Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-381-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-01-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-393-229/2017Nutartis · 2017-10-09Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-201-806/2018Nutartis · 2018-02-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-215-269/2018Nutartis · 2018-03-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. TS-38-448/2018Nutartis · 2018-12-27Alytaus apylinkės teismas
  6. T-381-297/2019Nutartis · 2019-06-14Alytaus apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-18Kauno apygardos teismas
  8. TS-16-1095/2019Nutartis · 2019-08-26Panevėžio apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
T-381-297/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01427-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-381-297/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01427-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam M. B. (M. B.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, 72 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 metams su 5,79 Eur konfiskavimu.

Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 2 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015 m. birželio 16 d.

2019 m. balandžio 4 d. nuteistasis M. B. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 93).

Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2019 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis šiuo metu atlikęs daugiau kaip 3/4 paskirtos bausmės. Jis vykdo resocializacijos specialisto nurodymus, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose programose „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, „Įžanginė grupė“, lanko savipagalbos grupes dėl psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus, tačiau nuobaudos negaliojančios, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 5 kartus. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas finansiškai remti savo dukrą. Pagal nuosprendį ieškinių neturi, kitus ieškinius savanoriškai išmokėjęs. Stengiasi spręsti turimas priklausomybių problemas, labai savimi pasitiki, mano, jog ateityje problemų dėl narkotikų vartojimo nekils. Pataisos įstaigoje siekia prasmingo užimtumo, dirba šaltkalviu, taip pat mokosi Profesinio rengimo centre apdailininko specialybės, prieš tai yra įgijęs dar dvi specialybes. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 49 iki 45 balų. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai, mąstysenos adekvatumas, dedamos pastangos mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kiti duomenys, padedantys įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 1S-185-290/2019). Taigi, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino. Taip pat jis dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, lankė priklausomų asmenų „Įžanginę grupę“, dalyvauja savipagalbos grupių veikloje. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo baldžiaus ir suvirintojo specialybes, šiuo metu mokosi Profesinio rengimo centre apdailininko specialybės. Nuo 2016 m. balandžio 26 d. dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas penkis kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 45 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir reikšminga nuteistojo pažanga ją mažinant. Tačiau teismas, įvertinęs vis dar nustatomus 3 kriminogeninius veiksnius (ankstesni teisės pažeidimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, mąstymas ir elgesys), sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo M. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 45 balų kintami yra net 25 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo pakeisti. Nuteistasis teistas keturis kartus, šiuo metu jis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), kurį padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad nuteistojo ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti, nors ir stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada pavyksta, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Nuteistasis iki šiol prisilaiko kriminalinės subkultūros tiek, kiek reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą jo elgesio ir mąstymo korekciją, ką patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis sprendžia psichotropinių medžiagų vartojimo problemą, lanko savipagalbos grupes, jis labai savimi pasitiki ir mano, kad laisvėje problemų dėl narkotikų vartojimo nekils. Šiame kontekste teismas pažymi, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, kas leidžia pagrįstai manyti, jog narkotinių medžiagų vartojimo problema nėra išspręsta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje narkotines medžiagas vartojo nuo 24 metų su pertraukomis, būdamas laisvėje gydėsi nuo priklausomybės. Tačiau net ir bausmės atlikimo metu jis vėl vartojo narkotines medžiagas, už ką tris kartus jam buvo taikytos drausminės nuobaudos, todėl teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės valdyti jam nustatytą kriminogeninį veiksnį – psichoaktyvių medžiagų vartojimą, nėra jokio pagrindo, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis linkęs minimizuoti turimas problemas, vertina jas paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti. Kaip minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai. Nuteistasis drausmine tvarka baustas tris kartus – 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. kovo 7 d. Nuobaudos paskirtos už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – narkotinių medžiagų vartojimą. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Be kita ko, jam du kartus – 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2017 m. sausio 17 d. už drausmės pažeidimus nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis b. l. 21, 50). Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas penkis kartus, tačiau vertinant nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, atsižvelgiama į tai, kad po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo 2017 m. kovo 7 d. iki lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo, t. y. daugiau nei per dvejus metus jis skatintas tik tris kartus. Teismo vertinimu, to nepakanka, kad būtų konstatuotas akivaizdus ir neabejotinas nuteistojo nuostatų bei mąstymo pasikeitimas, leidžiantis daryti išvadą, kad jam taikoma probacija bus sėkminga ir laisvėje jis laikysis jam nustatytų draudimų ir pareigojimų. Tai, kad paskutiniu metu nuteistojo elgesys keitėsi teigiama linkme, įvertino pataisos namų administracija – 2019 m. sausio 8 d. nuteistasis perkeltas atlikti bausmę į lengvąją grupę. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. B. (M. B.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė