- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- TS-16-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01427-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Nuteistasis
- A. R.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 01/7-2574 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai.
Teismas, susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, skundu ir nuteistosios asmens byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu A. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 75 straipsniu (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.), A. R. skirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo pakeistos A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir ji papildomai įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir dalyvauti probacijos tarnybos parinktose valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi panaikintas A. R. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir ji pasiųsta atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nuteistosios A. R. skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties atmestas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 01/7-4061 taikyti nuteistajai A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti alkoholio.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi panaikintas A. R. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi paskirtas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir ji pasiųsta atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusią neatliktą 1 metų 6 mėnesių 30 dienų dalį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi nuteistosios A. R. skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2019 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 01/7-2574 nuspręsta netaikyti nuteistajai A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Komisija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet kriminogeniniai veiksniai (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymas; darbinės patirties stoka; profesinės kvalifikacijos stoka; pasekmių neįvertinimas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (jos atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas bausmę švelninantis įstatymas, nelanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimų) nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
A. R. Komisijos nutarimą netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos apskundė teismui, prašydama jį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistoji nurodo, kad ji yra atlikusi daugiau nei 2/3 teismo paskirtos bausmės. Komisija neįsigilino, dėl kokių priežasčių ji nelanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimų, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, nes dėl pablogėjusios mamos sveikatos pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau apie tai raštu nepranešė probacijos pareigūnei (pranešė tik telefonu). Per visą lygtinio paleidimo laiką nebuvo nubausta už alkoholio vartojimą. Pripažįsta priklausomybę, tačiau nemato prasmės pataisos įstaigoje lankyti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimų, nes neužtikrinamas privatumas ir anonimiškumas. Darbo patirtis nėra didelė, nes augino dukrą iki 7 metų, o po to apie 2 metus dirbo. Pataisos įstaigoje galima įgyti tik virėjos arba siuvėjos profesijas, tačiau kadangi neplanuoja ateityje tokio darbo dirbti, mokytis tik dėl įgūdžių nebūtų sąžininga. Įstatymų leidėjas nėra imperatyviai numatęs, kad priklausomybę turintis nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, privalėtų lankyti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus, įgyti profesiją ir įvykdyti visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Ji pagal sugebėjimus stengiasi dalyvauti pasiūlytose veiklose, laikosi nustatytos tvarkos, neatsisako padėti, buvo paskatinta, kruopščiai ir atsakingai dirba ūkio darbus. Dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta, gailisi, tokį savo elgesį vertina kritiškai, priėmė sprendimą keistis, gyventi dorai, susigrąžinti vaikus, įgyti administratorės profesiją ir stropiai dirbti. Išėjusi į laisvę, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, pradės mokytis, laikysis visų teismo nustatytų įpareigojimų.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atsiliepimas, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Panevėžio pataisos namai prašo skundo tenkinimo atveju nustatyti A. R. pareigą per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi teismas, spręsdamas dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš Komisijos nutarimo Nr. 01/7-2574 bei nuteistosios asmens bylos matyti, jog nuteistoji yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį norint taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. 1/3 (BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nuteistoji yra atlikusi daugiau nei 2/3 bausmės. Panevėžio pataisos namuose dalyvauja pataisos programose: baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, rodo iniciatyvą ir kūrybiškumą bendrove veikloje. Išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Pataisos namuose dirba ūkio darbus, paskirtą darbą atlieka kruopščiai ir atsakingai. Nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė. Nuteistoji 1 kartą paskatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą. Nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei.
Nors išvardytos nuteistąją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes vertintinos ir kitos, t. y. neigiamai nuteistąją charakterizuojančios, aplinkybės, kurių visuma šiuo metu neleidžia tvirtinti, kad ją jau galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir vien tik tinkamas elgesys pataisos namuose nėra besąlygiškas pagrindas ten bausmę atliekančiam asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes būtina įvertinti nuteistojo elgesį ir iki bausmės atlikimo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kiekį ir kitas aplinkybes.
A. R. turi du nepilnamečius vaikus, vienam iš jų nustatyta laikinoji globa, o kito vaiko atžvilgiu nuteistosios, kaip motinos, valdžia yra laikinai apribota. Nuteistoji turi apie 2 metų darbo stažo, anksčiau neteista, bausmę, skirtą už narkotikų platinimą, pataisos namuose atlieka 2 kartą. Nuteistajai už padarytas nusikalstamas veikas anksčiau jau buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės bei jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos (atidėtas bausmės vykdymas, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), tačiau jos tikslų nepasiekė, nes ji jai suteiktomis galimybėmis realiai neatlikti laisvės atėmimo bausmės nepasinaudojo, nekeitė gyvenimo būdo, toliau nesilaikė privalomų elgesio taisyklių, nesugebėjo laikytis bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – būtent dėl to buvo panaikintas šios švelnesnės poveikio priemonės ir nuteistoji 2 kartus pasiųsta realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (neatliktą jos dalį.)
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartyje, kuria panaikintas A. R. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, nustatyta, kad nuteistoji padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, keletą kartų nustatytu laiku nebuvo rasta namuose, į konsultaciją Vilniaus priklausomybės ligų centre atvykdavo neblaivi arba iš viso neatvykdavo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, kuria panaikintas A. R. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi paskirtas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, konstatuota, kad lygtinai paleista A. R. sistemingai nuo 2017 m. lapkričio 14 d. nevykdė nutartimi teismo jai skirto įpareigojimo naktį būti namuose, vengė atvykti į skyrių, nuo 2018 m. vasario 14 d. be Vilniaus probacijos skyriaus žinios pakeitė gyvenamąją vietą, sutiko dalyvauti 2018 m. vasario 19 d. skyriuje vykusiame Anoniminių Alkoholikų draugijos atstovų susitikime, bet neatvyko, nedalyvavo.
Šios teismų procesiniuose sprendimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors nuteistoji neneigia turinti priklausomybę alkoholiui, gydytis nuo jos ji vengia ne tik pataisos įstaigoje, nurodydama privatumo ir anonimiškumo stoką, tačiau ir būdama laisvėje. Laisvėje nuteistoji jai nustatytą pareigą naktį būti namuose pažeidė ne tik dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, kaip nurodoma skunde, tačiau naktį nebūdavo randama namuose ir iki gyvenamosios vietos pakeitimo, nors apie tai taip pat turėjo pranešti probacijos įstaigai. Be to, ji, būdama laisvėje, darė administraciniu teisės pažeidimus. Toks nuteistosios elgesys rodo jos negebėjimą tinkamai (pagal jai nustatytas sąlygas) elgtis laisvėje ir patvirtina, jog ji nėra linkusi laikytis įstatymų ir keisti gyvenimo būdą, nors tam jau turėjo net dvi teismo suteiktas galimybes (atidedant bausmės vykdymą ir lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigos).
Skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai, kad nuteistoji yra priėmusi sprendimą keistis, gyventi dorai, susigrąžinti vaikus, įgyti administratorės profesiją ir stropiai dirbti, kad laikysis visų teismo nustatytų įpareigojimų, atsižvelgiant į buvusį ir esamą nuteistosios elgesį, nesudaro pakankamo pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Komisija. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji savęs vertinime stokoja kritiškumo, adekvataus požiūrio į save, gali elgtis impulsyviai, neapgalvodama savo elgesio pasekmių, vengia gilintis į turimų problemų priežastis, mano, jog jos išsispręs savaime, problemų vertinimas – šiek tiek paviršutiniškas.
Šiuo metu pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyta žema (34 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas paleisti nuteistąją lygtinai. Pažymėtina, kad ir pirmą kartą A. R. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi paleidžiant lygtinai buvo nustatyta žema jos pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau nuteistoji nepateisino teismo pasitikėjimo ir pažeidinėjo lygtinio paleidimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors teigiamas požiūris į darbą ir darbas bausmės atlikimo metu yra apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai, tačiau 2 iš 4 nuteistosios kriminogeninių veiksnių yra susiję su profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoka. Nuteistoji skunde bando tai pateisinti, nurodydama, kad darbo patirtis nėra didelė, nes augino dukrą iki 7 metų, o po to apie 2 metus dirbo, pataisos įstaigoje galima įgyti tik virėjos arba siuvėjos profesijas, tačiau kadangi neplanuoja ateityje tokio darbo dirbti, mokytis tik dėl įgūdžių nebūtų sąžininga. Tačiau tiek Komisijos nariai, kurių net 4 iš 5 balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą A. R., tiek ir teismas sprendžia, kad pasirengimą laisvėje gyventi laikantis nustatytų taisyklių ir suvaržymų, susijusių su lygtinio paleidimo sąlygomis, turėtų rodyti būtent nuteistosios elgesys, o ne tik deklaracijos ir tam tikrą savo pasirinktą elgesio modelį pateisinantys argumentai. Pažymėtina, kad nuteistoji nustatytos tvarkos laikosi tik atlikdama bausmę pataisos namuose, kuriuose dėl subjektyvių priežasčių taip pat išnaudoja ne visas jai suteiktas galimybes keisti gyvenimo būdą, įrodyti siekį ateityje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, o būdama laisvėje sistemingai pažeidinėdavo jai nustatytus įpareigojimus, nepaisydama už tai numatytų neigiamų pasekmių.
Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma, Komisija tinkamai įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Šiuo metu nuteistosios lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas ankstesniam jos elgesiui laisvėje, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog A. R. gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, t. y. jog nuteistąją toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3–4 dalimis, 364 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,
nutaria:
Nuteistosios A. R. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 01/7-2574 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.