Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-1620-374/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
2-1620-374/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00752-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
K. J.
Civilinė byla Nr. 2-1620-374/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00752-2017-9
Sprendimo kategorija2.2.2.12.; 2.6.2.1.; 3.2.6.1.MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui R. N.,atsakovės K. J. atstovui advokatui D. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. J. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismo prašo: priteisti iš atsakovės K. J. 724,05 Eur netesybų; procesines palūkanas - 5 proc. nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; uždrausti atsakovei naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t.y. informaciją apie ieškovo klientus, jų kontaktinę informaciją sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją bei įpareigoti atsakovę juos sunaikinti; priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 22 Eur dydžio žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė K. J. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovė K. J. buvo priimta dirbti pas ieškovą pagal 2014 m. birželio 11 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 699 draudimo konsultanto asistente Privačių klientų departamento Privačių klientų regiono Sūduvos skyriuje. Ieškovas nurodo, kad atsakovei įgijus daugiau patirties jos pareigos nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo pakeistos į Jaunesniojo draudimo konsultanto, o nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. pareigos pakeistos į Draudimo konsultanto pareigas. Į atsakovės darbo funkcijas įėjo draudimo produktų pardavimas, t.y. draudimo sutarčių sudarymas, atnaujinimas, duomenų suvedimas į duomenų bazes ir kt. Šioms darbo funkcijoms vykdyti atsakovė turėjo kaupti, išsaugoti ieškovo informacinėse sistemose informaciją apie klientus ir jų draudimo poreikius, klientų kontaktinius duomenis (asmenų vardai, pavardės, ei. pašto adresai, telefono numeriai), klientų sudarytų draudimo sutartis (draudimo sutarčių rūšys, sąlygos, apdraustas turtas ar turtiniai interesai, sudarymo ir atnaujinimo datos ir pan.), taip pat, ir naudotis iki tol ieškovės sukaupta informacija apie klientus.

Ieškovas taip pat nurodė, kad 2014 m. birželio 11 d. su atsakove sudarė Konfidencialumo sutartį, kuri kaip konfidencialią informaciją apibrėžė ieškovo komercines paslaptis bei numatė įpareigojimą atsakovui naudoti jas tik tam tikslui ir tik ta apimtimi, kuriam ji buvo patikėta ir būtina tinkamam atsakovo darbo funkcijų vykdymui (2.2.3 p.), taip pat įpareigojimą atsakovui „neišsinešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti Konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant Konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, ryšio ar kitomis priemonėmis“ (2.2.6 p.), bei įpareigojimą „nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojęs turima Konfidencialia informacija be Bendrovės ir/ar tokią informaciją pateikusių Klientų raštiško sutikimo“ 2.2.9 p.). Kaip teigia ieškovas, konfidencialumo sutartis numato, kad darbuotojas neįvykdęs sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai privalo sumokėti Bendrovei 500 Lt (144,81 Eur) dydžio baudą ir atlyginti nuostolius, kiek jų nepadengia bauda (3.3 p.).

Ieškovas 2016 m. spalio 25 d. atsakovei pasiūlė nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, pasirašant susitarimą. Atsakovė pasiūlymą priėmė ir darbo sutartis buvo nutraukta.

Ieškovas nurodo, kad siekiant neprarasti klientų galimų laiškų, buvo patikrinta atsakovės darbinio elektroninio pašto dėžutė - karolina.jasaitiene@ld.lt. Patikrinimo dieną - 2016 m. lapkričio 8 d. paaiškėjo, kad atsakovė penkiais el. laiškais iš darbinio el. pašto dėžutės - karolina.jasaitiene@ld.lt. persiuntė į savo asmeninę el. pašto dėžutę - karolinajasaitiene@,inbox.lt informaciją, kuri sudaro ieškovo komercines paslaptis. Ieškovo nuomone, atsakovė, persiųsdama didelius kiekius ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos, sąmoningai pažeidė savo pareigas saugoti darbdavio komercines paslaptis, tiek kylančias iš sutarčių, sudarytų su ieškovu, tiek ir kylančias iš įstatymų.

Ieškovas teigia, kad yra gavęs informacijos apie tai, jog atsakovė pasisavintas ieškovo komercines paslaptis faktiškai panaudojo komerciniais tikslais savo darbinėje veikloje įsidarbinusi pas kitą darbdavį ADB „Gjensidige“, vykdantį analogišką kaip ir ieškovas veiklą - t.y. draudimo paslaugų teikimą. Ieškovo teigimu, atsakovė atliko atskirus 5 veiksmus, kuriais buvo persiųstos komercinės paslaptys, tokiu būdu atsakovė įvykdė 5 atskirus pažeidimus, už kiekvieną iš kurių privalo sumokėti po 144,81 Eur baudą ieškovui. Bendras atsakovės ieškovui mokėtinų netesybų dydis sudaro 724,05 Eur.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovė neneigia siuntusi į savo el.paštą kai kuriuos duomenis iš ieškovo duomenų bazės, tačiau teigia, kad tai buvo daroma darbo funkcijų vykdymo tikslais. Atsakovės teigimu, darbo metu ji stengėsi kuo daugiau kontaktuoti su klientais, sudaryti kuo daugiau draudimo sutarčių. Tačiau, jos teigimu, techninės galimybės dirbti su pildomu dokumentu kitoje darbo vietoje, kur atsakovei tekdavo dirbti, ar namuose nebuvo sudarytos. Atsakovės aiškinimu, iš kitos darbo vietos prieiti prie pradinės darbo vietos darbalaukio ir jame išsaugotų dokumentų techninių galimybių nebuvo. Kadangi buvo tokių techninių kliūčių darbui ne pagrindinėje darbo vietoje, atsakovės teigimu, darbui namuose pradėtus pildyti dokumentus siųsdavosi į savo asmeninį el. paštą. Atsakovės nuomone, siųstis duomenis darbo tikslais nedraudžia nei vienas ieškinyje nurodytų dokumentų. Pvz., Konfidencialumo sutarties 2.2.6. p., AB „Lietuvos draudimas“ konfidencialios informacijos saugojimo ir supažindinimo su ja tvarkos 14.3 p., kurie numato, kad konfidenciali informacija gali būti išnešta iš darbo vietos, jei tai reikalinga darbo funkcijoms vykdyti.

Atsakovė neneigia, kad yra pasirašiusi Konfidencialumo sutartį ir yra gavusi visą eilę papildomų dokumentų šiuo klausimu. Tačiau, jos teigimu, tai gana sudėtinga informacija, kurią ji gavo ir pasirašė tik už gavimą. Niekas detaliai ir aiškiai nepaaiškino šių dokumentų esmės ir pasekmių, buvo supažindinta tik paviršutiniškai, nors atsakovė patvirtino, kad ir pati dėl išaiškinimo gautos informacijos į darbdavį nesikreipė. Be to, atsakovė teigia, kad ieškinyje nurodomi jos pažeidimai – klientų duomenų perkėlimas į savo asmeninį el. paštą – nėra pažeidimai, nes patys savaime klientų duomenys nėra komercinė paslaptis, nes jie nesukuria jokios reikšmingesnės vertės.

Atsakovė teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes nuo jo ieškinyje nurodytų duomenų persiuntimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Liudytoja J. S. paaiškino, kad ji dirba ieškovo įmonėje, puikiai susipažinusi su darbo reikalavimais ir galimybėmis. Ji nurodė, kad įmonė sudariusi galimybę pasiekti visus darbui reikalingus duomenis iš bet kurio taško, kur beatsirastų darbuotojas. Darbuotojui nutraukus darbo santykius, prieiga prie įmonės duomenų buvusiam darbuotojui panaikinama.

Liudytoja D. U. paaiškino, kad anksčiau automobilį draudė AB „Lietuvos draudimas“, tačiau jos draudėjai K. J. išėjus į kitą draudimo bendrovę, ji savo iniciatyva susirado K. J. ir sudarė sutartį ADB „Gjensidige“.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis naudojosi draudėjos K. J. paslaugomis. Ji besibaigiant sutarčiai su AB „Lietuvos draudimas“ paskambino ir pasiūlė sudaryti sutartį kitoje draudimo bendrovėje.

Liudytojas L. J. nurodė, kad kitą draudimo bendrovę susirado pats ir savo iniciatyva sudarė sutartį su ADB „Gjensidige“.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Taigi, esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių išsaugojimo, tai, kaip ir bet kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis. Pažymėtina, kad neteisėtas konfidencialios informacijos perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims.Suprantama, kad bet kuris konkurentas, panaudojęs informaciją apie bendrovės darbuotojų pajėgumus atitinkamame regione, apie siūlomą produkciją ir jos ypatumus, klientui taikomą kainodaros metodiką (savikaina, nuolaidos), gali perimti visą ar dalį rinkos pagal regionus, kas įtakotų įmonės stabilumą ir finansinę padėtį. Tai reiškia, kad dėl konfidencialios informacijos neteisėto (pažeidžiant sutartį) atskleidimo ir panaudojimo nesąžiningos konkurencijos būdu ir dėl darbuotojo, pažeidusio sutartį, veiksmų padaroma žala.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kurią su ieškovu siejo susitarimas dėl konfidencialios informacijos naudojimo, įpareigojo atsakovui „neišsinešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti Konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant Konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, ryšio ar kitomis priemonėmis“ (2.2.6 p.), bei įpareigojimą „nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojęs turima Konfidencialia informacija be Bendrovės ir/ar tokią informaciją pateikusių Klientų raštiško sutikimo“ 2.2.9 p.). Tačiau atsakovė penkiais el. laiškais iš darbinio el. pašto dėžutės - karolina.jasaitiene@ld.lt. persiuntė į savo asmeninę el. pašto dėžutę - karolinajasaitiene@,inbox.lt informaciją, kuri sudaro ieškovo komercines paslaptis, tuo sąmoningai pažeidė savo pareigas saugoti darbdavio komercines paslaptis, tiek kylančias iš sutarčių, sudarytų su ieškovu, tiek ir kylančias iš įstatymų.

Atsakovė neneigia fakto, kad persisiuntė tam tikrą informaciją į savo asmeninį kompiuterį, tačiau nesutinka, kad ši informacija yra konfidenciali.

Atribodamas komercines paslaptis nuo konfidencialios informacijos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Darbo funkcijoms vykdyti atsakovė turėjo kaupti, išsaugoti ieškovo informacinėse sistemose informaciją apie klientus ir jų draudimo poreikius, klientų kontaktinius duomenis (asmenų vardai, pavardės, ei. pašto adresai, telefono numeriai), klientų sudarytų draudimo sutartis (draudimo sutarčių rūšys, sąlygos, apdraustas turtas ar turtiniai interesai, sudarymo ir atnaujinimo datos ir pan.), taip pat, ir naudotis iki tol ieškovės sukaupta informacija apie klientus. Detalus sąrašas informacijos, kuri laikoma ieškovo komercine paslaptimi buvo patvirtintas 2011 m. rugsėjo 28 d. Ieškovo valdybos sprendimu Nr. 81 (b.l. 13). Šiame sąraše (42 p.) visos ieškovo duomenų bazės (klientų, sutarčių, draudimo išmokų ir pan.) bei jų dalys ar jų kopijos bet kokioje laikmenoje yra nurodytos kaip ieškovo komercinė paslaptis. Komercine paslaptimi taip pat įvardijami ir draudimo pasiūlymai bei informacija, susijusi su draudimo sutarties sudarymu bei administravimu (18 p.), ataskaitos, kuriose analizuojami portfelio rodikliai (23 p.) (bl. 14-16). Su šiuo sąrašu Atsakovė buvo supažindinta 2014 m. liepos 09 d. 13:47, susipažinimą patvirtindamas elektroniniu būdu (b.l. 17).

Kaip minėta, 2014-06-11 ieškovas su atsakove sudarė Konfidencialumo sutartį (b.l. 18-19), kuri kaip konfidencialią informaciją apibrėžė ieškovo komercines paslaptis bei numatė įpareigojimą atsakovui naudoti jas tik tam tikslui ir tik ta apimtimi, kuriam ji buvo patikėta ir būtina tinkamam Atsakovo darbo funkcijų vykdymui (2.2.3 p.), taip pat įpareigojimą Atsakovui „neišsinešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti Konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant Konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, ryšio ar kitomis priemonėmis“ (2.2.6 p.), bei įpareigojimą „nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojęs turima Konfidencialia informacija be Bendrovės ir/ar tokią informaciją pateikusių Klientų raštiško sutikimo“ 2.2.9 p.). Prieš pasirašydamas šią konfidencialumo sutartį atsakovas susipažino su ieškovo valdybos patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu (4.2.1 p.) ir įrangos ir informacijos tinkamo naudojimo politika (4.2.2 p.).

Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi komercinė paslaptis gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-721-883/2017). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017).

Atsakovės persiųstuose į savo asmeninį el.paštą failuose yra daugiau kaip 800 ieškovo klientų duomenų, kurie priskiriami ieškovo komercinei paslapčiai (sudaro dalį ieškovo duomenų bazių), nes tokiam dideliam kiekiui adresų surinkti ir sukaupti reikia pakankamai didelių pastangų ir ilgo laiko. Persiųstuose failuose yra klientų vardai, pavardės, asmens kodai, telefonai, draudimo sutarčių pavadinimai, jų pasibaigimo terminai. Teismas sutinka su ieškovu, kad šie duomenys dėl reikalingų investicijų jiems sukaupti, turi tikrą komercinę vertę, nes sužinojus šiuos kontaktinius duomenis ir kitus duomenis (pvz. draudimo sutarties pasibaigimo datą) nededant jokių pastangų, galima žymiai lengviau užmegzti kontaktą su draudimo paslaugų klientais ir tokiu būdu sutaupyti investicijų siūlant draudimo paslaugas. Šie duomenys sudaro ieškovo komercinę paslaptį, kadangi juos sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, o kitiems asmenims nežinant šios informacijos, būtent ieškovui yra lengviau konkuruoti pasinaudojant šia sukaupta informacija. Tuo tarpu šią informaciją atskleidus tretiesiems asmenims, pvz., kitiems draudikams, šių asmenų galimybės parduoti draudimo paslaugas padidėtų, o ieškovo galimybės konkuruoti atitinkamai sumažėtų. Taigi dėl ieškovo dedamų pastangų išsaugoti šios informacijos slaptumą, ši informacija turi tikrą komercinę vertę.

Teismui nekyla abejonių, kad itin didelis detalios informacijos apie ieškovo verslą, sudarančios ieškovo komercinę paslaptį, kiekis, kuris buvo atsakovės pasisavintas 2016 m. gegužės - liepos mėnesiais yra esminė informacija apie ieškovo pajamų šaltinius, ir jų gavimo galimybes. Tokios informacijos surinkimas, kaupimas tvarkymas, atnaujinimas trunka ne vienerius metus ir reikalauja ne vieno darbuotojo, o daugelio ieškovo darbuotojų esminių darbo laiko sąnaudų. Todėl ši informacija turi neabejotiną ir didelę komercinę vertę tol, kol jos nežino tretieji asmenys, nes leidžia ieškovui planingai vystyti savo verslą ir efektyviai vykdyti savo paslaugų pardavimus. Pažymėtina, kad didžioji dauguma pasisavintos informacijos yra asmens duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, pvz. klientų vardai, pavardės, telefono numeriai ir netgi asmens kodai.

Įvertinus aukščiau teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė, persiųsdama didelius kiekius ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos, sąmoningai pažeidė savo pareigas saugoti darbdavio komercines paslaptis, tiek kylančias iš sutarčių, sudarytų su ieškovu, tiek ir kylančias iš įstatymų. Dėl šių motyvų spręstina, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas (CK 1.116 str.).

CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-230-883/2017).

Kaip minėta anksčiau, atsakovė ir ieškovas buvo sudarę susitarimą dėl konfidencialios informacijos naudojimo, kurio pagrindu atsakovė buvo supažindinta apie tai, kas bendrovėje laikoma konfidencialia informacija, kaip ja galima naudotis, kokia atsakomybė pažeidus konfidencialios informacijos panaudojimo tvarką. Ieškovo generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-12 buvo patvirtinta AB „Lietuvos draudimas“ konfidencialios informacijos saugojimo ir susipažinimo su ja tvarka (b.l. 20-23). Ši tvarka numato, kad informaciją, kuri laikoma komercine paslaptimi yra draudžiama naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims neatsižvelgiant į darbuotojų buvimo vietą ir darbo santykių pasibaigimą (11 p.), taip pat numato pareigą darbuotojams nenaudoti komercinę paslaptį sudarančios informacijos asmeniniams arba trečiųjų šalių interesams tenkinti (14.2 p.). Su šia tvarka atsakovė susipažino 2015 m. rugsėjo 15 d. 18:49 val., susipažinimą patvirtindama elektroniniu būdu (b.l. 24).

Komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą atsakovės asmeniniams interesams tenkinti patvirtina visuma byloje esančių įrodymų: ieškovo pateiktų el.laiškų kopijos (b.l. 27-61), kur atsispindi laiškų siuntimo data, siuntėjas ir įrenginys, iš kurio buvo siunčiami laiškai, patys atsakovės gauti ir persiųsti elektroniniai laiškai. Be to, liudytoja J. S., dirbanti ieškovo bendrovėje, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog darbuotojams buvo sudarytos visos sąlygos pasiekti jų darbo funkcijoms vykdyti reikiamą informaciją iš bet kurios vietos, kurioje jie bebūtų. Teismo nuomone, atsakovė, norėdama paneigti tokias aplinkybes ir pagrįsti savo argumentus dėl konfidencialios informacijos nepaskleidimo (nepersiuntimo), turėjo pateikti tokias aplinkybes galinčius pagrįsti tiesioginius įrodymus (CPK 178 str.). Tuo tarpu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo naudotis ieškovo klientų duomenimis namuose, nagrinėjamos bylos kontekste, nesant jas patvirtinančių patikimų įrodymų, laikytinos deklaratyviais teiginiais ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti teisinės atsakomybės. Atsakovė taip pat teigė, kad jos persisiųsti klientų duomenys nėra komercinė paslaptis, nes jie nesukuria jokios reikšmingesnės vertės.

Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nuostolius kildina iš su atsakove sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo. Susitarimo 3.3 p. numatyta, kad atskleidęs bendrovės konfidencialią informaciją, pasirašantis asmuo privalo atlyginti dėl to bendrovės patirtus nuostolius; šalys susitaria, kad dėl kiekvieno tokio pažeidimo bendrovės patiriami minimalūs nuostoliai yra 500 Lt bauda. Jei šiame punkte nustatyti bendrovės patiriami minimalūs nuostoliai nepadengia visų bendrovės patirtų nuostolių, pasirašantis asmuo privalo visiškai atlyginti ir bendrovės nuostolius, viršijančius minimalius nuostolius.

Susitarimas – tai prievolės atsiradimo pagrindas. Sutarties dalyviai neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti. Jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 str. 2d.). Kasacinio teismo praktikoje, sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio.

Kaip minėta, susitarimo dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo 3.3 p. numatyta, kad atskleidęs bendrovės konfidencialią informaciją, pasirašantis asmuo privalo atlyginti dėl to bendrovės patirtus nuostolius; šalys susitaria, kad dėl kiekvieno tokio pažeidimo bendrovės patiriami minimalūs nuostoliai yra 500 Lt bauda. Ieškovas nurodo, kad atsakovė atliko atskirus 5 veiksmus, kuriais buvo persiųstos komercinės paslaptys, tokiu būdu atsakovė įvykdė 5 atskirus pažeidimus, už kiekvieną iš kurių privalo sumokėti po 144,81 eurų (500 Lt) baudą ieškovui. Bendras atsakovo ieškovui mokėtinų netesybų dydis sudaro 724,05 eur. Kadangi CK 1.116 straipsnio nuostatos ir šalių susitarimas dėl konfidencialios informacijos naudojimo pažeidimą sieja su pareiga sumokėti netesybas (baudą), tai yra pagrindas išvadai, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos sutartinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 1.116 str.).

Kaip pasekmė tenkintinas reikalavimas dėl draudimo atsakovei K. J. naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t.y. informaciją apie ieškovo klientus, jų kontaktinę informaciją sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją.

Atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį, nes jos nuomone, ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senatį pagal LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. – ieškiniams dėl netesybų 6 mėn. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus sužinojo tik ją atleidus iš darbo ir, siekiant neprarasti klientų galimų laiškų, patikrinus atsakovės darbinio elektroninio pašto dėžutę - karolina.jasaitiene@ld.lt. Patikrinimo dieną - 2016 m. lapkričio 8 d. paaiškėjo, kad atsakovė penkiais el. laiškais iš darbinio el. pašto dėžutės - karolina.jasaitiene@ld.lt. persiuntė į savo asmeninę el. pašto dėžutę - karolinajasaitiene@,inbox.lt informaciją, kuri sudaro ieškovo komercines paslaptis. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016-11-08. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017-02-13 (b.l. 1), t.y. nepraėjus ieškinio padavimo terminui.

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis ieškovo naudai ir teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į/k(duomenys neskelbtini), buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 5 ct) netesybų; procesines palūkanas - 5 proc. nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2017-02-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminį mokestį.

Uždrausti atsakovei K. J. naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t.y. informaciją apie ieškovo klientus, jų kontaktinę informaciją sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją.

Priteisti iš atsakovės K. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 25,52 Eur (dvidešimt penki eurai 52 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė