Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucijos) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-01-15 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-01-15 nutarimu A. Z. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta 200 Eur bauda už tai, kad ji, žinodama apie savo turtinę padėtį, t. y. žinodama, kad ji neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024-02-02 iki 2024-04-24, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais (duomenys neskelbtini), D. Ž., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

2. Institucijos apeliaciniu skundu prašoma 2025-01-15 nutarimą pakeisti ir A. Z. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas švelnesnės nuobaudos A. Z. taikymą, motyvavo tuo, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, asmenybė charakterizuojama iš esmės teigiamai, t. y. ji yra bausta už administracinius nusižengimus, tačiau pakankamai senus ir už nežymius, be to, šį nusižengimą A. Z. padarė dėl sunkios savo finansinės padėties, todėl sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus mažesnę nei jos padaryto nusižengimo sankcijoje numatytą nuobaudą. Tačiau tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nuoširdžiai prisipažįsta suklydę, savaime nereiškia, jog jiems turi būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta nuobauda. Antra, atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai yra vertinama parenkant nuobaudos dydį pažeidėjo padaryto nusižengimo sankcijos ribose. Ir, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lengvinančių aplinkybių buvimas paprastai suteikia teisę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau kartu turi būti nustatytos ir kitos išskirtinės (ypatingos) aplinkybės, leidžiančios taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

2.2. Teigiama, kad šiuo atveju, kitos skundžiamajame nutarime nurodytos aplinkybės, teismo tikinimu, pagrindžiančios ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, o būtent, kad nusižengimą A. Z. padarė būdama sunkioje finansinėje padėtyje ir, kad jos asmenybė charakterizuojama iš esmės teigiamai, t. y. kad ji yra bausta už administracinius nusižengimus, tačiau pakankamai senus ir už nežymius, nėra nei išskirtinės nei ypatingos aplinkybės. Netgi priešingai. Apeliantės vertinimu, tai, kad A. Z. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, būdama bausta už administracinius nusižengimus, kaip tik neigiamai charakterizuoja A. Z. ir leidžia daryti išvadą, kad ji yra linkusi pažeidinėti teisės normas, bei tai, kad anksčiau jai skirtos nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų, nes ji ir toliau daro teisės pažeidimus.

2.3. Apeliantė pažymi, kad A. Z. jau yra vieną kartą bausta ir už analogiško pobūdžio nusižengimą. Teismo procesinis sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2024-10-07. Taigi visai neseniai, t. y. vos prieš penkis mėnesius A. Z. buvo nubausta už analogišką nusižengimą. Be to, A. Z. padaryti administraciniai nusižengimai yra priskiriami pavojingesnių ANK numatytų nusižengimų kategorijai. Todėl, apeliantės vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, A. Z. negali būti charakterizuojama teigiamai.

2.4. Pasak apeliantės, kita skundžiamajame nutarime nurodyta aplinkybė, kad A. Z. nusižengimą padarė būdama sunkioje finansinėje padėtyje, taip pat nesudaro pagrindo taikyti išimtį iš bendros taisyklės ir skirti jai mažesnę, nei jos padaryto nusižengimo sankcijoje numatytą nuobaudą. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jos itin sunkią turtinę padėtį. Antra, pažymima tai, kad dar prieš darydama tokio pobūdžio nusižengimą, A. Z. turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. Z. yra ūkininkė, t. y. ji ūkininkauja daugiau negu dešimt metų, taip pat daugiau negu dešimtmetį ji vykdo žemės ūkio veiklą, t. y. jai yra puikiai žinoma tvarka, t. y. kokius mokesčius ir kada ji privalo sumokėti valstybei.

2.5. Apeliantė nurodo, jog, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos A. Z. buvo pritaikytos nepagrįstai, nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas keistinas ir A. Z. už padaryto nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina nuobauda, numatyta jos padaryto nusižengimo sankcijos ribose, o jos dydis, įvertinus tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas ne mažesnis nei jos padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos vidurkis.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Z. atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. Z., byloje paaiškina, jog yra vykdanti individualią veiklą, taip pat dirbanti ir pagal darbo sutartį, pripažįsta nustatytas faktines aplinkybes apie susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri susidarė daugiausia dėl jos nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, kurio ji negalėjo finansuoti gavusi lengvatines paskolas, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą pažeidė ne piktybiškai, o neturėdama kitos išeities, tenkindama savo šeimos, kurioje auga ir mažametis vaikas, poreikius, pajamas ji gauna iš savo vykdomos veiklos, kuriai žlugus, nebegautų pajamų, neatsiskaitymas su kreditoriais, suteikusiais lengvatines paskolas ir paskolą būstui, lemtų blogesnius padarinius, todėl, mokėdama kitiems kreditoriams, ji bereikalingai neišlaidavo, piktybinių veiksmų neatliko, neneigia savo prievolės valstybės biudžetui, ne kartą kreipėsi su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką, kaip ūkininkė gavusi eilinę išmoką, ši visada sumokama įsiskolinimui dengti, jos pačios skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos nurodymu, skolą moka jos, A. Z., kreditorei, Valstybinei mokesčių inspekcijai, didelių pastangų dėka įsiskolinimas mažėja.

7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. Z. administracinio nusižengimo bylą, bei pripažinęs, jog ji padarė inkriminuotą ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skyrė jai 200 Eur baudą, sprendimą motyvavo tuo, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog A. Z. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, charakterizuojama iš esmės teigiamai, yra bausta už administracinius nusižengimus, tačiau pakankamai seniai ir už nežymius. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, jog minimali bauda įstatymo už aptariamą pažeidimą numatyta 1 400 Eur, A. Z. sankcija taikoma už mokėjimų tvarkos pažeidimą, kurį ji padarė dėl sunkios finansinės padėties ir ateityje numatomi neišvengiami pakankamai stambūs piniginiai mokėjimai, todėl minimalios įstatymo numatytos baudos skyrimas būtų neproporcingas nuobaudos paskirčiai, apsunkintų ir taip sudėtingą situaciją bandant kaip nors atsiskaityti su kreditoriais.

8. Institucijos apeliaciniame skunde manoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai A. Z. pirmosios instancijos teismo nutarimu nepagrįstai buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirta mažesnė nei įstatymo numatyta minimali sankcija. Teigiama, jog prisipažinimas ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė vertinami parenkant nuobaudą sankcijos ribose, tai, kad A. Z. praeityje bausta, charakterizuoja ją neigiamai, be to, A. Z. jau yra vieną kartą bausta ir už analogiško pobūdžio nusižengimą, kurie priskiriami pavojingesnių ANK numatytų nusižengimų kategorijai, be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių A. Z. itin sunkią turtinę padėtį, prieš darydama tokio pobūdžio nusižengimą, ji turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, ji yra ūkininkė, ūkininkauja daugiau negu dešimt metų, jai yra puikiai žinoma, kokius mokesčius ir kada ji privalo sumokėti valstybei. Tokie apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo nagrinėjamu nuobaudos individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nutarime.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009-12-11, 2013-10-09, 2019-09-19 nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia (be kita ko), suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011-07-07, 2016-02-17, 2020-06-05, 2020-07-24 nutarimai).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).

11. Įstatymų leidėjas, laikydamasis Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančioje Konstitucinio Teismo, inter alia, paminėtoje jurisprudencijoje apibrėžtų reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas.

13. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

14. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis nusižengimas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur. A. Z. skundžiamu nutarimu skirta 200 Eur bauda, sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas motyvavo. Vien tai, jog Institucija nesutinka su nutarimo argumentais, nereiškia nutarimo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju kompleksiškai vertinamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiama į individualią asmens situaciją apibūdinančių duomenų visumą, leidžiančią spręsti, jog straipsnio sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas A. Z. šioje konkrečioje byloje prieštarautų proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant įstatyme numatytą nuobaudą. Nors kaip teigia apeliantė, nusižengimas, dėl kurio nubausta A. Z. priskiriamas pavojingesnių ANK numatytų nusižengimų kategorijai, visgi sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. Z. yra ūkininkė, kaip pažymi ji pati, tai jos pajamų šaltinis. Nors apeliantė teigia, jog nesama duomenų apie sunkią A. Z. turtinę padėtį, tačiau pagal bylos medžiagą A. Z. yra paėmusi ne vieną kreditą (ūkinei veiklai, būstui), turi didelį (daugiau nei šimto tūkstančių eurų) įsiskolinimą valstybės biudžetui dėl mokestinės nepriemokos. Net ir nubaudus ją, kaip pažymėta ir skundžiamame nutarime, dideli mokėjimai neišvengiami. Pateikti duomenys rodo, jog mokėjimai, nesilaikant eiliškumo, dėl ko inkriminuotas ir nagrinėjamas nusižengimas, susiję su paskolų grąžinimu, ūkinės veiklos vykdymu, tikėtina ir kasdieniais šeimos poreikiais („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t.). A. Z. nusižengimo neginčija, pripažįsta, kas laikoma jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantė teisingai teigia, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės vertinamos parenkant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau tokios aplinkybės buvimas yra svarbus kriterijus, sprendžiant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šiuo atveju tai vertinama bylos duomenų visumos kontekste, kaip A. Z. naudai bylojanti aplinkybė. Taip pat pagal bylos duomenis A. Z. bando spręsti mokestinės nepriemokos mokėjimo klausimą, kreipiasi dėl mokėjimo išdėstymo, atlikinėja dalinius mokėjimus.

15. Apeliantė, nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio argumentais, teigia, jog tai, kad A. Z. praeityje bausta, charakterizuoja ją neigiamai, be to, ji jau yra vieną kartą bausta ir už analogiško pobūdžio nusižengimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, ankstesni A. Z. administraciniai nusižengimai negrubūs, nuobaudos įvykdytos. Byloje nėra duomenų, jog A. Z. inkriminuotą nusižengimą padarė jau būdama bausta už analogišką nusižengimą. Šioje byloje jai inkriminuotas laikotarpis yra dar iki sprendimo kitoje analogiškoje administracinio nusižengimo byloje dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies (kurioje vertintas kitas laikotarpis) priėmimo (2024-09-16 priimtas nutarimas įsiteisėjo 2024-10-08).

16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, skundžiamą nutarimą, bylos medžiagą, atsižvelgdamas į visą kompleksą byloje esančių reikšmingų aplinkybių, pripažįsta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos. Pagal byloje esančius duomenis, apygardos teismo vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismo A. Z. skirta nuobauda bus kur kas proporcingesnė pažeidimui, atitiks siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius taip pat ir nuobaudoms keliamus tikslus, nesuvaržys asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. Z., vykdydama ūkinę veiklą, patiria finansinių sunkumų (dėl turimų kreditinių įsipareigojimų, mokestinės nepriemokos susidarymo), esami finansiniai įsipareigojimai persipynę su šeimos poreikiais, neatmestina, jog atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo iššūkiai galimi ir ateityje, todėl būtų pravartu siekiant suvaldyti tokias galimas rizikas, ieškoti sprendimų galimybių, galbūt pasitelkiant ir teisinių žinių turinčius specialistus.

17. Atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, teisingumo, proporcingumo principus, apygardos teismas pripažįsta, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti A. Z. šiuo atveju palikus ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir paskyrus mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas šios nuobaudos minimumas. Todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-01-15 nutarimas pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-01-15 nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.