Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Blaškauskienės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. B. skirtas 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. B. paskirtą arešto bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, prie Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžiu skiriamos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant 30 (trisdešimt) parų iš 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas A. B. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą R. Karaliaus individualios įmonės automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Vyžuonų sen., Utenos r. sav., nuspręsta konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. 2023 m. spalio 18 d. apie 17 val. 14 min. 102-ojo kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 120-ame kilometre, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Šiuo atveju apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos nuteistojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija ir už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos arešto bausmės motyvai. Ginčijamas apylinkės teismo nuteistojo atžvilgiu pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumas. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, neatsižvelgė į jo ankstesnį teistumą už analogiškas nusikalstamas veikas ir baustumą administracine tvarka, tinkamai neįvertino padarytos veikos pavojingumo bei aplinkybės, kad A. B. atžvilgiu anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo pakankamai veiksmingas, kadangi neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį, netaikant A. B. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę skirti atlikti realiai.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

9. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas įtvirtintas BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: formalusis - ar asmuo nuteistas arešto bausme pirmą kartą, ir materialusis - ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. situacija neatitinka nė vieno kriterijaus.

10. Kaip jau minėta, pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas tik tada, kai tokios rūšies bausmė asmeniui paskirta pirmą kartą. A. B. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausmė paskirta antrą kartą, kadangi ankstesniu – 2023 m. lapkričio 17 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu jam taip pat buvo skirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant. Taigi, formaliojo pagrindo A. B. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra.

11. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

12. Nagrinėjamos bylos duomenimis A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), t. y. 2023 m. spalio 18 d. apie 17 val. 14 min. 102-ojo kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 120-ame kilometre, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, itin svarbu tai, kad A. B. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Nors pastarąjį nusikaltimą nuteistasis padarė neturėdamas teistumo (išnykęs), tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo net tris kartus buvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (teistumas pagal ankstesnius du nuosprendžius išnykęs, o trečias nuosprendis priimtas po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo), vieną iš jų netgi už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas keleivis. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-39-788/2021). Beje, 2023 m. lapkričio 17 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurią padarė 2023 m. rugsėjo 2 d., todėl sutiktina su prokurorės argumentu, kad naujo nusikaltimo padarymas 2023 m. spalio 18 d., t. y. praėjus mažiau kaip dviem mėnesiams rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu ir tai, kad A. B., vairuodamas neblaivus, automobilyje vežė dar tris keleivius, tokiu būdu keldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Be to, A. B., būdamas neblaivus, nusprendė vairuoti automobilį be jokios rimtos priežasties, kaip pats paaiškino ikiteisminio tyrimo metu – išgertuvių metu pristigo alkoholio, todėl važiavo į parduotuvę, teisme nurodė, kad vežė namo draugą. Nepaisant to, kad nuteistasis teisės vairuoti nėra įgijęs, jis sistemingai vairuoja automobilius būdamas neblaivus, būdamas visiškai abejingas galinčioms kilti pavojingoms pasekmėms. Be kita ko, pažymėtina, kad penkerių metų laikotarpiu A. B. eilę kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir už dviračio vairavimą esant neblaiviam (b. l. 100-107). Svarbu paminėti ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais A. B. atžvilgiu taikyta arešto bausmė bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas nepasiekė tikslų ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia manyti, kad A. B. elgesys rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė.

13. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma yra svarbi vertinant A. B. asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą bei grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuosekli pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kaltės neginčijimas. Šias aplinkybes vertinant kartu su aukščiau aptartomis nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis spręstina, kad jos nėra pakankamas pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės yra pakankamos BK 75 straipsnio taikymui.

14. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai A. B. bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, formuoti nepagarbą įstatymui, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus bausmės atlikimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas A. B. atžvilgiu, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

15. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš A. B. valstybės naudai prašoma išieškoti 104,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. B. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. B., į jo turtinę padėtį (nedirbantis, skiriama reali arešto bausmė), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Blaškauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis nuspręsta paskirtos arešto bausmės vykdymą A. B. atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietos įstaigoje, jos pradžią skaičiuojant nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs nuteistasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio A. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. B. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-5 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 8 (41) 430921, el. p.: siauliai@kalejimai.lt). Atvykti privaloma darbo dieną, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08.00 iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu, su savimi turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai telefonu ar el. paštu pranešti bausmės atlikimo vietos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. B. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.