- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-829-926/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01427-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Evaldas Gražys, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. (M. B., toliau – M. B.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-127 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant iš jo 5,79 eurus.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-127 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. B.. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, savo procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, priešingai nei savo nutarimu tai sprendė Komisija, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. B. iš esmės prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, jo neatliktos bausmės dalis šiuo metu atitinka vos kiek daugiau nei 7 (septynis) mėnesius, galiojančių nuobaudų pataisos namuose jis neturi, pataisos namuose jis buvo skatintas 5 (penkis) kartus, dar kartą – po Komisijos nutarimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, pasak M. B., iš esmės vertino vien tik blogąsias jo savybes ir jo elgesį neigiamai apibūdinančius veiksnius, nevertindamas jo elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, sprendžiant M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo M. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 41 balą, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartą BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir M. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad asmuo laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, vertinamos visų jo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.
8. Įvertinus M. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų grupes, pataisos namuose buvo ne kartą skatintas, mokėsi, įgijo specialybę, šiuo metu pataisos namuose dirba. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė M. B. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, galinčių neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik M. B. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje M. B. buvo teistas ne kartą. Iš esmės visi praeityje nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu (vagystės, plėšimai, neteisėtas mokėjimo priemonės panaudojimas), o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę M. B. atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo daromi nusikalstami veiksmai yra iš esmės nukreipti į finansinės naudos siekimą ir norą neteisėtu būdu užsidirbti pinigų pragyvenimui, kas šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant dar ir į tai, kad nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo įdarbinimą laisvėje, M. B. charakterizuoja neigiamai. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiame kontekste įvertintina dar ir tai, kad siekiant koreguoti M. B. elgesį išimtinai teigiama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikyta tiek švelnesnio pobūdžio bausmė – bauda, tiek ir jo padėtį švelninančios teisinės priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, M. B. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Juo labiau, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė jam taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tokiu būdu pažeisdamas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.
11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia M. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
12. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi vos 10 klasių išsilavinimą. Įgyti vidurinio išsilavinimo, neabejotinai padėsiančio nuteistajam įsidarbinti laisvėje, būdamas pataisos namuose jis nesiekė. Nors laisvėje M. B. įgijo autošaltkalvio specialybę, o pataisos namuose savo specialybių sąrašą jis papildė baldžiaus, suvirintojo ir apdailininko specialybėmis, tačiau atsižvelgdama į nuteistojo elgesį praeityje, teisėjų kolegija abejoja jo motyvacijos dirbti pakankamumu šiam išėjus į laisvę. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad jokio oficialaus darbo būdamas laisvėje M. B. neturėjo, jo paties teigimu, nelegaliai dirbo statybose (akivaizdu, kad jo darbas su laisvėje jo įgyta specialybe neturėjo nieko bendro), tačiau nei šį faktą, nei nuteistojo darbinę patirtį laisvėje, patvirtinančių duomenų, M. B. nepateikė. Tuo tarpu manyti, jog asmuo, neturėdamas jokios oficialios darbo patirties, praeityje teistas už iš esmės vien tik finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog ir duomenų, patvirtinančių, kad M. B. bus įdarbintas lygtinio paleidimo atveju, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje, kaip minėta, nėra. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą apie galimą nuteistojo finansinį nestabilumą šiam išėjus į laisvę, neabejotinai galintį jį paskatinti nusikalti ir ateityje.
13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. B. apie 10 (dešimt) metų vartojo narkotines ir/ar psichotropines medžiagas. Šią priklausomybę praeityje gydėsi, tačiau, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose jis net tris kartus buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog aptariama priklausomybė šioje M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra aktuali. Ir vis tik, pats nuteistasis, nepaisant to, kad būdamas pataisos namuose jis lanko anoniminių alkoholikų ir narkomanų grupes, savo priklausomybę narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms neigia, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu jis kritiškai nevertina savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti. Juo labiau, jog net ir nuteistojo lankymasis anoniminių alkoholikų ir narkomanų grupėse, kaip tai nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra labiau formalus – iš abiejų grupių praeityje nuteistasis buvo pašalintas už nelankomumą, todėl neabejotina, jog pakartotinas šių grupių lankymas šiuo konkrečiu atveju yra susijęs ne su nuteistojo siekiu koreguoti savo elgesį teigiama linkme, bet su jo noru kuo greičiau išeiti į laisvę.
14. Šių duomenų kontekste sprendžiant M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ir tai, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo nuteistasis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė kartu su savo sugyventine. Ir nors pats M. B. teigia, jog su ja nebendrauja, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, jie susirašinėja laiškais. Šis faktas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, gali neigiamai paveikti nuteistojo asmenybę ir tapti vienu iš faktorių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį ateityje, todėl jo įvertinimas sprendžiant M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra būtinas. Šių duomenų kontekste įvertintinas ir nuteistojo mąstymas. Bylos duomenimis, M. B. net ir šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra linkęs pateisinti savo elgesį, kartais elgiasi neapgalvodamas pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad pataisos namuose nuteistasis buvo baustas, neabejotina, jog šis jo asmenybės bruožas vis dar nėra eliminuotas, todėl gali turėti esminės įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ir jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Be to, paminėtina ir tai, kad nuteistasis yra linkęs minimizuoti savo problemines sritis (tai akivaizdžiai patvirtina jo priklausomybės neigimas), koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, kartais jam kyla sunkumų suvokiant kitų požiūrį, kas atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar priskiriama vidutinei rizikos grupei, leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio pažanga šiuo metu vis dar nėra pakankama. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris šiuo metu atitinka 41 balą, kadangi statinių svertinių taškų suma atitinka vos 20 balų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų būti vykdoma toliau pataisos namuose, aktyviais nuteistojo veiksmais mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Analogiškai vertintini ir nuteistojo teiginiai dėl pataisos namuose jam skiriamų paskatinimų. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, tik patvirtina, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistas asmuo, tačiau jo asmenybės, kaip itin teigiamos, vertinimui, šis faktas jokios reikšmės neturi.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią M. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. B. (M. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.