nebuvo visiškai jokio konflikto, bet atvyko policija ir jis (nukentėjusysis) pradėjo kaltinti, teigė, kad jis (kaltinamasis) jį sumušė. Jis taip teigė, nes jį (kaltinamąjį) vieną žinojo, gal jautė kokią nuoskaudą. O paskui jam (kaltinamajam) trūko kantrybė ir visaip išvadino nukentėjusįjį. Jis (kaltinamasis) sakė, kad nukentėjusysis „gavo blyną“, bet tikrai ne nuo jo. Susistumdymo metu jis pabėgo, tai pasakė, kad nukentėjusysis „apsišiko“, toks posakis. Žino, kad dingo nukentėjusiojo daiktai, bet nežino, kur jie yra. Įvykio metu nematė jokio telefono. Nukentėjusįjį pamatė kazino viduje. Atrodo, kad tarpduryje ir pasisveikino, bet abejoja. Jis (kaltinamasis) išėjo parūkyti. Nukentėjusysis irgi išėjo parūkyti, bet nežino, kuris pirmas išėjo. Pradėjo kalbėtis, nukentėjusysis pradėjo šnekėti, kad „dabar gyvensime kitaip“, apsistumdė pilvais, nukentėjusysis nubėgo, o jis (kaltinamasis) nuėjo į kazino vidų. Lauke buvo apie 10 žmonių. Po 10-15 min. atvyko policija, tada ir prasidėjo tikras konfliktas, nukentėjusysis pradėjo kaltinti, kad dingo daiktai. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Po susistumdymo pilvais jis nubėgo, sakė, kad „pamatysi, kas dabar bus“. Pažiūrėjo į nukentėjusįjį 2-3 sekundes ir viskas. Kol žiūrėjo, nematė, kad kažkas jį vytusi. Toliau buvo tamsu. Sužalojimų jo veide nematė, neįsidėmėjo tokių dalykų. Pasakymas „p**** į galvą“ reiškia, kad M. A. gavo į galvą nuo kažko. Tikrai neturėjo omenyje, kad tai padarė jis (kaltinamasis), turėjo omenyje, kad M. A. gavo į galvą nuo kažko. Paskui nukentėjusįjį pabėgo 2-3 žingsnius į priekį ir grįžo atgal. Nematė, kad M. A. būtų griuvęs. Jis (kaltinamasis) buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Jį apklausinėjo jam būnant neblaiviam. Ar akistatos metu buvo garsinti jo parodymai, negali pasakyti. Tuo metu negalvojo, kad jam yra reikalingas gynėjas. Visą laiką sakė, kad nieko nepadarė. Suprato, kad jis (kaltinamasis) taps atpirkimo ožiu. Nukentėjusysis kaltino visus ir jam trūko kantrybė. Su ieškiniu nesutinka. Nukentėjusiojo nespardė, nemušė, nieko jam nedarė. Neturėjo ketinimo pažeisti viešą tvarką. Šiuo metu užsiima individualia veikla, prekiauja automobiliai. Jo pajamos yra nedidelės. Yra nevedęs, bet gyvena su drauge, ji laukiasi kūdikio, kuris turi gimti vasario 23 d.

3. Nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. P. mokėsi vienoje klasėje, po to jų santykiai nutrūko. Jokių konfliktų su A. P. nebuvo. Įvykio metu buvo kazino, atvažiavo gal apie 2-3 val., žaidė. Atvažiavo išgėręs alaus, stipresnių gėrimų buvo pavartojęs gal 100 g. Kazino alkoholio nevartojo. Jautėsi apsvaigęs, bet tikrai nebuvo girtas. Į kazino atėjo A. P., jie šnekėjo apie senus laikus, išėjo į lauką parūkyti. Bešnekant su juo, pajuto smūgį iš nugaros į galvą. Tuo metu stovėjo prieš kazino duris. Su kaltinamuoju stovėjo vienas prieš kitą, kai pajuto smūgį. Tada prasidėjo smūgiai į vieną pusę, į akį, į žandą, per kojas, į pilvą. Buvo labai daug smūgių. Pargriuvo, tada jam pradėjo daužyti per pilvą, kojas, į galvą. Bandė stotis, bet nepavyko. Tada pradėjo bėgti link laiptelių, ten dar gavo smūgius per kojas, nugriuvo. Tada dar gavo smūgius į nugarą. Užsikabinęs už laiptų turėklų, bėgo į viršų. Kai užbėgo laipteliais į viršų, ten jo niekas nebesivijo. Nubėgo iki policijos, paskui nuėjo pas brolį. Ten apsiprausė, o brolis iškvietė policiją. Su policija nuvyko į įvykio vietą, vėliau – į ligoninę. Pirmas smūgis buvo suduotas į pakaušį, dešinėje pusėje. Bešnekant su kaltinamuoju, iš galo buvo žmonių. Kai pajuto smūgį, užsidengė galvą ir pradėjo gintis. Po smūgio į pakaušį prasidėjo smūgių kruša. Jam buvo svarbiausia, kad neišmuštų dantų. Negali pasakyti smūgių sekos. Gynėsi užsidengęs rankomis už galvos. Mano, kad tikrai buvo trys asmenys, kurie jam sudavė, nes vienas asmuo tiek smūgių negalėtų suduoti. Smūgius iš priekio jam tikrai sudavė A. P.. Jis buvo iš priekio ir tik jis galėjo iš priekio suduoti smūgius. Jam (nukentėjusiajam) buvo stresas ir jis negirdėjo, ar tie jį mušantys žmonės ką nors sakė. Jam buvo suduoti smūgiai į pilvą, galvą, kojas. Į pilvą buvo kokie 6 smūgiai. Nukritus buvo smūgiai į pilvą, galvą, pakinklius. Po to jis bėgo ir vėl gavo smūgį į pakinklius, į kuprą. Tada prie laiptelių gavo smūgį, užsikabino už turėklų.

4. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsintas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, jog 2021 m. rugsėjo 3 d., 7 val. 11 min., M. A. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., maždaug apie 2 val., vienas taksi automobiliu atvyko į kazino, kur ketino palošti su lošimų aparatais. Prieš tai buvo vartojęs alkoholio. Užėjęs į vidų, pradėjo lošti. Patalpoje dar buvo keli nepažįstami žmonės. Po kiek laiko į lošimo automatų saloną atėjo daugiau asmenų, kelis iš matymo pažįsta, vienas – buvęs jo klasiokas A. P.. Jų atėjo visa kompanija, maždaug 6-7 asmenys, vien vaikinai. Patalpoje susitikęs su A. P. pabendravo ir, kartu sutarę, išėjo į lauką parūkyti. Lauke, prie išėjimo iš kazino, sustoję su juo užsirūkė. Nekonfliktavo, bendravo apie praeitį ir pasakojo vienas kitam, kaip dabar gyvena. Jiems bešnekant, prie jų priėjo dar du asmenys, kurių nepažįsta. Vienas jų buvo aukštas, apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs tamsiais drabužiais, o kito neįsidėmėjo ir negali apibūdinti. Tas vaikinas, kurį apibūdino, priėjęs prie jo su A. P., kažką sakydamas, iš karto trenkė į galvą. Pradėjo gintis, stūmė ir tada pajuto dar kelis smūgius iš šono. Jam smūgiavo į krūtinę, į galvą, į kojas. Smūgiavo visi lauke buvę trys asmenys, tarp kurių buvo ir A. P.. Nuo smūgių pakrito ant žemės, o jie toliau smūgiavo į įvairias kūno vietas. Sąmonės nebuvo praradęs, todėl pavyko atsistoti ir jis pradėjo bėgti per automobilių stovėjimo aikštelę link laiptų, kylančių į (duomenys neskelbtini) g. Nubėgus link laiptų, pajuto smūgį per kojas ir nugriuvo prie laiptų ant žolės. Matė, kad vėl šalia jo yra tie patys trys asmenys, kurie prieš tai mušė. Jie vėl visi pradėjo mušti į įvairias kūno vietas. Jis, atsistojęs, laikydamasis laiptų turėklų, kalniuku užkilo į (duomenys neskelbtini)g. ir pamatė, kad jo jau nebesiveja. Toliau bėgo, atbėgęs iki policijos komisariato pastato, pradėjo skambinti prie įėjimo esančiu skambučiu. Paskambinus kelis kartus, atsiliepęs vyras liepė laukti. Palaukęs apie 10 minučių ir nesulaukęs, nuėjo pas savo brolį. Eidamas pastebėjo, kad su savimi nebeturi sportinių kelnių kišenėse buvusio mobiliojo ryšio telefono „Iphone 11 Promax“, sidabrinės spalvos, juodos spalvos vyriškos piniginės, kurioje buvo 1 800 Eur grynaisiais pinigais, įvairiomis kupiūromis, „Luminor“ banko kortelė, Norvegijos ID kortelė, ir buto raktai, 2 vnt. Daiktus galėjo pamesti muštynių metu, kai kelis kartus griuvo ir kėlėsi bei bėgo nuo mušusių asmenų. Jo niekas neapieškojo, tie asmenys kišenių netikrino, tačiau galėjo pasisavinti iškritusius daiktus. Nuėjęs pas brolį, pasakė, kad jį sumušė. Kadangi buvo visas purvinas ir kruvinas, nuėjo į dušą, apsiprausė bei persirengė brolio švarius drabužius. Brolis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Kartu su broliu nuėjo laukti policijos pareigūnų į (duomenys neskelbtini) g. sankryžą. Policijos pareigūnams užėjus į kazino, jie iš patalpos išsivedė A. P. į lauką pasiaiškinti įvykio aplinkybių. Į lauką išėjo ir visa su A. P. buvusi kompanija. Tarp visoje kompanijoje esančių asmenų kito asmens, kuris trenkė pirmą smūgį, nebematė, jo nebuvo. O trečio asmens, kuris jį mušė, neįsidėmėjo, iš kompanijoje esančių asmenų negalėjo įvardinti. Brolis ir pareigūnai skambino jo telefono numeriu, šis buvo įjungtas, tačiau niekas neatsiliepė. Mobiliajame telefone buvo įdėta norvegiška kortelė. Vėliau, nuvykus į Ukmergės miesto ligoninę, jį apžiūrėjo gydytojas ir, nustatęs blauzdos ir kitus kūno paviršinius sužalojimus, paleido į namus. Prie pareiškimo pateikia gydytojo išduotą medicininį įrašą. Į med. ekspertus nesikreips. Praradęs daiktus, t. y. mobilųjį telefoną, kurį vertina 1 150 Eur, ir grynuosius pinigus – 1 800 Eur, patyrė materialinį nuostolį, kurį bendrai vertina 2 950 Eur. Kitų daiktų nevertina (t. 1, b. l. 46-50).

5. Pagarsinus šį pareiškimą, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad gal pasakodamas ne taip pasakė, bet smūgis jam buvo suduotas iš galo. Jam bešnekant su kaltinamuoju, iš galo buvo kitų vaikinų. Pagal smūgių kiekį galvoja, kad galėjo būti trys asmenys, kurie sudavė. Smūgiai buvo suduoti rankomis, kojomis. Jį vijosi tie patys asmenys, kurie ir mušė. Vienintelis kaltinamasis stovėjo priešais jį, todėl tik jis iš priekio ir galėjo smūgiuoti. Mano, kad kaltinamasis jį vijosi, kai jis bėgo. Nežino, kodėl prasidėjo smurtas. Kai paskambinus prie policijos niekas neatidarė durų, nuėjo pas brolį ir jis telefonu iškvietė policiją. Nuo laiptų iki policijos gal 500 m atstumas. Bėgdamas nuo laiptų neskambino policijai, nes jau tada pasigedo savo raktų, telefono, piniginės.

Motyvuojamoji dalis

6. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 11 Promax“ naudojosi iki 2021 m. rugsėjo 2 d., 23 val. 59 min. Rašė žinutes, skambino. O ar naudojosi po vidurnakčio, neatsimena. Atvykęs į kazino, telefoną tikrai turėjo. Buvo vienas, niekas patvirtinti negali. Būdamas patalpose, mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, bet telefoną rankose turėjo, žiūrėjo, kas kada jam parašė žinutes. Telefone internetas buvo pajungtas, tačiau programėlių, kurios atsinaujina pačios, nebuvo. Į kazino atvyko taksi. Atvykęs į kazino patalpas, turėjo 1800 Eur. Visi pinigai buvo popierinėmis kupiūromis. Piniginę laikė dešinės pusės kelnių priekinėje arba džemperio priekinėje dešinėje kišenėje. Šios kišenės nebuvo užsegamos. Džemperio kišenė buvo aptempta. Įėjęs į kazino patalpas, pašaliniams asmenims pinigų nerodė, bet tuo metu, kai keitėsi pinigus pas kazino darbuotoją, gal ir galėjo kas pamatyti, kadangi visus pinigus laikė vienoje piniginėje. Prieš patiriant sužalojimus, konfliktų nebuvo. Kaip minėjo, išėjo į lauką ir su A. P. tiesiog kalbėjosi, rūkė. Tuomet pajuto smūgį į pakaušį iš už nugaros pusės. Mano, kad buvo suduota kumščiu, nes smūgis buvo stiprus, po smūgio apsisuko galva. Negali įvardinti, kuo buvo suduoti smūgiai, kadangi po smūgio į galvą abejomis rankomis dengėsi galvą, labiau viršutinę galvos dalį. Buvo suduoti ne mažiau kaip 6 smūgiai į galvą (1 smūgis į dešinį žandikaulį, 1 smūgis kairį žandikaulį, 1 smūgis į nosį, 1 smūgis į pasmakrę, 1 smūgis į kaklo sritį kairėje pusėje, 1 smūgis po dešine akimi). Į krūtinę tikrai juto tris smūgius, į pilvą juto nemažiau kaip tris spyrius, dar juto vieną spyrį į dešinį šoną. Tada pajuto porą pakirtimų per abiejų kojų blauzdas. Po tų pakirtimų ir pargriuvo. Tada bandė stotis ir bėgti. Po pakirtimo griuvo ant trinkelių už maždaug 2 m nuo įėjimo į kazino durų. Kiek atsimena, ant dešiniojo šono. Jam gulint ant dešinio šono, jį toliau spardė trys žmonės. Į pilvą buvo ne mažiau 8 spyrių. Į pakaušį ne mažiau 2 spyriai. Į abiejų kojų blauzdas pajuto ne mažiau 5 spyrių. Po šių spyrių bandė stotis ir bėgti, tačiau nepavyko, nes kažkas stūmė žemyn, neleisdami atsistoti. Galiausiai pavyko ištrūkti, bėgo link gatvės. Dar nepribėgus laiptų, likus maždaug 15-20 m iki laiptų, pajuto du spyrius iš už nugaros pusės į abiejų kojų blauzdas. Kas įspyrė, nematė, nes nesidairė, bėgo toliau. Pribėgus laiptus, pajuto vieną spyrį į abiejų kojų blauzdas iš už nugaros pusės. Po šio spyrio nugriuvo prie turėklų, esančių prie laiptų, ant žalios vejos. Su laiptais nei viena kūno vieta nesukontaktavo. Tada atsikėlė ir pajuto vieną smūgį į nugaros viršutinę sritį. Kadangi žolė buvo slidi, abejomis rankomis užsiėmė už turėklų ir žole, o ne laiptais, kilo į kalną. Jam užkilus ant kalno, niekas nebesivijo. Garantuoja, kad A. P. jam sudavė, tačiau negali įvardinti šio suduotų smūgių ir spyrių skaičiaus, kaip ir kitų dviejų asmenų, kadangi dengėsi nuo smūgių ir negalėjo išskirti veidų, kas kuriuos smūgius sudavė, o gulint – kuris kur įspyrė. Tame kampe, kuriame įvyko įvykis, buvo tamsu. Priėjęs prie policijos komisariato pastato, pradėjo ieškoti telefono ir pamatė, kad nieko nebėra – nei raktų, nei telefono, nei piniginės. Neprisimena, kiek pinigų galėjo išleisti būdamas kazino, bet daugiau 200 Eur išleisti negalėjo. Tačiau gali pasakyti, kad 1 800 Eur buvo viename piniginės skyrelyje, o tie 200 Eur buvo kitame piniginės skyrelyje. Visada atsideda lošimo pinigus atskirai nuo kitų pinigų, kad daugiau nei savo limito nepraloštų (t. 1, b. l. 80-85).

7. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad kazino turėjo ir piniginę, ir raktus. Piniginėje buvo 1 800 Eur ir dar 200 Eur lošimui. Turėjo išvažiuoti į užsienį, todėl ir žinojo, kiek pinigų turėjo su savimi. Gal prieš savaitę laiko prieš įvykį nusiėmė nuo kortelės pinigų. Iš tų 1 800 Eur nepralošė nieko. Telefonas buvo kelnių kišenėje. Jis turbūt iškrito įvykio metu. Jo kišenės neužsegamos, jos – aptemptos. Kai atėjo pas brolį, nuėjo į dušą ir pasakė, kad brolis kviestų policiją. Kai su pareigūnais nuvažiavo į įvykio vietą, pareigūnai liepė atiduoti piniginę, telefoną ir sakė „skirstomės”. Tada prie pareigūnų jam dar kartą davė į veidą kažkas. Prie pareigūnų jį vadino „ožiu“ ir pan. Taip vadino todėl, kad jis atvažiavo su policija. Ligoninėje jam buvo nustatyti sumušimai, nubrozdinimai. Buvo ištinę kojos, blauzdos, skaudėjo skruostikaulį, ant pakaušio buvo guziukas. Pilvas tik skaudėjo, mėlynių nebuvo. Gydytojui parodė visus sužalojimus. Jam išrašė vaistų nuo skausmo. Anksčiau prie jo laiptinės buvo kilęs konfliktas su kitais jaunuoliais, bet mano, kad šie įvykiai nesusiję. Į kazino atvyko taksi automobiliu, kuris stovėjo prie parduotuvės, telefonu jo nekvietė. Gal po 3 min., kai šnekėjosi su A. P., pajuto smūgį. Trenkiantis asmuo kažką sakė, bet nežino ką, nesiklausė, buvo didelis stresas. Kai jį mušė, aplink buvo kažkokie balsai, bet žodžių prasmės nesuprato. Prie kazino nėra jokio apšvietimo. Kai nuėjo iki brolio, jam iš nosies bėgo kraujas, buvo truputį sužalota lūpa, rūbai buvo šlapi, žemėti, ištepti fekalijomis nuo smūgių, kai jį spardė į pilvą. Telefono ieškojo pagal policijos skambutį, nes signalas buvo, jie vaikščiojo aplink kazino. Telefono ieškojo ir kitą dieną. Negali paaiškinti, kodėl A. P. taip pat pasikeitė, kai su juo gražiai šnekučiavosi. Pats A. P. prisipažino, kad jį vijosi. Jis ir policijai pasak „p**** į galvą ir apsišiko“. Kai jis (nukentėjusysis) gavo smūgį iš nugaros, tai sekundžių reikalas, kai gavo smūgį iš priekio. Iš nugaros negalėjo spėti ateiti į priekį. Yra įsitikinęs, kad A. P. smūgiavo iš priekio, nes jis vienintelis iš priekio stovėjo. Gal iki 4 minučių kalbėjo su kaltinamuoju A. P. rūkydami. Nematė, kiek tuo metu lauke buvo žmonių. Tie žmonės buvo už jo (nukentėjusiojo), rūkė. Nežino, ar jie pažinojo A. P., jie su A. P. nesikalbėjo. Ranka sudavė A. P., nes tiktai jis priešais stovėjo. Kas iš asmenų besivejant trenkė per krūtinę, nežino. Prie kazino buvo spardomas gal vieną minutę, gal pusantros minutės. Jį mušė tiek rankomis, tiek kojomis. Bandė keltis. Pirmą kartą nepavyko, o antrą kartą iš visų jėgų susiėmė ir atsikėlė. Spėja, kad jį vijosi trys asmenys. Jo tikslas buvo pabėgti iš įvykio vietos. Akistatos metu pats A. P. prisipažino, kad jį vijosi. Jo (nukentėjusiojo) kelionė į užsienį buvo suplanuota už kelių dienų, bet turėjo ją atidėti, nes po įvykio turėjo keisti durų spynas. Ir dabar nešiojasi didelę pinigų sumą, jam tai yra normalu. Telefoną ir piniginę turbūt prarado įvykio metu. Kai buvo skambinama įvykio vietoje pareigūnų į telefoną, tai telefonas rodė „kvietimą“, A. P. buvo netoli jų. Kai jis (nukentėjusysis) pasišalino iš įvykio vietos ir atvažiavo su policijos pareigūnais, gal 30 min praėjo. Pirmas smūgis buvo į pakaušį, tada į galvos prieki, į žandikaulį, į pakinklius, į pilvą. Kumščiu tikrai buvo suduota, po to koja, gal net iš alkūnės buvo suduota, gal ir nepataikė kokio smūgio. Buvo smūgis į kaklą, į pilvą keturi ar penki smūgiai, tada per pakinklius, per abi kojas. Koja spyris buvo du kartus. Kai pargriuvo ant dešinio šono, tada prasidėjo smūgiai į pilvą, į galvą gal šeši smūgiai buvo, jie skaudžiausi buvo. Smūgių į galvą buvo, bet spyrių daugiau buvo. Vienas spyris, kai atsistojo, buvo per pakinklius, kad vėl nugriūtų. Kai nugriuvo, dar buvo vienas spyris į nugarą.

8. Pacitavus kaltinamąjį aktą, nukentėjusysis nurodė, kad gal ir daugiau smūgių buvo, negu kaltinamajame akte surašyta, negali pasakyti. Negali pasakyti, kiek tiksliai žmonių jį vijosi. Kai bėgo, buvo smūgis į pakinklius ir į nugarą. Jam buvo suduota į pilvą, bet negali pasakyti, ar iš šono, ar iš priekio. Negali pasakyti, kaip žmonės aplinkui reagavo į įvykį, nes buvo užsidengęs galvą. Jam niekas nebandė padėti. Prašo priteisti iš A. P. 4 000 Eur, nes patyrė labai didelį stresą, turėjo atidėti savo skrydį į Norvegiją, bijojo, kad jį gali apvogti, todėl keitė spynas. 3 metus jaučia pažeminimą prieš visus, įvykio metu juto didelį stresą. Po įvykio jautėsi blogai, buvo praradęs visas banko korteles. Galvoja, kad 4 000 Eur yra netgi per maža suma. Telefonas, kurį prarado įvykio metu, buvo pirktas gal prieš pusę metų. Dėl banko kortelių, buto raktų ir spynos civilinio ieškinio nereiškia. Jam buvo šokas, kai jį vežė į gydymo įstaigą, dvi valandas praleido policijoje. Po įvykio skaudėjo dar geras porą dienų, gėrė vaistus nuo skausmo dvi dienas. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Po įvykio turėjo pasiimti atostogas dėl buitinių reikalų tvarkymosi.

9. Peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo įrašus, nukentėjusysis nurodė, kad įvykiai, kuriuos minėjo brolis, nėra susiję. Vaizdo įraše O. M. sako, kad jis (nukentėjusysis) „kitiems rašė blynus“. Dėl to gali pasakyti tik tai, kad kiekvienas save gina. Dėl savo girtumo negalėjo griuvinėti. Tie asmenys, fiksuoti vaizdo įrašuose, bando „išsukti“ save. Iš vaizdo įrašų negali išskirti asmenų, kurie jį mušė. Negali pasakyti, ar šie, ar kiti asmenys buvo įvykio vietoje, kai jį mušė. Negali įvardinti kitų asmenų, kurie jį mušė, gal iš streso pasakė, kad jį mušė „ilgas“.

10. Kaltinamajam teisiamojo posėdžio metu davus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad su kaltinamuoju nekonfliktavo pasistumdydami pilvais. Negali apibūdinti kitų dviejų asmenų, kurie buvo jam (nukentėjusiajam) iš nugaros. Sprendžia, kad tai buvo A. P. draugai, nes jie buvo kartu. Visi buvo lauke, rūkė, jam pasirodė, kad jie yra draugai.

11. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jį naktį į namus atėjo sumuštas brolis. Jis buvo purvinas, suplėšytas rūbais, sakė, kad jį prie kazino sumušė A. P., atėmė piniginę ir telefoną. Brolis sakė, kad išėjo iš kazino parūkyti su A. P. ir jam iš nugaros pradėjo kažkas trankyti, tada ir A. P. prisijungė. Mano, kad jie pamatė, kad brolis turėjo daug pinigų ir gal norėjo atimti iš jo pinigus. Brolį gražiuoju išsivedė į lauką parūkyti, o tada lauke iš nugaros jį užsipuolė. Jį mušė ne vienas asmuo. Brolis po įvykio bėgo iki policijos, beldėsi, bet ten viskas buvo uždaryta. Brolis buvo sumuštu veidu, šlubavo. Matė ant jo veido sužalojimus, buvo nubrozdinimai, po to jis dar ilgai šlubavo. Kuria koja šlubavo brolis, nepasakys, nes trys metai jau praėjo. Su broliu ir pareigūnais nuvyko prie kazino. Ten visi „šokinėjo“ ant brolio, trenkė į veidą. Negali įvardinti, kokie asmenys buvo prie kazino, žino tik A. P., kuris jau nuo senų laikų brolį vadindavo „ožiu“. Jis ir prie pareigūnų taip pat vadino brolį. Brolis jau 13-ti metai dirba Norvegijoje. Prieš įvykį buvo situacija, kai jis su broliu laukė taksi ir ėjo trys prisigėrę jaunuoliai, pradėjo kabinėtis.

12. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jo brolis su šios kompanijos asmenimis jau buvo susidūręs. Jis (A. A.) tą dieną buvo kartu su juo, buvo blaivus, o brolis šiek tiek išgėręs alkoholio. Jie abu išėjo iš jo buto ir norėjo skirstytis, kai prie jų žodžiais prisikabino trys kieme buvę jaunuoliai. Tie jaunuoliai buvo prie juodos spalvos automobilio. Vienas jų pasakė „lopai, ko čia žiūrit“ ir priėjęs broliui trenkė į veidą. Tada brolis ir tas jam sudavęs jaunuolis pradėjo stumdytis. Prie jų prisidėjo dar du jaunuoliai. Tada jau ir jis (A. A.) įsikišo, nustūminėjo visus mušeikas, bandė visus išskirti. Tie jaunuoliai yra A. P. draugai, kiek žino, bet jų nepažįsta. Šis incidentas įvyko maždaug prieš tris savaites iki to laiko, kai brolis buvo sumuštas ir apvogtas prie kazino (t. 2, b. l. 32-35).

13. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas nurodė, kad iš pradžių galvojo, kad tai yra tie patys jaunuoliai, bet apsiriko. Mano, kad A. P. nuo senų laikų piktumą ant brolio turi, todėl ir užsipuolė brolį prie kazino. Mano, kad brolį galėjo sumušti dėl pinigų. Jis ketino vykti į Norvegiją, tai norėjo apsipirkinėti. Dar pusbrolis jam skolą buvo atidavęs. Brolis turėjo apie 2 000 Eur su savimi. Brolis turėjo „Apple“ telefoną. Kai su pareigūnais ieškojo telefono, jis kvietimo signalą dar rodė, dar ryte apie 7 val. ėjo ieškoti telefono ir signalas dar buvo, bet telefono nerado. Signalas dingo apie pietus. Įvykio vietoje, kur brolis nurodė, kad nugriuvo, rado tik cigaretes ir žiebtuvėlį, o piniginės ir telefono nerado.

14. Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra M. A. mama. Ryte skambino sūnui, telefonas kvietė, bet neatsiliepė. Nepamena, kelintą valandą skambino, bet buvo ryte, gal 9 val., gal 10 val. Skambino tris kartus, bet nekėlė. Kai skambino ketvirtą kartą, telefonas jau buvo išjungtas. Tada M. A. paskambino iš kito telefono, sakė, kad yra priėmimo skyriuje, neturi telefono. Sakė atvažiuoti prie kazino. Ten atvyko iki pietų, buvo rytas, apie 10-11 val. Kelintą valandą paskambino M. A., nepasakys, bet jis paskambino ir paprašė padėti paieškoti. Sūnus sakė, kad jį sumušė ir atėmė piniginę bei telefoną. Jam svarbiausia buvo telefonas. Sūnus mažai ką pasakojo, tik žino, kad nuėjo į kazino, ten jį sumušė ar susimušė. Sakė, kad sumušė A. P.. Ji A. P. žino iš seniau. Supranta, kad A. P. sūnų užpuola ne pirmą kartą. Sūnus sakė, kad buvo ir daugiau asmenų. Kaip konkrečiai buvo sumuštas, sūnus nesakė. Sūnus turėjo pinigų, nes buvo grįžęs iš Norvegijos. Kai susitiko ryte, ant sūnaus veido ir kūno buvo mėlynių.

15. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su M. A. ieškojo dingusių daiktų ir su juo buvo įvykio vietoje. Atsimena, kad skambino sūnui. Šis nekėlė telefono, telefonas kvietė. Paskui ji paskambino savo kitam sūnui A. A., kuris jai nepasakė, kad M. A. sumuštas. Tada iš jai nežinomo numerio paskambino M. A. ir pasakė, kad yra prie kazino. Ji atvyko prie kazino ir sūnus jai papasakojo, kad buvo sumuštas, kad buvo policijoje. Tada ji kartu su sūnumi vaikščiojo po teritoriją aplinkui kazino. Sūnaus daiktų nerado. Jokios asmens, galėjusio nuskriausti sūnų, jai niekas nerodė (t. 2, b. l. 91-94).

16. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad ką girdėjo apie A. P., tą ir pasakė. Jos parodymai nesiskiria, pakartojo tą, ką sakė policijai, nebent kažką praleido. Jos parodymai, duoti tyrėjai, yra teisingi, o dabar, po tiek metų, gal nepamena.

17. Liudytojas policijos pareigūnas Vaidotas Prėnys teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pačiame įvykyje nedalyvavo. Pildė tik pirminius procesinius dokumentus. Jam nukentėjusysis buvo perduotas 6 val. ryto. Priėmė nukentėjusiojo pareiškimą ir atliko jo apklausą. Jis pasakojo, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ sukonfliktavo su kitais asmenimis ir nurodė A. P., kuris irgi buvo pristatytas (į komisariatą). Nukentėjusysis pasakojo, kad tarp jų įvyko konfliktas, tada jam kažkas trenkė. Jis bėgo, voliojosi ir galimai pametė daiktus. Jis nurodė, kad nebuvo taip, kad jis jaustų, kad kažkas atėmė jo daiktus. Jis po to nubėgo namo, persirengė, nes buvo purvinas. Nukentėjusysis buvo vidutiniškai neblaivus. Nebuvo taip, kad neįmanoma su juo susišnekėti, bet jis buvo tikrai neblaivus. Nukentėjusysis sakė, kad žinojo tą asmenį lyg iš mokyklos laikų. Jis aiškino, kad išėjo, rūkė, ten daug žmonių buvo. Kas iniciavo konfliktą, nežino, ar pasakė nukentėjusysis. Jis tikrai minėjo A. P.. Ar daugiau kitų asmenų jis įvardino, nepamena. Nukentėjusysis sakė, kad dingo jo piniginė ir telefonas su užsienietišku numeriu. Dar bandė jam skambinti. Dėl piniginės jis sakė, kad pinigai buvo lyg tos šalies, kur jis dirba užsienyje. Nukentėjusysis pasakojo, kad griuvo, kėlėsi, vėl griuvo ir tuo metu dingo daiktai. Jis apie konfliktą aiškino, kad jam trenkė, davė, po to vėl bėgo, vijosi, vėl griuvo. Jie dar nebuvo pradėję atlikinėti procesinių veiksmų, kai nugirdo, kaip A. P. paminėjo, kad prašo jo nesulaikyti, nes tą dieną jam turėjo būti vestuvės. Jis neigė, kad daiktai buvo pavogti, teigė, kad nieko nežino apie daiktus. Dėl trenkimo jis sakė, kad „prisibazarino ir trenkė“. Komisariate prie kabineto, kai ėjo koridoriumi, girdėjo A. P. kalbas „prisibazarino ir trenkiau“. A. P. norėjo, kad jį greičiau paleistų, nes jam buvo vestuvės. Nukentėjusysis aiškiai viską dėstė, buvo ramus, tik vėliau buvo pasipiktinęs, kad jį ilgiau nei A. P. pralaikė. Savo telefonu skambino į nukentėjusiojo telefoną, atrodo, kad telefonas buvo išjungtas ir nebuvo įmanoma susisiekti.

18. Liudytojas policijos pareigūnas Kęstas Šveikauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lyg prieš porą metų, vasaros pabaigoje, buvo paryčiais gautas pranešimas, kad kažkas sumušė pranešėją ar pranešėjo brolį. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. ir juos paėmė, nuvažiavo prie kazino, ten buvo grupė jaunuolių. Nukentėjusysis aiškino, kad jį sumušė A. P.. Iškvietė dar vieną ekipažą, nes ten buvo daug žmonių. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausti žmonės. Nukentėjusysis sakė, kad prie įėjimo į kazino buvo įvykis, po to jis bėgo per visą aikštelę. Nukentėjusysis sakė, kad jį trys ar du asmenys mušė. Įvykio vietoje jis (liudytojas) pagrinde buvo su A. P.. Nukentėjusysis neįvardino, kaip jį sumušė. A. P. sakė, kad jis vienas sumušė nukentėjusįjį. Jis, berods, nesakė, dėl ko sumušė. Su nukentėjusiuoju jis (liudytojas) irgi bendravo. Jis sakė, kad po įvykio jam dingo piniginė ir telefonas. Patikrino aikštelę prie kazino ir kelią, kuriuo ėjo nukentėjusysis, bet dingusių daiktų nerado. A. P. buvo pristatytas į komisariatą. Jau įvykio vietoje jis patvirtino, kad sumušė nukentėjusįjį. Atrodo, kad A. P. sakė „žino, už ką gavo“. Skambino į nukentėjusiojo telefoną ir užsiprašė koordinačių, bet budėtojas pasakė, kad nėra galimybės jų nustatyti. Ar buvo signalas, kai skambino į nukentėjusiojo telefoną, nepamena. Nukentėjusysis minėjo, kad jo piniginėje buvo lyg 1 800 Eur, bet tikslios sumos nepamena. Asmenų, buvusių prie kazino, elgesys buvo toks, kad visi buvo neblaivūs, kažkas juokėsi. Ta agresija prie kazino pasireiškė tik iš A. P..

19. Liudytojas policijos pareigūnas G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio neatsimena.

20. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo gautas pranešimas apie primuštą asmenį. Atsimena, kad su K. Šveikausku tą nukentėjusį asmenį su jo draugu paėmė kažkur nuo (duomenys neskelbtini)g. Tada atsimena, kad važiavo su jais iki kazino. Būnant automobilių stovėjimo aikštelėje prie kazino, buvo daug žmonių, jų tarpe ir asmuo, pavarde A. P.. Atsimena, kad nukentėjusysis kartojo „atgaunu piniginę ir nieko nebenoriu“. Jei neklysta, šis minėjo, kad dingo apie 2 000 Eur. Tiek A. P., tiek nukentėjęs vyras buvo akivaizdžiai neblaivūs ir agresyviai vienas kito atžvilgiu nusiteikę, jis nuolat stovėjo tarp jų, kad vienas kitam ko nepadarytų. Visą laiką, kol tyrėjas K. Šveikauskas su nukentėjusiuoju aiškinosi įvykio aplinkybes, buvo netoli A. P.. Neatsimena, ar A. P. sakė, kad primušė nukentėjusįjį. Atsimena, kad A. P. vis nukentėjusiojo klausinėjo „ko tu čia ieškai“, vis bandydavo priartėti prie nukentėjusiojo, vienu momentu atstumas tarp A. P. ir nukentėjusiojo buvo minimalus, gal dar mažesnis nei pusė metro. Visą laiką vykdė A. P. kontrolę, jis vis stengdavosi priartėti prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis traukdavosi arba jį nuo A. P. trauktis ragindavo draugas (t. 2, b. l. 79-82).

21. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas parodė, kad panašiai viskas ir buvo. Važiuojant iki įvykio vietos, nukentėjusysis sakė „važiuojam iki kazino, nes pinigus gal rasiu“.

22. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo draugo gimtadienis. Nepamena, kas juos nuvežė į kazino. Jie buvo daug išgėrę, stipriai apsvaigę, todėl jis daug ko neatsimena. Kai išėjo parūkyti, jau buvo atvykęs policijos ekipažas. Nežino, kas ten buvo įvykę. Kai šventė gimtadienį, su jais lyg ir buvo A. P.. Kazino buvo nuo 24 val. iki 2 val. Kokie asmenys buvo kazino ar prie kazino – nepamena. Kazino jokio konflikto nematė. Kai išėjo į lauką, už kampo buvo žmonių ir policijos ekipažas. Nepamena, kas buvo kalbama. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, o kaltinamąjį pažinojo. Kazino viduje matė nukentėjusįjį, niekas iš jo (liudytojo) kompanijos su nukentėjusiuoju nebendravo. Neįsivaizduoja, dėl ko įvyko konfliktas. Gal žodžiais ir buvo iš jo (liudytojo) pusės kažkas pasakyta kai atvažiavo nukentėjusiojo brolis, nes ir jie rėkavo ant jų, o jie buvo padauginę alkoholio. Neatsimena, kad būtų sakęs tokius žodžius, kurie fiksuoti vaizdo įrašuose.

23. Liudytojas G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, yra tik kelis kartus jį matęs. Kaltinamąjį kažkiek pažįsta, tik pasisveikina. Kaip atvyko į kazino, nepasakys, buvo po gimtadienio. Buvo pavartojęs alkoholio. Matė nukentėjusįjį, jis stovėjo tarpduryje. Matė A. P.. Konfliktų kazino viduje nebuvo. Buvo išėjęs į lauką parūkyti, bet lauke nepastebėjo jokių konfliktų. Žino, kad į kazino atvyko pareigūnai, jie buvo užėję į vidų, bet dėl kokios priežasties – nežino. Įvykio metu buvo piktas dėl alkoholio pavartojimo. Sakė, kad nukentėjusysis „apsiožino“, nes nelabai tiki, kad jį sumušė ir dingo pinigai. Apie nukentėjusįjį sklido kalbos, kad jis kreipiasi nebe pirmą kartą ir kad yra apsimelavęs. Pareigūnai jo dėl dingusių daiktų neapieškojo. Iš pradžių nesuprato, dėl ko atvyko policija. Kai sutiko nukentėjusįjį kazino, matė, kad nukentėjusysis sužalotas. Sakė, kad jis „apsiožino“, nes apie tai klausinėjo A. P., suprato, kad kažkas įvyko. Taip leptelėjo, nes buvo neblaivus. Kiek atsimena, nukentėjusysis prie durų buvo vienas, gal rūkė. Gal jis kažką šnekėjosi su kaltinamuoju, bet kad jie pyktųsi – nepastebėjo.

24. Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Į kazino atvažiavo po gimtadienio. Paskui atvyko pareigūnai. Nematė jokių konfliktų. Buvo nuvažiavęs į namus paimti pinigų, o grįžęs rado pareigūnus.

25. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, liudytojas parodė, kad su nukentėjusiu mokėsi vienoje mokykloje, jis buvo labai „naglas“, prisikabinėdavo prie kitų žmonių. Toks būdavo nuo pat vaikystės, kabinėdavosi prie kitų vaikų, prie jo, todėl taip pasakė, suprato, kad jis kvietė pareigūnus. Sprendžia, kad nukentėjusysis gavo į galvos sritį, nes jis visą gyvenimą buvo „naglas“. Nukentėjusysis yra gatvėje prisikabinęs prie jo. Kiek pamena, įvykio metu nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo. Negirdėjo kalbų, kad dingo kažkokie nukentėjusio pinigai. Kai atėjo, atrodo, matė, kad nukentėjusysis lošė kazino. Kai atvyko policija, matė, kad jis bendravo su A. P. lauke. Nieko nežino, ar tarp jų buvo konfliktas.

26. Liudytojas O. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jį atvežė į kazino, kur turėjo susitikti su draugu. Kazino buvo pilnas žmonių. Girdėjo šurmulį, kai atvyko policija. Jokių konfliktų nematė.

27. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, liudytojas parodė, kad nežino, kas tai per situacija buvo. Žmonės šneka tik tam, kad šnekėtų. Nukentėjusysis buvo agresyviausias, rėkavo. Jis (liudytojas) paėmė iš konteksto žodžius, kurie fiksuoti vaizdo įrašuose. Visi rėkavo, suprato, kad jis (nukentėjusysis) yra konflikto iniciatorius. Buvo paimti kažkokie žodžiai iš konteksto, sakė, kad nukentėjusysis griuvinėjo, nes kažkas tą sakė ir jis atkartojo. Tiesiog taip pasakė tuo metu, kad jis voliojosi. Viduje ir lauke visi rėkavo, viskas vyko garsiai, paėmė kažkieno pasakytus žodžius ir gavosi, kad taip pasakė.

28. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo O. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad A. P. pažįsta iš matymo. Artimai nebendrauja. Tą naktį kazino viduje matė daug iš matymo pažįstamų asmenų, jų tarpe ir A. P.. Negali įvardinti kitų be A. P. kazino buvusių asmenų, kadangi žino tik iš matymo. Kazino viduje pabuvo maždaug apie 30 min. ir išgirdo lauke triukšmą. Rėkavo daugiau nei vienas asmuo. Išėjo į lauką pasižiūrėti, kas rėkauja ir pamatė atvykusius pareigūnus. Su policijos pareigūnais buvo kažkoks „sutrius“, kuris rėkavo ir kažko ieškojo. Tą žmogų matė pirmą kartą. Ar prieš tai matė jį kazino patalpose, nežino, neatsimena. Tikrai nematė, kas įvyko prie kazino, nežino, dėl ko buvo iškviesta policija. Tą naktį buvo blaivus. Ar kiti kazino buvę asmenys buvo blaivūs, nežino. Pasakė, kad tas žmogus vartėsi, nors pats to nematė, tiesiog iš konteksto ištraukė. Negali pasakyti kurio įvykį galbūt mačiusio žmogaus žodžius atkartojo. Pats nieko nematė ir to žmogaus nemušė, jo telefono ar pinigų neėmė (t. 2, b. l. 59-62, 103-105).

29. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas parodė, kad laukė draugo, vardu „A.“. Nežino, kodėl jis neatvažiavo. Prasidėjo šurmulys. Neatsimenu, ar policija prašė jo ką nors paaiškinti. Nukentėjusysis rėkavo, buvo neadekvatus, matėsi, kad ieško kabliukų. Jis yra piktybinis. Tiesiog kilo vajus, tai paėmė žodžius iš konteksto, ką girdėjo – kad nukentėjusysis vartėsi, puolė, pasakė, kaip kas šnekėjo, komentavo. Pareiškė savo nuomonę ir viskas. Visa aplinka vien tai ir šnekėjo – kad nukentėjusysis buvo sumuštas, dingo daiktai. Visi apie tai kalbėjo, išgirdo iš konteksto ir pasakė. Būdamas lauke, kai atvyko policija, matė nukentėjusį, kuris buvo agresyvus, kažką rėkavo. Visi rėkavo vienas per kitą. Kazino pabuvo apie valandą. Pora kartų buvo išėjęs parūkyti, kiek laiko rūkė, nežino. Berūkydamas konfliktų nematė.

30. Liudytojai Ž. B. davus parodymus, liudytojas parodė, kad pasakė savo nuomonę, kaip elgėsi nukentėjusysis. Jis išsiskyrė tuo, kad elgėsi neadekvačiai, t. y. buvo žiūrėjimas piktai. Sakė, kad jis nugriuvo nuo laiptų, nors to nematė. Kalba buvo tokia, kaip kas vyko, visi ten aiškino, vienas už kitą garsiau. Buvo pilna komentatorių.

31. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko ir nieko neatsimena.

32. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. pirmą kartą važiavo į kazino, esantį (duomenys neskelbtini). Važiavo ne viena, o kartu su draugais K. K., G. V. bei jų draugais M., pavardės nežino, ir dar vienas žmogus sėdėjo mašinoje, t. y. A. Kai juos paėmė iš tos sodybos, jų prašymu nuvežė juos į kazino. Kazino pabuvo visi gal 30 minučių, neprisimena tiksliai, ir tada jos paprašė, kad į namus parvežtų kazino buvusį A. C.. Ji ir K. K. išvežė jį namo. Tada važiavo iki K. K. namų. Ten jis kažką pasiėmė iš savo automobilio ir jie važiavo į degalinę. Prieš važiuojant į degalinę, automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Po degalinės važiavo atgal į kazino. Tik įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kazino, iš paskos atvažiavo policijos autobusiukas. Tol, kol buvo pirmą kartą kazino, tikrai niekas jo viduje nekonfliktavo. Visi atrodė draugiški. Kol ji pirmą kartą buvo kazino, tai jame buvo K. K., G. V., M., A. ir A. C.. Dar matė kažkokius jai nepažįstamu asmenis. Du vyrus, vienas jų buvo toks stambus. Kazino viduje niekas nekonfliktavo. O ar konfliktavo prie kazino, nežino. Ji nerūko, bet kai K. K. eidavo į lauką parūkyti, ji iki lauko palydėdavo, bet prie jo nebūdavo, o kol šis rūkydavo, sėdėdavo mašinoje. Po to, kai antrą kartą grįžo į kazino, tai tikrai nesuprato, kas ten yra nuketėjusysis ir kada spėjo nukentėti, nes visi vieni per kitus rėkė bendraudami su policijos pareigūnais, kurie aiškinosi kažkokią situaciją (t. 2, b. l. 12-15).

33. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad tikrai šitų asmenų nepažįsta ir neprisimena, kad juos būtų mačiusi. Neprisimena tų detalių, nes tai buvo seniai. Galima vadovautis jos ankstesniais parodymais.

34. Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo kazino. Įvykio nematė, nes buvo viduje. Išėjęs į lauką, pamatė daug žmonių, buvo policija. Nukentėjusysis rėkavo, kad jį sumušė. Viduje nukentėjusiojo nematė. Tą minutę pirmą kartą jį ir pamatė, kai buvo atvykusi policija. Jis kaltino visus aplinkui, kad jį sumušė, apvogė, kad visi aplink jį vagys. Tik išėjus per duris, iš karto puolė. Jam kažką sakė, kad jis melagis. Nematė, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta. Čia nesąmonė, kad jis visus kaltina. Lauke matė nukentėjusįjį su kraujuota nosimi. Kiek pamena, nukentėjusysis buvo girtut girtutėlis, visi girti buvo. Žino, kad nukentėjusysis sakė, jog pavogtas telefonas, pinigai, nepamena, ar buvo įvardinta pinigų suma. Nematė nukentėjusio, gulinčio ant žemės, gal taip pasakė, nes buvo girtas.

35. Liudytojas A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visų detalių nepamena. Buvo gana girtas. Jo atvažiavo pasiimti R. V. ir jie išvažiavo namo. Jokio įvykio nematė.

36. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad kazino buvo vienas. Buvo neblaivus. Į kazino jį nuvežė R. V.. Ten pažįstamų žmonių nematė. Ilgai kazino nebuvo. Kodėl ilgai ten nebuvo, nežino, neprisimena. Kaip tiksliai grįžo į namus, neprisimena. Kai buvo kazino, tai jame jokių konfliktų ar muštynių nematė, juose nedalyvavo. O ar kas vyko tuo metu lauke, pasakyti negali, nes per kazino langus nieko nesimato ir nelabai kas girdisi. Prie kazino irgi jokių konfliktų nematė. Pavardė „P.“ yra girdėta, žino, kaip atrodo tas žmogus, kuris turi tokią pavardę. Jį žino iš matymo. Jo prie kazino ar kazino viduje 2021 m. rugsėjo mėn. tikrai nematė. Su A. P. niekada nėra jokiame baliuke ar vakarėlyje dalyvavęs, jų skirtingos kompanijos. Tą vakarą, kai buvo kazino, su A. P. taip pat jokioje bendroje šventėje nebuvo. Apie tai, kad tą vakarą prie kazino kažkas įvyko, sužinojo vėliau, po kelių dienų pabendravęs su R. V.. Ši jam tiesiog pasakė, kad prie kazino įvyko kažkoks konfliktas. Koks tai buvo konfliktas ir tarp ko įvyko, neapibūdino, o jis ir neklausinėjo (t. 2, b. l. 45-48).

37. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas A. C. parodė, kad tvirtina šiuos parodymus. Dar gali pasakyti, kad dabar iš aplinkinių žmonių kalbų girdėjo, kad M. A. yra nepatikimas žmogus. Kas taip sakė, negali įvardinti. Jam sakė, kad jis yra melagis, nepatikimas. Gavęs kvietimą į teismą, pradėjo domėtis, kas tas M. A. ir jam papasakojo tokias detales. Negali įvardinti, kas jam sakė, kad M. A. yra nepatikimas. Jam po įvykio R. V. sakė, kad kažkas mušėsi, bet neįvardijo kas. R. V., parvežusi jį, vėl važiavo į kazino.

38. Liudytoja Ž. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kazino administratorė, tą naktį buvo jos pamaina. Nieko neįprasto nematė, atvyko jaunuoliai ir žaidė. Matė kaltinamąjį, nukentėjusį. Nukentėjusysis atėjo anksčiau, žaidė, po to atėjo kaltinamasis su draugais. Labai draugiškai bendravo jie pradžioje, apsikabino, vos nesibučiavo. Elgesys buvo normalus. Nekėlė jokių konfliktų. Kaltinamojo elgesys irgi buvo normalus, jis nekėlė problemų, buvo eiliniai klientai. Sužinojo, kad tą naktį kilo konfliktas. Dirba uždaroje patalpoje ir kas ką kalba salėje, negirdi. Abu vyrukai – nukentėjusysis ir kaltinamasis su draugais draugiškai pasisveikino. Tuo metu kazino buvo 6-7 asmenys. Nukentėjusysis ir visi kiti buvo išgėrę, bet nebuvo girti. Migravimas vyko pusę vakaro, jie išeina ir ateina, ką daro lauke, nemato.

39. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) M. A. nustatyti veido apatinio žandikaulio srities patinimas ir kaktos nubrozdinimas bei kairės blauzdos viršutinės dalies sumušimas su priekinio paviršiaus nubrozdinimu; 2) pagal sužalojimų aprašymą pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais kieto/buko ir/ar bukabriaunio daikto poveikiais; 3) sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos; 4) ar sužalojimai padaryti užduotyje aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu pagal esamus medicininius duomenis nei patvirtinti, nei apneigti negalima; 5) sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas sužalojimas, imant atskirai pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 186).

40. Iš nukentėjusiojo pateikto VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo išrašo matyti, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigą atvyko 2021 m. rugsėjo 3 d. Šiame įraše fiksuota, jog nukentėjusiajam skausminga blauzda, sumušimas užpakalinėje pusėje, patinęs veidas – apatinis žandikaulis, kiek nubrozdinta kakta. Ortopedo traumatologo aprašymas: skauda kairę blauzdą ir kelio sąnarį, skauda prox. blauzdos dalį, nubrozdinta priek. apat. kelio sąn. Dalyje, blauzda, kelio sąn. nepatinę, hematomų nesimato. Rekomenduota šaltis, analgetikai, elastinis bintas (t. 1, b. l. 52).

41. Specialistas J. Rybalko teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nustatyti valandos ar minučių tikslumu, kada sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam M. A., nėra galimybės. Nukentėjusiajam buvo nustatytas patinimas veide. Tai leidžia teigti, kad veido sužalojimas buvo padarytas kelių valandų laikotarpyje iki apžiūros. Skausmas yra subjektyvus dalykas ir kada buvo padarytas kairės blauzdos sužalojimas, negalima pasakyti, bet neatmetama galimybė, kad galėjo būti padarytas tada, kai buvo veidas sužalotas. Jei buvo traumuotas kelio sąnarys, tikėtina, kad skausmas turėjo atsirasti iš karto po traumos, o ne po kurio laiko. Spiriant į pakinklį, gali įvykti kažkoks sausgyslės patempimas ir gali atsirasti skausmas kelio sąnario srityje, bet budintis traumatologas nenustatė kelio sąnario patempimo, tik nurodė, kad skausmas yra. Šiuo atveju buvo nustatytas odos nubrozdinimas, tai galima nustatyti, kad spyris buvo plėstinis ir galėjo paliesti kelio sąnario sritį bei galėjo nepadaryti kraujosruvos. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas po poros valandų po įvykio, todėl galėjo dar neatsirasti kraujosruvos, jos gali atsirasti ir po kelių dienų. Į pilvo sritį spiriant gali nesimatyti kraujosruvų, ten labai retai kraujosruvos išryškėja. Tai priklauso nuo asmens sudėjimo, nuo odos savybių, nuo smūgių kokie jie buvo, nuo asmens aprangos. Kai asmuo pristatomas į gydymo įstaigą po tokių įvykių, dažniausiai apžiūrima ten, kur asmuo nurodo, kad skauda. Jei galvoje būna sužalojimai, tai atidžiau yra apžiūrima. Pakaušio srityje galėjo būti kraujosruva minkštuose audiniuose, bet gydytojas jos neužfiksavo. Pilvo srityje galėjo ir nebūti kraujosruvos. Nustatyti sužalojimai, kurie užfiksuoti – kaktos nubrozdinimas, apatinio žandikaulio sumušimas su patinimu, odos nubrozdinimas kelio srityje – nėra būdingi griuvimui.

42. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis M. A. parodė, kad 2021 m., kai jis buvo sužalotas, tai įvykis įvyko pastato išorėje. Jis ir A. P. rūkė lauke. Toliau manekeno pagalba M. A. parodė, kaip jis stovėjo priešais A. P. vienas kito atžvilgiu, t. y. veidu vienas į kitą, 1 m 40 cm atstumu stovėjo, rūkė kalbėjo ir tuomet jis t. y. M. A., pajuto smūgį iš už savo nugaros pusės į pakaušį, tuomet po pirmo smūgio (smūgio iš už nugaros pusės) jis užsidengė rankomis ir alkūnėmis savo veidą ir pajuto smūgius iš priekio, po to iš galo prasidėjo. M. A. nurodė, kad buvo trys smūgiai iš priekio į jo veidą, kuriuos kaip jis numano sudavė A. P.. Toliau nukentėjusysis parodė, kad po trijų smūgių į veido sritį jis pajuto smūgius iš visur, t. y. iš galo iš priekio, buvo nemažiau kaip 6 smūgiai į galvos sritį suduoti kumščiu, buvo nemažiau kaip trys spyriai į pilvą, buvo spyris į šoną ir buvo 1 pakirtimas per kojas (pakinklius), kas tai padarė nuketėjusysis nurodė nematęs nes visą laiką buvo rankomis užsidengęs galvos sritį iš priekio. Kai juto smūgius nuketėjusysis vietoje nestovėjo, visą laiką judėjo į priekį maždaug 2 m 70 cm perimetru. Toliau nukentėjusysis parodė, kad po pakirtimo „per pakinklius“ jis griuvo ant dešinio šono, po ko „prasidėjo smūgių kruša“, t. y. nukentėjusysis pajuto smūgius. Jis rankomis dengėsi galvą, bandė keltis, bet atsikelti jam nepavyko, kadangi jį prirėmė prie apačios (rodė į grindinio trinkeles), kad jis neatsistotų. Kas jį rėmė, nuketėjusysis nurodė nematęs nes visą laiką buvo rankomis užsidengęs galvą. Jį stūmė kūnu rankomis ar keliais, jis tiesiog jautė stūmimą. Toliau nukentėjusiojo paprašius paaiškinti jo pasakytą frazę „smūgių kruša“, jis nurodė, kad tai buvo ne mažiau kaip 8 smūgiai rankomis ir kojomis į jo pilvo sritį (daugiausia kojomis), toliau buvo smūgiai rankomis, buvo tame tarpe tikrai vienas smūgis ranka į žandikaulį, tikrai buvo du spyriai į galvą (rodo į pakaušį), ne mažiau kaip 5 spyriai į pakinklius, paskui buvo spyris į nugaros sritį į šoną, smūgių gal buvo ir daugiau. Toliau nuketėjusysis parodė, kad jis atsistojo iš antro karto, iš pirmo karto jam atsistoti nepavyko dėl anksčiau jau paminėto jo jausto stūmimo. Toliau nukentėjusysis nurodė, kad atsistojęs jis iškarto pradėjo bėgti link toliau esančių laiptų, bet nepribėgęs laiptų jis pagriuvo. Atstumas nuo kazino durų iki vietos kurioje nukentėjusysis pajuto pakirtimą per abiejų kojų pakinklius pakirtimą, 43 m. Toliau M. A. parodė, kad po spyrio (pakirtimo) į pakinklius jis bėgo toliau iki žalios vejos kur pajutęs vieną smūgį per pakinklius pargriuvo ant žolės, po ko jis kėlėsi ir pajuto vieną smūgį į kuprą, atsikėlė ir priartėjęs prie šalia buvusių laiptų turėklų suėmė už jų abejomis rankomis ir laikydamasi už jų užlipo į viršų, į kalną, kur jam užlipus jo jau niekas nesekė. Atstumas nuo kazino durų iki tos vietos kur nuketėjusysis po smūgio į pakinklius pargriuvo ant žolės yra 58 m 90 cm. Kad neturi su savimi asmeninių daiktų, M. A. nurodė pastebėjęs tuo metu, kai bėgo link policijos komisariato. Kokie asmenys sudavė smūgius ir jam įspyrė, jis įvardinti negali, kadangi jis visą laiką bėgo, nesidairė atgal, buvo šoke. Toliau nukentėjusysis parodė kryptį link policijos komisariato, tačiau atstumas iki šio pastato nuo įvykio vietos nebematuojamas, kadangi yra ganėtinai didelis, daugiau nei 300 m (t. 1. b. l. 128-135).

43. Iš akistatos protokolo matyti, kad M. A. nurodė, jog su A. P. bendravo prie kazino durų, kazino viduje. Tada jie išėjo į lauką parūkyti. Bendravo lauke, kalbėjosi apie smulkmenas, žodžiais nesipyko. Bendravo tik su A. P.. Tada pajuto smūgį iš už nugaros į galvos sritį, į viršugalvį. Tada pajuto šešis smūgius į galvos, tris smūgius į krūtinės, du-tris smūgius į pilvo sritis ir tikrai du smūgius į kojas. Po spyrio į kojas pargriuvo. Bandė keltis, bet iš karto negalėjo, nes jį laikė. Tada atsikėlęs pradėjo bėgti. Kažkiek pabėgo ir pajuto smūgį į kojas iš nugaros ir pargriuvo prie laiptų ant žolės. Pajuto į kojas per blauzdas du smūgius. Tada besikeldamas pajuto smūgį į nugaros sritį. Tada atsikėlė ir, laikydamasis turėklų, užlipo į kalną. A. P. ne tik matė šį konfliktą, bet ir pats smūgiavo. A. P. po šių M. A. paaiškinimų nurodė, kad kazino viduje M. A. nematė. Jį pamatė prie kazino lauke, kai rūkė. Jie pradėjo kalbėtis. Dėl kažko susipyko žodžiais. Tada pradėjo stumdytis. Gali būti, kad jis pirmas pastūmė nukentėjusįjį. Jie stumdėsi naudodami rankas. Kai stūmė nukentėjusįjį, jo rankos kontaktavo su nukentėjusiojo krūtine. Smūgių nesudavė. Nemano, kad nukentėjusysis jo stumdymą galėjo suprasti kaip suduodamus smūgius. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs prie kazino. Neneigia, kad jį vijosi. Jį vijosi šiaip sau, be priežasties, kai jis pradėjo bėgti. Kodėl jis pradėjo bėgti, nežino, reikia jo klausti, gal ko išsigando. Pabėgo paskui jį apie dvidešimt metrų ir nebesivijo. Paskui matė, kad jis buvo nugriuvęs prie tų tolimesnių laiptų. Tuo metu jis (kaltinamasis) buvo prie kazino. Prie nukentėjusiojo žmonių nematė, nežino, ar kas nors jį spardė, daužė. Nukentėjusiojo nemušė, kas jį mušė – nežino. Tuo metu, kai su nukentėjusiuoju rūkė, ant jo kūno smurto žymių nematė, jis atrodė normalus. Paskui, kai jį vijosi, irgi nepastebėjo nieko, buvo tamsu. Po šių A. P. paaiškinimų M. A. nurodė, kad su kaltinamuoju nesistumdė, jo tikrai nestūmė, gal galėjo pastumti, kai viskas prasidėjo ir kai gynėsi. <...> Negali pasakyti, ar A. P. matė telefoną, jam jo nerodė, bet kai traukė cigaretes iš kišenės, kartu traukė ir telefoną. <...> Nerodė jam, kiek pinigų turi (t. 2, b. l. 108-112).

44. Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytojui K. Šveikauskui nurodžius, jog A. P. sakė, kad jis sumušė žmogų, A. P. parodė, kad neneigia, jog atsakydamas į policijos pareigūno klausimą, kas sumušė žmogų, pasakė, kad jis (kaltinamasis). Nekomentavo, kokius konkrečiai veiksmus padarė nukentėjusiojo atžvilgiu. O kam čia pasakoti, ką padarė. Ką sakė pareigūnams, tikrai neatsimena. Jis ir nukentėjusysis tik susistumdė, vienas kitą pastūmė. Vienas kitą buvo suėmę rankomis už drabužių krūtinės aukštyje. Kuris pirmas suėmė už drabužių, nepamena. Nemano, kad dėl jų stumdymosi nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, bet to neneigia. Į kūno vienas jam nedavė ir neįspyrė. Neatsimena, ar stumdymosi metu nukentėjusysis buvo pargriuvęs (t. 2, b. l. 113-116).

45. Iš akistatos protokolo matyti, kad V. Prėniui nurodžius, kad kaltinamasis dėl nukentėjusiojo sužalojimo sakė „prisibazarino ir daviau“, o dėl telefono sakė panašią frazę „gal bėgdamas ir pametė“, A. P. parodė, kad sutinka su šiais parodymais. Neneigia, kad sakė frazę „prisibazarino ir daviau“, bet ja norėjo pasakyti, kad jie susistumdė, bet tikrai nenorėjo pasakyti, kad sudavė (t. 2, b. l. 117-120).

46. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) g. ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ yra 50 m pločio automobilių stovėjimo aikštelė. Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, prekybos centro pastato dešinėje pusėje yra lošimų automatų salonas, kurio įėjimo durys yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Prie įėjimo į saloną yra šaligatvis, grįstas betoninėmis trinkelėmis. Lošimų automatų salono prieigose filmavimo kamerų nėra. Ant šaligatvių dėmių, panašių į kraują, nėra. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, link (duomenys neskelbtini) g. yra laiptai. Ant jų pėdsakų, panašių į kraują nesimato. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų turinčių reikšmę tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 55-62).

47. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad jame girdimi trys balsai. Balsas Nr. 1 „Šitaip suspardė... P.“, balsas Nr. 2 „Kuris P., tas kur pirmai?“; balsas Nr. 3 „112 klausom“; balsas Nr. 2 „Laba diena, čionai norėčiau policijos, nes vat brolį sumušė, visą, atėmė telefoną ir piniginę viską“; balsas Nr. 3 „Kas sumušė, kas atėmė?“; balsas Nr. 2 „Čia buvo prie policijos jisai vat nuėjęs, va dabar iki manęs atėjo, visas kruvinas yra“; balsas Nr. 3 „Ir jisai žino kas jį sumušė?“; balsas Nr. 2 „Taip, žino“; balsas Nr. 3 „Koks čia adresas bus?“; balsas Nr. 2 „Adresas (duomenys neskelbtini), mes dabar, va pas mane, jis atėjo, čianai netoli policijos ir sumušė jį“; balsas Nr. 3 „O dabar kelintas butas?“; balsas Nr. 1 „Taigi skambinau policijon“; balsas Nr. 2 „Aš, mes nusileisim, dabar jisai nusimaudė, viskas“; balsas Nr. 3 „Jam reikalinga dabar greitoji pagalba?“; balsas Nr. 2 „Dabar ne, sakau, kad jisai atvarė pas mane“; balsas Nr. 3 „O prieš kiek čia laiko viskas?“; balsas Nr. 1 „Taigi piniginė, telefonas, prieš kiek laiko, taigi skambinau į duris policijai, 15 minučių“; balsas Nr. 3 „Vardas pavardė Jūsų kas praneša“; balsas Nr. 2 „Aš A. A.“; balsas Nr. 3 „Gerai, laukit privažiuos policija“ (t. 1, b. l. 171-173).

48. Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų, peržiūrėtų teisiamojo posėdžio metu, apžiūros protokolų matyti, kad: vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_041525_006 matoma, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja gatve. Tuomet automobiliui sustojus prie gatve einančių vyrų, jie parodo: „Sumušė, piniginėj ten buvo pora tūkstančių eurų, telefonas, čianais trise sumušė, net apsišikęs buvo rūbus, va, naujus, nuvažiuojam, telefonas dar yra, prie manęs dar buvo prisikabinę prie jo namų kai stovėjome, čia buvo prieš savaitę gerą kai stovėjome prie jo namų“. Toliau girdima, kaip policijos pareigūnai pasiūlo vyrams lipti į mašiną. Toliau girdimas vieno iš vyrų balsas: „Ką, b***, suspardė ir pabėgo“. Girdimi kito balso žodžiai: „Aš pabėgau, ką aš vienas padarysiu, buvo P. ir draugas ilgas, viskas buvo lauke“. 04:18:34 val. atvykstama į įvykio vietą – PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę ir išlipama iš tarnybinio automobilio. Matoma, kaip M. A. prieina prie vaikino, kaip žinoma, K. K., sakančio: „Pats pirmas pradėjo“. M. A.: „Aš pradėjau, k**** lochas?“. Toliau matoma, kaip nukentėjusįjį M. A. nuo jaunuolio patraukia jo brolis A. A.. Girdimi nuketėjusiojo sakomi necenzūriniai žodžiai. K. K.: „Jis pradėjo“. Nukentėjusysis M. A.: „Aš pradėjau“, A. A.: „M., patylėk“. K. K.: „Pareigūnai, pažiūrėkit, su panele atvažiavau, ką aš pradėsiu chamielint. Pažiūrėk į mane ir pasižiūrėk į jį, dvigubai didesnis ir tu pradėjai va taip kalbėt. Numesk gazą, balvonas tu, jūs matot. Apie ką ir kalbam, gavo p****, jums paskambino ir dabar ieško problemų. Pradėjo gazuot, gavo į galvą ir taip ir baigėsi. Jūsų kolegos mus ką tik sustabdė, patikrino. Ir va taip ir buvo, jisai pradėjo gazuot, gavo į galvą“. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_042025_007 matoma automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Matomi K. K., A. A., M. A., G. V., L. K., M. V.. K. K.: „Jisai va taip atvažiavo. Mes atėjom, jisai rūkė lauke ir prasidėjo ta pati istorija“. L. K.: „Tu šiukšlė esi, apsiožinai ką tik, šiukšlė esi, suk n***** galvą, suk n***** galvą. Ko tu čia galų ieškai“. Toliau pareigūnui paėjus į šoną su M. A., prie jų prieina M. V., K. K. ir G. V.. M. V.: „Galim pašnekėt?“. Policijos pareigūnas: „Jūs čia kartu?“. G. V.: „Von n***** iš čia“. K. K.: „Baikit, baik, G.“. Policijos pareigūnas: „Mes viską išsiaiškinsim, kas čia buvo?“. M. V.: „Nieko čia nebuvo. A girdi (rodo pirštu į M. A.), tu. Senis, b***, aš galvojau tu maladiec“. M. A.: „Aš buvau normaliai, bet ką man padarė va draugai, p***** n***** Jūs“. M. V.: „Tau draugai padarė?“. M. A.: „Taip, čianais“. M. V.: „Sakei nepažįstami“. M. A.: „P. mano draugas buvo“. M. V.: „Tai tavo draugai tau padarė kažką“. M. A.: „Nu“. Policijos pareigūnas: „Tai kurie tave mušė?“. K. K.: „N***** tu gazuoji?“. M. A.: „P. su ilgu savo draugu“. K. K.: „N***** tu gazuoji?“. M. V.: „Tu niekados gyvenime nieko“. K. K.: „Kas tau yra? Tu durnelis, tu pirmas pradėjai bispridielą, gavai į galvą ir išsikvietei pareigūnus. Viskas, nu. Ko tu dar ieškai. Aš suprantu, kad mes būtume prie tavęs, mes bijojom“. M. V.: „Kaip tavo vardas, kaip tavo vardas? (klausia pirštu rodydamas į M. A.). Policijos pareigūnas: „Gerai, baigiam“. M. V.: „Kaip tavo vardas?“. K. K.: „Gerai baigiam. Pareigūnas, jeigu mes būtume kalti, mes bėgtume, mes nesislepiame“. L. K.: „Tu tokį bispridielą padarei“. K. K.: „Pats prisi*****, pats gavai į galvą ir pats išsikvietei pareigūnus“. M. A.: „Nu ir ką?“. K. K.: „Kas nu ir ką užtai, kad bispridielini“. Kyla šurmulys dėl visų aikštelėje esančių vyrų kalbų, matoma, kaip A. P. sakydamas „N***** čia atvažiavai“ abejomis rankomis pastumia M. A., po ko policijos pareigūnas palydi A. P. prie automobilio. G. V.: „Kas tau, lochas, mink n***** iš čia“. M. V.: „Pala pala, atvažiavo pareigūnai“. G. V.: „Gerai, aš gerbiu juos žiauriai, bet apsiožino, achielina prie pareigūnų. Gerai, atsiprašau“. Policijos pareigūnas: „Paeikit į šoną gerai?“. G. V.: „Ne apie tave kalbu, mink n***** iš čia“. L. K.: „Tu, p******, dingsti iš čia, (ranka rodo į pastato kampą) čia subrozdinta galva gulėjai, dabar galų ieškai. Atvarėm nieftema, supi****** galvą ir ieškom galų? Lochas esi“. M. V.: „Tu niekados gyvenime, aš tau pasakysiu niekados neieškok“. M. A.: „P. ir ilgas“. M. V.: „K. P.. P. niekur nebuvo“. M. A.: „Toks ilgas vienas buvo“ (rankomis rodo gerokai virš savo galvos). A. P.: „A girdi, H. tu, atsimeni nuo vaikystės“. M. A.: „Dabar jau baigėsi ta vaikystė“. A. P.: „Tai n***** tu bazarini“. M. A.: „Kur mano piniginė, kur mano telefonas?“. A. P.: „Tu debilas. Aš tau imsiu tavo tas pinigines“. M. A.: „Ten mano viskas“. A. P.: „N***** aš tau atiduosiu savo“. M. A.: „Klausiu kur mano viskas?“. A. P.: „N***** aš tau atiduosi savo tą ragelį. N***** man jo reikia, aš tau. Ar tu brūdas, ar tau reikia, imk turėk“. M. A.: „Nereikia man“. A. P.: „Tai n***** man reikia tavo?“. M. A.: „Eik dabar, kur mano piniginė, telefonas, raktai visi“. A. P.: „Aš nežinau, ten, kur apsišikai, ten ir ieškok b***. Tu, brūdas, mano klasiokas buvai“. M. A.: „P*** n***** iš čia, k****“. A. P.: „Ką daryt, aš nieko jam nepadariau, ką jisai kalba nesąmones“. Matoma, kaip policijos pareigūnas paskui M. A. ir A. A. nueina prie laiptų, vedančių į kalnelį, į (duomenys neskelbtini) g. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_042524_008 matyti, kaip prie policijos pareigūno prieina M. V.. M. A.: „Aš nesitikėjau, kad iš manęs padarys“. M. V.: „Nieks nieko nedarė. Nieks nieko nedarė, ne**** proto. Aš normalus bernas“. M. A.: „Tu, tu normalus?“ (ranka rodo į M. V.). M. V.: „Mano draugai visi normalūs. O tu, bispridielčikas, čia ieškai, kas čia, p***, bispridielas“. Policijos pareigūnas: „Einam žiūrėt telefonas kur yra, nesivelk į tas kalbas“. M. A.: „K**** suspardyt galvas, vsio, piniginė, raktai“. A. A.: „Gal bėgdamas kur“. M. A.: „Ką, b***“. Policijos pareigūnas: „Buvo kišenėse viskas?“. M. A.: „Taip, b***, viskas kišenėse. Ir aš bėgau n***** va čia, n***** skersai“. Policijos pareigūnas: „O kaip bėgai, bėgai plantu gal? O tai kur viskas prasidėjo, tenai viduj?“. M. A.: „Tenais va, pradėjau bėgti, čia pagavo. Va čia gal nes vieną kartą nukritau žemyn“. Policijos pareigūnas: „A koks telefonas?“. M. A.: „11 Promax“. A. A.: „Ir pinginėje apie dvi šukas“. M. A.: „Štuka aštuoni šimtai“. Policijos pareigūnas: „Čia ne juokas, aišku“. M. A.: „Aina na****, b*** dėjau“. Matom kaip nuo laiptų M. A., A. A. ir policijos pareigūnas nueina iki PC „(duomenys neskelbtini)“ kampo. L. K.: „Kameras atsisuk, pi*** gavo nuo kažko“. M. A.: „Pi***, von n*****“. Matoma, kaip M. A. įeina į kazino patalpas. Policijos pareigūnas: „Baikit, galit nešaukt“. L. K.: „Atvirai pasakysiu, atėjo, jisai gulėjo ant žemės“. Policijos pareigūnas: „O kur telefonas, nematėt nieko". M. V.: „Mes atvarėm, a n***** jisai“. Policijos pareigūnas: „O čia kieno daiktai?" M. V.: „Štuka septynis šimtai, atsukit kameras“. M. A.: „Štuka aštuoni šimtai eurų“. M. V.: „Štuka aštuoni šimtai eurų, ką tu čia nusišneki“. Policijos pareigūnas: „Tai gal kur toliau pametei kai bėgai?“. M. A.: „Telefonas, piniginė raktai". L. K.: „Jėtau koks šlykštynė. Tu esi žiurkių žiurkė. Pi*** gavai nuo kažko ir dabar galų ieškai, bet mes neprisidėsim“. Matoma kaip M. A. su policijos pareigūnu išeina iš kazino patalpų ir prieina prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas: „Tai pagrinde P.“. M. A.: „P. draugelis ilgas toksai, tas žino, mano piniginė raktai, dabar nei į butą įeit galiu, nieko. N***** tegul atsako kas nors". Policijos pareigūnas: „Gal toliau kur nukritę negali būt?“. M. A.: „Kur toliau, taigi čianais mane aš jau du kartu bėgau, griuvau. Šypsosi n*****“. A. A.: „Tai protingam mąstančiam nereikia mąstyti, kiek jų ir vienas brolis, nu tai čia b***“. M. A.: „Trise b*** šoko, vienas ilgas b***“. Policijos pareigūnas: „O tai dėl ko prasidėjo?" M. A.: „Pirmas ilgas prieš tai vakar buvo“. A. A.: „Mes dviese, jie trise, tai dar užsmaugiau, matė kaimynai, visi juokėsi, kas čia per familija, kaip tik ten (duomenys neskelbtini) gatvėj gyvena“. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_0903_043023_009 matyti, kaip prie policijos tarnybinio automobilio, kuriame sėdi A. P., stovi nukentėjusysis M. A.. M. A.: „Aš vienas, jie – trise b***. Ką man su jais, ach********, lochais. B***, aš nebegaliu. Piniginė, b***, raktai, viskas. Čia va per žoles bėgau”. Policijos pareigūnas: „Gal bėgdamas toliau kur pametei”. A. P.: „Kur tu n***** per žoles. Tu per laukus bėgai. Dar p*** jis protą. Čia jeigu policija”. Policijos pareigūnas M. A.: „Eik žiūrėk ten telefoną savo”. Policijos pareigūnas A. P.: „A tai nuo ko čia prasidėjo viskas?”. A. P.: „Mano klasiokas”. M. V.: „Pareigūnas tu filmuoji viską tu paklausk ar tenai buvo gali atsukt kameras chujameras, nieks čia nieko nedarė”. A. P. M. V.: „Atnešk man cigaretę, mano striukėj yra, aš negaliu išlipt”. A. P.: „B*** b***, pats bėgdamas, pats b*** žino kur prap*** ir rėkia. Nei mes imtume. N***** reikalinga ta, b***, ta piniginė“. Policijos pareigūnas A. P.: „A tai jisai pirmas prisikabino prie Jūsų kaip čia buvo?”. O. M.: „Jisai griuvo, susivartė, puolė b*** aiškintis santykius”. Policijos pareigūnas: „Ten viduj?”. O. M.: „Ne viduje. Lauke jisai vartaliojosi b***. Jūs tokie, tokie anokie. B*** bernai chu***. Panetkė kažkokios”. A. P.: „Iš tikrųjų buvo taip, kad jisai buvo vaikystėj skriaudžiamas”. Policijos pareigūnas: „Tai Jūs visi sėdit su juo”. A. P.: „Bet tai jis mano klasiokas ir buvo, taip ir buvo. Ir T. tapo du****, nes mergai p**** palaižė. Ir jį visi bernai nurašė. Taip ir gavosi, dabar atvarėm čia, susitiko ir fuch fuch. Tu, Jūs tokie, tokie anie ir gavo, nu išėjo, nu ir gavo”. O. M.: „Kas gavo blyną ką tu čia nusišneki. Pats atsimenu, kai jisai pradėjo vartytis”. A. P.: „Pradėjo pult mus”. O. M.: „Pradėjo vartytis”. A. P.: „Pradėjo vartyt, b***, jis ach********, ach*******, pradėjo stumdytis ir prisiekiu, gavo blyną ir viskas”. O. M.: „Nieko jis negavo”. Policijos pareigūnas: „Nuo ko?” A. P.: „Koks skirtumas, nors ir aš įp****, b***, taigi aš nieko ne. Bet taip negalima daryt, dabar dar pi***** dar nurašo, kad mes kažką padarėm. Kam ta piniginė, kam tas”. Policijos pareigūnas: „Kas sakė, kad vagiat?” A. P.: „Jie. Taip net nebuvo niekada iš tikrųjų gyvenime, bet ir jisai žinai, ką dar sako – kad čia va viskas vyko, rodo tenai. Atsimeni, kaip buvo tenai, jisai bėgo link tos pusės, tai ten jis gal galėjo pamest, o ne čia”. O. M.: „Taigi pradėjo jis mums prie kazinkės blynus rašyt”. Policijos pareigūnas: „A tai jis pirmas pradėjo, supratau”. O. M.: „Pradėjo bėgiot, pradėjo vartytis, pradėjo aiškint nu ir viskas”. A. P.: „Bet kaip jis Jūs vapšė surado, aš nesuprantu. Kaip jis su jumis atvažiavo. Paskambino?“. Policijos pareigūnas: „Su draugu savo”. A. P.: „A tai ne su draugu, o su broliu. Ku*** aš tą... kaip šiandien žinau ir ... tą patį”. M. V.: „Pareigūnas aš jums galiu pasakyt, mes niekados gyvenime. Mes niekados gyvenime bispridielų jokių nedarėm”. Policijos pareigūnas: „Kažką pasakė nekreipi dėmesio nueini į šoną ir viskas”. O. M.: „Bet supranti, jis kai pradėjo blynus rašyt, dar ką mes atsitraukėm galvojom nu durnelis, bet kai pradėjo kažkokius savo”. A. P.: „Bet kai pi*** į kaktą, net apsišiko”. (juokiasi) O. M.: „Eik tu b***, ką tu čia grybauji”. A. P.: „Aš kaip pi*** net apsišiko chamas tikrai, net apsišiko taip buvo”. O. M.: „Aš atsimenu kaip jis nuo laiptų nugriuvo”. A. P.: „Ir viskas, ir n***** jisai, aš neturiu ką slėpt, ką jis gali atvažiavo čia” (t. 1, b. l. 153-164).

49. Iš duomenų, gautų vykdant M. A. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Iphone 11 Promax“ IMEI kontrolė. Jos metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone iki 2021 m. rugsėjo 2 d., 22 val. 19 min. 44 sek. veikė A. A. priklausanti SIM kortelė (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 133-184).

50. Iš asmens neblaivumo nustatymo duomenų matyti, kad A. P. 2021 m. rugsėjo 3 d., 5 val. 7 min., nustatytas 1,46 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 141-143).

Įrodymų vertinimas

51. Pagal BK 284 straipsnį, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

52. Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. P. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje, t. y. aikštelėje prie visą parą veikiančio kazino patalpų, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš M. A., kartu su bendrininkais padarydamas jam veido apatinio žandikaulio srities patinimą ir kaktos nubrozdinimą bei kairės blauzdos viršutinės dalies sumušimą su priekinio paviršiaus nubrozdinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

53. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei tvirtino, kad kaltinamajame akte nurodytu metu prie kazino tarp M. A. ir jo kilo žodinis konfliktas, kurio metu smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tik susistumdė su juo pilvais, po ko M. A. pabėgo. Savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. P. neigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą bei sugretinęs atskirtus bylos įrodymus tarpusavyje, konstatuoja, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, o jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, laiko išimtinai gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas pažymi, kad, analizuojant kaltinamojo parodymus akistatų metu bei iškart po įvykio policijos pareigūnams duotus paaiškinimus, matyti, jog nors teisiamajame posėdyje ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bei akistatos su nukentėjusiuoju bei liudytojais policijos pareigūnais V. Prėniu ir K. Šveikausku metu kaltinamasis vis tik tam tikromis detalėmis, apie kurias bus pasisakyta vėliau šiame nuosprendyje, pripažino, jog įvykio metu smurtavo prieš nukentėjusįjį.

54. Darydamas išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismas esminę reikšmę teikia nukentėjusiojo M. A. parodymams bei paaiškinimams, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir esminėmis detalėmis sutapo tarpusavyje. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog prieš jį smurtą naudojo būtent A. P., nukentėjusysis nurodė iškart po to, kai jam pavyko pasišalinti iš įvykio vietos – kaip matyti iš liudytojo A. A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, brolis, atėjęs pas jį iškart po įvykio ir būdamas sumuštas, purvinas bei išsitepęs fekalijomis, aiškino, kad kartu su kaltinamuoju išėjo iš kazino į lauką parūkyti, o berūkant jam kažkas trenkė iš nugaros, po ko prie smurto naudojimo prisijungė ir A. P.. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, jog aplinkybę, kad jį sumušė būtent kaltinamasis A. P., nukentėjusysis M. A. aiškino ir tuo metu, kai liudytojas A. A. kvietė policiją – iš minėto garso įrašo girdėti, kaip M. A. sako, kad A. P. jį suspardė. Iš liudytojų K. Šveikausko bei V. Prėnio parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, bei vaizdo įrašų, fiksuotų policijos pareigūnų „Body“ kameromis matyti, kad M. A. tiek su policijos pareigūnais vykdamas į įvykio vietą, tiek atvykus prie kazino nuosekliai ir tvirtai nurodė, kad jį sumušė A. P. kartu su draugais, kurių atpažinti negali, nes įvykio metu dengėsi galvą ir nematė kitų smurtavusių asmenų. Aplinkybę, kad buvo sumuštas būtent A. P., nukentėjusysis nurodė ir motinai R. A., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sūnus sakė, kad jį sumušė A. P..

55. Iš M. A. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog jam prie kazino bešnekant su kaltinamuoju A. P., priėjo du asmenys, iš kurių vienas iš karto trenkė jam į galvą, po ko jis (nukentėjusysis) pradėjo gintis ir pajuto kelis smūgius iš šono į krūtinę, galvą, kojas – smūgiavo visi trys asmenys, tarp kurių buvo ir A. P., nuo smūgių parkrito ant žemės, o asmenys ir toliau smūgiavo į įvairias kūno vietas, po ko pavyko atsistoti ir jis pradėjo bėgti per automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau prie laiptų pajuto smūgį per kojas ir nugriuvo ant žolės, o minėti trys asmenys vėl pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. A. nurodė, kad lauke su A. P. kalbėjosi ir rūkė, kai pajuto smūgį į pakaušį iš nugaros, po to jam buvo suduoti ne mažiau kaip šeši smūgiai į galvą, ne mažiau kaip trys smūgiai į krūtinę, ne mažiau kaip trys spyriai į pilvą, spyris į šoną, pakirtimai per blauzdas, po kurių pargriuvo ant dešiniojo šono bei jį gulintį toliau spardė trys asmenys – buvo ne mažiau kaip aštuonis kartus įspirta į pilvą, du kartus – į pakaušį, ne mažiau penkis kartus – į blauzdas, po ko ištrūko ir bėgo link gatvės, tačiau iš nugaros pajuto du spyrius į blauzdas, o prie laiptų – vieną spyrį į blauzdas iš nugaros, po ko nugriuvo ir pajuto vieną smūgį į nugaros viršutinę sritį. Nukentėjusysis šios apklausos metu garantavo, kad sudavė ir A. P., tačiau negalėjo įvardinti jo bei kitų dviejų asmenų suduotų smūgių ir spyrių skaičiaus, kadangi dengėsi nuo smūgių ir negalėjo išskirti asmenų, sudavusių konkrečius smūgius bei spyrius. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis, naudodamas manekeną, parodė, jog stovėjo priešais A. P. 1 m 40 cm atstumu, rūkė ir kalbėjosi, kai pajuto smūgį iš už nugaros į pakaušį, tuomet po šio smūgio užsidengė rankomis ir alkūnėmis savo veidą ir pajuto smūgius iš priekio, po to – iš galo. Nukentėjusysis parodė, jam buvo suduoti trys smūgiai iš priekio į veidą, kuriuos, kaip jis numano, sudavė A. P., tada jis pajuto smūgius iš galo, iš priekio, buvo ne mažiau kaip šeši smūgiai į galvos sritį kumščiais, ne mažiau kaip trys spyriai į pilvą, spyris į šoną ir vienas pakirtimas per pakinklius, po ko griuvo ant dešinio šono ir juto ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į pilvo sritį, vieną smūgį į žandikaulį, ne mažiau kaip du spyrius į galvą, ne mažiau kaip penkis spyrius į pakinklius, vieną spyrį į nugaros sritį, po ko pavyko atsistoti. M. A. parodė, kad jis bėgo link laiptų, bet nuo spyrio į pakinklius pargriuvo ant žolės bei pajuto smūgį į kuprą, po to, laikydamasis turėklų, užkopė į kalną, kur jo niekas nebesivijo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. A. patikslino, kad tuo metu, kai buvo surašomas jo pareiškimas, galbūt ne visai teisingai nurodė aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad, kalbėdamas su kaltinamuoju A. P., pajuto smūgį iš nugaros į galvą, po ko prasidėjo smūgiai į vieną galvos pusę, žandą, per kojas, pilvą, o pargriuvus jis buvo daužomas per pilvą, nuo ko įvykio vietoje pasituštino, kojas, galvą, po to pradėjo bėgti link laiptų, bet gavo smūgį per pakinklius, nugriuvo ir gavo dar vieną smūgį į nugarą. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu dar kartą aiškiai nurodė, jog prieš jį smurtavo trys asmenys – apie tai jis sprendžia iš smūgių skaičiaus, o smūgius iš priekio jam tikrai sudavė kaltinamasis A. P., kadangi jis vienintelis stovėjo iš priekio ir tik jis galėjo smūgiuoti iš tokios pozicijos. M. A. nurodė esantis įsitikinęs, kad asmenys, stovėję jam už nugaros, per tokį trumpą laiką po smūgio į pakaušį negalėjo spėti ateiti į priekį.

56. Išanalizavus visus aptartus parodymus, matyti, kad juose egzistuoja tam tikri neatitikimai, tačiau teismas, visus šiuos parodymus sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, kad šie neatitikimai yra paaiškinami M. A. streso būsena įvykio metu bei nėra esminiai, kadangi nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai aiškino esmines smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes – kad stovėdamas priešais A. P. pajuto smūgį iš nugaros į pakaušį, po to A. P. jam sudavė į veidą ne mažiau kaip tris kartus, po ko visi trys asmenys ėmė prieš jį smurtauti, suduodami smūgius rankomis ir kojomis į galvos, pilvo sritis, šoną, pakinklius, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant dešiniojo šono ir jam visi trys asmenys sudavė smūgius rankomis ir kojomis į pilvo, galvos sritis, taip pat jam buvo spirta į pakinklius, nugaros sritį, šoną, po ko nukentėjusiajam pavyko atsistoti ir bėgti nuo užpuolikų, tačiau prie laiptų jam vėl buvo įspirta į pakinklius. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas vertina, kad išsamiausi ir tiksliausi nukentėjusiojo parodymai yra duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, kur nukentėjusysis, naudodamasis manekenu, įvykio vietoje aiškiai parodė vietas, kur ir kokiu būdu prieš jį buvo smurtauta, kur konkrečiai buvo suduoti smūgiai, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip išsamiausiai bei tiksliausiais remiasi būtent šiais nukentėjusiojo parodymais, kurie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir smūgių M. A. sudavimo seką bei pobūdį.

57. Pažymėtina, kad byloje nėra jokio pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais kaip nepatikimais ar kitu aspektu vertinti juos kaip neteisingus, melagingus ar duotus siekiant pakenkti A. P.. Nors liudytojai R. A. ir A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis praeityje yra konfliktavęs su M. A., tačiau pats nukentėjusysis šiuos parodymus paneigė, paaiškinęs, kad su kaltinamuoju ilgą laiką po mokyklos baigimo nesimatė ir neturėjo jokių priežasčių su juo konfliktuoti, o minėti liudytojai, duodami parodymus, galbūt supainiojo aplinkybes. Pats A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad galbūt nukentėjusysis jaučia kokią nors nuoskaudą, tačiau plačiau nepaaiškino, dėl ko šios nuoskaudos galėjo kilti. Svarbu ir tai, kad liudytoja Ž. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė aiškiai mačiusi, kaip kazino viduje kaltinamasis ir nukentėjusysis labai draugiškai bendravo, apsikabino (liudytojos žodžiais, beveik bučiavosi), kas taip pat paneigia versiją, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį A. P. ar kad nukentėjusysis jautė kokias nors nuoskaudas, susijusias su kaltinamuoju.

58. Nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį pavartoto smurto pobūdį patvirtina bei apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą leidžia spręsti į bylą pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. M. A. buvo skausminga blauzda, fiksuotas sumušimas užpakalinėje pusėje, patinęs veidas – apatinis žandikaulis, kiek nubrozdinta kakta, bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. A. nustatyti veido apatinio žandikaulio srities patinimas ir kaktos nubrozdinimas bei kairės blauzdos viršutinės dalies sumušimas su priekinio paviršiaus nubrozdinimu, padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais kieto/buko ir/ar bukabriaunio daikto poveikiais bei pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Taigi, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atitinka M. A. parodymų turinį, t. y. jog jam buvo suduoti smūgiai bei įspirta į galvos sritį, žandikaulį, pakinklius. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. Rybalko paaiškino, kad kaktos nubrozdinimas, apatinio žandikaulio sumušimas su patinimu, odos nubrozdinimas kelio srityje nėra būdingi griuvimui. Specialistas taip pat nurodė, jog spiriant į pakinklį, gali įvykti kažkoks sausgyslės patempimas ir gali atsirasti skausmas kelio sąnario srityje, šiuo atveju buvo nustatytas odos nubrozdinimas, tai galima nustatyti, kad spyris buvo plėstinis ir galėjo paliesti kelio sąnario sritį bei galėjo nepadaryti kraujosruvos. Taigi, aptarti specialisto paaiškinimai visiškai patvirtina nukentėjusiojo pirmiau aptartus parodymus apie jo sužalojimo mechanizmą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialistas teisiamajame posėdyje nurodė, jog, spiriant į pilvo sritį, gali nesimatyti kraujosruvų, t. y. šioje zonoje kraujosruvos išryškėja itin retais atvejais, kas paaiškina aplinkybę, kodėl ant nukentėjusiojo pilvo nebuvo smurto žymių, nors, kaip nustatyta, į pilvą jam buvo suduoti daugybiniai smūgiai.

59. Pirmiau aptartus nukentėjusiojo parodymus bei jų pagrindu nustatytas nusikaltimo aplinkybes neginčijamai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. Prėnys nurodė, kad aiškiai girdėjo, kaip po įvykio policijos komisariate A. P. pripažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį, sakydamas frazę „(nukentėjusysis) prisibazarino ir trenkiau“. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš akistatos protokolo, šio procesinio veiksmo atlikimo metu A. P. sutiko su V. Prėnio parodymais ir neneigė, kad sakė pirmiau nurodytą frazę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš M. A., jis prisipažino ir būdamas įvykio vietoje – kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno K. Šveikausko parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, įvykio vietoje A. P. patvirtino, kad sumušė M. A., sakė, kad jis vienas sumušė nukentėjusįjį, nurodė, kad „(nukentėjusysis) žino, už ką gavo“. Akistatos su liudytoju K. Šveikausku metu kaltinamasis nurodė neneigiantis to, kad liudytojui pasakė, jog jis (kaltinamasis) sumušė nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog vijosi nukentėjusįjį M. A., kaltinamasis nurodė ir akistatos su M. A. metu.

60. Grįsdamas A. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas teikia didelę reikšmę ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotiems vaizdo įrašams, iš kurių matyti, kad A. P. iškart po įvykio policijos pareigūnams ir kitiems asmenims pripažino tiek tai, kad jam yra gerai žinomos įvykio aplinkybės, tiek tai, kad ir jis pats smurtavo prieš M. A.. Pažymėtina, kad vaizdo įraše fiksuota, kaip juokdamasis A. P. sakė O. M. „bet kai pi*** į kaktą, net apsišiko“, O. M. paklausus „ką čia grybauji?“, kaltinamasis dar kartą nurodė, kad „aš kaip pi***, net apsišiko chamas, tikrai, net apsišiko, taip buvo“. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nuo jam suduotų smūgių į pilvą jis įvykio vietoje pasituštino. Kaip matyti iš minėtų vaizdo įrašų, A. P. iškart po įvykio nurodė ir tokias frazes, kaip „aš nežinau, ten, kur apsišikai, ten ir ieškok (telefono ir piniginės)“, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nuo smūgių jis pasituštino, „pradėjo vartyt <...>, pradėjo stumdytis ir, prisiekiu, gavo blyną ir viskas“, „tu, jūs tokie, tokie anie ir gavo, nu išėjo, nu ir gavo“, kas patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, „kur tu, <..> per žoles, tu per laukus bėgai“, „atsimeni, kaip buvo tenai, jisai bėgo link tos pusės, tai ten jis gal galėjo pamest, o ne čia“, kas patvirtina, kad nukentėjusysis bėgo iš įvykio vietos. Taigi, tai, kas aptarta, gretinant su nukentėjusiojo parodymais bei jam nustatytais sužalojimais, patvirtina, kad A. P. smurtavo kaltinime nurodytu būdu prieš nukentėjusįjį.

61. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu A. P. aiškino, kad pirmiau aptartų frazių, fiksuotų vaizdo įrašuose bei nurodytos policijos pareigūnams K. Šveikauskui bei V. Prėniui, reikšmė yra kita, tačiau teismas tokias versijas vertina išimtinai kaip siekį sušvelninti savo padėtį, kadangi, atsižvelgiant į jų kontekstą bei turinį, akivaizdu, jog kaltinamasis jomis išreiškė būtent tai, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį.

62. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų akcentavo, jog kaltinamojo paaiškinimai, duoti policijos pareigūnams bei fiksuoti vaizdo įrašuose, negali būti laikomi įrodymu baudžiamojoje byloje, kadangi įvykio metu A. P. buvo neblaivus, tačiau, atsakant į tokius argumentus, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmens neblaivumo faktas pats savaime nesudaro pagrindo apskritai nesiremti tokio asmens duotais parodymais, <...> jeigu nėra objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad asmens sveikatos būklė apklausos metu buvo tokia, kuri trukdė jam duoti parodymus (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-1058/2023, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020 ir kt.). Šiuo atveju nei iš paties A. P. parodymų, nei iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotų vaizdo įrašų ar kitos bylos medžiagos negalima spręsti, kad A. P. būsena (sveikatos būklė) buvo tokia, kuri trukdė jam suvokti įvykio aplinkybes ir/ar duoti paaiškinimus apie nusikaltimo aplinkybes. Šie kaltinamojo paaiškinimai vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir, kaip minėta, esminėse aplinkybėse sutampa, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

63. Tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo mušamas, patvirtina ir minėtuose policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotose vaizdo įrašuose matomi liudytojų K. K., L. K., O. M., G. V., M. V. paaiškinimai. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, visi šie asmenys buvo pasipiktinę tuo, kad nukentėjusysis į įvykio vietą atvyko su policijos pareigūnais, o dalis jų nurodė aplinkybes, kurios leidžia spręsti, kad jie matė, kaip buvo smurtaujama prieš nukentėjusįjį, t. y. K. K. nurodė „gavo pi***, jums (pareigūnams) paskambino ir dabar ieško problemų. Pradėjo gazuoti, gavo į galvą ir taip baigėsi“, „mes atėjom, jisai rūkė lauke ir prasidėjo ta pati istorija“, „tu (nukentėjusysis) durnelis, tu pirmas pradėjai bispridielą, gavai į galvą ir išsikvietei pareigūnus“, „pats prisip****, pats gavai į galvą ir pats išsikvietei pareigūnus“; L. K. nurodė „tu tokį bispridielą padarei“, „čia (rodo ranka į pastato kampą) subrozdinta galva gulėjai, dabar galų ieškai“, „kameras atsukit, pi*** gavo nuo kažko“; M. V. nurodė „o tu (nukentėjusysis), bispridielščikas, čia ieškai“; O. M. nurodė „jisai griuvo, susivartė, puolė, b***, aiškintis santykius“, „lauke jisai vartaliojosi“. Tokios liudytojų vartotos frazės patvirtina išvadą, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta ir tai vyko prie kazino patalpų.

64. Teisiamojo posėdžio metu pirmiau paminėti liudytojai nurodė nematę, kaip prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama bei tvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas frazes išsakė, nes girdėjo tokias aplinkinių kalbas, buvo neblaivūs ir pan., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šie asmenys yra susiję su A. P. bei jį pažįsta (dalis asmenų netgi įvykio naktį su A. P. dalyvavo tame pačiame draugo gimtadienyje), laiko, kad tokiu būdu visi minėti liudytojai, o taip pat ir A. C. bei R. V., siekia sušvelninti A. P. vaidmenį nusikaltime bei padėti jam išvengti atsakomybės. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad liudytojai G. V., A. C., K. K. teisiamojo posėdžio metu neprašomi įvardijo, kad M. A. aplinkinių yra charakterizuojamas kaip nepatikimas, meluojantis žmogus, kas rodo, kad tokiu būdu yra siekiama padėti A. P. išvengti atsakomybės, diskredituojant nukentėjusiojo parodymus bei bandant sukelti abejones jų patikimumu, nors nei vienas iš minėtų liudytojų negalėjo įvardinti nei asmenų, iš kurių išgirdo tokią informaciją, nei pateikti konkrečių faktų, įvykių, aplinkybių, kurie leistų tikėti jų versija.

65. Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos pagrindu konstatuojama, kad A. P., veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį kaltinamajame akte nurodytu būdu. Nors byloje nenustatytas tokių kaltinamojo ir kitų asmenų veiksmų motyvas, t. y. priežastis, kodėl jie smurtavo prieš M. A. (iš A. P. ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotų liudytojų paaiškinimų galima spręsti, kad prie kazino tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko tam tikras žodinis konfliktas, bet nei jo esmė, nei priežastis byloje nenustatyta), tačiau teismų praktikoje pažymima, jog veikos motyvai ir tikslai nėra būtini BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020), o asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).

66. Tuo pačiu paminėtina, kad įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

67. Nors A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad neturėjo tikslo pažeisti viešą tvarką, tačiau teismas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

68. Šuo atveju, pagrindžiant išvadą, kad kaltinamasis ir kiti ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys pirmiau konstatuotais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, atsižvelgtina į tai, kad jų veiksmai suduodant M. A. daugybinius smūgius viešoje vietoje vertintini kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme, nes tokie veiksmai buvo pavojingi M. A. sveikatai, moralės požiūriu jie yra aiškiai nepriimtini, demonstratyvūs, neadekvatūs, t. y. pažeidžiantys nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruojantys nepagarbą ne tik nukentėjusiajam M. A., bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodė, jog tuo metu, kai jis buvo mušamas, girdėjo aplink žmonių balsus, liudytoja Ž. B. taip pat nurodė, kad kazino buvo žmonių, kurie „migravo“, t. y. ateidavo ir išeidavo iš kazino, kas reiškia, kad įvykio metu pašaliniai žmonės stebėjo nuskalstamą veiką. Vien tai, kad šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nėra pagrindas teigti, kad A. P. ir jo bendrininkų veiksmai nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties. Svarbu tai, kad nukentėjusysis buvo mušamas viešoje vietoje – prie visą parą veikiančio kazino, kuriame, kaip nurodė liudytoja Ž. B., buvo žmonių. Svarbu ir tai, kad dėl A. P. ir jo bendrininkų veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas bėgti iš įvykio vietos, į kurią buvo iškviesta policija.

69. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis buvo pakankamai intensyviai mušamas trijų asmenų, kas reiškia, kad tokiu būdu buvo siekiama demonstruoti jėgą konkretaus asmens – M. A. – atžvilgiu, t. y. demonstruoti ir vykdyti įžūlius, teisės ir moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus, nuo kurių M. A. patyrė išgąstį, kitas neigiamas emocijas. Taigi, kaltinamasis A. P., veikdamas prieš nukentėjusįjį aptartu būdu viešoje vietoje, netoliese esant kitiems žmonėms bei esant galimybei į šią viešą vietą bet kada atvykti kitiems asmenims, suvokė, kad tokiais savo veiksmais rodo nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei to norėjo. A. P., pasirinkdamas savo elgesio modelį, t. y. smurtauti prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, aiškiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir jo veika yra pavojinga ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei aplinkai, o dėl jos kilo realūs BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tai reiškia, kad jo veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai.

70. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011 ir kt.).

71. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. viešosios tvarkos pažeidimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Byloje nėra duomenų apie išankstinį, aiškiai išreikštą šių asmenų susitarimą daryti nusikalstamą veiką, taip pat apie tai, kad jie būtų aptarę nusikalstamos veikos detales, tačiau teismas konstatuoja, kad visų bendrininkų susitarimas vykdyti nusikaltimą buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. kaltinamasis A. P. prisijungė prie nusikalstamų nenustatyto asmens veiksmų pastarajam suduodant smūgį nukentėjusiajam į pakaušį, po ko A. P. smūgiavo M. A. į veido sritį, po to jis ir nenustatyti asmenys visi bendrai smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodami smūgius rankomis ir kojomis, tokiais bendrais veiksmais dėl jėgos persvaros neutralizuodami nukentėjusiojo galimybes pasipriešinti, po ko, M. A. pradėjus bėgti, nenustatytas asmuo dar įspyrė jam į pakinklius. Tokiais bendrais asmenų veiksmais (jų visuma) nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad nusikalstama veika įvykdyta bendrininkaujant. Įvertinus kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas.

72. Esant tokioms aplinkybėms, A. P. pareikštas kaltinimas laikytinas pasitvirtinusiu, todėl jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

73. Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas kėlė klausimą dėl byloje netinkamai surašyto kaltinamojo akto, teigdamas, kad A. P. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nėra nustatyta, su kuo bendrai veikė A. P., nenurodyta, kuo pasireiškė sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau tokie argumentai nepaneigia teismo išvadų.

74. Atsakydamas į tokius argumentus, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas yra surašytas laikantis BPK 219 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, neturi esminių turinio ar formos trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, jame nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš šio aprašymo aiškios A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, šios aplinkybės aprašytos išsamiai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Teismo vertinimu, kaltinamajame akte nėra esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tokios kaltinimo formuluotės A. P. būtų suvaržyta galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis (pats kaltinamasis to teisiamajame posėdyje nenurodė), taip pat pagal kaltinamojo akto turinį teismui pakanka duomenų neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti A. P. bendrininkų, nėra priežastis vertinti, jog kaltinimas yra ydingas, todėl gynėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas kaltinime atlieka tik lingvistinę ir neesminę korekciją, aiškumo dėlei nurodydamas, kad A. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei padarė nukentėjusiajam M. A. sužalojimus, tačiau toks tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, kadangi aplinkybė dėl veikos bendrumo buvo nurodyta kaltinimo pradžioje ir nėra jokių abejonių, kad kaltinimas A. P. buvo pareikštas kaip veikusiam bendrai su nenustatytais asmenimis.

Bausmės skyrimo motyvai

75. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

76. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

77. A. P., būdamas vykdytoju, padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas, tačiau visi ankstesni jo teistumai yra išnykę, taip pat kaltinamasis yra teistas užsienio valstybėse. A. P. yra baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir kt.), nėra informacijos apie jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų sumokėjimą. Taip pat A. P. oficialiai nedirba (nors teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad verčiasi individualia veikla, tačiau patikrinus duomenis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad duomenų apie asmens darbovietes ar vertimąsi individualia veikla nėra), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, yra sukūręs faktinę šeimą – gyvena su sugyventine, kuri šiuo metu laukiasi vaiko. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos aplinkybes – smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, jo intensyvumą, suduotų smūgių skaičių.

78. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam vieną iš griežtesnių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą.

79. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgtina į A. P. pavartoto smurto pobūdį, kilusius padarinius, kitas pirmiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

80. Įvertinus A. P. įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltinamojo asmenybę, kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skiriama intensyvi priežiūra ir įpareigojimai bei draudimai, kurie, teismo vertinimu, kaltinamajam efektyviausiai užkirs kelią vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei prisidės prie teigiamos jo elgesio korekcijos.

Kiti klausimai

81. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 28,83 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 193-194).

82. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta nusikalstamais kaltinamojo ir jo bendrininkų veiksmais, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinys pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 195), kurių kaltinamasis neginčijo. Teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, civilinio ieškovo naudai priteisiant iš kaltinamojo 28,83 Eur bei procesines palūkanas.

83. Nukentėjusysis byloje yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. P. 4 000 Eur neturtinei ir 2 950 Eur turtinei žalai atlyginti bei visas M. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis buvo sumuštas keleto asmenų, iš kurių vienas, t. y. A. P., jam yra pažįstamas. Pats užpuolimo faktas nukentėjusiajam buvo netikėtas – kalbant su A. P., jam buvo suduotas smūgis į pakaušį, tuomet prasidėjo smūgiai į įvairias kūno vietas. M. A. buvo šoko būsenoje, nuo smūgių pargriuvo, bandė dengtis galvą, bėgdamas nuo užpuolikų, jis buvo pargriautas ir vėl sulaukė smūgių, nuo kurių ir nuo didelio šoko pasituštino. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus sužalojus pačią svarbiausią vertybę – sveikatą. Taip pat buvo kėsinamasi sužaloti gyvybiškai svarbius organus – galvą, pilvą. M. A. jautėsi pažemintas, jis viešoje vietoje buvo perverstas, spardomas, užgauliojamas, tokiu būdu iš jo buvo išsityčiota. Užgauliojimai jo atžvilgiu fiksuoti ir atvykus policijos pareigūnams. Išsitepęs krauju ir fekalijomis, jis turėjo eiti per miestą iki brolio namų. Tokia situacija yra itin skaudi ir žeminanti. Labiausiai nukentėjusiajam skaudėjo žandikaulį, tai truko keletą dienų. Jis kelias dienas vartojo skausmą malšinančius vaistus. Kaltinamasis nepripažino savo kaltės, neatsiprašė nukentėjusiojo. Toks kaltinamojo elgesys taip pat nukėlė neigiamus išgyvenimus nukentėjusiajam. Be to, M. A. po įvykio pasigedo savo daiktų – mobiliojo ryšio telefono, kurio vertė – 1 140 Eur, bei piniginės su 1 800 Eur grynųjų pinigų, banko kortele, Norvegijos ID kortele, dviejų buto raktų. Nėra žinoma, ar šiuos daiktus pasisavino A. P., tačiau daiktai buvo prarasti tiesiogiai dėl A. P., veikiant bendrai su nenustatytais asmenimis, smurto panaudojimo. Egzistuoja didelė tikimybė, kad daiktus pasiėmė (ar išmetė) smurtą panaudoję asmenys, nes atliekant daiktų paiešką su pareigūnais, daiktai nebuvo rasti (t. 4, b. l. 121-123, 151, 152, 153).

84. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. A. paaiškino, jog dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė labai didelį stresą, turėjo atidėti savo skrydį į Norvegiją, bijojo, kad jį gali apvogti, todėl keitė durų spynas, po įvykio jautėsi blogai, buvo praradęs visas banko korteles, jam buvo šokas, kai jį vežė į gydymo įstaigą, dvi valandas praleido policijoje, o po įvykio porą dienų skaudėjo, gėrė vaistus nuo skausmo, 3 metus jaučia pažeminimą prieš visus, kaltinamasis jo neatsiprašė.

85. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

86. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

87. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, suduodami jam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno, galvos sritis. Atsižvelgiant į pavartoto smurto pobūdį bei nukentėjusiojo paaiškinimų turinį, akivaizdu, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis juto tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nes prieš jį buvo smurtauta viešoje vietoje be jokios aiškiai išreikštos priežasties, nukentėjusysis, būdamas sumuštas bei išsitepęs krauju ir fekalijomis, turėjo bėgti iš įvykio vietos, juto skausmą dar dvi dienas, patyrė nepatogumus dalyvaudamas su juo atliekamuose procesiniuose veiksmuose. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas patikslintame civiliniame ieškinyje, teismo vertinimu, yra pagrįstas tik iš dalies.

88. Šiuo atveju svarbu tai, kad prieš nukentėjusįjį nebuvo smurtaujama ilgą laiko tarpą, jam nepadaryti itin rimti daugybiniai sužalojimai, M. A. nereikėjo ilgai gydytis (nukentėjusysis vaistus nuo skausmo nurodo vartojęs dvi dienas, jam gydytojas rekomendavo malšinto skausmą šalčiu, analgetikais, elastiniu bintu), nors nukentėjusysis juto bei iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus dėl nagrinėjamo įvykio, tačiau nėra duomenų, kad dėl tokių išgyvenimų jis būtų kreipęsis psichologinės pagalbos į specialistus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas svarbią reikšmę teikia ir aplinkybei, kad pats nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu akcentavo, jog didžiausius neigiamus išgyvenimu ir nepatogumus jis patyrė būtent dėl to, kad įvykio metu prarado mobiliojo ryšio telefoną, buto raktus, dėl ko buvo priverstas keisti buto durų spynas, banko ir Norvegijos ID korteles, dėl ko jam teko atidėti kelionę į Norvegiją, tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje A. P. nėra kaltinamas minėtų daiktų pagrobimu. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad šių daiktų nukentėjusysis neteko būtent dėl tiesioginių kaltinamojo veiksmų jam ar jo bendrininkams pasisavinant šiuos daiktus ar juos išmetant. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį: asmuo nurodo remontuojantis automobilius ir gaunantis nedideles pajamas, gyvena su sugyventine, kuri laukiasi jo vaiko, o gimdymas numatytas vasario mėn., taip pat patikrinus duomenis registruose, nustatyta, kad A. P. neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, kas leidžia spręsti, kad jo finansinė padėtis nėra gera.

89. Taigi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo neabejotinai patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, kitas aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 500 Eur suma, kuri laikytina teisinga ir protinga kompensacija nukentėjusiajam.

90. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo priteisti iš A. P. turtinę žalą pagrįstumo, teismas visų pirma pažymi, jog pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

91. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje A. P. nėra pareikštas kaltinimas dėl M. A. daiktų – mobiliojo ryšio telefono ir piniginės su joje buvusiais 1 800 Eur grynųjų pinigų – pagrobimo (vagystės ar plėšimo). Pažymėtina, kad šiame baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro L. Žuklio 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu, be kita ko, nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30391-21 atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl mobiliojo ryšio telefono „Iphone 11 Promax“ ir piniginės su joje buvusiais 1 800 Eur, banko ir Norvegiška ID kortelėmis pagrobimo) (t. 1, b. l. 5-6). Taigi, atskirtame ikiteisminiame tyrime nustačius asmenis, įvykio metu pagrobusius nukentėjusiojo daiktus, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas būtent šiems asmenims. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog įvykio metu A. P. ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti jo bendrininkai, vartodami smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, būtų pasisavinę jo daiktus, netgi priešingai – pats nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad įvykio metu jo kelnių ir megztinio kišenės nebuvo kraustomos. Svarbu ir tai, kad mobiliojo ryšio telefonas po įvykio nebuvo rastas nei pas A. P., nei pas kitus įvykio vietoje buvusius asmenis. Visa tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo šioje baudžiamojoje byloje priteisti iš A. P. turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam.

92. Nors patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad daiktai buvo prarasti tiesiogiai dėl kaltinamojo A. P., veikiant bendrai su nenustatytais asmenimis, smurto panaudojimo, o teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovė šią versiją plėtojo, teigdama, kad įvykio metu nukentėjusysis dėl kaltinamojo ir jo bendrininkų veiksmų pametė pirmiau minėtus daiktus, kuriuos galėjo pasisavinti kiti asmenys, tačiau teismas konstatuoja, kad tuo atveju, jei nukentėjusiojo atstovės nurodytos aplinkybės pasitvirtintų, padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti būtent daiktus pasisavinęs asmuo, o ne A. P.. Kaltinamojo veiksmai šiuo atveju yra pernelyg nutolę nuo kilusių padarinių. Taigi, pateiktas ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas, nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp smurtinių kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (daiktų praradimo).

93. Baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatė E. Janulė, iš kurios pateikto patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad nukentėjusiojo patirta išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti suma yra 5 955,21 Eur. Kartu su patikslintu prašymu yra pateikiamos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimų nurodymų kopijos (t. 5, b. l. 43-49).

94. BPK 106 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.)

95. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė E. Janulė nukentėjusįjį baudžiamajame procese atstovauja nuo 2021 m. spalio 19 d. (t. 1, b. l. 74). Advokatė kartu su nukentėjusiuoju dalyvavo su juo atliekamuose procesiniuose veiksmuose – apklausose, akistatose, taip pat advokatė ikiteisminio tyrimo metu rengė skundus aukštesniajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl prokuroro nutarimų sustabdyti ikiteisminį tyrimą bei nutraukti ikiteisminį tyrimą, konsultavo nukentėjusįjį, parengė civilinius ieškinius, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų metu aktyviai atstovavo nukentėjusio interesus, kas sudaro pagrindą spręsti, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma didžiąja dalimi yra pagrįsta. Tačiau teismas vertina ir bylos apimtį (ją sudaro penki tomai), joje nagrinėjamų klausimų pobūdį, tai, kad byla buvo nagrinėjama dėl vienos nusikalstamos veikos. Pastebėtina ir tai, kad advokatė, kaip jau minėta, atstovavo nukentėjusįjį nuo 2021 m. spalio 19 d., todėl neabejotina, kad bylos medžiaga jai buvo gerai žinoma ir dėl to jai papildomai nereikėjo skirti daug laiko rengiant procesinius dokumentus ar rengiantis gynybai teisme. Spręsdamas aptariamą klausimą, teismas vertina ir A. P. turtinę padėtį, kuri, kaip jau minėta, nėra gera.

96. Esant tokioms aplinkybėms, prašoma priteisti išlaidų suma už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nelaikytina proporcinga ir yra per didelė, todėl mažinama, iš kaltinamojo priteisiant nukentėjusiajam 4 000 Eur.

97. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. P. visą šios bausmės atlikimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant A. P. visą šios bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš A. P. 28,83 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 83 ct) išlaidų, patirtų už nukentėjusiajam M. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo M. A. patikslintą civilinį ieškinį ir priteisti M. A. naudai iš A. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti M. A. naudai iš A. P. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) už nukentėjusiajam suteiktas advokato teisines paslaugas. Likusioje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 4 (keturis) vokus su 7 (septyniais) kompaktiniais diskais, saugomais baudžiamojoje byloje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Teisėja Žaneta Ladygaitė