Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. atstovės advokatės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 30 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM; ir/arba pareiškėja) pareiškimas dėl UAB „B. S.“ (toliau – Bendrovė) vadovo K. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2025 m. liepos 27 d., nustatyta, kad K. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais žemesnės eilės Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

2. Kauno apylinkės teisme 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimu, pripažino K. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą. Teismas konstatavo, kad faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir K. P. kaltė įrodyta jo paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“, VMI informacinės sistemos išrašu apie UAB „B. S. vadovą, 2025 m. rugsėjo 29 d. balanso išrašu, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais. Pabrėžė, kad nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia asmens subjektyviąją ir objektyviąją nusižengimo sudėties pusę. Skiriant nuobaudą atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo turtinę padėtį ir kitus duomenis bei skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. atstovė advokatė A. G. nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą K. P. atžvilgiu nutraukti; 2) teismui konstatavus, kad administracinis nusižengimas vis dėlto padarytas, pakeisti 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą, pakeičiant paskirtą 1 400 Eur baudą į 200 Eur dydžio baudą; 3) priteisti K. P. naudai iš VMI prie FM 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.1. Skunde nurodo, kad nutarime padaryta klaidinga išvada, jog yra K. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, kadangi pirmos instancijos teismas nevertino K. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad tuo metu, kai vyko atsiskaitymai VMI prie FM neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatas ir skirti švelnesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

3.2. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo daromi pavedimai pareiškime nurodytiems kreditoriams, Bendrovės vadovas K. P. nežinojo, kad Bendrovė yra skolinga VMI. Apie tai, kad yra atsiradusios mokestinės prievolės VMI, K. P. sužinojo tik 2025 m. balandžio 23 d., kai jis per mano VMI paskyrą gavo ir perskaitė VMI 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 3467-117044 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497. VMI sprendimu buvo nustatytas 30 dienų terminas mokestinei prievolei įvykdyti. Taigi, tuo metu, kada buvo atsiskaitinėjama su VMI pareiškime nurodytais kreditoriais, VMI dar net neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į bendrovę UAB „B. S., nes 2025 m. balandžio 14 d. sprendime pati buvo nustačiusi 30 dienų terminą prievolei įvykdyti. Pagal sprendimą bendrovė UAB „B. S. mokestinę prievolę turėjo įvykdyti iki 2025 m. gegužės 14 d. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu teismui pateikti vieši duomenys iš www.rekvizitai.lt apie UAB „B. S., iš kurų matyti, kad skola VMI yra rodoma kaip atsiradusi nuo 2025 m. vasario galo, kas pagrindžia K. P. teiginius, jog jis nežinojo apie skolą VMI tada, kada buvo vykdomi atsiskaitymai su pareiškime nurodytais kreditoriais.

3.3. Pabrėžė, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie paneigtų K. P. teiginius, kad K. P. apie skolą VMI sužinojo tik 2025 m. balandžio 23 d. Atsiskaitymai su kreditoriais, nežinant apie egzistuojančią skolą VMI, negali būti laikomi kaltais ir administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį atitinkančiais veiksmais, nes nėra privalomo administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės, pasireiškiančios tyčine forma. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo Taigi, nesant K. P. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, administracinė atsakomybė jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į 2025 m. spalio 28 d. K. P. pateiktus rašytinius paaiškinimus, jų nevertino, dėl to administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo netinkamai.

3.4. Prašo įvertinti tai, kad VMI prie FM lentelėje nurodytos atsiskaitymo su kitais kreditoriais datos patvirtina, jog visi atsiskaitymai su kreditoriais buvo atlikti, kol dar nebuvo suėjęs VMI sprendimo įvykdymo terminas, t. y. iki 2025 m. gegužės 14 d. Pagal tokius byloje buvusius duomenis nebuvo galima daryti išvados, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nurodytas CK 6.930¹ straipsnyje. Be to, atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi tam, kad išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, nes neatsiskaičius su bendrovės UAB „B. S. verslo parneriais, jie visi būtų nutraukę bendradarbiavimą su Bendrove.

3.5. Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvadomis, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad K. P. niekada anksčiau nėra baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Bendrovės vadovas K. P. visais įmanomais būdais siekė, kad Bendrovė išbristų iš finansinių sunkumų ir toliau vykdytų veiklą, todėl iš savo asmeninių lėšų sumokėjo žyminį mokestį ir apmokėjo sąskaitą už apeliacinio skundo dėl 2025 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. e2-654-877/2025, apskundimo. Minėtu sprendimu iš bendrovės UAB „B. S. buvo priteista 41 762,75 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau Šiaulių apygardos teismui 2025 m. rugsėjo 17 d. išnagrinėjus Bendrovės apeliacinį skundą, aukščiau nurodytas teismo sprendimas buvo panaikintas. Taigi, tik dėl K. P. pastangų ir finansavimo Bendrovės skola sumažėjo 41 762,25 Eur suma. Šios aplinkybės turėtų būti įvertintos.

3.6. Apelianto nuomone, nutarimu paskirta 1 400 Eur bauda K. P. tokioje situacijoje nelaikytina sąžininga ir neatitinka administracinių nuobaudų skyrimo paskirties. Nurodyto dydžio bauda yra didelė finansinė našta, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas švelninant sankcijoje numatytą nuobaudą, paskyrus mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali 1 400 Eur bauda ir prašo šią baudą mažinti iki 200 Eur. Atkreipė dėmesį į teismų praktiką ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-360/2025.

3.7. Prašo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo bylą K. P. atžvilgiu nutraukus dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, K. P. naudai turi būti priteistos visos jo šioje administracinio nusižengimo byloje patirtos išlaidos už advokato paslaugas, t. y. 800 Eur (400 Eur už 2025 m. spalio 28 d. rašytinių paaiškinimų parengimą; 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą) – iš VMI prie FM. Pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas reglamentuotas ANK 666 straipsnio 2 dalyje, taip pat įvertino šiuo klausimu aktualią teisminę praktiką.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. prašo K. P. atstovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

4.2. Pažymėjo, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. K. P., būdamas UAB „B. S. vadovu laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 27 d., būdamas atsakingu už Bendrovės finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. K. P., būdamas atsakingu už Bendrovės finansinę veiklą ir žinodamas apie Bendrovės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė mokėjimus kitiems (žemesnės eilės) kreditoriams. Tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kurios privaloma laikytis visiems. Apeliantas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises, todėl visiškai pagrįsta išvada, kad K. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

4.3. Atsiliepime nesutinkama su teiginiu, jog K. P. apie prievolę mokėti mokesčius sužinojo tik 2025 m. balandžio 23 d. VMI prie FM pirmos instancijos teismui teiktame pareiškime aiškiai pažymėta, kad mokėtina prievolė susidarė anksčiau nei teisės išieškoti data, kadangi Bendrovė mokėtinus mokesčius deklaravo vėliau, nei Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė teikė deklaracijas, vėliau jas tikslino, todėl teiginys, kad apie mokėtinas prievoles sužinojo tik 2025 m. balandžio 23 d. yra visiškai nepagrįstas. Mokesčių mokėtojas, patikslinęs mokesčio deklaraciją ar pateikęs ją pavėluotai, laikomas turinčiu prievolę ir skolingu nuo to momento, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, o ne nuo patikslintos deklaracijos pateikimo dienos. Savalaikis mokesčio prievolės nedeklaravimas, negali pakeisti mokesčių Įstatymais nustatyto prievolės atsiradimo momento.

4.4. VMI prie FM vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis būdamas Bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Todėl daro visiškai pagrįstą išvadą, kad apeliantas administracine tvarka nubaustas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Kaip matyti iš apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės ginčijama K. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Skunde keliami alternatyvūs prašymai tiek nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną K. P. atžvilgiu nesant jo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tiek paskirti jam švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Atitinkamai, apygardos teismas patikrina, ar tokios apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos.

Dėl K. P. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje K. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą K. P. veikoje. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo procesinio sprendimo remiantis apeliaciniame skunde dėstomais samprotavimais.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik nustačius tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, yra pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019).

9. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios yra CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo bei autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

11. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „B. S. bendrovės vadovas nuo 2004 m. balandžio 27 d. yra K. P. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 27 736,64 Eur, iš kurių mokestis ir rinkliava sudaro 11 792,95 Eur, delspinigiai – 4 459,69 Eur, mokesčio avansas – 11 484 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Tuo tarpu įvertinus gautą informaciją iš „Swedbank“, AB apie vykdomus mokėjimus iš Bendrovės turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2025 m. liepos 27 d., nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM, tai yra, iš UAB „B. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 7 d. pervesta 10 000 Eur UAB „BS Technika“, dėl ko susidarė 12 914,50 Eur mokestinė nepriemoka; 2023 m. lapkričio 13 d. pervesta 2 000 Eur UAB „V“, mokestinė nepriemoka – 15 119,61 Eur; 2024 m. sausio 31 d. pervesta 10 000 Eur L. M., mokestinė nepriemoka – 22 839,46 Eur; 2024 m. balandžio 15 d. pervesta 5 000 Eur UAB „T. G.“, mokestinė nepriemoka – 24 507,74 Eur; UAB „B. T.“ 2024 m. gegužės 12 d. pervesta 19 000 Eur , 2024 m. birželio 17 d. – 4 000 Eur, 2024 m. liepos 28 d. – 13 500 Eur, 2024 m. spalio 1 d. – 38 720 Eur 2025 m. vasario 19 d. – 2 076,41 Eur, dėl ko susidarė 24 602,95 Eur, 24 777,51 Eur, 29 950,56 Eur, 30 093,32 Eur, 22 504,69 Eur mokestinės nepriemokos; 2025 m. vasario 19 d. UAB „V.“ pervesta 2 100 Eur, dėl ko susidarė 22 504,69 Eur mokestinė nepriemoka.

12. Iš to kas aptarta, darytina pagrįsta išvada, jog K. P., būdamas UAB „B. S. vadovu laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 27 d., ir būdamas atsakingu už Bendrovės finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. K. P., būdamas atsakingu už Bendrovės finansinę veiklą ir žinodamas apie Bendrovės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė mokėjimus kitiems (žemesnės eilės) kreditoriams pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokie jo veiksmai pagrįstai pripažinti administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

13. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog K. P. tvirtinimu, apie prievolę mokėti mokesčius jis sužinojo tik 2025 m. balandžio 23 d. per autorizuotų paslaugų portalą Mano VMI perskaitęs VMI prie FM siųstą pranešimą, o atsiskaitymai su kreditoriais buvo atlikti, kol dar nebuvo suėjęs VMI sprendimo įvykdymo terminas, t. y. iki 2025 m. gegužės 14 d. Mano, kad šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nurodytas CK 6.930¹ straipsnyje. Aukštesnės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir jokiu būdu nepaneigiančiais K. P. kaltės padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Atsakant į šiuos skundo argumentus sutiktina su atsiliepime į skundą nurodyta situacijos analize, jog mokėtina prievolė K. P. vadovaujamai įmonei UAB „B. S. susidarė anksčiau nei teisės išieškoti data, kadangi Bendrovė mokėtinus mokesčius deklaravo vėliau, nei MAĮ 40 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Duotuoju atveju, Bendrovė teikė deklaracijas, vėliau jas tikslino, todėl teiginys, kad apie mokėtinas prievoles sužinojo tik 2025 m. balandžio 23 d. yra visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, kad sąmoningas deklaracijų tikslinimas rodo, kad bendrovės vadovas žinojo apie pareigą įstatymo nustatytus mokesčius sumokėti greitai, laiku, bei nepažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nekyla jokių abejonių, jog ilgametis vadovas galėjo nežinoti įmonei kylančių pareigų tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokesčių.

15. Pažymėtina, kad MAĮ aiškiai reglamentuoja, kad mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 dalis). MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą.

16. Apibendrinant aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, jog mokesčių mokėtojas, patikslinęs mokesčio deklaraciją ar pateikęs ją pavėluotai, laikomas turinčiu prievolę ir skolingu nuo to momento, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, o ne nuo patikslintos deklaracijos pateikimo dienos. Paminėtas teisinis reglamentavimas neabejotinai patvirtina, kad mokesčių mokėtojo prievolė atsiranda ne nuo deklaracijos pateikimo dienos, bet nuo momento, kai prievolė turi būti sumokama mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Savalaikis mokesčio prievolės nedeklaravimas, negali pakeisti mokesčių įstatymais nustatyto prievolės atsiradimo momento. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais buvo atlikti, kol dar nebuvo suėjęs VMI sprendimo įvykdymo terminas, vertintini kritiškai.

17. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustačius, kad VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu vykdydamas atsiskaitymus bendrovės vadovas pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, imperatyviai nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, skundą nagrinėjantis apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nutarimu konstatuotai išvadai, kad K. P. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylai reikšmingų teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir byloje esančiais įrodymais, pateikė aiškias ir motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir K. P. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Dėl nuobaudos individualizavimo

18. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nutarimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmęs nutarimą įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei konstatuoja, kad K. P. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Aukštesnės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo pozicijai taip pat nemato jokio pagrindo taikyti K. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

19. Visų pirma paminėtina, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

20. Nagrinėjamu atveju K. P. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. konstatuota, kad jis pažeidė kreditorių teises, o konkrečiai – pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarką. Šio straipsnio sankcijoje numatyta, kad šis administracinio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

21. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nenustatyta K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo turtinę padėtį, sprendė, kad administracinės nuobaudos paskirtis, gali būti įgyvendinta paskiriant straipsnio sankcijos minimumui lygų nuobaudos dydį – 1 400 Eur. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas tokius bausmės individualizavimo motyvus K. P. atžvilgiu laiko pagrįstais ir teisingais.

22. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

23. Visgi, apygardos teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais sprendžia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti ir apelianto skunde įvardijami duomenys susiję tiek su administracinio nusižengimo pobūdžiu, jo pavojingumu, tiek su jo asmenybe, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą minimalią nuobaudą.

24. Pažymėtina, kad šiuo atveju apelianto valdytos įmonės UAB „B. S. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo pakankamai ženklus ir 2025 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 27 736,64 Eur, tačiau K. P. sąmoningai rinkosi atsiskaityti su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, kuri imperatyviai nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Tokie K. P. tyčiniai veiksmai neginčytinai sąlygojo kreditoriaus VMI prie FM interesų pažeidimą. Jei K. P. nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtu ženkliai mažesnė arba visai padengta. Nors apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad K. P. veiksmai buvo nukreipti į siekį išsaugoti, tęsti Bendrovės veiklą, atkreiptas dėmesys į K. P. aktyvų dalyvavimą civilinėje byloje Nr. e2-654-877/2025 teikiant apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas ir bendrovei panaikinta prievolė atlyginti 41 762,25 Eur nuostolius. Visgi, šios aplinkybės nėra esminės ir nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Bendrovės vadovas K. P., būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, veikdamas bendrovės naudai, privalėjo derinti įmonės interesus su visais bendrovės kreditoriais, savarankiškai nesuteikdamas prioriteto vienam ar keliems kreditoriams savo nuožiūra, o šiuo konkrečiu atveju laikytis įstatyme numatytos pareigos, t. y. atsižvelgti į mokėjimų eiliškumą. Įstatymų leidėjo nuostata bendrovei suponuoja veiklos pobūdį planuoti taip, kad, esant sunkiai finansinei padėčiai, nebūtų elgiamasi savarankiškai ar savo nuožiūra vykdant mokėjimus kreditoriams. Be to, teiginiai dėl pastangų tinkamai atlikti vadovo pareigas, kad įmonė galėtų racionaliai naudoti savo finansinius išteklius, laikytini abejotinais, kadangi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2026 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „B. S. iškelta bankroto byla. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis K. P. padarytas administracinis nusižengimas neleidžia daryti išvados apie mažesnį veikos pavojingumą.

25. Vertinant K. P. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad dominuoja nusižengimai susiję su transportu ir kelių ūkiu. Svarbu tai, kad po nagrinėjamo nusižengimo padarymo K. P. atžvilgiu priimti dar du procesiniai sprendimai pripažįstant jį padarius nusižengimus, numatytus ANK 187 straipsnio 2 dalyje (Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas), bei 505 straipsnio 1 dalyje (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas). Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog K. P. asmenybė nėra išimtinai teigiama.

26. Jokių kitų argumentų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliantas nepateikė. Juolab, kaip jau minėta, apylinkės teismas apeliantui skyrė ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį, todėl jį dar labiau sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Konstatuotina, kad paskirta nuobauda nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybei ir yra būtina tam, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Be kita ko, nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirtoji nuobauda skundo autoriui sukels tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus, tačiau neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad K. P. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, o apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi, keisti skundžiamą nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas dėl nuobaudos individualizavimo taip pat netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl patirtų procesinių išlaidų atlyginimo

28. Apeliaciniame skunde taip pat formuluojamas prašymas nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną K. P. atžvilgiu, priteisti šiam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš VMI prie FM, kurias viso sudaro 800 Eur (400 Eur už 2025 m. spalio 28 d. rašytinių paaiškinimų parengimą; 400 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą). Pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys duomenys – sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 84-85, 116-117).

29. ANK 666 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (lt. su tam tikrais pakeitimais) taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

30. Analizuojamu atveju, apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės A. G. apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas ir sprendimas patraukti K. P. administracinėn atsakomybėn paliekamas nepakeistas. Dėl to, nėra nustatytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas pateiktą prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. atstovės advokatės A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. atstovės advokatės A. G. prašymo dėl 800 Eur dydžio patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.