Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litagros prekyba“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1373-766/2016 pagal ieškovės AB „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl baudos (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl elektroniniais laiškais persiųstos informacijos pobūdžio, jos paskleidimo fakto tretiesiems asmenims ir tokios informacijos savininko buvusio darbuotojo teisinės atsakomybės už konfidencialios informacijos atskleidimą, taip pat keliamas klausimas dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovės UAB „Litagros prekyba“ ir atsakovės D. Ž. buvo susiklostę darbo santykiai. Ieškovė AB „Litagros prekyba“ su atsakove D. Ž. 2010 m. balandžio 22 d. sudarė darbo sutartį Nr. 632, kuri 2011 m. vasario 17 d., remiantis 2011 m. vasario 14 d. UAB „Litagros prekyba“ ir UAB „Litagros prekybos centras“ susitarimu dėl darbuotojų perkėlimo, buvo išdėstyta nauja redakcija, kuria UAB „Litagros prekyba“ buvo pakeista į UAB „Litagros prekybos centras“ bei atsakovė D. Ž. įdarbinta agronomės – ekspertės pareigose. 2011 m. vasario 18 d. atsakovė ir UAB „Litagros prekybos centras“ sudarė susitarimą dėl konfidencialios informacijos naudojimo, kurio pagrindu atsakovė buvo supažindinta apie tai, kas bendrovėje laikoma konfidencialia informacija, kaip ja galima naudotis, kokia atsakomybė pažeidus konfidencialios informacijos panaudojimo tvarką. 2015 m. birželio 19 d. susitarimu, vykstant UAB „Litagros prekybos centras“, UAB „Litagros prekyba“ reorganizavimui, atsakovė buvo perkelta dirbti AB „Litagros prekyba“. 2015 m. birželio 22 d. darbo sutartimi Nr. 9 10.6 p. atsakovė pasirašytinai įsipareigojo be raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 3 metus po jos pasibaigimo, neatskleisti jokiai trečiajai šaliai ir dės visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokias darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją. 2015 m. rugsėjo 29 d. atsakovei D. Ž. prašant ieškovė ir atsakovė nutraukė darbo santykius. Atsakovė D. Ž. nuo 2015 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra viena iš ieškovės AB „Litagros prekyba“ verslo partnerių – tiekėjų. Ieškovė AB „Litagros prekyba“, nustačiusi, kad atsakovė D. Ž. po atleidimo iš darbo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. savo asmeniniu telefonu iPhone 5 16 kartų prisijungė prie jai AB „Litagros prekyba“ sukurto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir persiuntė į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini)@gmail.com, (duomenys neskelbtini) @gmail.com iš ieškovės AB „Litagros prekyba“ gautus laiškus, kurioje buvo užfiksuota informacija apie bendrojo pelno vykdymo planus, sėklų kainoraščius, prekių išpardavimo akcijų sąlygas su kainomis, kai kurių produktų derlingumo ir kokybinius parametrus, 2016 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kad ši nutrauktų neteisėtus veiksmus, sunaikintų turimą konfidencialią informaciją bei sumokėtų ieškovei 13 512,24 Eur baudą. Atsakovė 2016 m. kovo 2 d. atsakydama į ieškovės 2016 m. vasario 15 d. pretenziją, su joje išdėstytais teiginiais ir reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad AB „Litagros prekyba“ neatjungė elektroninės pašto dėžutės jos asmeniniame telefone bei jos darbuotojai toliau siuntė laiškus, laiškuose buvo užfiksuota vieša informacija, prieinama didžiajai daliai bendrovės darbuotojų ir potencialiems klientams, be to, tretiesiems asmenims informacija nebuvo atskleista, o persiųsta į jos naudojamas elektronines pašto dėžutes, UAB (duomenys neskelbtini) minėtą informaciją gauna tiesiogiai iš pačios bendrovės ir ši įmonė nėra laikoma AB „Litagros prekyba“ konkurencinė bendrovė, nes ieškovė šiai įmonei yra platinamos produkcijos distributorius. Ieškovė AB „Litagros prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. Ž. susitarime dėl konfidencialios informacijos naudojimo nustatyto dydžio baudą. Ieškinyje nurodė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad po darbo santykių nutraukimo su ieškove AB „Litagros prekyba“, atsakovė D. Ž. persiuntė ieškovės konfidencialią informaciją į trečiojo asmens bei savo asmeninį elektroninius paštus, taip pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad persiuntė elektroninius laiškus tik savo naudojamais elektroninio pašto adresais ir informacijos tretiesiems asmenims neplatino, elektroniniuose laiškuose esanti informacija atsakovei tapo prieinama dėl pačios ieškovės kaltės, be to, ginčo informacija negali suteikti jokio konkurencinio pranašumo tretiesiems asmenims, todėl ji negali būti pripažįstama nei komercine paslaptimi, nei konfidencialia informacija. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovę ieškovės AB „Litagros prekyba“ elektroniniai laiškai pasiekė dėl pačios ieškovės nerūpestingumo, ieškovė neįrodė, jog jos persiųsta atsakovei informacija yra komercinė paslaptis, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko nepagrįstai nelaikė Informacijos konfidencialia ir nepagrįstai konstatavo, jog Informacija nebuvo persiųsta jokiems tretiesiems asmenims, be to, teismas netinkamai taikė CK nuostatas dėl netesybų priteisimo.

Dėl persiųstos informacijos pobūdžio ir jos apsaugos

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013, kt. ).Atribodamas komercines paslaptis nuo konfidencialios informacijos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė AB „Litagros prekyba“ ir atsakovė pasirašydamos 2011 m. vasario 18 d. susitarimą dėl konfidencialios informacijos naudojimo, jame aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino informacijos, kuri, ieškovės nuomone, yra saugotina ir neviešintina tretiesiems asmenimis, sąrašą, ir atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko, tokį susitarimą pasirašydama. Be to, tarp šalių 2015 m. birželio 22 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 9 10.6 p. atsakovė pasirašytinai įsipareigojo be raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 3 metus po jos pasibaigimo, neatskleisti jokiai trečiajai šaliai ir dės visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokias darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją. Minėto susitarimo dėl konfidencialios informacijos naudojimo 2 punkte be kitos saugotinos informacijos, ieškovė nurodė ir informaciją susijusią su bendrovės finansine padėtimi, veiklos paslaptimi, marketingo strategijomis, veiklos planais, vykdomais projektais ir pasiūlymais, kainomis ir kreditavimo sąlygomis, tyrimo ir vystymo veiklomis ir dokumentacija, bendrovės klientų, tiekėjų, veiklos partnerių, vadovybės, kontrahentų, konsultantų, darbuotojų ir kitų susijusių su bendrove ar jos vykdoma veikla subjektų sąrašais, t. y. tokią informaciją, kurią po darbo santykių tarp šalių pabaigos gavusi iš ieškovės atsakovė elektroniniais laiškais persiuntė į savo ir trečiojo asmens asmeninus elektroninius paštus, nors tiek susitarimu dėl konfidencialios informacijos naudojimo, tiek darbo sutartimi buvo įsipareigojusi to nedaryti. Ar ši informacija vertintina kaip komercinė paslaptis, spręstina pagal jos atitiktį anksčiau pateiktiems komercinės paslapties požymiams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė AB „Litagros prekyba“ bendrojo pelno vykdymo planus ir grafikus, kuriuose procentine išraiška apskaičiuota premijos dalis pagal sąskaitų tipą ir nurodytas kiekvieno darbuotojo bendrojo plano vykdymas (didmena/mažmena) procentais pagal atskirus regionus, gamybinių sėklų kainoraščius, prekių išpardavimo akcijų sąlygas su kainomis bei kai kurių produktų derlingumo ir kokybinius parametrus yra paskelbusi savo internetiniame tinklalapyje ar kitoje visiems asmenims prieinamoje informacijos sklaidos vietoje, t. y. nurodyta informacija yra nevieša. Atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimas neatskleisti nurodytos informacijos įtvirtintas kaip viena iš ieškovės AB „Litagros prekyba“ su darbuotojais sudaromų darbo sutarčių sąlygų, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti. Įstatyme nenustatyta, kad aptariama informacija negali sudaryti komercinės paslapties turinio. Vertindama, ar ši informacija turi komercinę vertę, teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie ieškovės darbuotojų pajėgumus atitinkamame regione, apie siūlomą produkciją ir jos ypatumus, klientui taikomą kainodaros metodiką (savikaina, nuolaidos), ypač atsižvelgiant į nedidelę rinką Lietuvoje, įmonei turi komercinę vertę. Taigi, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino komercinės paslapties sąvoką, nepagrįstai informacijos apie bendrojo pelno vykdymo planus, sėklų kainoraščius, prekių išpardavimo akcijų sąlygas su kainomis bei kai kurių produktų derlingumo ir kokybinius parametrus nepripažino įmonės komercine paslaptimi, todėl padarė nepagrįstas išvadą, kad ieškovės bendrovėje CK 1.116 straipsnio prasme ši informacija apsaugota nebuvo.Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės, kad ginčo informaciją ieškovė AB „Litagros prekyba“ pati persiuntė savo buvusiai darbuotojai (atsakovei), savaime nereiškia, kad ieškovė nelaiko tokios informacijos slapta, konfidencialia, o atsakovė gali laisvai ja naudotis. Tuo labiau, kad ieškovė buvo tinkamai pasirūpinusi tokios informacijos apsauga, t. y. su darbuotojais sudarytos sutartys dėl konfidencialios informacijos naudojimo bei papildomos sąlygos įtvirtintos pačioje darbo sutartyje, be to, atsakovė žinojo, kokią informaciją ieškovė laiko konfidencialia ir pasirašytinai buvo įsipareigojusi be ieškovės raštiško sutikimo 3 metus po darbo sutarties pasibaigimo tokios informacijos neatskleisti jokiai trečiajai šaliai (nutarties 14 p.).

Dėl buvusio darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygų, jam pažeidus konfidencialumo susitarimą ir įrodinėjimo ypatumų

CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, t. y. kad atsakovė, po darbo santykių tarp šalių pabaigos, gautus iš ieškovės elektroninius laiškus su informacija apie bendrojo pelno vykdymo planus, sėklų kainoraščius, prekių išpardavimo akcijų sąlygas su kainomis, kai kurių produktų derlingumo ir kokybinius parametrus, persiuntusi tik į jai asmeniškai prieinamus jos asmeninį ir trečiojo asmens asmeninį elektroninio pašto adresus, sukėlė ieškovei žalos. Teisėjų kolegija, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi mano, jog teismas šiuo atveju netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikydamas per aukštą įrodinėjimo standartą civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Kaip minėta anksčiau (nutarties 14 p.), atsakovė D. Ž. ir ieškovė AB „Litagros prekyba“ buvo sudariusios susitarimą dėl konfidencialios informacijos naudojimo, kurio pagrindu atsakovė buvo supažindinta apie tai, kas bendrovėje laikoma konfidencialia informacija, kaip ja galima naudotis, kokia atsakomybė pažeidus konfidencialios informacijos panaudojimo tvarką, be to, tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje, atsakovė papildomai įsipareigojo be raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 3 metus po jos pasibaigimo, neatskleisti jokiai trečiajai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokias darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Taigi, esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių išsaugojimo, tai, kaip ir bet kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis. Pažymėtina, kad neteisėtas konfidencialios informacijos perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims. Suprantama, kad bet kuris konkurentas, panaudojęs informaciją apie bendrovės darbuotojų pajėgumus atitinkamame regione, apie siūlomą produkciją ir jos ypatumus, klientui taikomą kainodaros metodiką (savikaina, nuolaidos), gali perimti visą ar dalį rinkos pagal regionus, kas įtakotų įmonės stabilumą ir finansinę padėtį. Tai reiškia, kad dėl konfidencialios informacijos neteisėto (pažeidžiant sutartį) atskleidimo ir panaudojimo nesąžiningos konkurencijos būdu ir dėl darbuotojo, pažeidusio sutartį, veiksmų padaroma žala. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kurią su ieškove siejo susitarimas dėl konfidencialios informacijos naudojimo (atsakovė buvo įsipareigojusi neatskleisti jokiam trečiajam asmeniui, jokios informacijos, kurią ji gavo, gauna ar ateityje gaus dirbdama bendrovėje arba ryšium su darbu bendrovėje ir kuri aiškiai yra laikoma profesine, komercine, gamybine, technologine ir/ar tarnybine paslaptimi tarp įmonių, užsiimančių tapačia ar panašia veikla kaip bendrovė arba kitų subjektų įprastoje verslo praktikoje, nepriklausomai nuo to, ar tokia informacija susijusi su pačia bendrove, ar ji buvo perduota bendrovei ar pasirašančiam asmeniui trečiojo asmens, be raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant Darbo sutarčiai, tiek 3 metus po jos pasibaigimo, neatskleisti jokiai trečiajai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo), po darbo santykių su ieškove nutraukimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d., savo asmeniniu telefonu prisijungė prie jai ieškovės sukurto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) @litagra.lt ir į savo asmeninį bei trečiojo asmens asmeninį elektroninius paštus persiuntė iš ieškovės gautus laiškus, kuriuose buvo užfiksuota ieškovės konfidenciali informacija, t. y. iš esmės pažeidė konfidencialumo susitarimą. Tokias aplinkybes patvirtina visuma byloje esančių įrodymų: ieškovės AB „Litagros prekyba“ pateikta lentelė, kurioje atsispindi laiškų siuntimo data, siuntėjas ir įrenginys, iš kurio buvo siunčiami laiškai, patys atsakovės gauti ir persiųsti elektroniniai laiškai, atsakovės atsakymas į ieškovės pretenziją, kuriame atsakovė pripažįsta persiuntusi iš ieškovės gautus laiškus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, norėdama paneigti tokias aplinkybes ir pagrįsti savo argumentus dėl konfidencialios informacijos nepaskleidimo (nepersiuntimo) tretiesiems asmenims, turėjo pateikti tokias aplinkybes galinčius pagrįsti tiesioginius įrodymus (CPK 178 str.). Tuo tarpu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo skaityti elektroninių laiškų telefone ir trečiojo asmens elektroninio pašto naudojimo, nagrinėjamos bylos kontekste, nesant jas patvirtinančių patikimų įrodymų, laikytinos deklaratyviais teiginiais ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti teisinės atsakomybės. Atsakovė taip pat teigė, kad jos naujasis darbdavys yra ieškovės partneris, o ne su ja konkuruojanti įmonė, todėl ieškovės atsakovei persiųsta informacija nėra aktuali, tačiau šiuo atveju, sprendžiant dėl konfidencialios informacijos paskleidimo fakto, tokia aplinkybė neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra sprendžiama dėl ginčo informacijos panaudojimo. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Litagros prekyba“ nuostolius kildina iš su atsakove sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo. Susitarimo 7 p. numatyta, kad atskleidęs bendrovės profesinę, komercinę, gamybinę, technologinę ir/ar tarnybinę paslaptį ar kitą konfidencialią informaciją, pasirašantis asmuo privalo atlyginti dėl to bendrovės patirtus nuostolius; šalys susitaria, kad dėl kiekvieno tokio pažeidimo bendrovės patiriami minimalūs nuostoliai yra lygūs pasirašančio asmens 6 mėn. vidutinių atlyginimų sumai. Jei šiame punkte nustatyti bendrovės patiriami minimalūs nuostoliai nepadengia visų bendrovės patirtų nuostolių, pasirašantis asmuo privalo visiškai atlyginti ir bendrovės nuostolius, viršijančius minimalius nuostolius. Susitarimas – tai prievolės atsiradimo pagrindas. Sutarties dalyviai neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti. Jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio. Kadangi CK 1.116 straipsnio nuostatos ir šalių susitarimas dėl konfidencialios informacijos naudojimo pažeidimą sieja su pareiga sumokėti netesybas (baudą), tai yra pagrindas išvadai, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos sutartinei civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo.

Dėl priteistinos sumos dydžio

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė AB „Litagros prekyba“ nepagrįstai reikalauja priteisti maksimalų sutartyje numatytą baudos dydį. Ieškovė byloje neįrodė, kad jos nurodyta informacija buvo atskleista tokiu mastu, kuris sudarytų pagrindą skirti maksimalią sutartyje numatytą baudą. Be to, teismas visais atvejais privalo kontroliuoti reikalaujamų netesybų dydį ir mažinti nepagrįstai dideles netesybas. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl apeliacinės instancijos teismas mažina priteistinos baudos sumą, priteisdamas iš atsakovės ieškovei AB „Litagros prekyba“ 2 000 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.116 straipsnį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės AB „Litagros prekyba“ ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės D. Ž. priteisiama 2 000 Eur bauda, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės taip pat priteistina ieškovei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį iš dalies, perskirstytinos dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, jog ieškinys atsakovės atžvilgiu tenkintas 15 procentų. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog ieškovė AB „Litagros prekyba“ pirmosios instancijos teisme patyrė 304 Eur išlaidų už žyminį mokestį paduodant ieškinį ir apeliacinės instancijos teisme – 304 Eur žyminį už apeliacinio skundo padavimą, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 91, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 933,80 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Advokato atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės AB „Litagros prekyba“ atsakovei D. Ž. priteistina 2026 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės AB „Litagros prekyba“ atsakovei D. Ž. priteistina 1935 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Litagros prekyba“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Litagros prekyba“, į. k. 122012020, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Litagros prekyba“, į. k. 122012020, atsakovei D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 935 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt penkis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.