Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, A. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvo. Suinteresuotam asmeniui A. L. teismo šaukimo įteikti nepavyko, nors teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, apie vykstantį teismo procesą ji informuota, aktyvių veiksmų byloje nėra atlikusi. Teismas nutarė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Byloje liudytoju apklaustas D. V., kuris paaiškino, kad yra kaimyninio sklypo savininkas, gyvena (duomenys neskelbtini) name nuo 2012 m. Pažįsta pareiškėją, kadangi pareiškėjas lankosi kaimyniame sklype, kuriuo anksčiau naudosi pareiškėjo motina. Sklypas tvarkingas, prižiūrėtas, nušienauta žolė. Kitų asmenų, kurie būtų atvykę ir rūpintųsi sklypu ar namu, nematė. Po pareiškėjo motinos mirties, jis iškart prižiūrėjo sklypą, nebuvo tarpų, kad sklypas būtų neprižiūrimas.

Byloje liudytoju apklaustas D. K., kuris paaiškino, kad statosi namą adresu (duomenys neskelbtini), kaimyniame sklype, kurį įsigijo 2020 metais, nuo to laiko pažįsta pareiškėją. Pareiškėjas prižiūri sklypą, retkarčiais atvažiuoja, ten yra medinis namukas, kuris prižiūrėtas neapleistas, užrakintas, viskas ramu. Kitų asmenų, kurie prižiūrėtų turtą, nematė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo motinos L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad L. M. yra pareiškėjo V. M. motina. L. M. mirė (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po L. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo jos sūnus nesikreipė, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos L. M. palikimo priėmimo faktų. Byloje pateiktas L. M. 2000 m. liepos 25 d. sudarytas testamentas, kuriame nurodyta, kad turtą palieka sūnui – pareiškėjui. Po motinos mirties sklypą per tris mėnesius pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjas, juo naudojasi, moka sklypui teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius, bendrijos nario mokestį, tvarko teritoriją. Įsiskolinimų už minėtą sklypą komunalinių paslaugų teikėjams nėra. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino pats pareiškėjas. Taipogi byloje liudytoju apklaustas D. V. patvirtino aplinkybę, kad yra matęs pareiškėją po motinos mirties tvarkiusį ir prižiūrėjusį likusį turtą, iki dabar šiuo turtu naudojasi ir rūpinasi pareiškėjas. Liudytoju apklaustas D. K. taip pat patvirtino aplinkybę, kad turtu šiuo metu nuolat rūpinasi pareiškėjas.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. M. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po motinos mirties mokėjo mokesčius už sklypą, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, laikytina įrodytu, jog V. M. po L. M. mirties savo faktiniais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą – žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad V. M. po motinos L. M. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.