Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Maksela“ dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta. Gauti duomenys, kad yra išvykęs į komandiruotę. Iš atsakovo prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Maksela“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ prašymas, kuriame nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Maksela“ iškėlimo, bankroto administratorius pradėjo eiti savo pareigas ir vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytus pavedimus. Visiems žinomiems UAB „Maksela“ kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai apie bankroto bylos įmonei iškėlimą ir informacija apie kreditorinių reikalavimų pateikimo galimybę. Gavus kreditoriaus AB DNB banko kreditorinį reikalavimą, jis bus tikslinamas su įmonės apskaita ir teikiamas tvirtinti teismui. Prašo teismo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra (134-135 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau LR CPK) 231 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Konkrečiu atveju šalims ir trečiajam asmeniui apie posėdį pranešta, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, iš atsakovo papildomų duomenų, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis byla nagrinėtina iš esmės ( LR CPK 226, 228, 230 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 22 d. AB DNB bankas ir UAB „Maksela“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-0700-2011-11 (5-15 b.l.), su vėlesniais papildymais ir pakeitimais (27-35, 37-41 b.l.), pagal kurią kredito gavėjui UAB „Maksela“ bankas suteikė 677600,00 Lt kreditą. 2012 m. rugsėjo 26 d. Kreditavimo sutartis Nr. K-0700-2011-11 išdėstyta nauja redakcija (17-23 b.l.). Įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2011 m. liepos 22 d. tarp AB DNB banko ir A. J. sudaryta Laidavimo sutartis Nr. L-0700-2011-11, pagal kurios 1.1. punktą, laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal Kreditavimo sutartį (45-47 b.l.). Skolininkui UAB „Maksela“ įsipareigojimus kreditoriui vykdant netinkamai, 2013 m. birželio 26 d. Kreditavimo sutartis nutraukta (61 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau LR CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal LR CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (LR CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikta Laidavimo sutartis Nr. L-0700-2011-11 patvirtina, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal Kreditavimo sutartį, skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji (Laidavimo sutarties 1.1 punktas, 45 b.l.). Atsakovas įsipareigojo bankui atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles Kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis (Laidavimo sutarties 2.1.1 punktas). Bankui negavus tinkamo skolininko prievolių įvykdymo pagal Kreditavimo sutartį, bankas turi teisę pareikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas ir skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Laidavimo sutarties 2.3.1.1 punktas). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Atsakovas Laidavimo sutarties ar jos dalies neginčija, sutinka, kad, kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, yra atsakingas už UAB „Maksela“ prievolių įvykdymą (108 b.l.). Teismas įvertinęs Laidavimo sutarties turinį, daro išvadą, kad minėta sutartimi atsakovas, skolininkui UAB „Maksela“ nevykdant ar netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, įgijo pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, o ieškovė – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Skolininkui UAB „Maksela“ nustatytu terminu negrąžinus gauto kredito, atsakovas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą). Iš ieškovės pateiktos pažymos apie skolos dydį matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Maksela“ pagal 2011 m. liepos 22 d. Kredito linijos sutartį Nr. K-0700-2011-11 AB DNB bankui yra skolinga 665099,58 Lt negrąžintos paskolos sumos, 18510,52 Lt nesumokėtų palūkanų, 641,36 Lt delspinigių, iš viso - 684251,46 Lt (66 b.l.). Ieškovė taip pat prašo priteisti 7,01 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki bankroto bylos UAB „Maksela“ iškėlimo 2013 m. spalio 4 d. bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos duomenimis, atsakovas pripažįsta, kad yra įsipareigojęs solidariai su UAB „Maksela“ atsakyti bankui už skolos grąžinimą, neginčija prašomos priteisti 665099,58 Lt negrąžinto kredito dalies. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina prašomos priteisti sumos pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, ši ieškinio dalis tenkintina ir iš atsakovo priteistina 665099,58 Lt negrąžinta kredito suma.

Iš Kreditavimo sutarties (naujos redakcijos) bendrosios dalies 40 punkto matyti, kad už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, įsipareigojimo mokestį kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (21 b.l.). Teismas pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šalims sutartyje nustačius netesybas, joms ši nuostata yra privaloma (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies, LR CK 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, LR CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.156 straipsnis). Teismo vertinimu, Kreditavimo sutarties (naujos redakcijos) bendrosios dalies 40 punkte numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, nei atsižvelgiant į prievolės pobūdį, nei į šalių teisinį statusą nelaikytina neprotingai dideli, be to bylos duomenimis, atsakovas sutinka su prašoma priteisti 641,36 Lt delspinigių suma, jos neginčija (108 b.l.). Remiantis išdėstytu, ši ieškinio dalis tenkintina ir iš atsakovo ieškovui priteistina 641,36 Lt delspinigių.

Iš atsakovo pateikto atsiliepimo matyti, kad jis nesutinka su prašoma priteisti 18510,52 Lt palūkanų suma ir 7,01 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą, 2012 m. rugsėjo 26 d. susitarimą Nr. K-0700-2011-11-/3 1.1 punktą. Su prašoma priteisti 18510,52 Lt palūkanų suma atsakovas nesutinka tuo pagrindu, kad ieškovė nepateikė palūkanų paskaičiavimo lentelės ir nepagrindė prašomos priteisti sumos (108 b.l.). Iš ieškovės papildomai pateiktos palūkanų priskaičiavimo pagal paskolos sutartį Nr. K-0700-2011-11 lentelės (117 b.l.) ir paaiškinimų (115 b.l.) matyti, kad 18510,52 Lt palūkanų sumą, į kurią įeina palūkanos už paskolą ir palūkanos už pradelstą paskolą, ieškovė paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. Palūkanų norma už paskolą sudarė 4.61 proc. ir 4.4 proc. Palūkanų norma už pradelstą paskolą iki 2013 m. kovo 25 d. sudarė 6.92 proc., iki 2013 m. birželio 25 d. – 6.6 proc., iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. – 7.01 proc. (117 b.l.). Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15 punktą, už kiekvieną mėnesį kredito gavėjas privalo mokėti bankui sutarties specialiojoje dalyje nustatytas palūkanas nuo faktiškai paimtos ir dar negrąžintos kredito sumos. Praleidus sutartyje nustatytus kredito grąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos (10 b.l.). Vadovaujantis Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktu ir Susitarimo Nr. K-0700-2011-11/3 dėl 2011 m. liepos 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-0700-2011-11 sąlygų pakeitimo 1.1 punktu, už gautą kreditą kredito gavėjas moka bankui kintamas palūkanas, apskaičiuojamas sutartyje nustatyta tvarka (5, 39 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas sutarčių nuostatas bei į tai, kad ieškovė tinkamai pagrindė prašomą priteisti 18510,52 Lt palūkanų sumą, o atsakovas pagal Laidavimo sutarties 2.1.1 punktą atsako ir už palūkanų, atsiradusių nevykdant ar netinkamai vykdant prievolę ieškovei, sumokėjimą, 18510,52 Lt palūkanų suma priteistina iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė taip pat prašo priteisti Kreditavimo sutartyje numatytas ir ieškinio padavimo dienai apskaičiuotas 7,01 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki bankroto bylos UAB „Maksela“ iškėlimo 2013 m. spalio 4 d. bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sutinka. Dėl 7.01 proc. dydžio palūkanų priteisimo mano, kad ieškovė prašo priteisti dvigubas palūkanas, todėl toks reikalavimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Iš ieškovės ieškinyje pateikto 7.01 proc. dydžio palūkanų apskaičiavimo paaiškinimo matyti, kad ieškovė rėmėsi 2011 m. liepos 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-0700-2011-11 specialiosios dalies 5 punktu (pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. Susitarimo Nr. K-0700-2011-11/3 1.1 punktu), bendrosios dalies 15 punktu, kurie numato, kad už gautą kreditą iki visiško kredito grąžinimo bankui turi būti mokamos kintamos palūkanos, kurios keičiamos kiekvienų metų kovo 26 d., birželio26 d., rugsėjo 26 d. ir gruodžio 26 d., imant antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusį trijų mėnesių termino litų VILIBOR ir pridedant 3,93 proc. dydžio banko maržą. Ieškovės pateiktais duomenimis, prieš nutraukiant Kreditavimo sutartį paskutinė palūkanų keitimo diena buvo 2013 m. birželio 26 d. Antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną, t.y. 2013 m. birželio 21 d., litų VILIBOR norma buvo 0,74 proc. Pridėjus banko maržą, palūkanų norma už paimtą kreditą pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą (pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. Susitarimo Nr. K-0700-2011-11/3 1.1 punktą) ir bendrosios dalies 15 punktą, sudaro 0,74 proc. + 3,93 % = 4,67 %. Vadovaujantis Kreditavimo sutarties Nr. K-0700-2011-11 bendrosios dalies 16 punktu, už laiku negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos padidintos palūkanos: 4,67% : 2 = 2,335 % ir 2,335 % + 4,67 % = 7,01 %. Teismas pažymi, kad didesni negu LR CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (LR CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (LR CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. Kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Kreditavimo sutartimi nustatytos 7,01 % dydžio palūkanos už laiku nesugrąžintą kredito sumą, neprieštarauja įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams.

Bylos duomenimis, pagrindiniam skolininkui UAB „Maksela“ bankroto byla Šiaulių apygardos teisme iškelta 2013 m. spalio 4 d. (103-105 b.l.), nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-2641/2013). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 išaiškino, kad jeigu dėl LR ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (LR CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas vertintinas kaip teisės norma, apsauganti skolininko interesus, nes skirta tam, kad nedidėtų bankrutuojančios įmonės skola. Be to, po bankroto bylos iškėlimo palūkanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Kasacinio teismo vertinimu, negalima LR ĮBĮ Į 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinti taip, kad netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas taikomas tik skolininkui ir netaikomas laiduotojui už užtikrintą prievolę, nes tokiu atveju prievolę įvykdęs ir palūkanas bei netesybas sumokėjęs laiduotojas subrogacijos būdu perimtų didesnės apimties kreditoriaus reikalavimo teisę, negu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pareikšdamas jį tiesiogiai skolininkui. Toks aiškinimas neatitiktų laiduotojo prievolės akcesoriškumo (LR CK 6.78 straipsnio 2 dalis) ir sukurtų galimybę apeiti LR ĮBĮ Į straipsnio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą imperatyvųjį materialiojo teisinio pobūdžio kreditoriaus teisių ribojimą skolininkui iškėlus bankroto bylą, kuris, be kita ko, užtikrina ir visų kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pagrindiniam skolininkui UAB „Maksela“ iškėlus bankroto bylą, palūkanos ir netesybos pagal Kreditavimo sutartį ieškovės prašymu skaičiuotinos iki 2013 m. spalio 4 d. (LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nors bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui diena laikytina ne nutarties priėmimo, o įsiteisėjimo diena, tačiau ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti palūkanas skaičiuotinas tik iki 2013 m. spalio 4 d., ieškovei priteistinos Kreditavimo sutartyje numatytos ir ieškinio padavimo dienai apskaičiuotos 7,01 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme -2013 m. rugsėjo 12 d. dienos iki 2013 m. spalio 4 d., kas sudaro 2937,92 Lt sumą (7.01proc./365 dienų*23 dienos (dienų skaičius nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. spalio 4 d.)*665099,58 Lt (negrąžinta kredito suma)/100 proc.). Pažymėtina, kad ieškovei atsisakius ieškinio dalyje dėl 7,01 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, ir teismui tenkinus prašymą priteisti minėtas palūkanas iki 2013 m. spalio 4 d., nėra pagrindo vertinti, kad teismo sprendimu yra bloginama atsakovo padėtis ar pažeidžiamos LR ĮBĮ bei kitų įstatymų nuostatos.

Ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms taikomas LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Todėl teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR CK 6.210 straipsnio nuostatomis daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos 687189,38 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas - 8240,00 Lt žyminio mokesčio (75-78 b.l.) ir 3660,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (94-95 b.l.). Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA, t. y. 3000,00 Lt. Teismas įvertinęs ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis bei atsižvelgęs tai, kad šios civilinės bylos apimtis nėra labai didelė, pati civilinė byla nėra itin sudėtinga, ieškovės atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, ieškinyje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, dėl kurių ieškovės atstovo sąnaudos galėjo žymiai išaugti, todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2000,00 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteistina 8240,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 43,43 Lt (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalimi, 6.70 straipsnio 1 dalimi, 6.76 straipsnio 1 dalimi, 6.78 straipsnio 2 dalimi, 6.81 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniai, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, 665099,58 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt penkis tūkstančius devyniasdešimt devynis litus 58 ct) negrąžinto kredito, 18510,52 Lt (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus dešimt litų 52 ct) palūkanų, 641,36 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt vieną litą 36 ct) delspinigių, 7,01 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2013-09-12 iki 2013-10-04, kas sudaro 2937,92 Lt (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis litus 92 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 687189,38 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt devynių litų 38 ct) nuo bylos iškėlimo teisme - 2013-09-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, 8240,00 Lt ( aštuonis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt litų ) žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt ( du tūkstančius litų ) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 43,43 Lt (keturiasdešimt tris litus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.