Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2017-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-197/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-07-19Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-11-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
1A-144-197/2017
Teisminio proceso Nr.
1-96-2-00052-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė, Sigita Bieliauskienė, Viktoras Kažys
Kaltinamasis
D. S.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-197/2017Proceso Nr. 1-96-2-00052-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3., (S) 1.1.4.4.5., 1.1.6.2., 1.2.14.5.1., 1.2.14.5.3.1., 1.2.14.6.1., 1.2.14.6.3., 1.2.18.10., 1.2.19.4.2., 1.2.29.1.1., 2.4.6.4.1., 2.4.6.4.3., 2.4.6.5.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

išteisintiesiems bei asmenims, kuriems baudžiamoji byla buvo nutraukta D. S., J. G., L. J., R. G., gynėjams advokatams Gediminui Milevičiui, Leonorai Vasiliauskienei, Elenai Šajaukaitei, Faustui Vrubliauskui, Stanislovui Nalivaikai, Zitai Malovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimas), BK 182 straipsnio 1 dalį (4 500 Lt pasisavinimas apgaule), BK 183 straipsnio 1 dalį (laimėto piniginio prizo pasisavinimas), BK 182 straipsnio 1 dalį (mokyklos jubiliejui surinktų pinigų pasisavinimas), BK 182 straipsnio 1 dalį (kelionei į Č. surinktų pinigų pasisavinimas), BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (3 veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje D. S. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (kelionei į N. surinktų pinigų pasisavinimas) ir BK 183 straipsnio 1 dalį (mokyklos jubiliejui padovanotų daiktų ir pinigų pasisavinimas), nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

N. B. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje N. B. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. Z. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje V. Z. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

L. F. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

L. J. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje L. J. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. G. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

J. G. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Š. apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalis, kuria D. S. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (L. F. individualaus darbo dienyno klastojimas), apeliacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktorė, kuriai, remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta valdyti mokyklai skirtus asignavimus, organizuoti optimalią ūkinę veiklą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., susitarusi ir veikdama kartu su mokyklos mokytojomis N. B., L. J. ir R. G., duodama joms neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio-rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, o N. B., L. J. ir R. G. klastojant savo 2009-2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienynus, pasisavino 8 400,47 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, t. y.D. S., žinodama, kad jai kaip mokyklos direktorei, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), duodama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos mokytojomis N. B., L. J. ir R. G. dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo N. B. 3 pedagoginėmis valandomis per savaitę darbui su K. meno mokyklos mokinėmis M. J., B. S. ir G. K., dėl 0,27 etato koncertmeisterės pareigybės fiktyvaus paskyrimo L. J. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2010 m. kovo mėn. 15 d. darbui su K. meno mokyklos R. filialo mokinėmis G. K., A. G., E. L., J. P. ir R. R., dėl 0,2 etato koncertmeisterės pareigybės R. G. fiktyvaus paskyrimo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. pavadavimo darbui su K. meno mokyklos R. filialo mokiniais N. K., T. K., D. J., E. B., K. L., I. V. ir L. B., kurio jos neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu N. B., L. J. ir R. G. dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2009-2010 metų savo individualius darbo dienynus, juos klastodamos, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 2 948,36 Lt dydžio darbo užmokestį N. B., 2 036,11 Lt dydžio darbo užmokestį L. J., 3 416,00 Lt dydžio darbo užmokestį R. G., reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose, N. B., L. J., R. G. perduodavo D. S., tokiu būdu D. S. pasisavino jai kaip mokyklos direktorei patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 8 400,47 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.D. S., tęsdama nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., susitarusi ir veikdama kartu su mokyklos mokytojais L. F., J. G. ir V. Z., duodama jiems neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2010 m. kovo–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ir L. F. 2009–2010 m. individualaus darbo su K. meno mokyklos mokinėmis G. K., A. G., E. L., J. P., R. R., D. B., I. S. dienyną, o J. G., V. Z. klastojant 2009–2010 m. savo individualaus darbo su mokiniais dienynus, pasisavino 3 254,29 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, t. y.D. S., žinodama, kad jai kaip mokyklos direktorei, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo mėn. 10 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), duodama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos mokytojais L. F., J. G. ir V. Z. dėl 0,2 etato koncertmeisterės pareigybės fiktyvaus paskyrimo L. F. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. pavadavimo darbui su K. meno mokyklos mokinėmis G. K., A. G., E. L., J. P., R. R., D. B., I. S., dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo J. G. pavadavimo darbui su K. meno mokyklos mokinėmis D. B. ir I. S., dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo V. Z. 7 pedagoginėmis valandomis per savaitę pavadavimo darbui su K. meno mokyklos mokiniais S. A., J. B., I. B., D. T., M. U., kurio jie neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu J. G. ir V. Z. dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2009-2010 metų savo individualius darbo dienynus, juos klastodami, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2010 m. kovo–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ir L. F. 2009–2010 m. individualaus darbo su K. meno mokyklos mokinėmis G. K., A. G., E. L., J. P., R. R., D. B., I. S. dienyną, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 1 262,17 Lt dydžio darbo užmokestį L. F., 585,92 Lt dydžio darbo užmokestį J. G., 1 406,20 Lt dydžio darbo užmokestį V. Z., reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose, L. F., J. G. ir V. Z. perduodavo D. S., tokiu būdu D. S. pasisavino jai kaip mokyklos direktorei patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 3 254,29 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.D. S., tęsdama nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 1 d., susitarusi ir veikdama kartu su mokyklos mokytoju J. G., duodama jam neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, o J. G. klastojant 2010–2011 m. savo individualaus darbo su mokiniais dienyną, pasisavino 5 049,13 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, t. y. D. S., žinodama, kad jai kaip mokyklos direktorei, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A-1177 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2010–2011 mokslo metais nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A-1256 (9.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2010–2011 mokslo metais nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 1 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), duodama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos mokytoju J. G. dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo J. G. darbui su K. meno mokyklos mokiniais J. Ž., V. P., E. L., S. A., S. G., kurio jis neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu dėl darbo su minėtais mokiniais J. G. užpildė 2010-2011 metų savo individualaus darbo dienyną, jį klastodamas, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 5 049,13 Lt dydžio darbo užmokestį J. G. reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose, J. G. perduodavo D. S., tokiu būdu D. S. pasisavino jai kaip mokyklos direktorei patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 5 049,13 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, iš viso D. S. pasisavino 16 703,89 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.D. S. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, t. y. D. S. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), į tikrus dokumentus – 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2010 m. sausio–gruodžio mėn., 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad K. meno mokyklos mokytojai N. B. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. papildomai dirbo 3 pedagogines valandas per savaitę, L. J. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. kovo 15 d. ėjo papildomas 0,27 etato koncertmeisterės pareigas, R. G. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. ėjo papildomas 0,2 etato koncertmeisterės pareigas, L. F. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. ėjo papildomas 0,2 etato koncertmeisterės pareigas, V. Z. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. papildomai dirbo 7 pedagogines valandas, J. G. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. papildomai dirbo 3 pedagogines valandas per savaitę ir taip juos suklastojo.D. S. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y. D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 28 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2008 m. kovo 29 d. į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2008“ Š. kultūros centre vyks K. meno mokyklos moterų kvartetas, kurio kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos moterų kvarteto kelionės į konkursą išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. MK-41 „Dėl mokinių išvykos į Š.“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2008“, vyksiantį 2008 m. kovo 29 d. Š. kultūros centre, vyks 4 K. meno mokyklos mokinės – I. S., I. Ž., J. S., M. S.Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y. D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 6 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2010 m. balandžio 10 d. į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2010“ Š. kultūros centre vyks K. meno mokyklos moterų tercetas, kurio kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos moterų terceto kelionės į konkursą išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengė ir pasirašė 2010 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. MK-42 „Dėl mokinių vykimo į Š.“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2010“, vyksiantį 2010 m. balandžio 10 d. Š. kultūros centre, vyks 5 K. meno mokyklos mokiniai – D. S., I. Ž., J. S., D. B., A. L.Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y. D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 15 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2010 m. spalio 16 d. į sakralinės muzikos festivalį „L.“ T. bažnyčioje vyks K. meno mokyklos mokytojų instrumentinė ir vokalinė grupės, kurių kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos mokytojų instrumentinės ir vokalinės grupių kelionės į festivalį išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengė ir pasirašė 2010 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. MK-15 „Dėl mokinių išvykos į T.“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į sakralinės muzikos festivalį „L.“, vyksiantį 2010 m. spalio 16 d. T. bažnyčioje, vyks 6 K. meno mokyklos mokiniai – I. Ž., S. A., I. G., K. S., M. J., M. K..Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y. D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 18 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2010 m. lapkričio 20 d. į meninės-kūrybinės veiklos festivalį „R.“ P. kultūros ir laisvalaikio centre vyks K. meno mokyklos mokytojų vokalinė-instrumentinė grupė, kurios kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos mokytojų vokalinės-instrumentinės grupės kelionės į festivalį išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengė ir pasirašė 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. MK-16 „Dėl mokinių vykimo į P.“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į meninės-kūrybinės veiklos festivalį „R.“, vyksiantį 2010 m. lapkričio 20 d. P. kultūros ir laisvalaikio centre, vyks 8 K. meno mokyklos mokinės – J. S., D. S., G. J., R. J., G. K., I. Ž., G. Ž., S. A..Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 9 d., žinodama, kad 2010 m. birželio mėn. 9–14 dienomis K. meno mokyklos 35 mokiniai ir 10 mokytojų vyks į tarptautinį chorų konkursą K. ir kad šios kelionės išlaidos bus apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, nurodė K. meno mokyklos mokytojai V. Z. iš moksleivių ir mokytojų surinkti po 100 Lt, V. Z. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio mėn. 9 d., įvykdžius mokyklos direktorės nurodymą ir iš mokinių ir mokytojų surinkus po 100 litų – iš viso 4 500 Lt, ir perdavus juos D. S., ji nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė grynųjų pinigų į K. meno mokyklos specialiosios programos sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 4 500 Lt, surinktų iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokinių ir mokytojų, 2010 m. birželio mėn. 9–14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų konkursą K.D. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. D. S. 2010 m. birželio mėn. 9–14 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos chorui tarptautiniame chorų festivalyje K. laimėjus 1 500 zlotų (pagal to meto kursą – 1 251,33 litų) piniginį prizą, ji iš festivalio organizatorių perėmė pinigus ir nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė į K. meno mokyklos specialiosios programos sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. pasisavino jos kaip mokyklos direktorės žinioje buvusį svetimą turtą – 1 500 zlotų (pagal to meto kursą – 1 251,33 litų) piniginį prizą, kurį K. meno mokyklos choras laimėjo 2010 m. birželio mėn. 9–14 d. tarptautiniame chorų konkurse K.D. S. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y.D. S. 2011 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad K. meno mokyklos jubiliejaus šventei surengti bus panaudotos lėšos iš mokyklos paramos sąskaitos, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. meno mokyklos mokytojų mokyklos jubiliejui paminėti surinko po 80 Lt, o iš kitų mokyklos darbuotojų surinko po 40 Lt – iš viso 3 000 Lt, kurių nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė į K. meno mokyklos paramos sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 3 000 Lt, surinktų mokyklos jubiliejui paminėti iš K. meno mokyklos mokytojų ir kitų darbuotojų.D. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. D. S. 2011 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, K. meno mokyklos jubiliejui paminėti dovanų iš Š. S. S. meno mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt sumą, skirtą knygoms ir kompaktiniams diskams įsigyti, iš A. muzikos mokyklos gavusi 50 Lt sumą, skirtą mokyklos bendruomenei, iš J. A. R. meno mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt sumą, iš V. muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 50 Lt sumą, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. I-osios muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt vertės PC „A.“ dovanų čekį, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. II-osios muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt vertės PC „A.“ dovanų čekį, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. dainavimo mokyklos „D.“ kolektyvo gavusi 55 Lt vertės sieninį laikrodį, skirtą K. meno mokyklai – viso 300 Lt sumą grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.“ čekių ir 55 Lt vertės sieninį laikrodį, kurių nustatyta tvarka neįtraukė į K. mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. pasisavino jos kaip mokyklos direktorės žinioje buvusį svetimą turtą – 300 Lt sumą grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.“ čekių ir 55 Lt vertės sieninį laikrodį, gautų 2011 m. balandžio 15 d. K. meno mokyklos jubiliejaus minėjimo metu.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje D. S. buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 29 d., žinodama, kad 2011 m. balandžio 29 d. K. meno mokyklos 32 mokiniai vyks į respublikinį (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N. ir kad šios kelionės išlaidos bus apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų ir kad festivalio rėmėjas AB „S. p.“ neatlygintinai keltu perkels transportą, o keleiviams yra nustatytas 2,90 Lt dydžio kelto mokestis, nurodė K. meno mokyklos mokytojoms R. A. ir N. K. iš moksleivių surinkti po 20 Lt, sakydama, kad pinigai reikalingi susimokėti už mokinių perkėlimą keltu. R. A. ir N. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 29 d., įvykdžius mokyklos direktorės nurodymą ir iš mokinių surinkus po 20 litų – iš viso 640 Lt, ir perdavus juos D. S., ji nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė grynųjų pinigų į K. meno mokyklos specialiosios programos sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 640 Lt, surinktų iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokinių, 2011 m. balandžio 29 d. vykusių į respublikinį (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje D. S. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 7 d., žinodama, kad 2011 m. birželio mėn. 7–14 dienomis K. meno mokyklos jaunių choro 45 dalyviai vyks į tarptautinį chorų festivalį O. mieste (Č.) ir kad šios kelionės išlaidos bus apmokėtos iš K. meno mokyklos 2 proc. pajamų mokesčio lėšų, iš 45 K. meno mokyklos jaunių choro dalyvių surinko po 300 litų – iš viso 13 500 Lt, ji nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė grynųjų pinigų į K. meno mokyklos surenkamąją sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 13 500 Lt, surinktų iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos 45 jaunių choro dalyvių, 2011 m. birželio mėn. 7-14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų festivalį O. mieste (Č.).D. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. D. S. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 7 d., būdama K. meno mokyklos, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorė, kuriai, remiantis 2005 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta valdyti mokyklai skirtus asignavimus, organizuoti optimalią ūkinę veiklą ir kuri, remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis, yra atsakinga už K. meno mokyklos buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų pateikimą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 9 d., iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokinių ir mokytojų, 2010 m. birželio mėn. 9–14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų konkursą K., jos nurodymu mokytojos V. Z. surinktų ir jai perduotų 4 500 Lt, 2010 m. birželio mėn. 9-14 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos choro tarptautiniame chorų festivalyje K. laimėto 1 500 zlotų (pagal to meto kursą – 1 251,33 litų) piniginio prizo, 2011 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš K. meno mokyklos mokytojų ir kitų darbuotojų mokyklos jubiliejui surinktų 3 000 Lt, 2011 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, K. meno mokyklos jubiliejui paminėti dovanoms gautų 300 Lt grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.“ čekiais, 55 Lt vertės sieninio laikrodžio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 29 d., iš K. meno mokyklos mokinių, 2011 m. balandžio 29 d. vykusių į respublikinį (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N., jos nurodymu mokytojų R. A. ir N. K. surinktų ir jai perduotų 640 Lt, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 7 d., K. meno mokyklos jaunių choro dalyvių, 2011 m. birželio mėn. 7–14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų festivalį O. mieste (Č.), surinktų 13 500 Lt nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus neįnešė į K. meno mokyklos specialiosios programos, surenkamąją ir paramos sąskaitas ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010–2011 m, taip pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą įrašus apskaitos registruose daryti tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2010 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio–gegužės mėn. K. meno mokyklos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą 2 948,36 Lt dydžio darbo užmokestį N. B., 2 036,11 Lt dydžio darbo užmokestį L. J., 3 416,00 Lt dydžio darbo užmokestį R. G., 1 262,17 Lt dydžio darbo užmokestį L. F., 5 635,05 Lt dydžio darbo užmokestį J. G., 1 406,20 Lt dydžio darbo užmokestį V. Z., dėl ko negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009–2011 metus.D. S. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – K. meno mokyklos direktorė, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, VI skyriaus 49.6., 49.8., 49.9., 49.12., 49.13. punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 1-4 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 6 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3-6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, siekdama asmeninės ir turtinės naudos artimai giminaitei R. Ž., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 28 d., K. Meno mokyklos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą K. meno mokykloje valytojos pareigoms įdarbinti artimą giminaitę R. Ž., neteisėtai nurodė K. meno mokykloje valytojų pareigas ėjusioms S. R. ir N. V. parašyti prašymus dėl jų savanoriško perkėlimo iš mokyklos valytojų pareigų į mažiau apmokamas 0,5 etato mokyklos budėtojų pareigas, S. R. ir N. V. įvykdžius neteisėtus K. meno mokyklos direktorės D. S. reikalavimus ir 2009 m. gegužės 28 d. parašius prašymus dėl jų savanoriško perkėlimo iš mokyklos valytojų pareigų į mažiau apmokamas 0,5 etato mokyklos budėtojų pareigas, ji 2009 m. birželio 1 d. parengė įsakymą Nr. PK-24 „Dėl S. R. pervedimo į budėtojos pareigas“, įsakymą Nr. PK-25 „Dėl N. V. pervedimo į budėtojos pareigas“, kuriais remiantis S. R. ir N. V. nuo 2009 m. birželio 1 d. buvo perkeltos iš tarnybinių patalpų valytojų pareigų į 0,5 etato budėtojų pareigas, ir įsakymą Nr. PK-26 „Dėl R. Ž. priėmimo į darbą“, kuriuo remiantis R. Ž. buvo priimta valytojos pareigoms pagrindiniam darbui pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2009 m. birželio 2 d. ir kuriai vienintelei iš valytojų laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. paskyrė 760 Lt dydžio priemoką prie tarnybinio atlyginimo ir 0,9 tarnybinio atlyginimo dydžio priemoką už kiemsargio darbą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. paskyrė 0,9 tarnybinio kiemsargės atlyginimo dydžio priemoką už papildomą darbininkės darbą, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. paskyrė 1 200 Lt dydžio priemoką už papildomą valytojos ir kiemsargės darbą vykstant mokyklos renovacijos darbams, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. paskyrė 90 proc. priemoką prie tarnybinio valytojos atlyginimo už papildomą darbininkės darbą vykstant mokyklos renovacijos darbams, tokiais tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudama tarnyba D. S. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, taip padarydama didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.D. S. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. kaltinama, kad būdama valstybės tarnautoja – K. meno mokyklos direktorė, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, VI skyriaus 49.6., 49.8., 49.9., 49.12., 49.13. punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 1-4 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 6 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos - teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3-6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., susitarusi ir veikdama kartu su mokyklos mokytojomis N. B., L. J., R. G., duodama joms neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, N. B., L. J., R. G. klastojant savo individualaus darbo dienynus, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 2 948,36 Lt dydžio darbo užmokestį N. B., 2 036,11 Lt dydžio darbo užmokestį L. J., 3 416,00 Lt dydžio darbo užmokestį R. G. reguliariai – kas mėnesį – perimdama iš N. B., L. J., R. G., pasisavino jai kaip mokyklos direktorei patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 8 400,47 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d. susitarusi ir veikdama kartu su mokyklos mokytojais L. F., J. G., V. Z., duodama jiems neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2010 m. kovo–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, l. F. individualaus darbo dienyną, J. G., V. Z. klastojant savo individualaus darbo dienynus, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 1 262,17 Lt dydžio darbo užmokestį L. F., 585,92 Lt dydžio darbo užmokestį J. G., 1 406,20 Lt dydžio darbo užmokestį V. Z. reguliariai – kas mėnesį – perimdama iš L. F., J. G., V. Z., pasisavino jai kaip mokyklos direktorei patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 3 254,29 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 1 d., susitarusi ir veikdama kartu su mokyklos mokytoju J. G., duodama jam neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, J. G. klastojant savo individualaus darbo dienyną, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 5 049,13 Lt dydžio darbo užmokestį J. G. reguliariai – kas mėnesį – perimdama iš J. G., pasisavino jai kaip mokyklos direktorei patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 5 049,13 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, tokiais tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudama tarnyba D. S. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai padarė ne mažesnę kaip 16 703,89 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.D. S. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – K. meno mokyklos direktorė, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, VI skyriaus 49.6., 49.8., 49.9., 49.12., 49.13. punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 1–4 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1–2 ir 6 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, siekdama asmeninės ir turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y.D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 28 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2008 m. kovo 29 d. į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2008“ Š. kultūros centre vyks K. meno mokyklos moterų kvartetas, kurio kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos moterų kvarteto kelionės į konkursą išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengdama ir pasirašydama 2008 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. MK-41 „Dėl mokinių išvykos į Š.“, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2008“, vyksiantį 2008 m. kovo 29 d. Š. kultūros centre, vyks 4 K. meno mokyklos mokinės, ir taip jį suklastodama,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 6 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2010 m. balandžio 10 d. į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2010“ Š. kultūros centre vyks K. meno mokyklos moterų tercetas, kurio kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos moterų terceto kelionės į konkursą išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengdama ir pasirašydama 2010 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. MK-42 „Dėl mokinių vykimo į Š. “, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į vokalinių ansamblių konkursą „Š. a. – 2010“, vyksiantį 2010 m. balandžio 10 d. Š. kultūros centre, vyks 5 K. meno mokyklos mokiniai, ir taip jį suklastodama,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 15 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2010 m. spalio 16 d. į sakralinės muzikos festivalį „L.“ T. bažnyčioje vyks K. meno mokyklos mokytojų instrumentinė ir vokalinė grupės, kurių kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos mokytojų instrumentinės ir vokalinės grupių kelionės į festivalį išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengdama ir pasirašydama 2010 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. MK-15 „Dėl mokinių išvykos į T.“, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į sakralinės muzikos festivalį „L.“, vyksiantį 2010 m. spalio 16 d. T. bažnyčioje, vyks 6 K. meno mokyklos mokiniai, ir taip jį suklastodama,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 18 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2010 m. lapkričio 20 d. į meninės-kūrybinės veiklos festivalį „R.“ P. kultūros ir laisvalaikio centre vyks K. meno mokyklos mokytojų vokalinė-instrumentinė grupė, kurios kelionės išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, turėdama tikslą K. meno mokyklos mokytojų vokalinės-instrumentinės grupės kelionės į festivalį išlaidas apmokėti iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, parengdama ir pasirašydama 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. MK-16 „Dėl mokinių vykimo į P.“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad į meninės-kūrybinės veiklos festivalį „R.“, vyksiantį 2010 m. lapkričio 20 d. P. kultūros ir laisvalaikio centre, vyks 8 K. meno mokyklos mokinės, ir taip jį suklastodama, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 9 d., žinodama, kad 2010 m. birželio mėn. 9–14 dienomis K. meno mokyklos 35 mokiniai ir 10 mokytojų vyks į tarptautinį chorų konkursą K. ir kad šios kelionės išlaidos bus apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, nurodydama K. meno mokyklos mokytojai V. Z. iš moksleivių ir mokytojų surinkti po 100 Lt, V. Z. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 9 d., įvykdžius mokyklos direktorės nurodymą, ir iš mokinių ir mokytojų surinkus po 100 litų – iš viso 4 500 Lt, ir perdavus juos D. S., ji nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešdama grynųjų pinigų į K. meno mokyklos specialiosios programos sąskaitą ir neįtraukdama į mokyklos apskaitą, apgaule savo naudai įgydama svetimą turtą – 4 500 Lt, surinktų iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokinių ir mokytojų, 2010 m. birželio 9–14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų konkursą K.,2010 m. birželio 9–14 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos chorui tarptautiniame chorų festivalyje K. laimėjus 1 500 zlotų (pagal to meto kursą – 1 251,33 litų) piniginį prizą, ji iš festivalio organizatorių perėmusi pinigus ir nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešdama į K. meno mokyklos specialiosios programos sąskaitą ir neįtraukdama į mokyklos apskaitą, tokiu būdu pasisavindama jos kaip mokyklos direktorės žinioje buvusį svetimą turtą – 1 500 zlotų (pagal to meto kursą – 1 251,33 litų) piniginį prizą,2011 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad K. meno mokyklos jubiliejaus šventei surengti bus panaudotos lėšos iš mokyklos paramos sąskaitos, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš K. meno mokyklos mokytojų mokyklos jubiliejui paminėti surinko po 80 Lt, o iš kitų mokyklos darbuotojų surinko po 40 Lt – viso 3 000 Lt, kurių nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė į K. meno mokyklos paramos sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydama svetimą turtą – 3 000 Lt, surinktų mokyklos jubiliejui paminėti iš K. meno mokyklos mokytojų ir kitų darbuotojų,2011 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, K. meno mokyklos jubiliejui paminėti dovanų iš Š. S. S. meno mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt sumą, skirtą knygoms ir kompaktiniams diskams įsigyti, iš A. muzikos mokyklos gavusi 50 Lt sumą, skirtą mokyklos bendruomenei, iš J. A. R. meno mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt sumą, iš V. muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 50 Lt sumą, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. I-osios muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt vertės PC „A.“ dovanų čekį, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. II-osios muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt vertės PC „A.“ dovanų čekį, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. dainavimo mokyklos „D.“ kolektyvo gavusi 55 Lt vertės sieninį laikrodį, skirtą K. meno mokyklai – viso 300 Lt sumą grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.“ čekių ir 55 Lt vertės sieninį laikrodį, kurių nustatyta tvarka neįtraukė į K. mokyklos apskaitą, tokiu būdu pasisavindama jos kaip mokyklos direktorės žinioje buvusį svetimą turtą – 300 Lt sumą grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.“ čekių ir 55 Lt vertės sieninį laikrodį, gautų 2011 m. balandžio 15 d. K. meno mokyklos jubiliejaus minėjimo metu,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 29 d., žinodama, kad 2011 m. balandžio 29 d. K. meno mokyklos 32 mokiniai vyks į (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N. ir kad šios kelionės išlaidos bus apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų ir kad festivalio rėmėjas AB „S. p.“ neatlygintinai keltu perkels transportą, o keleiviams yra nustatytas 2,90 Lt dydžio kelto mokestis, nurodydama K. meno mokyklos mokytojoms R. A. ir N. K. iš moksleivių surinkti po 20 Lt, sakydama, kad pinigai reikalingi susimokėti už mokinių perkėlimą keltu, R. A. ir N. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 29 d., įvykdžius mokyklos direktorės nurodymą ir iš mokinių surinkus po 20 Lt – iš viso 640 Lt, ir perdavus juos D. S., nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė grynųjų pinigų į K. meno mokyklos specialiosios programos sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydama svetimą turtą – 640 Lt, surinktų iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokinių, 2011 m. balandžio 29 d. vykusių į (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N.,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 7 d., žinodama, kad 2011 m. birželio mėn. 7–14 dienomis K. meno mokyklos jaunių choro 45 dalyviai vyks į tarptautinį chorų festivalį O. mieste (Č.) ir kad šios kelionės išlaidos bus apmokėtos iš K. meno mokyklos 2 proc. pajamų mokesčio lėšų, iš 45 K. meno mokyklos jaunių choro dalyvių surinko po 300 litų – iš viso 13 500 Lt, ji nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė grynųjų pinigų į K. meno mokyklos surenkamąją sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydama svetimą turtą – 13 500 Lt, surinktų iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos 45 jaunių choro dalyvių, 2011 m. birželio mėn. 7–14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų festivalį O. mieste (Č.), tokiais savo tyčiniais veiksmais D. S. piktnaudžiaudama tarnyba pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos bendruomenei (mokiniams, mokinių tėvams ir globėjams, mokytojams ir kitiems darbuotojams) padarė ne mažesnę kaip 23 446,33 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.D. S. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

N. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokytoja, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., veikdama kartu su mokyklos direktore D. S., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2009 m. rugsėjo–gruodžio, 2010 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, padėjo mokyklos direktorei D. S., kuriai remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, pasisavinti 2 948,36 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos skirtų biudžeto lėšų, t. y.N. B., žinodama, kad mokyklos direktorei D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009–2010 mokslo metais nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009–2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos direktore D. S. dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo N. B. 3 pedagoginėmis valandomis per savaitę darbui su K. meno mokyklos mokinėmis M. J., B. S., G. K., kurio ji neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu su ja, dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2009–2010 metų savo individualaus darbo dienyną, jį klastodama, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 2 948,36 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose perduodavo D. S., taip padėdama D. S. kaip mokyklos direktorei pasisavinti patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 2 948,36 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.N. B. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, N. B. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y. N. B. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi ir vykdydama neteisėtus mokyklos direktorės D. S. nurodymus, į tikrą dokumentą – 2009/2010 metų savo individualaus darbo dienyną, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji K. meno mokyklos mokinėms M. J., B. S., G. K. dėstė fortepijono specialybės pamokas, ir taip jį suklastojo.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje N. B. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, N. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – K. meno mokyklos mokytoja, teikianti viešąsias paslaugas, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, IV skyriaus 27-30 punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, K. meno mokyklos mokytojų pareiginių nuostatų 1-3, 9, 19 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos mokyklos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2009 m. rugsėjo–gruodžio, 2010 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 2 948,36 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – perduodama D. S., padėjo mokyklos direktorei D. S. pasisavinti 2 948,36 Lt, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, taip siekdama turtinės naudos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. direktorės palankumo atliekant mokytojos pareigas, geresnių darbo sąlygų, pilno darbo krūvio ateinančiais mokslo metais, ir tokiais tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudama tarnyba N. B. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokytojo autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai padarė ne mažesnę kaip 2 948,36 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.N. B. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Z. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokytoja, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., veikdama kartu su mokyklos direktore D. S., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, padėjo mokyklos direktorei D. S., kuriai remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio mėn. 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, pasisavinti 1 406,20 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, t. y.V. Z., žinodama, kad mokyklos direktorei D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos direktore D. S. dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo V. Z. 7 pedagoginėmis valandomis per savaitę pavadavimo darbui su K. meno mokyklos mokiniais S. A., J. B., I. B., D. T., M. U., kurio ji neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu su ja, dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2009–2010 metų savo individualaus darbo dienyną, jį klastodama, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 1 406,20 Lt dydžio darbo užmokestį už pavadavimą reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose perduodavo D. S., taip padėdama D. S. kaip mokyklos direktorei pasisavinti patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 1 406,20 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.V. Z. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, V. Z. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y.V. Z. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi ir vykdydama neteisėtus mokyklos direktorės D. S. nurodymus, į tikrą dokumentą – 2009/2010 metų savo individualaus darbo dienyną, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji K. meno mokyklos mokiniams S. A., J. B., I. B., D. T., M. U. dėstė fortepijono specialybės pamokas, ir taip jį suklastojo.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje V. Z. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, V. Z. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – K. meno mokyklos mokytoja, teikianti viešąsias paslaugas, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, IV skyriaus 27-30 punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, K. meno mokyklos mokytojų pareiginių nuostatų 1–3, 9, 19 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos mokyklos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 1 406,20 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – perduodama D. S., padėjo mokyklos direktorei D. S. pasisavinti 1 406,20 Lt, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, taip siekdama turtinės naudos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. direktorės palankumo atliekant mokytojos pareigas, geresnių darbo sąlygų, pilno darbo krūvio ateinančiais mokslo metais, ir tokias tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudama tarnyba V. Z. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokytojo autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai padarė ne mažesnę kaip 1406,20 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.V. Z. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

L. F. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokytoja, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., veikdama kartu su mokyklos direktore D. S., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), D. S. klastojant 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir jos 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, padėjo mokyklos direktorei D. S., kuriai remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, pasisavinti 1 262,17 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos skirtų biudžeto lėšų, t. y.L. F., žinodama, kad mokyklos direktorei D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio mėn. 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos direktore D. S. dėl 0,2 etato koncertmeisterės pareigybės laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. fiktyvaus paskyrimo L. F. pavadavimo darbui su K. meno mokyklos mokinėmis G. K., A. G., E. L., J. P., R. R., D. B., I. S., kurio ji neatliko, mokyklos direktorei D. S. dėl darbo su minėtais mokiniais užpildžius 2009–2010 metų jos individualaus darbo dienyną, jį klastojant, ir suklastojus 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu su ja, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 1 262,17 Lt dydžio darbo užmokestį už pavadavimą reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose, perduodavo D. S., taip padėdama D. S. kaip mokyklos direktorei pasisavinti patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 1 262,17 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.L. F. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, L. F. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – K. meno mokyklos mokytoja, teikianti viešąsias paslaugas, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, IV skyriaus 27-30 punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, K. meno mokyklos mokytojų pareiginių nuostatų 1–3, 9, 19 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos mokyklos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), D. S. klastojant 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir L. F. 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 1 262,17 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – perduodama D. S. padėjo jai pasisavinti 1 262,17 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, taip siekdama turtinės naudos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. direktorės palankumo atliekant mokytojos pareigas, geresnių darbo sąlygų, pilno darbo krūvio ateinančiais mokslo metais, ir tokias tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudama tarnyba L. F. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokytojo autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai padarė ne mažesnę kaip 1 262, 17 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.L. F. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. G. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokytoja, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., veikdama kartu su mokyklos direktore D. S., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2009 m. rugsėjo–gruodžio, 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, padėjo mokyklos direktorei D. S., kuriai remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, pasisavinti 3 416,00 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos skirtų biudžeto lėšų, t. y.R. G., žinodama, kad mokyklos direktorei D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos direktore D. S. dėl 0,2 etato koncertmeisterės pareigybės laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. fiktyvaus paskyrimo R. G. pavadavimo darbui su K. meno mokyklos R. filialo mokiniais N. K., T. K., D. J., E. B., K. L., I. V., L. B., kurio ji neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu su ja, dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2009–2010 metų savo individualaus darbo dienyną, jį klastodama, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 3 416,00 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose perduodavo D. S., taip padėdama D. S. kaip mokyklos direktorei pasisavinti patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 3 416,00 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.R. G. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, R. G. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y.R. G. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi ir vykdydama neteisėtus mokyklos direktorės D. S. nurodymus, į tikrą dokumentą – 2009/2010 metų savo individualaus darbo dienyną įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji K. meno mokyklos R. filiale akomponavo mokiniams N. K., T. K., D. J., E. B., K. L., I. V., L. B., ir taip jį suklastojo.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje R. G. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, R. G. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – K. meno mokyklos mokytoja, teikianti viešąsias paslaugas, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, IV skyriaus 27-30 punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, K. meno mokyklos mokytojų pareiginių nuostatų 1–3, 9, 19 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos mokyklos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2009 m. rugsėjo–gruodžio, 2010 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 3 416,00 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – perduodama D. S., padėjo mokyklos direktorei D. S. pasisavinti 3 416,00 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, taip siekdama turtinės naudos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. direktorės palankumo atliekant mokytojos pareigas, geresnių darbo sąlygų, pilno darbo krūvio ateinančiais mokslo metais, ir tokias tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudama tarnyba R. G. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokytojo autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai padarė ne mažesnę kaip 3 416,00 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.R. G. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

L. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokytoja, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. kovo 15 d., veikdama kartu su mokyklos direktore D. S., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, padėjo mokyklos direktorei D. S., kuriai remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, pasisavinti 2 036,11 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos skirtų biudžeto lėšų, t. y.L. J., žinodama, kad mokyklos direktorei D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009–2010 mokslo metais nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009–2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 1 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydama neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos direktore D. S. dėl 0,27 etato koncertmeisterės pareigybės laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. kovo 15 d. fiktyvaus paskyrimo L. J. darbui su K. meno mokyklos R. filialo mokinėmis G. K., A. G., E. L., J. P., R. R., kurio ji neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu su ja, dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2009-2010 metų savo individualaus darbo dienyną, jį klastodama, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio–kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 2 036,11 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose perduodavo D. S., taip padėdama D. S. kaip mokyklos direktorei pasisavinti patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 2 036,11 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.L. J. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, L. J. buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y.L. J. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarusi ir vykdydama neteisėtus mokyklos direktorės D. S. nurodymus, į tikrą dokumentą – 2009/2010 metų savo individualaus darbo dienyną, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji K. meno mokyklos R. filiale akomponavo mokinėms G. K., A. G., E. L., J. P., R. R., ir taip jį suklastojo.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje L. J. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, L. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – K. meno mokyklos mokytoja, teikianti viešąsias paslaugas, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, IV skyriaus 27-30 punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, K. meno mokyklos mokytojų pareiginių nuostatų 1–3, 9, 19 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos mokyklos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo mėn. 1 d., susitarusi su mokyklos direktore D. S. ir vykdydama jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodama 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2009 m. rugsėjo–gruodžio, 2010 m. sausio–kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 2 036,11 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – perduodama D. S., padėjo mokyklos direktorei D. S. pasisavinti 2 036,11 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, taip siekdama turtinės naudos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. direktorės palankumo atliekant mokytojos pareigas, geresnių darbo sąlygų, pilno darbo krūvio ateinančiais mokslo metais, ir tokias tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudama tarnyba L. J. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokytojo autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai padarė ne mažesnę kaip 2 036,11 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.L. J. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

J. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokytojas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., susitaręs su mokyklos direktore D. S. ir vykdydamas jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., veikdamas kartu su mokyklos direktore D. S., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodamas 2009–2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, padėjo mokyklos direktorei D. S., kuriai remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio mėn. 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, pasisavinti 585,92 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, t. y.J. G., žinodamas, kad mokyklos direktorei D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009-2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio mėn. 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 10 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos direktore D. S. dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo J. G. pavadavimo darbui su K. meno mokyklos mokinėmis D. B. ir I. S., kurio jis neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu su ja, dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2009–2010 metų savo individualaus darbo dienyną, jį klastodamas, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 585,92 Lt dydžio darbo užmokestį už pavadavimą reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose perduodavo D. S., taip padėdamas D. S. kaip mokyklos direktorei pasisavinti patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 585,92 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų,tęsdamas nusikalstamą veiką, J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 1 d., susitaręs su mokyklos direktore D. S. ir vykdydamas jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodamas 2010–2011 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2010 m. rugsėjo–gruodžio ir 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, padėjo mokyklos direktorei D. S., kuriai remiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13. punkto reikalavimu, pavesta rūpintis mokyklos materialiniais ir finansiniais resursais, pasisavinti 5 049,13 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, t. y.J. G., žinodamas, kad mokyklos direktorei D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1679 (8.1) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo įstaigų vadovų papildomo darbo“ 2009–2010 mokslo metais nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo būti skiriamas ne didesnis kaip 7,82 pedagoginių valandų skaičius per savaitę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 1 d., K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas neteisėtus nurodymus, susitarė su mokyklos direktore D. S. dėl darbo krūvio laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 gegužės 31 d. fiktyvaus padidinimo J. G. darbui su K. meno mokyklos mokiniais J. Ž., V. P., E. L., S. A., S. G., kurio jis neatliko, mokyklos direktorės D. S. nurodymu ir susitarimu su ja, dėl darbo su minėtais mokiniais užpildė 2010–2011 metų savo individualaus darbo dienyną, jį klastodamas, mokyklos direktorei D. S. suklastojus 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šiuo laikotarpiu pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 5 049,13 Lt dydžio darbo užmokestį už pavadavimą reguliariai – kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) K. mokyklos patalpose, perduodavo D. S., taip padėdamas D. S. kaip mokyklos direktorei pasisavinti patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – 5 049,13 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų.J. G. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, J. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrus dokumentus, t. y.J. G. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir vykdydamas neteisėtus mokyklos direktorės D. S. nurodymus, į tikrus dokumentus – 2009/2010 metų ir 2010/2011 savo individualaus darbo dienynus, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis dirbo su K. meno mokyklos mokiniais D. B., I. S., J. Ž., V. P., E. L., S. A., S. G., ir taip juos suklastojo.Vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Be to, J. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – K. meno mokyklos mokytojas, teikiantis viešąsias paslaugas, nesilaikydamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų II skyriaus, IV skyriaus 27-30 punktų reikalavimų, K. meno mokyklos direktorės 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VK-17 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriaus bendrųjų reikalavimų ir XVI skyriaus nuostatų, K. meno mokyklos mokytojų pareiginių nuostatų 1–3, 9, 19 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. numatytų valstybės tarnybos – teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus – principų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose ir 8 punkte numatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos – nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, pavyzdingumo – principų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos mokyklos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo mėn. 10 d., susitaręs su mokyklos direktore D. S. ir vykdydamas jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodamas 2009-2010 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2010 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 585,92 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – perduodamas D. S., padėjo mokyklos direktorei D. S. pasisavinti 585,92 Lt (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, be to, J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 1 d., susitaręs su mokyklos direktore D. S. ir vykdydamas jos neteisėtus nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klastodamas 2010-2011 m. individualaus darbo su mokiniais dienyną, o D. S. klastojant 2010 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio-gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal suklastotus dokumentus priskaičiuotą 5 049,13 Lt dydžio darbo užmokestį reguliariai – kas mėnesį – perduodamas D. S., padėjo mokyklos direktorei D. S. pasisavinti 5 049,13 Lt, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtų lėšų, taip siekdamas turtinės naudos direktorei D. S. ir asmeninės naudos sau, t. y. direktorės palankumo atliekant mokytojo pareigas, geresnių darbo sąlygų, didesnio darbo krūvio ateinančiais mokslo metais, ir tokias tyčiniais veiksmais piktnaudžiaudamas tarnyba J. G. pakenkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) K. mokyklos įvaizdžiui, sumenkino mokytojo autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę, (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklai padarė ne mažesnę kaip 5 635,05 Lt materialinę žalą ir didelę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) savivaldybei, K. meno mokyklai.J. G. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Egidijus Timonis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, t. y.

D. S. pripažinti kalta:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti 300 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl įsakymo „Š. a. 2008 m.“ suklastojimo) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl įsakymo „Š. a. 2010 m.“ suklastojimo) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl įsakymo „Dėl mokinių išvykos į T. festivalį „L.“ suklastojimo) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl įsakymo „Dėl mokinių išvykos į P. festivalį „R.“ suklastojimo) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 4 500 Lt pasisavinimo apgaule) ir paskirti 200 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl K. laimėto piniginio prizo pasisavinimo) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl mokyklos jubiliejui surinktų pinigų pasisavinimo) ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl kelionei į Č. surinktų pinigų pasisavinimo) ir paskirti 200 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo, susijusio su valytojų pareigų nustatymu) ir paskirti 200 MGL dydžio baudą;

padarius kitus du nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir už kiekvieną paskirti po 300 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, skirtinas bausmes subendrinti ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalis, kuriomis baudžiamosios bylos dalis, kurioje D. S. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (kelionei į N. surinktų pinigų pasisavinimas) ir BK 183 straipsnio 1 dalį (mokyklos jubiliejui padovanotų daiktų ir pinigų pasisavinimas), nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuojant, kad D. S. padarė šias nusikalstamas veikas, be to, atkreipiant dėmesį, kad šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta techninė klaida, nes nurodyta ne BK 183 straipsnio 3 dalis, o BK 183 straipsnio 1 dalis.

N. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 100 MGL dydžio baudą.

Bylos dalį, kurioje N. B. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamosios bylos dalis, kurioje N. B. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuojant, kad N. B. padarė šį nusikaltimą.

V. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 100 MGL dydžio baudą.

Bylos dalį, kurioje V. Z. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamosios bylos dalis, kurioje N. B. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuojant, kad N. B. padarė šį nusikaltimą.

L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 120 MGL dydžio baudą.

Bylos dalį, kurioje L. J. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamosios bylos dalis, kurioje L. J. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuojant, kad L. J. padarė šį nusikaltimą.

L. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 100 MGL dydžio baudą.

Bylos dalį, kurioje L. F. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. G. pripažinti kalta:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 120 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 120 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti 120 dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio baudą.

J. G. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 120 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 120 MGL dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti 120 dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio baudą.

Prokuroras, apeliaciniame skunde nesutikdamas su D. S. išteisinimu pasisavinant 16 703,89 Lt ir kitų baudžiamojon atsakomybėn trauktų asmenų išteisinimu padedant D. S. padaryti šį nusikaltimą, teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos aplinkybės, jog moksleivių mokymą atliko ir pinigus gavo būtent D. S., kuri neturėjo tokios teisės. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta, kad pastaroji dirbo už visus mokytojus, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, ir iš jų neteisėtai gavo pervedamą atlyginimą. D. S., kaip mokyklos direktorė, turinti administracinius įgaliojimus, davė neteisėtus nurodymus jai pavaldiems mokytojams ir susitarė su jais dėl nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, D. S. veikė kaip nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, organizatorė. Kitų išteisintųjų bei asmenų, kuriems baudžiamoji byla buvo nutraukta susitarimas su D. S. įvyko iš anksto, o jų sutikimas elgtis sutartu būdu ir dokumentų klastojimas turi būti vertinamas kaip D. S. padėjimas pasisavinti svetimą turtą. Teismas padarė išvadą, kad N. B., V. Z. ir L. F., perduodamos dalį atlyginimo D. S., buvo įsitikinusios, kad tai daro teisėtai, kas neatitinka jų parodymų, duotų byloje. N. B., sulaukusi D. S. pasiūlymo, iš karto suabejojo pasiūlymo teisėtumu ir klausė šios, ar tai teisėta. Vėliau N. B., supratusi, kad padaryti veiksmai yra nusikalstami, pati kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. V. Z. parodė, kad ji sutiko su D. S. pasiūlymu, nes bijojo prarasti darbą. N. B., V. Z. ir L. F. visiškai pripažino savo kaltę, kad jos neatliko moksleivių mokymo, suklastojo dokumentus, kurių pagrindu atlyginimas buvo pervedamas į jų banko sąskaitą ir jis vėliau atiduotas D. S. Kiti kaltinime įvardyti mokytojai nors teigė nepripažįstantys kaltės, tačiau patvirtino visas bylos faktines aplinkybes. Pasak prokuroro, D. S. kaltę padarius aptariamą nusikaltimą patvirtina mokyklos mokytojų ir vaikų parodymai, specialistų išvados ir kiti įrodymai. Net pati D. S. neneigė, kad ji atliko moksleivių mokymą kitų mokytojų vardu. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių aptarti išteisintųjų bei asmenų, kuriems baudžiamoji byla buvo nutraukta veiksmai nėra nusikalstami, nors jie iškreipia pedagogų darbo krūvius ir apmokėjimo tvarką.Kitoje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl D. S. nepagrįsto išteisinimo pasisavinant tarptautiniame chorų festivalyje K. laimėtą 1 500 zlotų prizą. D. S. kaltę įrodo liudytojų H. M. ir R. B. parodymai, specialisto išvada ir kiti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje neaptarta, kodėl nesiremta specialisto išvada, pagal kurią laimėtas prizas turėjo būti įtrauktas į meno mokyklos buhalterinę apskaitą. To nepadarius, negalima objektyviai konstatuoti, kad D. S. atliko valiutos keitimo operacijas su tais pačiais pinigais ir kad dalyvių mokesčiai buvo mokami iš jų. Prokuroras pastebi, kad kita kelionė į Č. buvo apmokėta iš meno mokyklos gautų 2 procentų pajamų mokesčio lėšų. Be to, D. S. pateikti valiutų keitimo dokumentai nepadengia visos sumos, laimėtos K.Dėl D. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį užvaldant pinigus, surinktus kelionėms į K., O. ir mokyklos jubiliejaus šventei, prokuroras nurodo, kad išteisintosios kaltė yra grindžiama mokyklos mokytojų, vaikų ir jų tėvų parodymais, specialistų išvadomis, priimtais įsakymais ir kitais įrodymais. Abi išvykos ir jubiliejaus šventė buvo finansuojamos iš skirtingų šaltinių – meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų ar mokyklos 2 procentų pajamų mokesčio lėšų ar mokyklos paramos sąskaitoje esančių lėšų. Susirinkimų metu apie tai net nebuvo užsiminta, todėl mokinių tėvai ir mokyklos darbuotojai buvo apgauti, jie neprieštaravo nežinodami renginio ir išvykų finansavimo šaltinių. Teismas neargumentavo, kodėl nesiremia specialisto išvada, kuri konstatavo, kad surinktos lėšos turėjo būti įtrauktos į meno mokyklos buhalterinę apskaitą.Prokuroras, prieštaraudamas D. S. išteisinimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl mokytojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo), tvirtina, kad dokumento klastojimas gali būti ne tik materialus, bet ir intelektinis. D. S. organizavo, kad mokytojai klastotų savo individualaus darbo dienynus, kurių pagrindu buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Nors meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja A. V. buvo atsakinga už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, tačiau ji nežinojo apie direktorės ir mokytojų nusikalstamus veiksmus ir atliko tik techninį darbą įrašydama į aptariamus dokumentus tikrovę neatitinkančius duomenis. Tokiu būdu, pasak prokuroro, D. S. klastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius intelektiniu būdu. Šio nusikaltimo pasekmės – D. S. pasisavintos lėšos, t. y. dokumentų klastojimas sukėlė teisines pasekmes.Pasak prokuroro, teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl D. S., R. G. ir J. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl įsakymų suklastojimo ir individualaus darbo dienynų suklastojimo), nes nebuvo įvertintas teisei priešingų veiksmų padarymo sistemingumas, trukmė ir tęstinumas, taip pat nusikaltimų padarymo tikslai. Abu mokytojai klastojo individualaus darbo dienynus padėdami D. S. neteisėtai gauti atlyginimą. Pastaroji suklastojo keturis įsakymus, nuo pirmo (2008 m. kovo 28 d.) iki paskutinio nusikalstamo veiksmo (2010 m. lapkričio 18 d.) klastojant įsakymus praėjo daugiau nei 2,5 metų, o apskritai nuo jos padaryto pirmo (2008 m. kovo 28 d.) iki paskutinio nusikaltimo (2011 m. gegužės 31 d.) praėjo dar daugiau laiko – beveik 3 metai. Visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. R. G. nusikaltimas truko vienerius metus (2009 m. rugsėjo 1 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d.), o J. G. – beveik dvejus metus (2009 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d.). Daroma išvada, kad tiek laiko trukantys tęstinio pobūdžio nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Prokuroras dėl D. S. padarytų nusikaltimų papildomai nurodo, kad jos suklastoti dokumentai nebuvo formalūs, jie sukėlė teisines pasekmes, buvo pažeisti vaikų interesai, t. y. lėšos, kurios skirtos išskirtinai vaikų išsilavinimui, užimtumui, buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Kai tokius veiksmus padaro vaikų mokymo įstaigos direktorė, kurios pareiga rūpintis vaikų lavinimu ir užimtumu, jos veiksmų negalima vertinti kaip mažareikšmių. Be to, D. S. nusikalstami veiksmai nutrūko tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pats skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas, nes dėl R. G. ir J. G. buvo taikytos BK 37 straipsnio nuostatos, nors N. B., V. Z. ir L. J., padariusios analogiškus veiksmus, nebuvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl dokumentų klastojimo požymių išaiškinimo ir teigiama, kad teismo priimtas sprendimas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu taip pat prieštarauja teismų praktikai.Toliau apeliaciniame skunde pasisakoma dėl D. S. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismas, konstatuodamas, kad D. S. netvarkė meno mokyklos buhalterinės apskaitos, rėmėsi tik dalimi 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados Nr. 5-4/88 ir 2010 m. vasario 11 d. Buhalterinės apskaitos ir ūkinių techninių paslaugų tiekimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Nebuvo atsižvelgta į tai, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog D. S. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų 49.13. punktą, mokyklos direktorei pavesti valdyti mokyklai skirtus asignavimus, organizuoti optimalią ūkinę veiklą.Prokuroras, pasisakydamas dėl mokytojų N. B., V. Z., L. F., L. J., R. G. ir J. G. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, teigia, kad teismas neteisingai padarė išvadą, kad jie negali būti šio nusikaltimo subjektai. Tokia išvada daroma cituojant BK 230 straipsnio turinį, teismų praktiką dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens sąvokos išaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-P-89/2014). Nors mokytojai neturi administracinių įgaliojimų, tačiau skundžiamame nuosprendyje nevertinta, ar jų darbas nėra viešųjų paslaugų teikimas. K. meno mokykla yra biudžetinė mokymo įstaiga, kurioje mokytis gali bet kuris Lietuvoje gyvenantis vaikas, t. y. joje dirbantys mokytojai teikia viešąsias lavinimo ir užimtumo paslaugas. Tinkamą išsilavinimą užtikrinančių paslaugų skaidrus teikimas laikytinas viešuoju interesu, kuris šiuo atveju buvo pažeistas. Taip pat pažeistas pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis ir švietimo įstaigomis interesas ir skaidraus finansavimo ir biudžetinio lėšų panaudojimo valstybės tarnyboje interesas. N. B., V. Z. ir L. F. visiškai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Nors kiti aukščiau nurodyti mokytojai nesilaikė analogiškos pozicijos, tačiau jie patvirtinas visas bylos faktines aplinkybes.Apeliantas savo nesutikimą su D. S. išteisinimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį grindžia BK 230 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81-2.82 straipsnių, Lietuvos Respublikso akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio, teismų praktikos dėl valstybės taranutojo ar jam prilyginto asmens sąvokos išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-P-89/2014). Teismas, vertindamas D. S. statusą kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, o ne valstybės tarnautojui, turėjo patikslinti šią faktinę aplinkybę, o ne naudoti tokį argumentą kaip vieną iš išteisinimo pagrindų. Be to, prokuroras nurodo piktnaudžiavimo sudėties požymių turinį, atskleistą teismų praktikoje ir teigia, kad teismas nepagrįstai neanalizavo D. S. veiksmų piktnaudžiavimo prasme ir neargumentavo, kodėl jie neatitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. D. S. turėjo administracinius įgaliojimus ir naudojosi jais siekdama asmeninės ir turtinės naudos. Teismas neatsižvelgė, kad D. S. tyčia padarė įvairaus pobūdžio nusikalstamus veiksmus ilgą laiką, intensyviai, kurie padarė didelę žalą ne tik K. meno mokyklai, bet ir visoms valstybės institucijoms, biudžetinėms organzacijoms, švietimo įstaigoms ir viešajam sektoriui.Dėl bylos dalies nutraukimo D. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 3 dalį, taip pat N. B., V. Z. ir L. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį prokuroras akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad teismas, nutraukdamas bylą dėl senaties, privalo išspręsti kaltinamojo kaltės klausimą, nes priešingu atveju tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje nepasisakė dėl D. S., N. B., V. Z. ir L. J. kaltės.Dėl anksčiau aptartų argumentų, prokuroro nuomone, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Išteisintosios bei asmenys, kuriems baudžiamoji byla nutraukta N. B., V. Z. ir L. F. atsiliepime į Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras baudžiamajame procese nėra nuoseklus dėl savo pozicijos, susijusios su jų padarytų veiksmų vertinimu. Valstybės kaltintojas baigiamojoje kalboje siūlė N. B., V. Z. ir L. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl visų inkriminuotų veikų, tačiau apeliaciniame skunde jau prašoma jas nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nenurodant motyvų, kodėl jos nebegali būti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės. N. B., V. Z., L. F. anksčiau niekada nebuvo teistos, kitų baudžiamųjų bylų dėl jų veikų nėra. Prokuroras prašo nuteisti N. B., V. Z. ir L. F. už nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealią sutaptį. Jos pripažino savo kaltę, paaiškino visas žinomas aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino žalą (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Be to, jos įgijusios aukštąjį išsilavinimą, ilgus metus dirba pedagoginį darbą, teigiamai charakterizuojamos darbovietėje, o laiduotojais prašyta paskirti asmenis, kurie galėtų daryti teigiamą įtaką N. B., V. Z. ir L. F.N. B., V. Z. ir L. F. papildomai nurodo, kad byloje nustatyta, jog K. meno mokykla pagal paskirtį ir biudžeto išlaidų sąmatą panaudojo lėšas, 2009-2011 m. gautas iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos. Nenustatyta, kad pinigai sumokėti už neatliktus darbus. Apklausti meno mokyklos vaikai ir tėvai patvirtino, kad pamokos vyko ir nereiškė pretenzijų dėl jų. Be to, byloje nenustatyta, kad minėtos mokyklos darbuotojai savo veiksmais sukėlė sunkius padarinius, atlyginimai buvo išmokėti už adekvačias ir proporcingas paslaugas. Pačios meno mokyklos veikla nesutriko, moksleiviams pamokos vyko nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti, išteisintieji bei asmenys, kuriems baudžiamoji byla buvo nutraukta D. S., R. G., L. J. ir J. G. ir jų gynėjai, taip pat išteisintosios bei asmens, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta V. Z. ir išteisintosios L. F. gynėjai prašė prokuroro skundą atmesti, išteisintosios bei asmens, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta N. B. gynėjas prašė baudžiamąją bylą dalyje dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutraukti pripažinus, kad buvo padaryta mažareikšmė veika, kitoje dalyje dėl N. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl D. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir N. B., V. Z., L. F., L. J., R. G. ir J. G. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (16 703,89 Lt turto pasisavinimas)

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad D. S., N. B., V. Z., L. F., L. J., R. G. ir J. G. neveikė organizuota grupe, o kaltinime nurodytas svetimas turtas nebuvo pasisavintas, kadangi atlyginimas buvo gautas už atliktą, kad ir kitokį darbą. Remdamasis šiais pagrindiniais argumentais pirmosios instancijos teismas visus kaltinamuosius išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Prokuroras apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad pamokos K. meno mokykloje mokiniams vyko įprastu ritmu, kad D. S. akomponavo mokiniams, o R. G. ir J. G. atliko kitus darbus, tačiau, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad mokytojams paskirstytus darbus, sudariusius viršnorminį darbo krūvį, atliko D. S., kuri neturėjo teisės nei dirbti viršnorminiu darbo krūviu nei gauti už jį atlyginimą. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaltinime nurodytas aplinkybes, atskleidžiančias D. S., kaip organizatorės vaidmenį (būdama direktore, turėdama administracinius įgaliojimus davė neteisėtus nurodymus ir susitarė su kitais kaltinime nurodytais mokytojais dėl nusikalstamų veikų darymo), neteisingai laikė N. B., V. Z., L. F. manius, kad dalį atlyginimo perduodamos D. S. jos elgiasi teisėtai, kadangi pagal byloje jų duotus parodymus matyti, jog apie tokio susitarimo neteisėtumą jos įtarė, vėliau galutinai tuo įsitikino, be to, kaltę pripažino visiškai. L. J., R. G., J. G., nors kaltės ir nepripažino, tačiau pripažino visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus bei byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. bei padėjimu D. S. pasisavinti svetimą turtą kaltintų mokytojų N. B., V. Z., L. F., L. J., R. G. ir J. G. veikose nėra būtinųjų BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių, todėl jie išteisinti pagrįstai.Iš pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolo matyti, kad D. S. parodymus teismui išdėstė raštu ir paprašė juos pridėti prie baudžiamos bylos. Teismas tenkino šį D. S. prašymą, tačiau protokole jos pateikti parodymai buvo įvardyti kaip baigiamoji kalba. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nutarė byloje atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti D. S.. Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu D. S. patvirtino, kad pirmosios instancijos teismui jos pateikti raštu išdėstyti paaiškinimai apie bylos aplinkybes yra ne baigiamoji kalba, bet jos teismui raštu teikiami parodymai, papildomai atsakė į prokuroro bei teisėjų kolegijos narių užduotus klausimus. Dėl paminėtos priežasties teisėjų kolegija, D. S. raštu išdėstytus paaiškinimus laiko jos pirmosios instancijos teismui duotais parodymais ir nustatinėdama šioje byloje reikšmingas aplinkybes jais remiasi. D. S., tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme savo kaltę dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neigė. Nurodė, kad K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto skirtų lėšų nepasisavino, visi mokytojai gavo atlyginimus už atliktus darbus ir ji neprašė perduoti šių pinigų.Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad turtas buvo D. S. patikėtas ir buvo jos žinioje, kadangi ji buvo K. meno mokyklos direktorė, turėjusi įgaliojimus planuoti ir rūpintis mokyklos finansiniais ir kitais ištekliais (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 10.9, 10.14, 10.15 punktai, t. 3, b. l. 178-180), taigi D. S. yra tinkamas BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad mokytojams N. B., L. J., R. G., L. F., J. G. ir V. Z. skirtingais laikotarpiais buvo skirtas papildomas darbo krūvis darbui su mokiniais, kurį už juos pilnai ar iš dalies atliko D. S. Iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad K. meno mokyklos mokiniai, jų tėvai, meno mokykloje suteiktomis ugdymo paslaugomis nesiskundė. Didžioji dalis mokinių, kuriems pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes turėjo mokyti mokytojai N. B., L. J., R. G., L. F., J. G. ar V. Z., pirmosios instancijos teismui parodė, kad pamokas jiems vedė (mokė) arba akomponavo D. S. (B. S., G. K., A. G., J. P., K. L., I. S., J. B., I. B., D. T., V. P., E. L. parodymai, t. 12, b. l. 64-66, 112, 146, 148, 150, t. 13, b. l. 27, 49, 104). Kai kurie mokiniai nurodė, kad D. S. jų nemokė, jiems neakomponavo. D. S. dėl šių mokinių pirmosios instancijos teisme davė išsamius parodymus. Ji paneigė šių mokinių parodymus teigdama, kad akomponavo ar dėstė beveik visiems kaltinimuose nurodytiems mokiniams, bei nurodydama, kad kitiems ji ir neturėjo dėstyti (akomponuoti). Šiuos D. S. parodymus patvirtina kitų išteisintųjų ir asmenų, kuriems baudžiamoji byla buvo nutraukta bei liudytojų parodymai: R. G. patvirtino, kad visiems jai skirtiems ir kaltinime nurodytiems mokiniams akomponavo D. S., kadangi ji pati negalėjo akomponuoti dėl rankos ligos (t. 15, b. l. 35-36). R. G. parodytas aplinkybes apie jai diagnozuotą ligą patvirtina jos pateiktos medicininių dokumentų išrašų kopijos, iš kurių matyti, jog 2009 m. birželio 3 d. jai buvo diagnozuotas kairio riešo kanalo sindromas (t. 15, b. l. 142-149); J. G. parodė, kad su kaltinime nurodytais mokiniais dirbo tiek pats, tiek ir D. S., be to, patvirtino D. S. (bei pačios liudytojos S. G.) nurodytą aplinkybę, kad ji nemokė S. G., nes ši pas J. G. mokėsi sintezatoriaus specialybės (t. 15, b. l. 34-35). Liudytojų H. M., R. V. (t. 11, b. l. 155, 157-158), o taip pat išteisintosios bei asmens, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta L. J. (t. 15, b. l. 36-37) parodymai patvirtina, kad J. G. buvo vienintelis technologijų specialistas mokykloje, todėl nuolat padėdavo rengiant fonogramas, o tai patvirtina tiek J. G., tiek ir D. S. parodymus apie tai, kad su J. G. skirtais mokiniais jie dirbo kartu, J. G. rengdavo fonogramas, be to, dažnai padėdavo mokytojams neprašydamas ir negaudamas už tai jokio atlygio;L. J. parodė negalėjusi akomponuoti kaltinime nurodytiems mokiniams dėl nesivysčiusio nėštumo, todėl jos krūvį perėmė D. S. (t. 15, b. l. 36-37), o kad ji iš tiesų akomponavo L. J. skirtiems mokiniams, patvirtino liudytoja R. A. (t. 12, b. l. 63-64). L. J. parodytas aplinkybes apie turėtas su sveikata susijusias problemas patvirtina išrašų iš medicininių dokumentų kopijos (t. 15, b. l. 122-132).L. F., V. Z. ir N. B. parodė, kad su kaltinime nurodytais mokiniais nedirbo, šiais mokiniais nesidomėjo, juos mokyti turėjo D. S. (t. 13, b. l. 181-183). Didžioji dalis šioms mokytojoms skirtų mokinių (G. K., A. G., J. P., D. B., I. S., J. B., I. B., D. T., B. S., G. K.) parodė, kad D. S. jas mokė (joms akomponavo).Taigi, nors V. Z., N. B. ir L. F. neparodė tiksliai žinančios, kad D. S. mokė joms paskirtas mokines, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusiskundimų dėl ugdymo paslaugų suteikimo nei iš tėvų nei iš mokinių nebuvo gaunama, kad dauguma mokinių ir mokytojų, kuriems šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai, parodė, jog D. S. mokė arba akomponavo kitiems mokytojams priskirtiems mokiniams, tokios abejonės turėtų būti vertinamos D. S. naudai. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, kad pirmosios instancijos teisme duodami parodymus mokiniai ne visuomet darė skirtumą tarp mokymo ir akompanavimo, specialybės bei antrojo instrumento pamokų sąvokų, o tai taip pat apsunkino galimybes nustatyti byloje nagrinėjamų įvykių faktines aplinkybes.Remiantis J. G., R. G., L. J. parodymais, jie savo atlyginimo D. S. neatiduodavę, kadangi, kaip minėta, J. G. rengė mokiniams fonogramas, su kai kuriais iš jų dirbo pats arba kartu su D. S., o L. J. ir R. G. atliko kitus darbus, nes dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti joms paskirtu darbo krūviu (t. 15, b. l. 34-36). D. S. apklausos pirmosios instancijos, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme metu neigė prašiusi ar gavusi iš mokytojų kokius nors pinigus. Byloje nesant įrodymų, kad šie mokytojai atiduodavo savo atlyginimą D. S., nėra pagrindo teigti, kad D. S. gavo ir pasisavino šiems mokytojams išmokėtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto lėšas.Tuo tarpu N. B., V. Z. ir L. F. pirmosios instancijos teismui parodė, kad D. S. paprašė jų užsirašyti papildomas valandas darbui su D. S. nurodytais mokiniais, tačiau nurodė, kad mokyti jų nereikės, juos mokys pati D. S. Jos parodė, kad pildė savo individualaus darbo dienynus, tačiau su D. S. nurodytais mokiniais nedirbo, gautą atlyginimo dalį atiduodavo D. S. (t. 13, b. l. 181-183). Nukentėjusioji R. V. patvirtino žinojusi, kad N. B. atiduoda atlyginimą D. S. (t. 11, b. l. 155). Atsižvelgdama į aptartus parodymus bei aplinkybę, kad šios mokytojos neparodė atlikusios kitų darbų, už kuriuos jos galėjo pasilikti išmokamą atlyginimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atlyginimo, skirto už kaltinime nurodytų mokinių mokymą (akomponavimą) dalį, jos atiduodavo D. S. Vis dėlto, teigti, kad šiuo atveju D. S. pasisavino svetimą (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą taip pat nėra pagrindo.Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ugdymo paslaugos mokiniams buvo teikiamos, taigi nors N. B., V. Z. ir L. F. atiduodavo D. S. savo atlyginimo dalį, tačiau šie pinigai buvo gaunami ne neatlygintinai, bet už mokiniams suteiktas meninio ugdymo paslaugas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2017). Šiuo atveju, D. S. už iš N. B., V. Z. ir L. F. gautą atlyginimą atsilygino suteikdama meninio ugdymo paslaugas mokykloje besimokiusiems vaikams, taigi, nors šį atlyginimą gavo neturėdama teisės jo gauti, iš esmės jokia žala K. meno mokyklai ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei nebuvo padaryta, nes atlyginimas buvo gautas už K. meno mokyklos tikslus ir paskirtį atitinkančių paslaugų suteikimą. Pažymėtina, kad tokią išvadą patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (toliau – 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada) nurodyta aplinkybė, jog iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gautas lėšas K. meno mokykla panaudojo pagal paskirtį ir biudžeto išlaidų sąmatą (t. 6, b. l. 50-121).Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti kodėl D. S. veiksmai nevertinami kaip nusikalstami, nors tai iškreipia pedagogų darbo krūvių ir apmokėjimo tvarką bei esmę. Pažymėtina, jog turto pasisavinimo esmę sudaro tai, kad asmuo pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, taigi prokuroro nurodyta aplinkybė vertinant ar D. S. veiksmai atitinka šios nusikaltimo sudėties požymius, neturi reikšmės. Aplinkybė, kad svetimas K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės skirtas lėšas D. S. pasisavino, byloje nebuvo nustatyta.Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta D. S. tiesioginė tyčia pasisavinti jai, kaip K. meno mokyklos direktorei, patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Tačiau, aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, su tuo sutinka ir pats apeliantas, kad nusiskundimų mokykloje teikiamomis paslaugomis nebuvo, pamokos vyko, jas, vietoje N. B., L. J., R. G., L. F., J. G. ir V. Z. vedė D. S., o tai rodo, jog D. S. siekio pasisavinti svetimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą neturėjo. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai išteisino D. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Atitinkamai, konstatavus, jog D. S. nepadarė jai inkriminuoto nusikaltimo, darytina išvada, kad padėjimu D. S. pasisavinti svetimą turtą kaltinti mokytojai - N. B., L. J., R. G., L. F., J. G. ir V. Z., taip pat išteisinti pagrįstai.Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. S., N. B., L. J., R. G., L. F., J. G. ir V. Z. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra pagrindo papildomai aptarti tai ar šie asmenys veikė organizuota grupe, kadangi bendrininkavimas nepadarytoje veikoje nėra galimas.

Dėl D. S. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (tarptautiniame chorų festivalyje K. laimėto 1 500 zlotų prizo pasisavinimo)

D. S. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos kaip mokyklos direktorės žinioje buvusį svetimą turtą – 1500 zlotų piniginį prizą, kurį K. meno mokyklos choras laimėjo 2010 m. birželio mėn. 9–14 d. tarptautiniame chorų festivalyje K. Prokuroras skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismas, išteisindamas D. S. dėl tarptautiniame chorų festivalyje K. laimėto 1 500 zlotų prizo pasisavinimo nenurodė motyvų, kodėl nepripažino ir nesirėmė specialisto išvada, pagal kurią laimėtas prizas turėjo būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Pažymi, jog to nepadarius negalima objektyviai konstatuoti, kad D. S. valiutos keitimo operacijas atliko su tais pačiais pinigais ir, kad dalyvių mokesčiai buvo mokami iš tų pačių laimėtų pinigų. Prokuroro teigimu, D. S. pozicija turėjo būti vertinama kritiškai, nes kelionė į Č. buvo apmokama iš K. meno mokyklos 2 proc. pajamų mokesčio lėšų, be to, jos pateikti valiutų keitimo dokumentai nepadengia visos sumos, gautos kaip prizas K..2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados 12 išvadų punkte nurodoma, kad 2010 m. birželio 9-14 dienomis vykusio chorų konkurso K. metu gautas 1 500 zlotų piniginis prizas buhalterijai nepateiktas ir neapskaitytas, todėl negalima nustatyti kur ir kaip prizas buvo panaudotas (t. 6, b. l. 50-121). Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio 15 d. valiutos pirkimo kvito Nr. 641099 matyti, kad 1 500 zlotų buvo iškeisti į 1 272,45 Lt, nuo kurių buvo nuskaičiuojamas 3 Lt komisinis mokestis ir klientui išmokėta 1 269,45 Lt suma (t. 8, b. l. 70). Iš 2010 m. gruodžio 15 d. kasos pajamų orderio Nr. 641102 matyti, kad tą pačią dieną, kai buvo iškeisti pinigai, lygiai tokia pati suma, t. y. 1 269,45 Lt buvo įnešta į asmeninę D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 71). Iš 2010 m. gruodžio 15 d. Valiutos keitimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad asmeninėje D. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvę 865,33 Lt iškeičiami į 250 Eur ir atliekamas tokio paties dydžio mokėjimas Nr. 641117 užsienio valiuta gavėjui „F. M. O.“ bei sumokamas 50 lt komisinis mokestis (t. 8, b. l. 72-73). Atsižvelgiant į tai, kad už festivalį Č. (minėtas „F. M. O.“) buvo mokama iš asmeninės D. S. sąskaitos, bei, atsižvelgiant į atliktų mokėjimų nuoseklumą, darytina išvada, jog dalis K. laimėto prizo (865,33 Lt arba 250 Eur + 50 Lt komisinis mokestis) buvo panaudota K. meno mokyklos naudai, t. y. sumokant dalyvio mokestį Č. Taigi, turėjo likti dar 354,12 Lt (1269,45 Lt – 865,33 Lt – 50 Lt = 354,12 Lt). Iš valiutos pardavimo kvito Nr. 730399 matyti, jog dar 150 Lt buvo iškeista į 1 000 Č. kronų, įskaitant 3 Lt komisinį mokestį, iš kliento buvo paimta 153 Lt suma. Iš pateikto valiutos pardavimo kvito negalima nustatyti kam priklausantys pinigai buvo panaudoti valiutos keitimo operacijai atlikti. D. S. teigimu, 1000 Č. kronų buvo panaudota kelionei į Č. Likusieji 201,12 Lt, anot D. S. buvo panaudoti: mokytojai H. M. perduodant 80 Lt ar 100 Lt konkurso „V., v.“ dalyvio mokesčiui bei kartu su V. Z. nupirkus dovaną choro vadovei visų į Č., O. festivalį vykusių dalyvių vardu (t. 15, b. l. 82-84). Iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. MK-36 matyti, jog iš Meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų buvo nutarta apmokėti kelionės, bet ne dalyvavimo išlaidas (dalyvio mokestį) (t. 8, b. l. 146). Kitų D. S. parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Vis dėlto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad nors 1 500 zlotų piniginis prizas, gautas chorų konkurso K. metu ir nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, dėl ko specialistas neturėjo galimybės nustatyti kaip šis prizas buvo panaudotas, tačiau, D. S. pateikė aptariamo piniginio prizo panaudojimo dokumentus, iš kurių matyti, kad didžioji dalis prizo pinigų buvo panaudota K. meno mokyklos naudai. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, iš atliktų mokėjimų nuoseklumo akivaizdu, kad D. S. pinigines operacijas atliko su K. laimėtu 1 500 zlotų prizu. Pažymėtina, kad jos parodymai dėl to, kad iš likusių pinigų buvo padengtos kelionės išlaidos Č., sumokėtas dalyvio mokestis konkurse „V., v.“ bei, kad jie išleisti perkant dovaną choro vadovei, yra logiški, nuoseklūs ir neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kadangi D. S. įrodė didžiosios dalies piniginio prizo panaudojimą K. meno mokyklos reikmėms, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad ji turėjo tiesioginę tyčią šį prizą sudarančią pinigų sumą pasisavinti. Nors prokuroras teigia, kad D. S. pozicija dėl dalies aptariamų prizą sudarančių pinigų panaudojimo kelionei į Č. turėtų būti vertinama kritiškai, nes kelionė buvo apmokama iš K. meno mokyklos 2 proc. pajamų mokesčio lėšų, vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad šių lėšų beveik visuomet pritrūkdavo, taigi siekiant suorganizuoti kokybiškesnes išvykas buvo renkami pinigai iš mokytojų ir tėvų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai išteisino D. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl D. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų, surinktų kelionėms į K. ir O., bei mokyklos jubiliejaus šventei, neteisėto įgijimo)

Žemesnės instancijos teismas

D. S. buvo kaltinama tuo, kad panaudodama apgaulę savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. žinodama, kad tarptautinio chorų festivalio O. mieste (Č.) kelionės išlaidos bus apmokėtos iš K. meno mokyklos 2 proc. pajamų mokesčio lėšų, kad K. meno mokyklos jubiliejaus šventei surengti bus panaudotos lėšos iš mokyklos paramos sąskaitos, o tarptautinio chorų konkurso K. kelionės išlaidos bus apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, surinko (nurodė surinkti) iš meno mokyklos mokinių (jų tėvų) ir mokyklos darbuotojų šių išvykų ir mokyklos jubiliejaus šventės rengimui reikalingus pinigus, jų neįtraukė į mokyklos apskaitą ir tokiu būdu panaudodama apgaulę įgijo svetimas mokyklos mokinių (jų tėvų) ir mokyklos darbuotojų lėšas. Prokuroro teigimu, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė klaidingą išvadą dėl sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių D. S. veikoje nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad prieš mokinių keliones į tarptautinius chorų festivalius, K. meno mokykloje buvo rengiami mokinių tėvų susirinkimai, kurių metu buvo aptariamos kelionės ir jų išlaidos, mokinių tėvai neprieštaravo dėl pinigų kelionėms rinkimo, pinigų priėmimo dokumentų nereikalavo, tačiau prokuroro teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad kelionės buvo apmokėtos iš mokyklos lėšų, o tėvai apie šią aplinkybę susirinkimų metu informuoti nebuvo, dėl ko ir perdavė D. S. pinigus. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto savininko ar valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo arba prievolės išvengimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-161-696/2017).D. S. buvo kaltinama apgaule savo naudai įgijusi svetimą turtą – 4 500 Lt surinktus iš K. meno mokyklos mokinių ir mokytojų, 2010 m. birželio 9-14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų konkursą K. D. S. pirmosios instancijos teismui neigė apgaule įgijusi svetimą meno mokyklos mokinių ir mokytojų turtą ir nurodė, kad byloje yra pateikti visi šių pinigų tinkamą panaudojimą patvirtinantys dokumentai (t. 15, b. l. 75-81).Iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo „Dėl mokinių vykimo į K.“ Nr. MK-54 matyti, jog kelionės išlaidos turėjo būti apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų. Minėtą įsakymą pasirašė meno mokyklos direktorė D. S., su juo susipažino mokytojai V. Z., R. V. ir H. M. (t. 4, b. l. 186-187, t. 6, b. l. 41-42). 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad iš specialiosios programos lėšų buvo apmokėtos šios kelionės nakvynės ir pusryčių, keleivių pervežimo paslaugos bei choro registracijos mokestis (t. 6, b. l. 50-121). Kaip parodė D. S., susirinkimuose su meno mokyklos mokinių tėvais buvo sutarta, kad kelionės metu reikėtų surengti keletą ekskursijų, todėl pinigai iš mokinių tėvų ir buvo renkami dėl to, kad mokiniai susipažintų su miestu ir aplankytų svarbiausius objektus. Buvo nutarta mokiniams surengti dvi ekskursijas – ekskursiją į druskų kasyklas ir pažintinę ekskursiją po miestą. Taigi, anot D. S., surinkti 4 500 Lt ir buvo panaudoti šiam tikslui, ji pažymėjo, kad reikėjo mokėti ir už gido paslaugas, autobuso stovėjimą ir kitas susijusias išlaidas, o ji yra byloje pateikusi visus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 15, b. l. 75-81). Taigi, D. S. neneigė, kad kelionės išlaidos buvo apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų, ji nurodė, kad siekiant mokinius ne tik nuvežti į K. vykusį festivalį, bet ir surengti keletą ekskursijų, prie to reikėjo prisidėti asmeninėmis lėšomis.Dauguma pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiųjų parodė, kad pinigai kelionei K. buvo renkami ir kad šios kelionės metu jie (jų vaikai) lankėsi druskų kasyklose ir ekskursijoje po miestą (I. A., H. M., E. A., V. B., V. J., V. K., J. Š., L. G., D. S. parodymai, t. 11, b. l. 112-113, 155-159, 163-164, t. 12, b. l. 107-108, t. 13, b. l. 144-145). Taigi, tai patvirtina D. S. parodytas aplinkybes, kad mokiniams buvo surengtos ekskursijos, kurios nebuvo apmokėtos iš specialiosios programos lėšų.Dalis į kelionę vykusių mokinių tėvų parodė, kad prieš tai buvo rengiami tėvų susirinkimai, direktorė nurodė, kad nepakanka rėmėjų pilnai apmokėti kelionės išlaidas (L. U., G. P., L. G., E. A., L. U., t. 11, b. l. 159, 163, 188, 189 parodymus), tačiau, kai kurie tėvai nurodė nežinoję, kad kelionė bus apmokėta iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų. Išanalizavus jų parodymus matyti, kad dalis jų apie renkamus pinigus sužinojo iš kitų tėvų (susirinkimuose nedalyvavo), taigi apie kelionės apmokėjimo šaltinius nežinojo ir jais nesidomėjo, dar kiti – nukentėjusiaisiais pasijuto tik paaiškėjus, kad kelionė buvo apmokėta iš meninio ugdymo specialiosios programos lėšų - jie buvo įsitikinę, kad kelionė iš šios programos lėšų buvo apmokėta pilnai. Vis dėlto, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad faktinės aplinkybės susiklostė kiek kitaip - meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų suorganizuoti kelionei nepakako, šias lėšas reikėjo paskirstyti visiems meno mokyklos kolektyvams, taigi kelionė iš šių lėšų buvo apmokėta ne pilnai, bet dalinai, ir siekiant mokiniams surengti ekskursijas, aprodyti miestą, buvo reikalingi papildomi pinigai.Kaip minėta, iš specialiosios programos lėšų buvo apmokėtos tik svarbiausios kelionės išlaidos, į kurias ekskursijos ir susijusios išlaidos neįskaitytos, todėl visiškai akivaizdu, jog ekskursijos K. buvo apmokėtos iš pinigų, kurie buvo surinkti iš į K. važiavusių mokinių tėvų bei mokytojų, juolab, kad iškart po kelionės nusiskundimų dėl apmokėjimo už ekskursijas nebuvo gauta. Byloje yra D. S. nurodyti dokumentai, patvirtinantys 2 583,90 Lt (iš kliento paimta 2 585,90 Lt) keitimą į 3 000 zlotų, taip pat 1 039,20 Lt (iš kliento paimta 1 041,20 Lt) keitimą į 300 Eur, o taip pat duomenys apie 45 žmonėms pirktą ekskursiją po K., kainavusią 270 Eur bei kelionės data išrašyti čekiai už autobuso stovėjimą (t. 8, b. l. 120). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pinigus kelionei davę tėvai bei mokytojai, kurie parodė nežinoję, kad kelionė buvo apmokėta iš mokyklos meninio ugdymo specialiosios programos lėšų, buvo klaidingai įsitikinę, kad kelionė buvo pilnai apmokėta iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų. Vis dėlto, iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog dalis tėvų susirinkimų metu išgirdo D. S. nurodytą aplinkybę, jog kelionės išlaidoms mokyklos lėšų nepakanka, be to, iš 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados matyti, kad K. surengtos ekskursijos bei turėtos kitos išlaidos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų nebuvo apmokėtos, taigi tam buvo naudojami iš tėvų surinkti pinigai. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad D. S. prieš mokinių tėvus bei mokytojus nepanaudojo apgaulės – ji nurodė, kad mokyklos pinigų nepakanka ir norint surengti kokybišką kelionę, prie jos reikės prisidėti asmeninėmis lėšomis. Taip teigdama, ji sakė tiesą, kadangi byloje nustatyta, jog kelionė į K. buvo iš tikrųjų apmokėta tik dalinai, į mokyklos lėšomis padengtas išlaidas neįėjo mokiniams surengtos ekskursijos ir kitos susijusios išlaidos. Be to, dėl šių D. S. veiksmų nekilo padariniai – surinktos lėšos buvo naudojamos tam tikslui, kuriam ir buvo renkamos – ekskursijoms ir susijusioms išlaidoms. Kartu tai reiškia, kad D. S. veikoje nebuvo ir tyčios požymio. Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad D. S. veikoje nėra visų būtinųjų sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių. D. S. taip pat buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 13 500 Lt, surinktus iš K. meno mokyklos jaunių choro dalyvių, 2011 m. birželio mėn. 7–14 dienomis vykusių į tarptautinį chorų festivalį O. mieste (Č.). D. S. ir šiuo atveju neigė neteisėtai įgijusi svetimas iš mokinių tėvų surinktas lėšas, nurodė, kad kelionė iš K. meno mokyklos 2 proc. pajamų mokesčio lėšų buvo apmokėta tik dalinai, todėl iš tėvų buvo renkami pinigai likusioms kelionės išlaidoms (transportui, ekskursijoms ir kt.) padengti (t. 15, b. l. 95-100).Iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. MK-53 matyti, kad Č. 2011 m. birželio 7-14 dienomis vykusio tarptautinio chorų konkurso kelionės išlaidos turėjo būti apmokėtos iš meno mokyklos 2 proc. pajamų mokesčio lėšų (t. 4, b. l. 175-176, t. 6, b. l. 96-97). Remiantis 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada, pagal įformintus ir įrašytus į apskaitą dokumentus, K. meno mokykla už kelionę į tarptautinį chorų konkursą Č. apmokėjo iš viso 23 437,18 Lt, iš jų 21 053,43 Lt iš surenkamosios sąskaitos už nakvynę ir pusryčius, 574 Lt iš paramos lėšų už draudimo įmokas ir 1 809,75 Lt iš paramos lėšų dalinai už transporto paslaugas. Iš K. meno mokyklos 2011 m. birželio 2 d. tėvų susirinkimo posėdžio protokolo Nr. 01 matyti, kad D. S. tėvus supažindino su kelionės į tarptautinį chorų konkursą programa, pasidžiaugė rastais rėmėjais kelionės draudimui ir daliniam transporto apmokėjimui, bei finansine tėvų pagalba. Posėdžio metu nutarta D. S. patikėti rūpintis kelione, vaikų saugumu ir finansine tėvų pagalba, kuri skirta kelionės transporto išlaidoms apmokėti (t. 8, b. l. 85). Taigi, iš minėto tėvų susirinkimo protokolo matyti, kad tėvai buvo informuoti apie tai, kad kelionė į Č. iš rėmėjų pinigų bus apmokėta dalinai, todėl tėvų buvo prašoma prisidėti asmeninėmis lėšomis, kurios turėjo būti skirtos transporto išlaidoms iš dalies padengti. Kad tėvai buvo informuoti apie tai, jog kelionei nepakanka rėmėjų pinigų, patvirtino dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų (H. M., E. A., E. A., J. Š., G. P., L. T. parodymai, t. 11, b. l. 157-159, 162, 164, 188-189, t. 13, b. l. 145). Dėl paminėtų priežasčių nėra pagrindo teigti, jog nuo tėvų buvo slepiama tai, kad dalis kelionės išlaidų buvo apmokėta iš 2 proc. pajamų mokesčio lėšų. Prokuroras nepagrįstai nurodo, kad iš paramos lėšų buvo apmokamos visos kelionės išlaidos, ir, kad dėl šios priežasties iš tėvų pinigai buvo renkami neteisėtai. Kaip minėta, 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog 21 053,43 Lt buvo sumokėta iš surenkamosios sąskaitos už nakvynę ir pusryčius, 574 Lt iš paramos lėšų už draudimo įmokas ir 1 809,75 Lt iš paramos lėšų dalinai už transporto paslaugas. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad baudžiamojoje byloje surinktiems ir neįtrauktiems į apskaitą išleistiems pinigams pateisinti, tyrimui buvo pateikta UAB „L. M.“ 2011 m. birželio 22 d. sąskaita faktūra serija LLV Nr. 11-0149, kurioje nurodoma, kad pirkėjas – D. S. pirko keleivių pervežimo paslaugas maršrutu K. – O. – K. už 12 000 Lt. Pagal šią sąskaitą faktūrą gryni pinigai buvo sumokėti 2011 m. birželio 22 d. kasos pajamų orderio kvitu serija LLM11 Nr. 0046 – 12 000 Lt. Be to, iš 2011 m. birželio 1 d. valiutos pardavimo kvito Nr. 729216 matyti, jog už 1 493 Lt buvo nupirkta 10 000 Č. kronų ir sumokėtas komisinis mokestis, taip pat pagal AB „L. d.“ 2011 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija LDR Nr. 1305523 – 13 Lt draudimo įmoka (t. 6, b. l. 50-121). Vadinasi, dalis į apskaitą neįtrauktų grynųjų pinigų buvo panaudota kelionės išlaidoms, kaip ir buvo numatyta. Kaip nurodyta 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje, specialistas neturėjo galimybės nustatyti kaip buvo panaudoti į Č. kronas (10 000 Č. kronų) iškeisti pinigai. Tačiau, šių pinigų panaudojimą patvirtina byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad Č. buvo surengtos ekskursijos, už kurias mokėjo D. S. (D. S., E. A., L. T., P. T., M. T., R. J., S. A., A. J., M. J. parodymai, t. 11, b. l. 162-164, t. 12, b. l. 108-110, t. 13, b. l. 27-28), kad kelionės į Č. metu buvo surengtos ekskursijos, patvirtino ir V. Z., parodžiusi, kad už įėjimus į lankytinus objektus mokėjo D. S. (t. 13, b. l. 182-183). Be to, D. S. pateikė bilietą į J. muziejų, iš kurio matyti, kad buvo sumokėta už 47 asmenis, apmokėjimo už stovėjimo vietą kvitus (t. 8, b. l. 120), taip pat nuotraukas iš Č. aplankytų įvairių objektų (t. 14, b. l. 104). Kadangi dauguma nukentėjusiųjų parodė, kad vaikai dalyvavo ekskursijose Č., kad nereikėjo mokėti bent jau už pagrindines iš anksto suplanuotas ekskursijas, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad jos buvo apmokėtos iš D. S. surinktų pinigų. Be to, iš apklaustų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad ir šiuo atveju jie jautėsi patyrę žalą iš esmės dėl pradėjusių sklisti gandų, jog D. S. galimai netinkamai panaudodavo kelionėms rinktus pinigus, tuo tarpu faktinio pagrindo tokioms abejonėms nukentėjusieji nenurodė turėję. Dėl paminėtų priežasčių apygardos teismas ir šiuo atveju pagrįstai nustatė, kad D. S. veikoje nėra visų sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių – prieš tėvus ir mokytojus, nešusius įmokas už kelionę į Č. nebuvo panaudota apgaulė, o surinkti pinigai panaudoti transporto išlaidoms bei kelionės metu surengtoms ekskursijoms, taigi nors šie pinigai ir buvo D. S. žinioje, tačiau jie buvo naudojami tam tikslui, kuriam ir buvo surinkti.D. S. taip pat buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 3 000 Lt, surinktus iš K. meno mokyklos mokytojų bei kitų darbuotojų mokyklos jubiliejui paminėti. D. S. sutinka, kad dalis jubiliejaus šventės išlaidų buvo padengta iš K. meno mokyklos paramos sąskaitos, tačiau nurodo, kad šių pinigų nepakako – buvo ieškoma rėmėjų, taip pat mokyklos darbuotojai turėjo prisidėti asmeninėmis lėšomis. Prieš meno mokyklos jubiliejaus šventę, o taip pat ir po jos, buvo rengiami susirinkimai, kuriuose buvo aptariama šventės programa, numatyta po šventinio koncerto ir parodos Kultūros centre, šventę pratęsti nuomojamose patalpose. D. S. teigimu, visi iš mokyklos darbuotojų surinkti pinigai buvo panaudoti K. meno mokyklos jubiliejaus šventės organizavimui (t. 15, b. l. 85-89).2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad jubiliejaus šventei surinkti 3 000 Lt nebuvo įtraukti į mokyklos apskaitą, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti kur šie pinigai buvo panaudoti (t. 6, b. l. 50-121). Iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymo „Dėl mokyklos renginio darbo grupės tvirtinimo“ matyti, kad buvo sudaryta mokyklos renginio darbo grupė (t. 8, b. l. 161). Iš K. meno mokyklos 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2011 m. sausio 5 d. mokytojų tarybos posėdžių protokolų matyti, kad buvo nutarta ruoštis meno mokyklos jubiliejaus šventei (t. 4, b. l. 44-49). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. T. parodė, kad jai priklauso jubiliejaus šventei nuomota salė. Nurodė, kad buvo sumokėta 1 400 Lt už patalpų nuomą ir maistą (t. 13, b. l. 134-135). Iš 2011 m. balandžio 15 d. sąskaitos faktūros serija AB Nr. 00015 ir AB DNB banko 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos paramos sąskaitos išrašo matyti, kad už jubiliejaus šventės paminėjimui skirtą salę buvo sumokėta iš mokyklos paramos sąskaitos (t. 3, b. l. 96, t. 8, b. l. 160). Remiantis liudytojos L. T. parodymais, į šią sumą buvo įskaitytos ir išlaidos maistui, tačiau D. S. kažkiek mokėjo ir grynaisiais (t. 13, b. l. 134-135). D. S. papildomai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jubiliejaus šventei buvo surasti rėmėjai, iš jų pinigų nupirktas fejerverkas, plakatai ir pakvietimai (t. 14, b. l. 67-70), taip pat pateikė dalies grynaisiais pinigais pirktų prekių įsigijimo čekius (t. 14, b. l. 71).Byloje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad jubiliejaus šventei buvo renkama po 80 Lt, iš antraeilininkų ir valytojų – po 40 Lt. Pinigus davę mokyklos darbuotojai teigė, jog abejonių dėl surinktų pinigų panaudojimo kilo tuomet, kai paaiškėjo, jog šventės išlaidos buvo apmokėtos iš K. meno mokyklos 2 proc. paramos sąskaitos (I. D., N. K., D. M., D. J., A. M., V. K., S. Ž. ir kt. parodymai, t. 11, b. l. 108-109, 156-157, 159, t. 12, b. l. 45, 110, t. 13, b. l. 26-27). Išanalizavus mokyklos darbuotojų, davusių pinigus jubiliejaus šventės organizavimui, parodymus, matyti, kad jų pozicijos išsiskyrė – vieni teigė esantys nukentėję, nes sužinojo jog jubiliejaus šventės išlaidos buvo apmokėtos iš K. meno mokyklos paramos sąskaitos, nurodė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie šventės finansavimą (R. B., R. D., D. M., A. J., N. K. parodymai, t. 11, b. l. 111- 112, 156, 158-160, 164-165), tuo tarpu kiti teigė pretenzijų neturintys, nes dėl šventės programos, apmokėjimo prieš tai buvo tariamasi, šventė buvo aukšto lygio, graži, joje dalyvavo svečiai, dovanojamos dovanos, taigi šie mokyklos darbuotojai teigė manantys, kad surinkti pinigai buvo panaudoti tinkamai (A. V., D. J., R. N., A. U., I. Ž., S. Ž., A. M., G. D. parodymai, t. 11, b. l. 160-162, t. 12, b. l. 65-66, 110, 145, 147-148, t. 13, b. l. 26-30).Pažymėtina, kad nors K. meno mokyklos jubiliejaus šventė iš tiesų buvo finansuojama mokyklos paramos lėšomis, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad šių pinigų visoms šventės išlaidoms nepakako. D. S. nepateikė visų surinktų pinigų panaudojimą šventės organizavimui patvirtinančių dokumentų, tačiau, iš liudytojos L. T. parodymų matyti, kad D. S. už salės nuomą ir vaišes kažkuria dalimi atsiskaitė grynaisiais, be to, iš D. S. pateiktų čekių matyti, jog ne visos vaišės ir gėrimai buvo perkami L. T., juos pirko ir D. S. (gėrimus, gėlių puokštę). Taip pat reikėjo padengti ir maitinimo išlaidas į jubiliejaus šventę pakviestiems svečiams, nupirkti jiems dovanas.Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-127-489/2017 ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių, t. y. D. S. ir mokyklos darbuotojų, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kad D. S. būtų siekusi nuslėpti aplinkybę, jog dalis jubiliejaus šventės išlaidų bus padengtos iš meno mokyklos paramos lėšų (kad prieš mokytojus buvo panaudota esminė apgaulė), priešingai, galima teigti, kad mokytojai pasitikėjo D. S., žinojo, kad šventės nebus galima surengti iš mokyklos lėšų ir dėl to perdavė jai pinigus, aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados ir dėl to, kad D. S. būtų siekusi neteisėtai įgyti mokyklos darbuotojų jai perduotus pinigus, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingą aplinkybę – kad D. S. iš jai perduotų grynųjų pinigų mokėjo už prekes ir paslaugas, skirtas jubiliejaus šventei, taigi surinktus pinigus ji naudojo tam tikslui, kuriam jie ir buvo renkami. Neįrodžius, kad D. S. veikė tiesiogine tyčia, bei, kad prieš K. meno mokyklos darbuotojus buvo panaudota apgaulė, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo ji buvo pagrįstai išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl mokyklos jubiliejaus šventei perduotų pinigų neteisėto įgijimo, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl D. S. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl N. B., L. J., R. G., L. F., V. Z., J. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo)

D. S. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, t. y. kad į tikrus dokumentus – 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2010 m. sausio–gruodžio mėn., 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie papildomai dirbtas mokytojų N. B., L. J., R. G., L. F., V. Z. ir J. G. valandas. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą K. meno mokykloje buvo atsakinga direktoriaus pavaduotoja A. V., tačiau neįvertino, kad dokumentų klastojimas gali būti ne tik materialus, bet ir intelektualus. Prokuroro teigimu, A. V. tik atliko techninį darbą, perkeldama į darbo laiko apskaitos žiniaraščius individualaus darbo dienynuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją, taigi turėtų būti laikoma, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščius intelektualiu būdu klastojo D. S.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmą kartą D. S. pranešimas apie įtarimą buvo pareikštas 2011 m. gruodžio 14 d. Jame nurodoma, kad D. S. yra įtariama padariusi BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vėliau įtarimai D. S. buvo tikslinami. 2012 m. lapkričio 7 d. pranešime apie įtarimą nurodoma, kad D. S. yra įtariama padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. įtariama tuo, kad be kita ko, pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašuose, K. meno mokyklos direktorės 2010 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. VK-35 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokesčio priskaičiavimą pranešime apie įtarimą nurodytiems mokytojams dėl ko negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009-2011 metus (t. 8, b. l. 30-31). 2013 m. kovo 22 d. pranešime apie įtarimą jau nurodoma, jog D. S. tą pačią BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką galimai padarė tikrovės neatitinkančius duomenis nurodydama jau nebe pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašuose ir 2010 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. VK-35, bet 2009 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 2010 m. sausio – gruodžio mėn., 2011 m. sausio-gegužės mėn. K. meno mokyklos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. D. S. pareikštas įtarimas taip pat buvo papildytas nurodant, kad D. S. yra įtariama padariusi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. įtariama tuo, kad į tikrus dokumentus – 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2010 m. sausio–gruodžio mėn., 2011 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie papildomai dirbtas mokytojų N. B., L. J., R. G., L. F., V. Z. ir J. G. valandas (t. 8, b. l. 121-133). Kaltinamajame akte, aprašant BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas D. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas nurodoma, kad tikrovės neatitinkantys duomenys apie nurodytų mokytojų papildomai dirbtas darbo valandas bei jiems išmokėtą darbo užmokestį buvo nurodomi darbo apskaitos žiniaraščiuose. Vis dėlto, iš kaltinamojo akto dalies, kurioje nurodomi duomenys, pagrindžiantys BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą matyti, jog kaltinimas grindžiamas įtariamųjų, liudytojų parodymais, įtariamosios N. B. pateiktame lapelyje nurodyta informacija ir 2008-2010 metų K. meno mokyklos tarifikacijos sąrašais (t. 10, b. l. 52-59). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas dalyje dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į darbo laiko apskaitos žiniaraščius grindžiamas 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis.Remiantis veikos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XII-919 įsigaliojimo 2014 m. liepos 1 d.), darbuotojų dirbtas darbo laikas turėjo būti žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo“ Nr. 78 (su pakeitimais ir papildymais) patvirtintos darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos (toliau – Žiniaraščio pildymo tvarka) 1 punktu, į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi visų įmonės, įstaigos ar organizacijos sąrašuose esančių darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija), darbo grafiko numeris (jeigu įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Remiantis Žiniaraščio pildymo tvarkos 2 punktu, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-3545, 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu nr. ISAK-2711 ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1736, tarifinis sąrašas – tai dokumentas, kuriame nurodomi mokytojai, pateikiami duomenys apie jų darbo stažą, išsilavinimą, kvalifikacinę kategoriją, paskirtą darbo krūvį ir nurodomi kiti teisės aktuose nustatyti duomenys, kurių reikia darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarifikacijos sąraše nurodomos mokytojui tarifikuojamos valandos ir mokytojui priklausantis darbo užmokestis tuo atveju, jeigu jis būtų išdirbęs visas jame nurodytas valandas, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuojamas faktiškai išdirbtas mokytojo ar kito darbuotojo darbo laikas, šis dokumentas turėjo būti parengtas pagal Vyriausybės patvirtintą formą ir pavadintas darbo laiko apskaitos žiniaraščiu.Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių suklastojimu buvo įtariama, o vėliau kaltinama D. S., nebuvo pateikti. Kaltinimuose D. S. įvardyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo ir 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto tyrimo objektas, jie specialistui nebuvo pateikti, nebuvo teikta išvada, kad juose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (t. 6, b. l. 50-121). Iš 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados matyti, jog apskaičiuojant išmokėto atlyginimo mokytojams dalį, buvo remiamasi pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašais, K. meno mokyklos direktorės 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. VK-35, mokytojų individualaus darbo tvarkaraščiais, individualaus darbo dienynais, darbo užmokesčio priskaičiavimo Kortele – pažyma Nr. 387, tačiau, kaip matyti iš aukščiau pacituotų teisės aktų nuostatų, nei vienas iš šių dokumentų nėra laikomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo suklastoti, taip pat nėra jokių duomenų, kad juos būtų suklastojusi D. S.Paminėtina ir tai, kad byloje buvo nustatyta, jog už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą buvo atsakinga direktorės pavaduotoja ugdymui A. V. Tai matyti iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktorės 2009 m. rugsėjo 1 d., 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymų „Dėl priemokos skyrimo A. V.“ Nr. VK-09, Nr. VK-23 ir Nr. VK-24 bei 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo „Dėl tarifikuojamo koeficiento ir priemokos skyrimo A. V.“ Nr. VK-03 (t. 14, b. l. 15-17).Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. S. buvo pagrįstai išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl D. S. padarytų nusikalstamų veikų pripažinimo mažareikšmėmis

Pirmosios instancijos teismas atleido D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir šioje dalyje nutraukė baudžiamąją bylą konstatavęs, kad D. S. padarytos nusikalstamos veikos – 2008 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. MK-41 „Dėl mokinių išvykos į Š. “, 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. MK-42 „Dėl mokinių vykimo į Š. “, 2010 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. MK-15 „Dėl mokinių išvykos į T.“, 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. MK-16 „Dėl mokinių vykimo į P.“ suklastojimas, pripažintinos mažareikšmėmis (BK 37 straipsnis).Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. S. padarytas nusikalstamas veikas vertino kaip mažareikšmes. Jo teigimu, teismas neatsižvelgė į priešingų teisei veiksmų sistemingumą, trukmę, ištęstumą laike, tikslus, neatsižvelgė į tai, kad D. S. suklastoti direktorės įsakymai nebuvo formalūs, jie sukėlė teisines pasekmes, buvo pažeisti vaikų interesai, o lėšos, turinčios tikslinę paskirtį, buvo panaudotos ne pagal paskirtį.Pagal BK 37 straipsnio nuostatas padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017).Išanalizavus pirmosios instancijos teismo nuosprendį darytina išvada, jog D. S. buvo pagrįstai kaltinama BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų keturių nusikalstamų veikų padarymu. Jos kaltė padarius šias nusikalstamas veikas patvirtinama (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos 2008 m. kovo 28 d., 2010 m. balandžio 10 d., 2010 m. spalio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymuose „Dėl mokinių išvykos į Š. “ Nr. MK-41, „Dėl mokinių išvykos į Š. “ Nr. MK-42, „Dėl mokinių išvykos į T.“ Nr. MK-15 bei „Dėl mokinių vykimo į P.“ Nr. MK-16 pateikiama informacija apie į šias išvykas turėjusius važiuoti mokinius, diplomuose, padėkose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis ir byloje apklaustų liudytojų parodymais. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti į minėtuose įsakymuose nurodytas išvykas turėję važiuoti mokiniai parodė, kad, arba nevažiavo į šias išvykas (liudytojos M. S., D. S. (dėl festivalių „Š. a. – 2008“ ir „Š. a. – 2010“, t. 13, b. l. 50, 104) arba, kad aplinkybių, susijusių su šiomis kelionėmis neatsimena (A. L., S. A., I. G., M. J., D. S. (dėl festivalio „R.“), G. K., t. 12, b. l. 108-111, 147, t. 13, b. l. 27, 104). Liudytojas M. K. (t. 12, b. l. 110-111) parodė galimai važiavęs su choru į T. vykusį festivalį, tačiau įvertinus elektroninio susirašinėjimo su festivalio „L.“ organizatoriais medžiagą, darytina išvada, kad jis kalbėjo apie kitą festivalį, kadangi festivalyje „L.“ mokiniai nedalyvavo.Nukentėjusysis E. A. pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad į konkursą „Š. a. – 2010“ važiavo ne mokiniai, o mokytojai. Jis taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad į festivalį „R.“ vyko ne mokiniai, bet mokytojai (t. 11, b. l. 110-111, t. 2, b. l. 62-63). Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ne visi renginiai garsino mokyklos vardą, važiavo į P., norėdama išvengti konfliktų (t. 11, b. l. 155). Liudytojas K. R. teismui teigė, kad priklauso mokytojų ansambliui ir jam vadovauja. Važiuojant į išvykas važiavo tiek mokiniai, tiek mokytojai, išvykas apmokėdavo švietimo skyrius (t. 12, b. l. 149-150). Liudytojas G. D. teismui parodė, kad į T. mokiniai nevyko, nes vienas vaikas susirgo, į P. vyko su mokiniais (t. 12, b. l. 65). D. S. pirmosios instancijos teismui parodė, kad visų mokytojų ansamblių išvykos buvo apmokamos iš specialiosios programos lėšų, visiems buvo sudaromos vienodos sąlygos. Ji teigė skatinusi vaikus vykti kartu, stebėti pasirodymus, semtis patirties, todėl ir įrašė vaikus į direktorės įsakymus. D. S. teigimu, jie turėjo galimybę važiuoti, tačiau pasitaikydavo, kad dėl įvairių priežasčių (ligos ar kt.) nevažiuodavo. D. S. parodė, kad taupant mokyklos biudžeto lėšas įsakymai rašyti ir registruoti MK registre (mokinių klausimais) (t. 15, b. l. 67-75).Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. vykusio konkurso „Š. a. – 2008“ metu K. meno mokyklos moterų kvartetas buvo apdovanotas diplomu už geriausią liaudies dainos atlikimą (t. 8, b. l. 47), apie šį laimėjimą buvo minima žiniasklaidoje (t. 8, b. l. 49-50). Lietuvos vokalinių ansamblių konkurse „Š. a. – 2010“, D. S. vadovaujamas K. meno mokyklos moterų vokalinis tercetas laimėjo trečiąją vietą (t. 8, b. l. 51). Iš nurodytų duomenų matyti, kad konkursuose dalyvavo mokytojai. Iš sakralinės muzikos festivalio „L.“ programos matyti, kad jame dalyvavo K. meno mokyklos instrumentinė ir vokalinė grupės (t. 8, b. l. 60-61). Iš festivalio metu įteiktų padėkų matyti, jog festivalyje dalyvavo mokytojai (t. 8, b. l. 62-63), apie festivalį buvo rašoma Kelmės rajono laikraštyje „Bičiulis“ (t. 8, b. l. 64). Iš 2012 m. vasario 16 d. ir 2012 m. vasario 19 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad į festivalį „L.“ buvo pakviesti K. meno mokyklos instrumentinis ir vokalinis ansambliai, tačiau dėl ligos, vietoje vokalinio ansamblio dalyvavo vokalinis duetas, festivalyje dalyvavo mokytojai (t. 3, b. l. 167-168). Iš A. rajono P. kultūros namų padėkos matyti, kad festivalyje „R.“ 2010 metais dalyvavo K. meno mokyklos mokytojų vokalinė grupė (t. 8, b. l. 41).Iš aukščiau išdėstytų D. S., taip pat liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų bei su kelionėmis į aptariamus festivalius ir konkursus susijusių padėkų, diplomų ir kitų raštų matyti, kad nors šių išvykų pagrindinis tikslas buvo dalyvauti festivaliuose ir konkursuose su kolektyvais, sudarytais tik iš mokytojų, tačiau mokiniai taip pat buvo informuojami apie galimybę keliauti kartu su mokytojais į aptariamas išvykas. D. S. neneigia, jog minėti įsakymai buvo sudaryti įtraukiant mokinius dėl to, kad būtų galima kelionių išlaidas apmokėti iš mokyklos specialiosios programos lėšų, tačiau, jos teigimu, tokiu būdu buvo galima sutaupyti mokyklos lėšas. Remiantis išdėstytais įrodymais, negalima sutikti su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad šios D. S. padarytos veikos nebuvo mažareikšmės. Nėra pagrindo teigti, jog į aptariamus festivalius bei konkursus vykus mokytojams, o ne mokiniams, K. meno mokyklai ar mokiniams buvo padaryta tokia žala, dėl kurios kiltų būtinybė taikyti D. S. baudžiamąją atsakomybę. Iš aukščiau išdėstytų rašytinių bylos duomenų matyti, jog mokytojų meno kolektyvai buvo apdovanojami diplomais, padėkomis, apie jų pasirodymus ir pasiekimus buvo rašoma žiniasklaidoje. Taigi šiomis išvykomis buvo garsinamas K. meno mokyklos vardas, juolab, kad, kaip minėta, pasirodymai nebuvo nereikšmingi, mokytojų kolektyvai pelnė apdovanojimus, buvo pastebėti. Toks viešumas meno mokyklai padeda pritraukti naujų mokinių, o taip pat rėmėjų, taigi jai yra naudingas. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams buvo padaryta baudžiamosios atsakomybės taikymą lemianti žala. Be to, D. S. parodė, kad apmokant kelionių išlaidas iš mokyklos specialiosios programos lėšų buvo siekiama taupyti mokyklos lėšas, nes kelionės nebuvo įforminamos komandiruotėmis, mokytojams nereikėjo mokėti didesnių atlyginimų, nereikėjo suteikti laisvų dienų. Jos teigimu, visa tai buvo daroma pasitarus su pačiais mokytojais. Taigi, nors ir suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, D. S. tam tikra prasme veikė mokyklos naudai. Jos padaryta nusikalstama veika nebuvo savanaudiška, ji iš to negavo jokios naudos. Dėl paminėtų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, mokinių bei mokyklos interesai D. S. suklastojus minėtus direktorės įsakymus, nebuvo pažeisti. Nors organizuojamos išvykos ir nebuvo tiesiogiai susijusios su mokinių ugdymu (mokyklos specialiosios programos lėšos panaudotos ne pagal paskirtį), vis dėlto, iš aptartų D. S., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad mokiniai buvo informuojami apie galimybę vykti kartu su mokytojais ir semtis iš jų patirties, išvykos meno mokyklai buvo naudingos, buvo garsinamas K. meno mokyklos vardas, pelnyti laimėjimai. Nesutiktina su prokuroro teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į D. S. padarytų nusikalstamų veikų sistemingumą, ištęstumą laike, bei į tai, kad D. S. padarė daugelį kitų tyčinių nusikalstamų veikų. D. S. buvo kaltinama keturių direktorės įsakymų dėl mokinių išvykų suklastojimu, kurie buvo parengti 2008 metais (konkursas „Š. a. – 2008“) bei 2010 metais („Š. a. – 2010“, „L.“, „R.“). Tokio kiekio direktorės įsakymų suklastojimas per 2008-2010 metų laikotarpį negali būti laikomas sisteminiu, be to, tai buvo vienkartinio pobūdžio įsakymai, skirti konkrečioms išvykoms į festivalius ir konkursus, nusikalstamos veikos nebuvo tęstinio pobūdžio, aptariamų įsakymų priėmimas nesutrikdė mokyklos veiklos. Kadangi dėl daugelio D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų ji pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta ir apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo išvadų nekeičia, D. S. inkriminuotos kitos nusikalstamos veikos taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog direktorės įsakymų dėl išvykų į konkursus „Š. a. – 2008“, „Š. a. – 2010“ bei festivalius „L.“ ir „R.“ yra tokio pavojingumo, dėl kurio reikėtų taikyti D. S. baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog D. S. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį (dėl padarytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo).

Dėl R. G., J. G. padarytų nusikalstamų veikų pripažinimo mažareikšmėmis bei N. B., V. Z. ir L. J. nusikalstamų veikų teisinio vertinimo

Pritaikęs BK 37 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleido R. G. ir J. G., kurie buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį savo individualaus darbo dienynų klastojimu. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu N. B., V. Z. ir L. J. inkriminuotų analogiškų nusikalstamų veikų (individualaus darbo dienynų suklastojimo) mažareikšmėmis nelaikė ir bylą joms nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, jog dėl R. G. bei J. G. padarytų nusikalstamų veikų (individualaus darbo dienynų klastojimo) tęstinumo, sistemingumo, tikslų, šios nusikalstamos veikos nepagrįstai pripažintos mažareikšmėmis. Be to, pažymi, jog N. B., V. Z. ir L. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra analogiškos, kaip ir inkriminuotosios J. G. ir R. G., todėl teismo nuosprendis dalyje, dėl baudžiamosios bylos R. G. ir J. G. nutraukimo dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, o N. B., V. Z. ir L. J. – suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, yra prieštaringas. Prokuroras skunde taip pat nurodė, kad nutraukdamas baudžiamąją bylą N. B., V. Z. ir L. J. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu privalėjo pasisakyti, ar šių išteisintųjų bei asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla yra nutraukta veikose yra joms inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, teismo padarytas išvadas bei byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog R. G. bei J. G. padarytos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pagrįstai pripažintos mažareikšmėmis. Remiantis 2009/2010 m. R. G. individualaus darbo dienynu, ji R. filiale akomponavo birbynininkams T. K., N. K., D. J., E. B., kanklininkėms – K. L., I. V., L. B. (t. 6, b. l. 62-67). R. G. kaltės suklastojus individualaus darbo dienyną nepripažino, tačiau pripažino faktines aplinkybes, kad dėl objektyvių priežasčių jai negalėjus dirbti su kaltinamajame akte nurodytais mokiniais (jiems akomponuoti), šį darbą už ją atliko meno mokyklos direktorė D. S., taigi dienyne ji nurodydavo tikrovės neatitinkančias aplinkybes (t. 15, b. l. 35-36).2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal J. G. 2009/2010 metų individualaus darbo dienyną (pavadavimas), J. G. vedė dainavimo pamokas I. S. (klaidingai nurodoma N.), D. B., taip pat sintezatoriaus pamokas A. K.. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad J. G. 2010/2011 m. individualaus ugdymo dienyno puslapiai apie J. Ž., V. P., E. L. ir S. A. mokymą užpildyti tik dalinai. Šių mokinių dienyno skyrius „Vertinimas ir kita su ugdymu susijusi informacija“ neužpildytas ir nepasirašytas mokytojo J. G.. S. G. dienyno lapas užpildytas pagal dienyne nurodytas grafas ir mokytojo pasirašytas (t. 6, b. l. 69). J. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad kovo mėnesio pradžioje mokytoja R. išėjo į dekretines atostogas ir direktorė, nenorėdama priimti naujų mokytojų, jos krūvį padalino. Dvi mergaitės – B., S. pas J. G. mokėsi dainavimo, o vienas mokinys – K. – sintezatoriaus. Nenorėdama priimti naujų mokytojų vaikus skyrė ir kitiems mokytojams. Jis buvo vienintelis technologijos specialistas ir mokytojams darė aranžuotes. Mokytojos H. M., V. tai paliudijo. Darbo sutartyje už tai apmokėjimas numatytas nebuvo. Klastoti žurnalų negalėjo, nes tuos vaikus mokė – pamokas vedė D. S., o jis darė fonogramas, dalyvavo vaikų vertinime. Individualiame dienyne duomenys tikri. Jis dėstė ir G. (turima omenyje S. G.) (t. 15, b. l. 34-35). D. S. taip pat parodė, kad J. G. dėstė S. G., ji mokėsi sintezatoriaus specialybės (t. 15, b. l. 62), šią aplinkybę patvirtino ir pati S. G. (t. 12, b. l. 66). Liudytoja I. S. parodė J. G. parodymus atitinkančias aplinkybes, t. y., kad J. G. ją mokė dainavimo, taip pat darė fonogramas (t. 13, b. l. 27). Tuo tarpu D. B. apie tai, kad J. G. būtų ją mokęs ar jai kūręs fonogramas neparodė (t. 12, b. l. 65). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad šią mokinę J. G. mokė kartu su D. S., t. y. D. S. mokė dainavimo, o J. G. rengė fonogramas. Remiantis paminėtais įrodymais darytina išvada, jog J. G. 2009/2010 m. ir 2010/2011 m. individualaus darbo dienynų dalyje, kurioje nurodoma, kad jis dirbo su mokinėmis – I. S. ir S. G. nesuklastojo, kadangi byloje nustatyta, jog su šiomis mokinėmis jis dirbo tokį darbą koks ir buvo nurodytas dienyne. Tuo tarpu 2009/2010 m. individualaus darbo dienyne dalyje dėl D. B. mokymo bei 2010/2011 m. individualaus darbo dienyne dalyje dėl J. Ž., V. P., E. L. ir S. A. mokymo buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinimas J. G. dėl to, kad jis suklastojo savo individualaus darbo dienyną dalyje dėl darbo su mokinėmis I. S. ir S. G., nepasitvirtino. Atitinkamai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies (t. 16, b. l. 45) šalintina aplinkybė, kad mokytojas J. G. į tikrus dokumentus – 2009/2010 metų ir 2010/2011 metų savo individualaus darbo dienynus, įrašė tikrovės neatitinančius duomenis apie tai, kad jis dirbo su K. meno mokyklos mokinėmis I. S. ir S. G., ir taip juos suklastojo. Remiantis J. G. ir R. G. parodymais, nei vienas jų dėl padarytų nusikalstamų veikų negavo jokios naudos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad savo individualių dienynų klastojimu kaltinti mokytojai suvokė juos klastojantys, tačiau tai darė žinodami, kad dienynuose nurodytą darbą atliks mokyklos direktorė D. S. Sprendžiant iš byloje surinktų duomenų, visa ši situacija, dėl kurios nurodyti mokytojai klastojo savo individualaus darbo dienynus susiklostė iš esmės dėl to, kad mokytojams objektyviai negalint atlikti paskirto darbo (R. G., L. J. atveju), o taip pat trumpam laikotarpiui, ne pilnam darbo laikui ar įpusėjus mokslo metams buvus sudėtinga rasti darbuotojų, darbo krūvis buvo formaliai paskirstytas tarp mokykloje dirbusių mokytojų, o šį darbą už mokytojus atliko pati D. S. J. G. papildomos valandos darbui su mokiniais buvo skirtos dėl to, kad jis rengė meno mokyklos mokiniams fonogramas, aranžuotes, buvo vienintelis mokyklos technologijų specialistas, byloje nustatyta, kad J. G. dirbo kartu su D. S. Taigi, aptariamų nusikalstamų veikų negalima laikyti savanaudiškomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias šių veikų padarymo motyvus ir tikslus, esminės reikšmės sprendžiant dėl veikos pripažinimo mažareikšme neturi. Iš pačių R. G. ir J. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų esmės seka, kad šios veikos negalėjo būti vienkartinio pobūdžio, nes buvo skiriamos papildomos valandos darbui su mokiniais jiems akomponuojant ar vedant pamokas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu dėl mokytojų individualaus darbo dienynų klastojimo K. meno mokyklai ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei buvo padaryta minimali žala, tuo tarpu mokiniams ir jų tėvams žala išvis nebuvo padaryta. Mokyklos veikla buvo sutrikdyta tuo požiūriu, kad dokumentuose buvo nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, turėję įtakos mokytojų darbo krūvio, atlyginimo apskaitai, tačiau atlyginimas buvo išmokėtas už atliktą darbą, nusiskundimų teikiamomis paslaugomis mokykloje nebuvo gaunama, mokykla galėjo netrukdomai įgyvendinti savo paskirtį. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. G. bei J. G. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pagrįstai pripažintos mažareikšmėmis.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas mažareikšmėmis pripažinti taip pat ir N. B., V. Z. ir L. J. inkriminuotas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl N. B., V. Z. ir L. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla N. B., V. Z. ir L. J. nutraukta pagrįstai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek įgalioja suėjus senaties terminui nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, remiantis šiuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo po šio nutarimo priėmimo formuojama praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016), baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar N. B., V. Z. bei L. J. buvo pagrįstai kaltinamos padariusios joms inkriminuotas nusikalstamas veikas.2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadą teikusi specialistė nustatė, jog N. B. individualaus darbo dienynas G. K., B. S., M. J. 2009/2010 metais užpildytas pagal dienyne nurodytas grafas: nurodytos užsiėmimų datos, užsiėmimų forma ir turinys, įvertinimas ir mokytojo parašas. Pagal V. Z. 2009/2010 m. individualaus darbo dienyną (pavadavimas), V. Z. dėstė fortepijono specialybės pamokas S. A., J. B., M. U., I. B. ir D. T.. Remiantis L. J. individualaus darbo dienynu, ji 2009/2010 m. R. filiale nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2010 m. kovo 8 d. akomponavo kanklininkėms G. K., A. G., E. L., J. P., R. R. V. Z. ir N. B. kaltę dėl individualaus darbo su mokiniais dienynų klastojimo pripažino, jos parodė nedirbusios su kaltinime nurodytais mokiniais, tai už jas turėjo daryti direktorė D. S. (t. 13, b. l. 181-183). L. J. kaltę dėl individualaus darbo dienyno klastojimo neigė, nurodė, kad dienyno pildymas buvo tiesioginis jos darbas, todėl ji jį ir pildė. Vis dėlto, iš L. J. parodymų matyti, kad ji žinojo, jog dienyne nurodo neteisingus duomenis. Mokytojos R. A. mokiniams akomponavo ne ji, bet D. S. Taigi, nepaisant to, kad darbas buvo atliekamas, tačiau individualaus darbo dienyne L. J. nurodydavo tikrovės neatitinkančius duomenis (t. 15, b. l. 28-32, 36-37). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. B., V. Z. ir L. J. paskirtus, kaltinime nurodytus mokinius mokė D. S., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios teismo išvados nepakeitė (žr. dalį dėl D. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir N. B., V. Z., L. F., L. J., R. G. ir J. G. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (16 703,89 Lt turto pasisavinimas). Taigi, pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus pagrįstai nustatė, jog N. B., V. Z. ir L. J. savo individualiuose darbo dienynuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu N. B., V. Z. ir L. J. veikose yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai.Kaip minėta, N. B., V. Z. ir L. J. inkriminuotas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra pagrindas pripažinti mažareikšmėmis, tačiau baudžiamoji byla šioje dalyje pirmosios instancijos teismo N. B., V. Z. ir L. J. buvo nutraukta konstatavus, jog yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant bet kurį iš galimų bylos nutraukimo pagrindų teisinė N. B., V. Z. ir L. J. padėtis nepasikeistų, t. y. būtų laikoma, kad jų veikose nustatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas pripažįstant, kad N. B., V. Z. ir L. J. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina.

Dėl bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui (dėl piniginių prizų pasisavinimo (BK 183 straipsnio 3 dalis) ir kelionei į N. surinktų pinigų neteisėto įgijimo (BK 182 straipsnio 3 dalis)

Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo D. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 3 dalį (dėl patikėto svetimo turto - 555 Lt vertės dovanų pasisavinimo) ir, iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl apgaule įgytų kelionei į N. surinktų 640 Lt) nustatęs, kad patikėto turto ir apgaule įgyto turto vertės neviršija 5 MGL dydžio sumos.Prokuroro skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl D. S. inkriminuotų BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, tačiau, teismas nepagrįstai nepasisakė ar D. S. veiksmuose yra šių nusikaltimo sudėčių požymiai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas D. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir nutraukdamas baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi D. S. veikoje nėra sukčiavimo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. D. S. buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 29 d., žinodama, kad 2011 m. balandžio 29 d. K. meno mokyklos 32 mokiniai vyks į respublikinį (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N. ir kad šios kelionės išlaidos bus apmokėtos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų bei kad festivalio rėmėjas AB „S.p.“ neatlygintinai keltu perkels transportą, o keleiviams yra nustatytas 2,90 Lt dydžio kelto mokestis, nurodė K. meno mokyklos mokytojoms R. A. ir N. K. iš moksleivių surinkti po 20 Lt, sakydama, kad pinigai reikalingi susimokėti už mokinių perkėlimą keltu, R. A. ir N. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 29 d., įvykdžius mokyklos direktorės nurodymą bei iš mokinių surinkus po 20 litų – iš viso 640 Lt, ir perdavus juos D. S., ji nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą neįnešė grynųjų pinigų į K. meno mokyklos specialiosios programos sąskaitą ir neįtraukė į mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 640 Lt, surinktų iš (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos mokinių, 2011 m. balandžio 29 d. vykusių į respublikinį (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal 2011 m. balandžio 27 d. K. meno mokyklos direktorės D. S. įsakymą Nr. MK-50, 2011 m. balandžio 29 d. liaudies instrumentų orkestras, birbynių ansamblis, žemaitiškų kanklių ir tradicinių kanklių ansambliai (iš viso 32 moksleiviai ir 5 mokytojai) vyko į (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N.. Įsakyme nurodyta apmokėti kelionės išlaidas iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų. Pagal tyrimui pateiktus meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos sąskaitos dokumentus nustatyta, kad 2011 m. kovo 29 d. N. meno mokyklai pagal 2011 m. kovo 28 d. sąskaitą faktūrą serija NMM Nr. 014 K. meno mokykla už dalyvavimą festivalyje sumokėjo 75 Lt ir 2011 m. gegužės 24 d. už keleivių pervežimo paslaugas 2011 m. balandžio 29 d. maršrutu K. – N. – K., pagal 2011 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LLV Nr. 11-0096 bendrovei „L. M.“ – 1 379,10 Lt. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad Neringos meno mokyklos direktorė R. N. 2012 m. vasario 20 d. raštu Nr. R3-60 informavo, kad K. meno mokykla vežė tris kolektyvus ir pagal 2012 m. kovo 28 d. sąskaitą faktūrą serija NMM Nr. 014 pervedė 75 Lt. Pagrindinis festivalio rėmėjas buvo N. savivaldybės administracija. Rėmėjas AB „S. p.“ neatlygintinai keltu perkėlė transportą, o keleiviai turėjo susimokėti po 2,90 Lt. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad tuo atveju, jeigu mokytojos R. A. ir N. K. surinko iš moksleivių, vykusių 2011 m. balandžio 29 d. į respublikinį festivalį N. 640 Lt (32 mokiniai x 20 Lt) ir atidavė direktorei D. S., tai D. S. pagal grynų pinigų priėmimo kvitą neįnešė grynų pinigų į K. meno mokyklos surenkamąją sąskaitą. Kadangi minėti 640 Lt nebuvo įtraukti į meno mokyklos apskaitą, specialistas neturėjo galimybės nustatyti kaip šie pinigai panaudoti (t. 6, b. l. 58-59). Remiantis D. S. pareikštu kaltinimu, po 20 Lt iš mokinių, keliavusių į festivalį N. rinko mokytojos R. A. ir N. K.. Nukentėjusioji N. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad direktorė liepė iš vaikų surinkti po 20 Lt keltui, vyko kanklių, liaudies instrumentų ansambliai, dalis kelionė išlaidų turėjo būti apmokėta iš ugdymo programos (t. 11, b. l. 156). Liudytoja R. A. teismui taip pat parodė, kad festivaliui N. buvo renkama po 20 Lt nuo kiekvieno vaiko, pinigai buvo atiduoti D. S., pinigai buvo panaudoti už keltą. Liudytoja parodė, kad prieš kelionę buvo surengtas susirinkimas, dalyvavo kolektyvo vadovai. Ji parodė žinojusi, kad reikia prisidėti prie kelto (t. 12, b. l. 63-64). Nukentėjusysis E. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į N. vykusį festivalį važiavo, kiek žino, pinigai buvo renkami keltui, kelionės išlaidoms (t. 11, b. l. 111). Nukentėjusioji A. V. parodė, kad kelionei į N. buvo renkama po 20 Lt, ar D. S. sumokėjo už perkėlimą ji nematė, bet matė, kad ėjo klausti (t. 11, b. l. 160-162). Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų į festivalį N. vykusių mokinių ir jų tėvų parodymų matyti, kad kai kurie jų neatsiminė ar buvo renkami 20 Lt, o jei atsiminė, nežinojo už ką buvo renkami pinigai. Konkrečiau aplinkybes, susijusias tikslu, kuriam buvo renkama po 20 Lt parodė nukentėjusioji N. K., parodžiusi, kad 20 Lt buvo renkami už perkėlimą keltu (t. 11, b. l. 187-188), liudytoja J. B., kuri parodė davusi dukrai M. B. 30 Lt, tačiau autobuse dukrai pasakė, kad reikia sumokėti 20 Lt už kelionę (t. 12, b. l. 109), liudytoja R. P., kuri parodė davusi 20 Lt už kelionę, gal už benziną (t. 12, b. l. 148), liudytoja K. V., parodžiusi, kad manė, jog 20 Lt buvo skirti maistui (t. 13, b. l. 28), liudytojas L. P., parodęs, kad davė 20 Lt, jie buvo renkami autobusui ar keltui, tiksliai nepamena (t. 13, b. l. 49). D. S. pirmosios instancijos teismui parodė, kad kvito už kelto bilietus (po 2,90 Lt už asmenį) išsaugojusi neturi, tačiau teigė pirkusi juos iš surinktų pinigų, be to, nurodė, kad transporto išlaidos iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos lėšų buvo apmokėtos tik dalinai, todėl iš į festivalį vykusių mokinių surinkti pinigai taip pat buvo panaudoti apmokant likusias transporto išlaidas (t. 15, b. l. 91-95), šiai aplinkybei patvirtinti ji pateikė sąskaitą faktūrą serija LLV Nr. 11-0096/1, iš kurios matyti, kad iš UAB „L. M.“ buvo perkamos keleivių pervežimo paslaugos (dalinis mokėjimas už 2011 m. balandžio 29 d. K. – N. – K.) (t. 8, b. l. 110), taip pat Kasos pajamų orderio kvitą serija LLM11 Nr. 0021/1, iš kurio matyti, kad D. S. 2011 m. gegužės 2 d. už keleivių pervežimo paslaugas grynais pinigais sumokėjo 532,70 Lt (t. 8, b. l. 109).Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nusiskundimai dėl surinktų pinigų panaudojimo kilo iš esmės dėl to, kad paaiškėjo aplinkybė, jog perkėlimas keltu turėjo būti nemokamas. Tačiau, aukščiau išdėstyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nemokamai buvo perkeliamas tik meno mokyklos transportas, tuo tarpu keleiviai turėjo susimokėti po 2,90 Lt. Išanalizavus aukščiau išdėstytus parodymus bei rašytinę bylos medžiagą darytina išvada, jog D. S. iš mokinių surinktus pinigus panaudojo mokinių interesais sumokėdama už keleivių perkėlimą keltu bei pervežimą iš K. į N. ir atgal. D. S. pateikė dokumentus (sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą), iš kurių matyti, kad už mokinių pervežimą po N. vykusio festivalio buvo apmokėta papildomai. Už pervežimo paslaugas D. S. atsiskaitė grynaisiais, apmokėjimas buvo atliktas jos vardu, be to, už pervežimą buvo sumokėta jau po kelionės, t. y. jau surinkus iš mokinių po 20 Lt. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos sąskaitos už keleivių pervežimo paslaugas pagal 2011 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LLV Nr. 11-0096 bendrovei „L. M.“ buvo sumokėta 1 379,10 Lt, tuo tarpu mokėjimas pagal D. S. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, serija LLV Nr. 11-0096/1, iš meninio ugdymo plėtojimo specialiosios programos sąskaitos nebuvo atliktas. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti D. S. parodymais, kad už pervežimo paslaugas ji sumokėjo pinigais, surinktais iš mokinių.Išanalizavus byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti ir tai, kad prieš mokinius ir mokytojus buvo panaudota apgaulė – pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai ir nukentėjusieji neparodė, kad būtų reikėję atskirai mokėti už perkėlimą keltu po 2,90 Lt, teigė, kad šiuo tikslu buvo renkama iš mokinių po 20 Lt. Nors renkama suma ir buvo didesnė nei numatytas vieno keleivio perkėlimo mokestis, vis dėlto, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai ne tik neprieštarauja, bet ir patvirtina D. S. nurodytas aplinkybes, kad surinkti pinigai buvo naudojami kelto mokesčiui apmokėti. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nors didesnė dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų teigė manantys, kad po 20 Lt buvo renkami keltui, vis dėlto, kai kurie jų parodė, kad pinigai buvo renkami kelionės išlaidoms apskritai, t. y. nebūtinai keltui, bet galimai ir pervežimui. Kaip minėta, D. S. pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog likę pinigai buvo naudojami pervežimo paslaugų apmokėjimui. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į turto, kurio neteisėtu įgijimu buvo kaltinama D. S., vertę, bei nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481), pagal kurią nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas D. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį perkvalifikavo pagrįstai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. S. veikoje nėra kitų sukčiavimo baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių – apgaulės, padarinių ir tyčios.Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio buvo pateiktas vienintelis Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma nustatyti D. S. veikoje BK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius bei baudžiamąją bylą palikti nutrauktą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, tuo tarpu apeliacinių skundų, kuriais būtų prašoma lengvinti D. S. teisinę padėtį nėra. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. S. veikoje nėra visų sukčiavimo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, todėl, remdamasis teisingumo principu, priima sprendimą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir D. S. išteisinti. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą D. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, baudžiamojo proceso nuostatos, susijusios su bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribomis (BPK 320 straipsnio 3-5 dalys) šiuo atveju nebus pažeistos. Remiantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tačiau, šios nuostatos nedraudžia apeliacinės instancijos teismui švelninti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta teisinės padėties. Pažymėtina, jog tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai praktikai, pagal kurią teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus; teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas; teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai).D. S. taip pat buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. 2011 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, K. meno mokyklos jubiliejui paminėti dovanų iš Š. S. S. meno mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt sumą, skirtą knygoms ir kompaktiniams diskams įsigyti, iš A. muzikos mokyklos gavusi 50 Lt sumą, skirtą mokyklos bendruomenei, iš J. A. R. meno mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt sumą, iš V. muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 50 Lt sumą, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. I-osios muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt vertės PC „A.“ dovanų čekį, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. II-osios muzikos mokyklos kolektyvo gavusi 100 Lt vertės PC „A.“ dovanų čekį, skirtą mokyklos kolektyvui, iš Š. dainavimo mokyklos „D.“ kolektyvo gavusi 55 Lt vertės sieninį laikrodį, skirtą K. meno mokyklai – viso 300 Lt sumą grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.“ čekių ir 55 Lt vertės sieninį laikrodį, kurių nustatyta tvarka neįtraukė į K. mokyklos apskaitą, tokiu būdu D. S. pasisavino jos kaip mokyklos direktorės žinioje buvusį svetimą turtą – 300 Lt sumą grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.“ čekių ir 55 Lt vertės sieninį laikrodį, gautų 2011 m. balandžio 15 d. K. meno mokyklos jubiliejaus minėjimo metu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo D. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 3 dalį, tačiau jokių motyvų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nenurodė. Teismas nutraukė baudžiamąją bylą konstatavęs, jog yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad K. meno mokyklos jubiliejaus metu, renginyje dalyvavę svečiai teikė dovanas ir grynus pinigus vokuose, skirtus mokyklos bendruomenei. Š. S. S. meno mokyklos direktorė I. A. 2012 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-108 informavo, kad sveikindama K. meno mokyklos bendruomenę jubiliejaus proga įteikė gėlių ir 100 Lt sumą, skirtą knygoms ir CD įsigyti. N. A. muzikos mokyklos direktorė I. M. 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. SD-129 nurodė, kad K. meno mokyklos jubiliejaus proga į bendrą voką įdėjo 50 Lt sumą, skirtą mokyklos bendruomenei. J. A. R. meno mokyklos direktorius V. Ž. 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 3-86 informavo, kad į bendrą voką įdėjo 100 Lt sumą, pinigų paskirties nenurodė. V. muzikos mokyklos direktorė M. V. 2012 m. balandžio 16 d. raštu be numerio informavo, kad K. meno mokyklos jubiliejaus proga įdėjo į voką 50 Lt sumą, kuri buvo skirta mokyklos kolektyvui. Š. „D." dainavimo mokyklos direktorius R. A. 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-182 informavo, kad K. meno mokyklai jubiliejaus proga įteikė dovaną - sieninį laikrodį, kurio vertė 55 Lt. Dovana skirta konkrečiai K. meno mokyklai. A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2-osios Š. muzikos mokyklos nupirko 100 Lt vertės A. čekį. Tokios pat vertės A. dovanų čekį į voką įdėjo ir 1-oji Š. muzikos mokykla. Sveikindamas nurodė, kad dovana skirta mokyklos kolektyvui. Pagal tyrimo metu gautą informaciją iš kitų meno ir muzikos mokyklų nustatyta, kad K. meno mokykla jubiliejaus proga gavo - 300,00 Lt sumą grynais pinigais, - 200,00 Lt vertės A. čekių ir 55,00 Lt vertės sieninį laikrodį.2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad meno mokyklos jubiliejaus proga gautos dovanos nebuvo įtrauktos į mokyklos apskaitą, todėl kur gryni pinigai, čekiai ir dovanos buvo panaudoti, nustatyti nėra galimybės (t. 6, b. l. 57). Iš D. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikto (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo „Dėl mokykloje gautų dovanų įvertinimo komisijos sudarymo“ Nr. VK-44 matyti, kad mokyklos jubiliejaus proga gautų dovanų įvertinimui buvo sudaryta komisija, kurios nariais paskirti direktorės pavaduotoja A. V. bei mokytojai V. Z., D. J. ir D. M. (t. 8, b. l. 116). K. meno mokyklos 2011 m. rugsėjo 15 d. ūkinio inventoriaus priėmimo akte nurodoma, kad komisija, paskirta direktoriaus įsakymu Nr. VK-44, 2011 m. rugpjūčio 31 d. priima mokyklos jubiliejaus proga gautas dovanas – 175 Lt vertės vazą, 18 Lt vertės vazą, šešis 15 Lt vertės puodukus, du 30 Lt vertės laikrodžius, šešis puodukus kavai su lėkštutėmis 30 Lt vertės, 50 Lt vertės V. R. knygą „...buvo“ bei 15 Lt vertės žvakidę. Ūkinio inventoriaus priėmimo aktą pasirašė komisijos pirmininkė A. V. bei komisijos nariai – mokytojai V. Z., D. J. ir D. M. (t. 8, b. l. 118).K. meno mokyklos 2012 m. sausio 5 d. mokytojų tarybos posėdžio protokole Nr. MT-03 užfiksuota, jog N. B. posėdžio metu sakė, kad liko 500 Lt, kurie direktorės D. S. teigimu buvo dovanoti 6 mokyklų mokyklos 45-čio jubiliejaus proga. N. B. klausė direktorės D. S. kodėl nuo kolektyvo slepiama, kad gauta piniginė dovana geltoname voke iš Š. S. S. konservatorijos direktorės pavaduotojos, tačiau D. S. atsakė, kad jokio geltono voko ji negavo (t. 8, b. l. 75-80).D. S. pirmosios instancijos teisme neigė pasisavinusi mokyklos jubiliejaus proga gautas dovanas, nurodė, kad visos dovanos yra mokykloje (t. 15, b. l. 89-91, 113). Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad dovanos buvo sudėtos dėžutėje, kitą dieną ji atvežė jas tiesiai į direktorės kabinetą ir pasakė „direktore, išpakuokime dovanas prie mokytojų“, o D. S. atsakė „kam čia reikia“. Nukentėjusiosios A. V. teigimu, dovanos buvo atvežtos į mokyklą, kur po to jos dingo ji nežino (t. 11, b. l. 160-162). Liudytoja G. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad matė kai kurias dovanas, jos buvo apžiūrinėjamos pavaduotojos kabinete. Kiek žino, laikrodis ir dabar pakabintas pavaduotojos kabinete (t. 12, b. l. 149). Iš aukščiau aptartų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos matyti, jog meno mokyklos jubiliejaus proga gautoms dovanoms įvertinti buvo sudaryta komisija, tačiau buvo vertinamos tik fizinės dovanos. Daugumos jų (išskyrus vieną sieninį laikrodį) pasisavinimas D. S. nebuvo inkriminuotas. Liudytoja G. R. parodė, jog galimai vienas laikrodis yra mokykloje, tačiau byloje nustatyta, kad K. meno mokyklai buvo padovanoti du sieniniai laikrodžiai, taigi kur yra antrasis laikrodis, nėra žinoma. Mokyklos jubiliejaus šventės metu įteikti čekiai bei pinigai jokiuose apskaitos dokumentuose nebuvo užfiksuoti ir nebuvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui. D. S. savo gynybinę poziciją grindė K. meno mokyklos 2012 m. sausio 5 d. mokytojų tarybos posėdžio protokole Nr. MT-03 užfiksuota informacija, tačiau iš šio protokolo matyti tik tai, kad mokytojai N. B. buvo perduota 500 Lt suma, kurią D. S. įvardijo kaip pinigus, gautus meno mokyklos jubiliejaus metu, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad N. B. buvo perduoti tikrai tie patys pinigai, nėra. Juo labiau, kad jubiliejaus šventės metu buvo padovanoti ne tik pinigai, bet ir dovanų čekiai, tačiau aptariamame mokytojų tarybos protokole nurodoma, kad perduota būtent 500 Lt suma. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadą pateikęs specialistas nustatė, jog jubiliejaus metu įteiktos dovanos buvo skirtos mokyklai, jos bendruomenei. Dėl šios priežasties D. S. šios meno mokyklai skirtos dovanos buvo svetimos, tačiau patikėtos einamų pareigų pagrindu, ji buvo atsakinga už šių dovanų panaudojimą K. meno mokyklos naudai. Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės (šiuo atveju mokyklos) reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-95/2012).Šiuo konkrečiu atveju D. S. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog meno mokyklos jubiliejaus metu gautos dovanos buvo panaudotos K. meno mokyklos naudai. Jos parodytos aplinkybės apie tai, kad gautos dovanos yra mokykloje, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu D. S. tyčią pasisavinti K. meno mokyklos bendruomenei įteiktas dovanas patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog mokytojai nebuvo informuoti apie jubiliejaus metu gautas dovanas, jų vertę, specialiai sudarytai komisijai buvo pateiktos tik fizinės dovanos, tuo tarpu gauti pinigai bei čekiai nebuvo fiksuojami jokiuose, net ir lokaliniuose apskaitos dokumentuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog D. S. suvokė jai inkriminuotos veikos pavojingumą bei dėl šios veikos galinčius atsirasti padarinius ir jų siekė.Atsižvelgiant į turto, kurio pasisavinimu buvo kaltinama D. S., vertę, bei nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481), pagal kurią nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas D. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 3 dalį perkvalifikavo pagrįstai. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl bylos nutraukimo D. S. buvo padarytas rašymo apsirikimas - netinkamai nurodyta BK straipsnio dalis, pagal kurią baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, veika D. S. perkvalifikuojama iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 3 dalį, todėl byla suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui turėjo būti nutraukta pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, o ne pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Šis rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dėl aptariamos D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a punktas, 2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija), tačiau nuosprendyje nepasisakė dėl to, ar D. S. veikoje yra BK 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus padarė išvadą, kad D. S. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį buvo kaltinama pagrįstai, jos veikoje yra šio baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas pripažįstant, jog D. S. veikoje yra BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, tačiau baudžiamoji byla šioje dalyje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nutrauktina. Tuo pačiu bus ištaisytas ir pirmiau minėtas padarytas rašymo apsirikimas.

Dėl D. S. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 7 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. nustatyta tvarka pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus neįnešė į K. meno mokyklos specialiosios programos, surenkamąją bei paramos sąskaitas ir neįtraukė į mokyklos apskaitą kelionei į K. vykusį festivalį surinktų 4 500 Lt bei festivalio metu laimėto 1 500 zlotų piniginio prizo, mokyklos jubiliejui surinktų 3 000 Lt, mokyklos jubiliejui paminėti dovanoms gautų 300 Lt grynais pinigais, 200 Lt vertės PC „A.s“ čekiais, 55 Lt vertės sieninio laikrodžio, kelionei į respublikinį (duomenys neskelbtini) tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalį N. surinktų ir jai perduotų 640 Lt, kelionei į tarptautinį chorų festivalį O. mieste (Č.) surinktų 13 500 Lt, dėl ko negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010–2011 m., taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku 2009 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2010 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio–gegužės mėn. K. meno mokyklos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą 2948,36 Lt dydžio darbo užmokestį N. B., 2 036,11 Lt dydžio darbo užmokestį L. J., 3 416,00 Lt dydžio darbo užmokestį R. G., 1 262,17 Lt dydžio darbo užmokestį L. F., 5 635,05 Lt dydžio darbo užmokestį J. G., 1 406,20 Lt dydžio darbo užmokestį V. Z., dėl ko negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009–2011 metus.Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neatsižvelgė į 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, kad D. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų reikalavimų, bei nevertino 2005 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-321 (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo T-72 redakcija) patvirtintų (duomenys neskelbtini) K. meno mokyklos nuostatų VI skyriaus 49.13 punkte įtvirtintos nuostatos, kad mokyklos direktorei pavesta valdyti mokyklai skirtus asignavimus, organizuoti optimalią ūkinę veiklą.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad D. S. veikoje nėra visų BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas neįvertino dalies byloje surinktų įrodymų, todėl nuosprendyje išdėstyti motyvai neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad D. S. būtų davusi neteisėtus nurodymus (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo paslaugų centro darbuotojams apgaulingai tvarkyti mokyklos buhalterinę apskaitą, taip pat rėmėsi 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados dalimi, kurioje nurodyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. lėšos, gautos iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, panaudotos pagal paskirtį ir biudžeto išlaidų sąmatą.Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-269-648/2017).Remiantis K. meno mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymu, iš kurio matyti, kad direktorius netvarko mokyklos buhalterinės apskaitos, tačiau yra atsakingas už meno mokyklos dokumentų saugojimą ir tvarkymą, statistinių ataskaitų, finansinių, buhalterinių ir kitų dokumentų teisėtumą, bei visą mokyklos veiklą (t. 3, b. l. 178-180), 2010 m. vasario 11 d. buhalterinės apskaitos ir ūkinių-techninių paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog K. meno mokyklos buhalterinę apskaitą centralizuotu būdu tvarko (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo paslaugų centras (t. 5, b. l. 112-115), darytina išvada, jog K. meno mokyklos direktorė D. S. buvo atsakinga už pirminių apskaitos dokumentų pateikimą apskaitą tvarkančiam subjektui. Taigi laikytina, jog ji yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas ir tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ji sąmoningai nepateikė buhalteriją tvarkančiam asmeniui pirminių apskaitos dokumentų, ji galėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados atsakyme į 24 klausimą nurodoma, kad D. S., neįtraukdama kaltinime nurodytų piniginių lėšų bei dovanų į mokyklos apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl ko negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010 – 2011 metus, taip pat, dėl pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašuose bei 2010 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. VK-35 nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie darbo užmokesčio priskaičiavimą ir įrašymą į K. meno mokyklos buhalterinę apskaitą 2009 metais – 4 066,80 Lt ir 2010 metais – 7 587,96 Lt, iš viso – 11 654,76 Lt, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 – 2010 mokslo metus (t. 6, b. l. 79-80).Pirmosios instancijos teisme apklausta 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadą teikusi specialistė R. R. parodė, kad K. meno mokykla turėjo specialiųjų lėšų sąskaitą ir visus gautus pinigus D. S. turėjo į ją įnešti ir apskaityti, dokumentus buhalteriją tvarkančiam subjektui teikia vadovas. Kaip liudytoja apklausta specialistė patvirtino, kad iš šios sąskaitos lėšų buvo galima pirkti ir maistą ir alkoholį K. meno mokyklos jubiliejaus proga (t. 13, b. l. 169-170).Iš aukščiau nurodytoje 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje konstatuotų aplinkybių bei išvadą teikusios specialistės paaiškinimų matyti, jog visas kaltinime nurodytas iš mokinių tėvų, mokyklos darbuotojų surinktas bei gautas lėšas, dovanas buvo privaloma įtraukti į mokyklos apskaitą, tai turėjo padaryti mokyklos vadovė, šie pinigai, specialistės teigimu, yra susiję su K. meno mokyklos biudžetu ir keičia mokyklos turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, taip pat dėl pateiktos neteisingos informacijos apie mokytojams tarifikuojamas valandas negalima iš dalies nustatyti K. meno mokyklos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 – 2010 mokslo metus.Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais buvo grindžiama išvada dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalimo sudėties požymių D. S. veikoje nebuvimo, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi ir išanalizavusi byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog D. S. buvo atsakinga už kaltinime nurodytų pirminių duomenų pateikimą K. meno mokyklos buhalteriją tvarkiusiam subjektui, taigi nors ir nedavė šiam subjektui neteisėtų nurodymų, bet taip pat neperdavė jam į apskaitą įtrauktinų duomenų, nors turėjo tai padaryti.Kita vertus, teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016). Taigi, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taikymui nepakanka nustatyti, kad D. S. nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pirminių apskaitos dokumentų. Byloje taip pat būtina nustatyti subjektyviąją šios nusikaltimo sudėties pusę – aplinkybę, jog D. S. to nepadarė veikdama tyčia. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu aptariamo požymio D. S. veikoje nėra.D. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai parodė maniusi, kad iš tėvų bei mokyklos darbuotojų rinktos lėšos buvo nesusijusios su mokyklos biudžetu, kad tai buvo asmeninės mokinių tėvų bei mokyklos darbuotojų lėšos, kurios neturėjo būti įtrauktos į mokyklos buhalterinę apskaitą. Ji taip pat teigė maniusi, jog į mokyklos apskaitą nereikia įtraukti duomenų apie K. meno mokyklos mokinių ar mokytojų kolektyvų pelnytus prizus, mokyklos bendruomenei įteiktas dovanas, kadangi šie prizai ir dovanos jos įsitikinimu taip pat nebuvo susiję mokyklos biudžetu, buvo skirti mokyklos bendruomenei ar konkrečiam kolektyvui ir D. S. nuomone jie turėjo teisę spręsti kaip šie prizai ar dovanos bus panaudojami (žr. t. 15, b. l. 100-104, D. S. apklausą apeliacinės instancijos teisme). Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, jog mokykloje buvo sukurtas mokyklos darbuotojų pinigų fondas, kurio lėšos buvo skiriamos smulkioms kolektyvo išlaidoms – gimtadieniams, laidotuvėms ir kt., duomenys apie šiuos pinigus taip pat nebūdavo įtraukiami į mokyklos apskaitą, D. S. teigimu jai pradėjus eiti direktorės pareigas mokykloje jau buvo susiklosčiusi tradicija rinkti iš mokytojų tam tikrą sumą į bendrą fondą, kuris buvo laikomas pas direktorę. Sprendžiant iš aptartų aplinkybių, D. S. lėšas, renkamas iš meno mokyklos darbuotojų, tėvų, mokinių bei jų gaunamas laikė visiškai nesusijusiomis su mokyklos biudžetu, taigi ji nesuvokė, jog dėl šių lėšų ar dovanų, prizų neįtraukimo į mokyklos apskaitą, nebus galima nustatyti mokyklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir tokių padarinių nesiekė.Pažymėtina, jog byloje apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, kad mokykloje ir vėliau buvo renkami pinigai, ji juos rinko. Šie pinigai buvo skiriami laidotuvėms, jubiliejams, buvo perkamos gėlės. Nukentėjusiosios manymu, tokių pinigų rinkimas yra bendras kolektyvo susitarimas, jų nereikia įtraukti į mokyklos apskaitą (t. 11, b. l. 164-165). Taigi šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina D. S. nurodytas aplinkybes, jog mokyklos bendruomenė buvo įsitikinusi, jog pinigai, kurie renkami konkrečiam tikslui, nėra susiję su mokyklos biudžetu ir neturi būti įtraukiami į mokyklos apskaitą.Nėra pagrindo manyti, jog D. S. taip pat galėjo veikti tyčine kaltės forma nurodydama neteisingus duomenis pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašuose bei 2010 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. VK-35. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog dokumentai mokykloje buvo klastojami taip susiklosčius aplinkybėms, kad kai kurie mokytojai dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti jiems skirtų darbų, kitiems darbai buvo formaliai paskirti nesant galimybių trumpam laikui surasti kompetentingų darbuotojų, tačiau tai nebuvo daroma siekiant savanaudiškų tikslų, byloje nustatyta, jog paslaugos, atitinkančios K. meno mokyklos paskirtį ir tikslus buvo teikiamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog D. S. tyčia minėtuose dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirminių duomenų meno mokyklos buhalteriją tvarkančiam subjektui D. S. nepateikė manydama, jog šie duomenys ir neturi būti pateikti. Taigi, D. S. veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl ji išteisinama, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl N. B., V. Z., L. F., R. G., L. J., J. G. ir D. S. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas išteisino N. B., V. Z., L. F., R. G., L. J. ir J. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo vertinimu kaltinime nurodyti mokytojai nebuvo nei valstybės tarnautojai nei jiems prilyginti asmenys, be to, byloje nebuvo nustatyta, jog dėl jų veiksmų būtų padaryta didelė žala.Konstatavęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas taip pat pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisino D. S. Šiuo atveju teismas nustatė, kad D. S. buvo tinkamas BK 228 straipsnio 2 dalies subjektas – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tačiau nenustatė jos veikoje būtinojo šios nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo. Prokuroras apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Jo teigimu, N. B., V. Z., L. F., R. G., L. J. ir J. G. turėjo būti pripažinti valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis. Be to, prokuroro teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė kodėl sutikęs su faktine įvykių eiga ir aplinkybėmis (dalyje dėl R. Ž. įdarbinimo ir priemokos paskyrimo) nevertino šios D. S. veikos kaip piktnaudžiavimo. Prokuroras taip pat nurodo, kad dėl likusių dviejų D. S. inkriminuotų veikų apygardos teismas apskritai nepasisakė.Išanalizavusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus ir byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.Remiantis D. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 230 straipsnio 1 dalimi, joje, be kita ko, buvo nurodoma, kad valstybės tarnautojais taip pat yra asmenys, kurie, dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose <...> atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus. Taigi, šiuo atveju asmuo turi ne tik dirbti valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tačiau ir atlikti valdžios atstovo funkcijas arba turėti administracinius įgaliojimus. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d., mokyklos sąvokos išaiškinimas pateikiamas 10 dalyje) nurodoma, kad „mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas.“ To paties įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.“ 2012 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad K. meno mokyklos tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla, pagrindinė mokyklos veiklos sritis – švietimas, paskirtis – muzikinio ir dailės ugdymo mokykla (t. 6, b. l. 52). Taigi, akivaizdu, jog meno mokykla yra savivaldybės biudžetinė įstaiga (BK 230 straipsnio 1 dalis).Meno mokyklos direktorius yra biudžetinės įstaigos, kurios savininkė yra savivaldybė, vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį (BK 230 straipsnio 1 dalies „dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose“). Taigi, mokyklos direktorė atitinka pirmąjį būtiną požymį pagal BK 230 straipsnio 1 dalį. Antrasis būtinasis požymis yra „atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus“. Administracinių įgaliojimų turėjimas suprantamas kaip vidinis administravimas ir aiškintinas kaip asmenų veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas, kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius, t. y. jiems reikėtų priskirti visus BK 230 straipsnio 1 dalyje išvardintose institucijose dirbančius asmenis, kurių funkcijos susijusios su vidaus administravimu. Vidaus administravimas suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).K. meno mokyklos direktoriaus pareigybės aprašyme nurodoma, kad meno mokyklos direktorius disponuoja, valdo ir naudoja meno mokyklos turtą, lėšas, rūpinasi intelektualiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimąsi jais, planuoja meno mokyklos veiklą, materialinius ir intelektualinius išteklius, analizuoja ir vertina rezultatus ir atlieka kitas funkcijas, kurias įvertinus darytina išvada, jog jis turi administracinius įgaliojimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, mokyklos direktorė atitinka BK 230 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybės tarnautojo požymius, todėl nepagrįstai apygardos teismas padarė išvadą, kad ji yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, o ne valstybės tarnautojas. Atkreiptinas dėmesys, kad tas pats asmuo gali atitikti tiek BK 230 straipsnio 1 dalies, tiek 3 dalies išaiškinimą. Tokiu atveju sutiktina su teisės doktrinoje pateikiama nuomone, kad jei asmuo atitinka tiek valstybės tarnautojo, tiek valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, tai asmuo laikytinas valstybės tarnautoju. Todėl mokyklos direktorius, atitikdamas BK 230 straipsnio 1 dalyje pateikiamą valstybės tarnautojo išaiškinimą, laikytinas valstybės tarnautoju, o ne valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. B., V. Z., L. F., R. G., L. J. ir J. G., būdami meno mokyklos mokytojais, neturėjo administracinių įgaliojimų ir neteikė viešųjų paslaugų, todėl negali būti laikomi piktnaudžiavimo tarnyba subjektais, t. y. valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis. N. B., V. Z., L. F., R. G., L. J. ir J. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 230 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu laikytinas asmuo, kuris „dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus ar turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas“ (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2011 m. liepos 5 d.). Pagal šį BK 230 straipsnio 3 dalyje pateiktą išaiškinimą valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su šiais būtinaisiais požymiais: 1) darbu valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) administracinių įgaliojimų turėjimu arba teise veikti įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje dirba, vardu, arba 3) viešųjų paslaugų teikimu.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-648/2015). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtinta, kad viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai, kas laikytina viešosiomis paslaugomis įtvirtinta įstatyme. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymas tiesiogiai įtvirtina, kad švietimo paslaugos laikytinos viešosiomis. Be to, švietimo paslaugų teikimas savaime suponuoja, kad tokia veikla yra susijusi su viešuoju interesu. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje švietimo sąvoka išaiškinama 25 dalyje) numatyta, kad „švietimas – ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma.“ Pažymėtina tai, kad neformalus ugdymas priklauso švietimo sistemai (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnis). Todėl nepriklausomai nuo to, ar teikiamos formalaus, ar neformalaus švietimo paslaugos, jos visos patenka į švietimo paslaugos sąvoką, o meno mokykla, kurios pagrindinė paskirtis teikti neformaliojo švietimo paslaugas, yra viešosios paslaugos teikėja. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje mokytojo sąvokos išaiškinimas pateikiamas 16 dalyje) įtvirtinta, kad mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Taigi mokytojas yra tas subjektas, kuris įgyvendina institucijos paskirtį, t. y. teikia viešąsias paslaugas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokytojas, dirbdamas savivaldybės biudžetinėje įstaigoje – mokykloje ir teikdamas viešąsias – švietimo paslaugas, atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje pateikiamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens išaiškinimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog kaltinime nurodytų mokytojų bei direktorės D. S. veikoje nėra visų būtinųjų BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių.Remiantis D. S. inkriminuotų veikų padarymo metu galiojusia BK 228 straipsnio 1 dalies redakcija, atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus kyla tik tuo atveju, jeigu dėl to juridinis, fizinis asmuo ar kitas BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas patyrė didelės žalos. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kvalifikuoto piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo sudėčių požymis yra tikslas gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Taigi, pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos padarymo požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Pirmosios instancijos teismas sutiko su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su R. Ž. įdarbinimu ir priedo jai skyrimu bei nurodė, kad D. S. už tokią veiką galėtų būti taikoma nebent drausminė atsakomybė. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad D. S. veikoje nėra būtinojo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo. Prokuroras apeliaciniame skunde tik abstrakčiai konstatuoja, jog D. S. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta didelė žala K. meno mokyklai ir visoms valstybės institucijoms, biudžetinėms organizacijoms, švietimo įstaigoms ir viešajam sektoriui. Teigia, kad apygardos teismo teisėjų kolegija neatsižvelgė į D. S. ilgą laiką atliekamas įvairaus pobūdžio, intensyvias veikas, į tai, kad jos padarytos siekiant asmeninės ir turtinės naudos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais prokuroro argumentais nesutinka.Kaip minėta, kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014, 2K-87-942/2017). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje dėl D. S. inkriminuotos veikos (R. Ž. įdarbinimo ir priemokos jai skyrimo) padarymo nėra jokių nukentėjusiųjų. Byloje apklaustos K. meno mokyklos valytojos S. R. bei N. V. civilinių ieškinių nepareiškė, byloje joms buvo suteiktas liudytojų statusas. Byloje dėl šios kaltinimo dalies taip pat nėra (duomenys neskelbtini) savivaldybės ar kitos įstaigos ar BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto subjekto civilinio ieškinio. D. S. buvo K. meno mokyklos direktorė, taigi jos einamos pareigos šioje mokykloje yra svarbios, ji buvo atsakinga už visą meno mokyklos veiklą, tačiau, D. S. veiksmai įdarbinant K. meno mokyklos valytojos pareigoms savo giminaitę R. Ž. bei skiriant jai priemoką prie atlyginimo, nesutrikdė meno mokyklos veiklos, neturėjo įtakos K. meno mokyklos reputacijai, visuomenės ar atskirų jos grupių pasitikėjimui šia įstaiga, kadangi D. S. veiksmai nebuvo susiję su K. meno mokyklos vykdoma veikla, jos paskirtimi – teikti muzikos bei dailės ugdymo (neformalaus švietimo) paslaugas mokiniams. Dėl D. S. veiksmų nebuvo sutrikdyta ir kitų valstybės ar savivaldybės ar kitų fizinių ar juridinių asmenų veikla, jos priimti sprendimai įdarbinti meno mokykloje giminaitę ir mokėti jai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai didelę priemoką, neturėjo reikšmės kitų subjektų priimamiems sprendimams. Kadangi dėl didžiosios dalies inkriminuotų nusikalstamų veikų D. S. buvo išteisinta arba jos padarytos veikos pripažintos mažareikšmėmis, D. S. inkriminuotų kitų nusikalstamų veikų kiekis, padarymo tikslai, motyvai taip pat nekeičia išvados, kad dėl aptariamų veiksmų niekam iš kaltinime nurodytų subjektų nebuvo padaryta didelė žala. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. S. veiksmai priimant valytojos pareigoms savo giminaitę R. Ž. bei skiriant jai nepagrįstai didelę priemoką prie atlyginimo, vertintini kaip nepadarę didelės žalos valstybei, K. meno mokyklai ar (duomenys neskelbtini) savivaldybei, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje D. S. pagrįstai išteisino konstatavęs, kad jos veikoje nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis D. S. buvo išteisinta dėl likusių dviejų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų (kvalifikuotų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį) kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išties lakoniški. Vis dėlto, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog D. S. buvo kaltinama idealią sutaptį su kitomis teismo nuosprendyje aptartomis nusikalstamomis veikomis sudarančių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kadangi pirmosios instancijos teismas išteisino D. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (dėl 16 703, 89 Lt pasisavinimo), atitinkamai, taip pat padarė išvadą, jog ji išteisintina ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo išvadų dėl D. S. inkriminuotos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepakeitė. Taigi, nenustačius, kad D. S. pasisavino svetimą, jai patikėtą ir jos žinioje buvusį K. meno mokyklai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos biudžeto skirtą turtą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. S. analogiškais veiksmais padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tas pats pasakytina ir apie antrąją D. S. inkriminuotą BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tik šiuo atveju pažymėtina, jog D. S. buvo išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (kelionei į K. surinktų 4 500 Lt neteisėtas įgijimas, mokyklos jubiliejaus šventei surinktų 3 000 Lt neteisėtas įgijimas, kelionei į Č. surinktų 13 500 Lt neteisėtas įgijimas, kelionei į N. surinktų 640 Lt neteisėtas įgijimas), taip pat, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (laimėto 1 500 zlotų piniginio prizo pasisavinimas), tuo tarpu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl direktoriaus įsakymų dėl išvykų į Š. 2008 ir 2010 metais, T. ir P., klastojimo) D. S. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pripažinus, jog buvo padarytos mažareikšmės veikos (BK 37 straipsnis), o pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (dėl meno mokyklos jubiliejaus metu įteiktų dovanų pasisavinimo) byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pažymėtina, jog D. S. padarytų nusikalstamų veikų pripažinimas mažareikšmėmis (dėl direktoriaus įsakymų dėl išvykų į Š. 2008 ir 2010 metais, T. ir P., klastojimo) suponuoja teismo išvadą, jog D. S. veikoje nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto būtinojo didelės žalos padarymo požymio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadą dėl D. S. veikų (direktorės įsakymų klastojimo) pripažinimo mažareikšmėmis konstatavo, kad šiomis veikomis padaryta žala yra visiškai minimali, dėl jų baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės iš esmės nebuvo pažeistos, minėtu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir žalą, kurią dėl D. S. neteisėtų veiksmų (direktorės įsakymų klastojimo) galėjo patirti K. meno mokykla, (duomenys neskelbtini) savivaldybė, mokiniai ar mokyklos darbuotojai. Paminėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog suklastodama aptariamus direktorės įsakymus, D. S. siekė turtinės ar asmeninės naudos – festivaliuose ir konkursuose vietoje direktorės parengtuose įsakymuose nurodytų mokinių dalyvavo mokytojai, tačiau dėl tokių veiksmų ji negavo jokios turtinės ar asmeninės naudos, buvo garsinamas mokyklos vardas, laimėjimus pelnė K. meno mokyklos mokytojų kolektyvai, o ne D. S. asmeniškai. Taigi, vertinant D. S. padarytas veikas BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties kontekste konstatuotina, jog D. S. veikoje nėra būtinųjų žalos padarymo kaltinime nurodytiems subjektams bei tikslo požymių.Pažymėtina, jog bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui dėl BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo netrukdo apeliacinės instancijos teismui (kai to prašoma apeliaciniame skunde) D. S. pripažinti kalta ir nuteisti ją jei ji tais pačiais veiksmais padarė kitą nusikalstamą veiką (šiuo atveju numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje). Vis dėlto, ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. S. neteisėti veiksmai – K. meno mokyklos jubiliejaus metu mokyklai ir jos bendruomenei įteiktų dovanų pasisavinimas, nepadarė nei K. meno mokyklai, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybei ar valstybei didelės žalos. Ir šiuo atveju D. S. neteisėta veika nebuvo susijusi su K. meno mokyklos tiesiogine veikla – švietimo paslaugų teikimu, dėl jos nebuvo sutrikdyta meno mokyklos veikla, nenukentėjo mokiniams teikiamų paslaugų kokybė. D. S. veiksmai buvo vienkartiniai, jie netruko ilgą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl D. S. veiksmų nenukentėjo K. meno mokyklos reputacija, nebuvo esmingai iškreipta K. meno mokyklos ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės apskaitos dokumentų vedimo tvarka, pažymėtina, jog D. S. buvo inkriminuotas 555 Lt vertės mokyklai padovanoto turto pasisavinimas, taigi tai nebuvo didelės vertės turtas. Dėl šio turto pasisavinimo byloje buvo pareikštas vienas (duomenys neskelbtini) savivaldybės ieškinys. Taigi konstatuotina, jog aptariama D. S. inkriminuota veika nesukėlė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų ir šios nusikaltimo sudėties taikymui reikalingų padarinių, todėl ji pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinta pagrįstai.Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais ir dalies jų nekartodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. B., V. Z., L. F., R. G., L. J., J. G. veikose taip pat nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių. Nurodyti asmenys pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi nepadėjo pasisavinti D. S. svetimą turtą, šie mokytojai negalėjo tokiu būdu piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog N. B., V. Z., L. J. inkriminuotas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje yra pagrindas pripažinti mažareikšmėmis, o R. G. ir J. G. padarytos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos mažareikšmėmis. Prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jo manymu pagrindžiantys didelės žalos padarymo požymį kaltinime nurodytiems mokytojams inkriminuotoje veikoje būtų reikšmingi tik tuo atveju, jei N. B., V. Z., L. F., R. G., L. J., J. G. būtų pripažinti kaltais padarę BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad minėti asmenys šios veikos nepadarė, dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų pasisakyti nėra prasmės.

Dėl civilinių ieškinių ir kelionės išlaidų atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. S. išteisinama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o J. G. mažinama pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apimtis. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinio ieškinio įtakos neturi, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje pasisakoma dėl civilinių ieškinių išsprendimo, paliekama nepakeista.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu J. G., R. G., D. S. ir L. J. pateikė prašymus dėl patirtų kelionės išlaidų apmokėjimo.BPK 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 5) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.Remiantis BPK 104 straipsniu, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.Ikiteisminis tyrimas dėl J. G., R. G., L. J. ir D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo atliekamas valstybinio kaltinimo tvarka, dėl dalies nusikalstamų veikų jie buvo išteisinti, dėl dalies byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ar pripažinus, kad jų padarytos veikos buvo mažareikšmės. Kaip matyti iš pacituotų nuostatų, nors baudžiamojo proceso įstatymas nenumato baigtinio išlaidų, kurios gali būti pripažintos proceso išlaidomis, sąrašo, vis dėlto, remiantis pacituotų nuostatų prasme ir tikslais, darytina išvada, jog įstatymas nesuteikia teisės atlyginti kelionės išlaidas išteisintiesiems ar asmenims, dėl kurių baudžiamoji byla buvo nutraukta. Dėl paminėtų priežasčių J. G., R. G., D. S. ir L. J. prašymai atlyginti kelionės išlaidas, atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BK 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo D. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (kelionei į N. surinktų 640 Lt neteisėtas įgijimas) ir BK 183 straipsnio 1 dalį (K. meno mokyklos jubiliejaus proga padovanotų daiktų ir pinigų pasisavinimas) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. S. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (kelionei į N. surinktų 640 Lt neteisėtas įgijimas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pripažinti, kad D. S. veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje (K. meno mokyklos jubiliejaus proga padovanotų daiktų ir pinigų pasisavinimas), požymiai ir baudžiamąją bylą šioje dalyje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo N. B., V. Z. ir L. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Pripažinti, kad N. B., V. Z. ir L. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir baudžiamąją bylą šioje dalyje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

J. G. iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio aprašomosios dalies dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri buvo pripažinta mažareikšme ir dėl kurios byla BK 37 straipsnio pagrindu J. G. buvo nutraukta, pašalinti aplinkybę, kad J. G. į tikrus dokumentus – 2009/2010 metų ir 2010/2011 metų savo individualaus darbo dienynus, įrašė tikrovės neatitinančius duomenis apie tai, kad jis dirbo su K. meno mokyklos mokinėmis I. S. ir S. G. ir taip juos suklastojo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Laima GarnelienėSigita BieliauskienėViktoras Kažys