- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-544-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01427-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. B. (M. B.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. B.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistas subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam M. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir, kaip galima suprasti iš skundo motyvų, dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino jo pastangų ir pernelyg sureikšmino pataisos namuose paskirtas drausmines nuobaudas, kurios šiuo metu nėra galiojančios. Be to, teismas, pasisakydamas, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo tik kelis kartus skatintas, šią aplinkybę vertino netinkamai, kadangi jis pats negali pasirinkti paskatinimų, nes jie yra skiriami administracijos. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs ¾ bausmės, 5 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, jam pavyko sumažinti pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vykdo visus reikiamus nurodymus, prisideda prie dukros išlaikymo, mokosi ir dirba, todėl yra pagrindas leisti jam likusią bausmės dalį atlikti neizoliuojant jo nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atlikus nuteistojo M. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl būtina įvertinti M. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
8. Įvertinus M. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo resocializacijos specialisto nurodymus, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose („Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Įžanginėje grupėje“), lanko savipagalbos grupes dėl psichiką veikiančių medžiagų, finansiškai remia savo dukrą, stengiasi spręsti turimas priklausomybių problemas, dirba šaltkalviu, mokosi profesinio rengimo centre apdailininko specialybės, pataisos namuose yra įgijęs dar dvi specialybes, jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
9. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors M. B. jau daugiau nei 4 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog jis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Be to, nors nuteistasis atpažįsta turimas problemines sritis, tačiau yra linkęs jas minimizuoti žvelgdamas paviršutiniškai. Teismas pažymi, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.
10. Kaip jau minėta, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų ji įvertinta 45 balais. Mažesniąją jų dalį – 20 balų, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro net 25 balus, kurie gali kisti. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip matyti iš jo Socialinio tyrimo išvados, nuo paskutinio atlikto elgesio rizikos vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas sumažėjo tik dviem balais (buvo 47 balai), o tai leidžia daryti išvadą, jog pastaruoju metu jokia reali ir akivaizdi M. B. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra stebima.
11. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą konkrečiam nuteistajam, vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ir neigiami pokyčiai, tuo tarpu nuteistojo M. B. elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis net tris kartus baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, paskutinė nuobauda paskirta 2017 m. kovo 7 d. Be to, kaip matyti iš Asmens bylos, nuteistajam du kartus už drausmės pažeidimus nuobaudos skirtos nebuvo, apsiribojant auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, drausminės nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau atsižvelgiant į praeityje buvusį netinkamą nuteistojo elgesį akivaizdu, kad išimtinai teigiama linkme jis yra koreguojamas pakankamai trumpą laiką – nuo paskutinės drausminės nuobaudos panaikinimo (t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.), todėl teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Vien tik drausminės nuobaudos paskyrimas, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, praėjus keliems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų M. B. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju.
12. Pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis praeityje M. B. buvo teistas keturis kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, jog, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, M. B. atžvilgiu praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje M. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju M. B. žada įsidarbinti, turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius santykius su artimaisiais, yra 5 kartus skatintas, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat dirbo, iki nuteisimo gyveno su sugyventine, turėjo gyvenamąją vietą, tačiau, akivaizdu, kad darbo, šeimos turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien nuteistojo skunde pabrėžiamos aplinkybės, tame tarpe ir dėl pareigos išlaikyti dukrą, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino M. B. nusikalstamumo. Nors nuteistasis yra 5 kartus skatintas, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
14. Nuteistasis skunde teigia, jog Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino jam paskirtas drausmines nuobaudas ir paskatinamus, tačiau šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog Alytaus apylinkės teismas vertino tiek neigiamai, tiek teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Taigi sprendimas yra argumentuotas, išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą padaryta remiantis objektyviais M. B. pataisos procesą pataisos namuose apibūdinančiais duomenimis. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka M. B. lūkesčių, nereiškia, jog jis priimtas šališko, išankstinį nusistatymą turinčio teismo.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. B. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. B. (M. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.