- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-734-459/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- Z. B.
- Ieškovas
- L. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui Z. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo Z. B. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. ieškiniu prašė 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui Z. B. iš ieškovės priteisti 25 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį šiame turte arba 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atsakovui Z. B. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti iš atsakovo 94 500 Eur už jai priklausančią nuosavybės dalį turte. Atsiliepimu ieškovė sutiko sumokėti atsakovui 30 075,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, paskaičiuotą pagal teismo ekspertizės aktą Nr. ET22/02GT.
2. Atsakovas Z. B. priešieškiniu prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,Archgama“ architektės L. M. parengtą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), schemą“ ir jam priteisti dalį – 93,97 kv. m – gyvenamojo namo patalpų, schemoje pažymėtų Nr. 1; ieškovei L. K. priteisti dalį – 141,90 kv. m – gyvenamojo namo patalpų, schemoje pažymėtų Nr. 2; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 9 485,00 Eur kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas. Teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės L. K. ir atsakovo Z. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir ieškovei L. K. iš atsakovo Z. B. priteisė jo nuosavybės teise valdomus 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės L. K. atsakovui Z. B. priteisė 30 100 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei L. K.tenkančią atsakovo Z. B. turto dalį.
4. Teismas nustatė, kad 126,13 kv. m pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei L. K. pagal 1996 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-5405, o 1/4 dalis nurodytų nekilnojamųjų daiktų (toliau – ir ginčo turtas) nuosavybės teise priklauso atsakovui Z. B. pagal Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33-904/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1218-265/2020. Tuo pačiu adresu esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklauso L. K. pagal 1996 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10366. Atsakovui Z. B. nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nustatė, kad ginčo turto kadastro duomenys nustatyti 1996 m. gegužės 14 d., tačiau 2021 m. atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, iš kadastro duomenų bylos matyti, kad po rekonstrukcijos jo plotas padidėjo nuo 126,13 kv. m iki 235,87 kv. m; 2021 m. gruodžio 11 d. nustatyti nauji gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, viralinės kadastro duomenys, tačiau jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo paskirta ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė ir Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. T. 2022 m. vasario 2 d. teismo ekspertizės akte Nr. ET22/02 GT nurodyta, kad 1/4 dalies ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2022 m. sausio 29 d. yra 30 100 Eur. Teismas nustatė, kad šalys yra buvę sugyventiniai, jų santykiai įtempti ir konfliktiški, ieškovė ne kartą kreipėsi į policją dėl atsakovo smurto prieš ją.
6. Teismas pažymėjo, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, be to, galimybė atidalyti iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją yra išimtinė, galima, kai išnaudojamos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis.
7. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą MB ,,Archgama“ 2021 m. gruodžio 11 d. parengtą gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turtinius vienetus schemą (toliau – schema) atidalijus 235,87 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui atitektų gyvenamajame name suformuotas turtinis vienetas Nr. 1, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), bendras plotas – 93,97 kv. m, rūsio plotas – 19,65 kv. m, naudingasis plotas – 74,32 kv. m, o ieškovei gyvenamajame name būtų suformuotas turtinis vienetas Nr. 2, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), kurio bendras plotas – 141,90 kv. m, rūsio plotas – 63,33 kv. m, naudingasis plotas – 78,57 kv. m. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta schema parengta vadovaujantis 2021 m. gruodžio 11 d. nustatytais gyvenamojo namo kadastro duomenimis, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
8. Teismas nurodė, kad atidalijimo natūra pasiūlymas turi neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, turi būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, atitikti nuosavybės dalis, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Be to, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, tačiau kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovas siekia teismo sprendimu įteisinti dviejų atskirų nekilnojamųjų turto objektų suformavimą be privalomųjų procedūrų, todėl toks atidalijimo natūra pasiūlymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
9. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pasiūlymą ieškovei atitektų tik 4,25 kv. m daugiau naudingojo ploto nei atsakovui, nors ieškovės nuosavybės dalis ginčo gyvenamajame name sudaro 3/4, o atsakovo – 1/4. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas projektas pažeidžia ieškovės interesus, nes pagal jį žymiai sumažėtų jai tenkančio naudingojo gyvenamojo ploto dalis. Taip pat atsakovo pateiktoje schemoje nėra išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą schemą gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpoje 1-4 (22,17 kv. m) turėtų būti iškirsta anga ir įrengiamos durys, o patalpose 1-3 (12,16 kv. m) ir 1-5 (16,76 kv. m) būtų užmūrytos angos. Teismas vertino, kad tokių darbų atlikimas be žalos kitoms gyvenamojo namo patalpoms yra neįmanomas, be to, pačių bendraturčių santykiai konfliktiški, sprendžiami policijos pagalba, todėl jiems toliau gyventi viename gyvenamajame name nebūtų racionalu.
10. Teismas konstatavo, kad siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo gyvenamajame name gyvena labai retai, dažnai būna išvykęs į užsienį, jam nuosavybės teise priklauso kitas būstas – gyvenamasis namas su žemės sklypu, ieškovė gyvena ginčo gyvenamajame name, tai yra vienintelis jos gyvenamasis būstas. Be to, žemės sklypas, kuriame yra ginčo nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, todėl atsakovui priteisus ginčo gyvenamąjį namą kiltų servituto nustatymo poreikis, o tarp šalių nesant konstruktyvaus bendravimo, būtų užprogramuoti nauji ginčai. Nustatytas aplinkybes teismas pripažino pakankamas taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės ir ginčo turtą priteisti eiškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją pagal teismo ekspertizės aktu nustatytą 1/4 turto dalies rinkos vertę, t. y. 30 100 Eur.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas Z. B. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovo priešieškinį.
Atsiliepimas
12. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant materialines teisės normas ir atsakovo subjektinę teisę į nuosavybę.
13. Nurodo, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Jei bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi atidalijimo natūra negalimumas turi būti pagrįstas.
14. Nesutinka su teismo išvada, kad reikšdamas priešieškinį siekia teismo sprendimu įteisinti dviejų atskirų nekilnojamųjų turto objektų suformavimą be privalomųjų procedūrų, nors kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla. Pažymi, kad tokia praktika formuojama bylose dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo. Nagrinėjamu atveju teismas yra tinkamas subjektas, kuriam yra suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimą dėl turto atidalijimo. Visais atvejais, kai yra priimamas teismo sprendimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, yra sudaromos sąlygos dviejų nekilnojamojo turto vienetų sukūrimui, tačiau tai visiškai nereiškia, kad teismo sprendimu įteisinamas dviejų atskirų nekilnojamųjų turto objektų suformavimas be privalomųjų procedūrų. Nekilnojamojo daikto sukūrimas pagal Statybos įstatymą negali būti tapatinamas su procesu, kurio metu yra sprendžiamas turto atidalijimo klausimas. Priešingu atveju šios kategorijos bylų nagrinėjimas teisme iš viso nebūtų galimas. Teismo sprendimu yra tik sudaromos teisinės prielaidos nekilnojamojo daikto sukūrimo procesams įgyvendinti – išsprendžiamas ginčas tarp turto bendraturčių dėl atidalijimo ir jo būdo.
15. Teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,Archgama“ parengtu projektu ieškovei atitektų tik 4,25 kv. m daugiau naudingojo ploto nei atsakovui. Jo pateikta schema atitinka faktinę situaciją, pastatas yra rekonstruotas padidinant jo plotą, nauji kadastriniai matavimai yra neatlikti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu pastato rūsyje yra nenaudingas plotas.
16. Pažymi, kad tiek priešieškinio patenkinimo, tiek ir jo atmetimo atveju žemės sklypo nuosavybės teisė nekinta ir ieškovės interesų turinys šiuo požiūriu neliečiamas. Priešieškinio patenkinimo atveju ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, įgytų teisę (kurią turi ir dabar) kelti klausimą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo ir / ar servituto nustatymo. Būtent tokiu būtų apginami jos interesai, susiję su jai priklausančiu žemės sklypu.
17. Teigia, jog teismas, nustatęs, kad pagal jo pateiktą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą šalims ir toliau liktų tam tikrų bendro naudojimo objektų (inžinerinės sistemos ar kt.), taip pat manydamas, jog projektinis gyvenamojo namo atidalijimo pasiūlymas nėra pakankamai informatyvus, kad būtų galima įvertinti galimybės atidalyti namą natūra realumą, taip pat naudojimosi turtu tvarkos nustatymo galimybes, galėjo pasiūlyti atsakovui pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti. Pateiktų bendrosios nuosavybės atidalijimo projektų netinkamumas ar trūkumai nėra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir taikyti išimtinį nuosavybės atidalijimo būdą išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais. Taip pat teismas nepagrindė, kodėl vienos angos durims įstatyti sienoje iškirtimas ir dviejų angų užmūrijimas laikytinas žala pastatui. Teigia, kad angos laikančiojoje konstrukcijoje užmūrijimas kaip tik sutvirtina statinio konstrukcijas ir yra naudinga, o angos iškirtimo poveikis statinio konstrukcijoms turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios sienos (konstrukcijos) rūšį (laikančioji ar ne), jai tenkančius krūvius ir pan., tačiau teismas tokio vertinimo neatliko.
18. Mano, kad būtent priešieškinio patenkinimas padėtų šalims išvengti ieškovės piktybiškai inicijuojamų konfliktų. Atidalijus šalių nuosavybę būtų sukurti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai be jokių bendro naudojimo patalpų ir šalys išvengtų nebūtino bendravimo ir konfliktų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pati ieškovė kategoriškai apsisprendė nebendradarbiauti ir jokio racionalaus atidalijimo projekto net neteikė. Be to, ieškovė visiškai neracionaliai ir be jokio adekvataus paaiškinimo atsisako pasirašyti naujoje kadastrinių duomenų byloje bei nesutinka įregistruoti naujus pastato duomenis. Tokiu veikimu ne tik bandoma jam kenkti apsunkinant atidalijimo projekto rengimą, bet ir nevykdomi teisės aktų reikalavimai pabaigus rekonstrukciją. Taip pat nurodo, kad yra garbaus amžiaus ir jo darbas (dirba statybininku) užsienyje ilgai netruks, artimiausiu metu jis jau nebepajėgs dirbti ir grįš gyventi į Lietuvą, o jo turimas kitas turtas yra nebaigta statyba ir netinkamas gyventi.
19. Argumentuoja, kad yra ne vienas racionalus turto atidalijimo būdas, todėl teikia naują atidalijimo projektą, pagal kurį jam priklausanti dalis yra atidalijama neformuojant rūsio patalpose jokių patalpų ir neatliekant jokių griovimo darbų. Įrengus laiptinėje vieną pertvarą jam yra formuojamas turto vienetas tik mansardos patalpose., todėl jam tektų 67,75 kv. m ploto naujai formuojama patalpa. Taip atidalijant turtą būtų užtikrintas maksimalus atitikimas idealiosioms dalims ir nereikėtų jokių griovimo darbų, tik įrengti vieną pertvarą, atliks tai savo lėšomis. Atitinkamai nereikia spręsti jokių su pastato šildymo sistemos pakeitimais susijusių klausimų, nes ieškovei lieka rūsio patalpos, kuriose yra šildymo sistema, o jis savo naujai formuojamą patalpą šildys elektra. Elektros sistemos atskyrimui jokių darbų atlikti nereikia, nes elektros sistema nekeičiama, tik atskiriama elektros tiekimo grandinė skaitiklio įrengimo metu. Elektros tiekėjas savo lėšomis įrengia elektros apskaitos įrenginį, jeigu kiltų poreikis mokėti už darbus, sutinka tai padaryti savo asmeninėmis lėšomis.
20. Ieškovė L. K. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
21. Argumentuoja, kad atsakovo pateiktas projektas negali būti įgyvendintas, pagal jį atsakovui tektų 93,97 kv. m gyvenamojo namo ploto, jai – 141,90 kv. m, nors oficialiai įregistruotas gyvenamojo namo plotas sudaro 126,13 kv. m, o byloje nėra jokių duomenų, kad atlikta rekonstrukcija atitinka projektą ir kad naujus duomenimis galima registruoti. Taigi, atsakovas pageidauja, kad būtų atidalyta pagal naujus kadastro duomenis ir jis iš karto įgytų nuosavybės teisę į atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Būtent todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla.
22. Nurodo, kad naujas su apeliaciniu skundu pateiktas atidalijimo projektas iš esmės nesiskiria nuo pirmosios instancijos teismo išanalizuotos atsakovo teiktos schemos, nauja schema taip pat nėra pakankama spręsti, kad toks turto padalijimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nes kaip nurodyta aiškinamajame rašte, turės būti parengtas ir su atitinkamomis institucijomis suderintas projektas, nustatyti nauji kadastro duomenys. Nors apeliantas teigia, kad ateityje nereikės spręsti jokių bendrų komunikacinių klausimų, tačiau iš schemos aiškinamojo rašto 2.3.2 punkto matyti, kad po atidalytų patalpų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kiekvienai naujai suformuotai patalpai bus įrengiami atskiri apskaitos prietaisai. Tai reiškia, kad ir ieškovei priklausančioje dalyje turės būti atlikti griovimo darbai, kad būtų galima atskirti visas inžinerines sistemas, reikės rengti jų atskyrimo projektus ir registruoti apskaitas, o tai susiję su piniginėmis investicijomis ir neproporcinga žala turtui, apie tai, kiek kainuos vandentiekio, kanalizacijos įvedimas į atsakovui priskirtinas patalpas, kaip ieškovė pateks į rūsį, kiek kainuos jos vonios kambario įrengimas ir kiti griovimo, įrengimo darbai, skunde nutylima. Taip pat pažymi, kad būtent rūsio patalpos ginčo name sudaro didžiąją dalį ploto, būtent šias patalpas jai ir siūlo priskirti atsakovas, nors jai priklauso 3/4 dalys turto, o pagal atsakovo padalijimą jai tektų tik 53,22 kv. m gyvenamojo ploto, o atsakovui 32,25 kv. m. Schemoje taip pat klaidingai nurodyta, kad namo perdangos yra gelžbetonio, tačiau tokia perdanga yra tik tarp rūsio ir 1 aukšto. Tarp l aukšto ir 2 aukšto patalpų nėra gelžbetonio perdangos, namas buvo statytas naudotis vienai šeimai, nėra garso izoliacijos, pirmame aukšte girdimas bet koks triukšmas iš antrojo aukšto.
23. Pažymi, kad apeliantas iš viso neprašo atidalyti ūkinių pastatų ar nustatyti naudojimosi jais tvarką, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad patenkinus jo priešieškinį bendra nuosavybė ir ginčai baigtųsi. Priešingai, atsakovas siekia toliau gyventi kartu su ja, nors jų bendras gyvenimas neįmanomas, nesutinka nei pats gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią nuosavybės dalį, nei ją sumokėti jai. Taip pat pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus jo priešieškinį kiltų naudojimosi jai priklausančiu žemės sklypu klausimas, o tai reiškia naują teisminį ginčą. Be to, atsakovas daugiau kaip 4 metus nesirūpina jam priklausančia nuosavybės dalimi, jos neprižiūrl ir nemoka turto išlaikymo išlaidų, o jo paties kitame gyvenamąjame name, jos žiniomis, jau yra elektra, vanduo, dujos bei valymo įrenginiai, viduje yra atlikti visi įrengimo darbai. Prašo priimti naujus įrodymus – atsakovui priklausančio namo nuotraukas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų
26. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naują gyvenamojo namo atidalijimo schemą, o ieškovė pateikė atsakovui priklausančio gyvenamojo namo nuotraukas.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių ir šalys nenurodo, kodėl teikiamų naujų įrodymų negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Konstatuotina, kad šalių teikiami nauji įrodymai galėjo būti gauti ir turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti aplinkybes ar priežastis, sutrukdžiusias šalims laiku ir tinkamai įgyventi savo procesines teises ir pareigą įrodinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
29. Be to, CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto su apeliaciniu skundu pateiktos gyvenamojo namo atidalijimo schemos tinkamumo ir galimybės atidalyti gyvenamąjį namą pagal ją, todėl apeliantas negali apeliacinės instancijos teisme teikti naujos pastato atidalijimo schemos ir reikšti reikalavimų atidalyti gyvenamąjį namą pagal šią schemą.
Dėl ginčo esmės
30. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl atidalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei L. K. iš atsakovo Z. B. priteisė jo nuosavybės teise valdomą 1/4 dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, viralinės, o iš ieškovės atsakovui priteisė 30 100 Eur piniginę kompensaciją. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą atidalyti gyvenamąjį namą pagal 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,Archgama“ parengtą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), schemą“.
31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija argumentuodamas iš esmės tuo, kad buvo pažeista jo nuosavybės teisė bei tuo, kad turto atidalijimas natūra yra galimas, todėl nepagrįstai jam už turtą priteista kompensacija pinigais.
32. Nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, ieškovei L. K. nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys ginčo turto, o atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis nurodytų nekilnojamųjų daiktų. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra nurodyti pastatai.
33. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio, tačiau nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019).
34. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies požiūriu atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, kt.). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
36. Sutiktina su apeliantu, kad daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Kita vertus, nurodytos sąlygos dėl kompensacijos priteisimo be kito bendraturčio sutikimo nėra vienintelės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso ženkliai didesnė nekilnojamojo turto dalis nei atsakovui, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra visi ginčo statiniai, ieškovė nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo 1996 m. spalio 17 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovas tik 2020 m. lapkričio 19 d. teismo procesinio sprendimo pagrindu, nuo pat atsakovo nuosavybės teisės įgijimo ieškovė siūlė išpirkti jo dalį, atsakovas mažai naudojasi ginčo turtu, dirba užsienyje ir turi jam priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, be to, šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, dažnai sprendžiami policijos pagalba, ieškovė ne kartą kaltino atsakovą prieš ją smurtaujant. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą taikyti ne natūrinį turto atidalijimo būdą, t. y. ieškovės prašomas atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju labiau atitinka šalių interesus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Konstatuotina, kad kompensacijos priteisimas atsakovui, kaip subsidiaraus atidalijimo būdo taikymas, esmingai nepažeidžia jo interesų, kompensacijos dydis nustatytas atlikus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi paskirtą ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, iš eskpertizės akto turinio matyti, kad ekspertas įvertino ir aplinkybę, jog 2021 m. atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, ekspertizės akte nurodytas gyvenamojo namo plotas po rekonstrukcijos, t. y. 235,87 kv. m, be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad yra finansiškai pajėgi realiai sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškiniu atsakovas prašė atidalyti tik gyvenamąjį namą ir suformuoti du atskirus turtinius vienetus, tačiau neprašė atidalyti kitų nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo priklausinių (garažo, ūkinio pastato, viralinės) teigdamas, kad šie jam nereikalingi. Tačiau tenkinus tokį priešieškinio reikalavimą šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisė nepasibaigtų, jie ir toliau liktų nurodyto turto bendraturčiais. Atsakovo reikalavimas iš esmės labiau atitinka reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne dėl atidalijimo. Kaip minėta, vienam iš bendraturčių reiškiant reikalavimą dėl atidalijimo, o kitam dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, prioritetas teikiamas turto atidalijimui. Be to, kaip pripažįsta ir pats apeliantas, tenkinus jo priešieškinį kiltų naudojimosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu klausimas ir, priešingai nei teigia apeliantas, tai ne užtikrintų ieškovės teisių ir interesų apsaugą, bet lemtų tolesnius šalių tarpusavio konfliktus ir teisminius procesus. Šios bylos nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu dėl ginčijamo turto atidalijimo spręstina, kad atidalijimas iš bendrosios šalių nuosavybės natūra neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, todėl racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant atsakovui kompensaciją.
39. Pritartina ir kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kuriais atmestas priešieškinis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovo pateiktą 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,Archgama“ parengtą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), schemą“ ir nustatė, kad atsakovo siūlomas atidalijimo būdas pažeidžia ieškovės interesus ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą, nes pagal atsakovo siūlomą variantą žymiai sumažėtų ieškovei tenkančio naudingojo gyvenamojo ploto dalis, nors jai priklauso 3/4 dalys viso turto. Taip pat atsakovo pateiktoje schemoje nėra išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne teismas turėjo įrodyti atsakovui, kad jo pasiūlytas atidalijimo būdas yra netinkamas, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, bet atsakovas, argumentuodamas jo pasiūlyto turto atidalijimo būdo tinkamumu, turėjo pareigą pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigą turi šalys (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis), o teismas vadovauja įrodinėjimo procesui ir vertina šalių pateiktus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai tenka pareiga pateikti tokį atidalijimo projektą, kuris atitiktų racionalumo, patogumo, interesų derinimo kriterijus. Taigi, būtent bendraturtis, siekiantis konkretaus atidalijimo būdo, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, o nagrinėjamu atveju atsakovas to neįrodė. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų reikalavimams pagrįsti, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kilęs ginčas yra privatus ir, kaip nurodyta, šalis procese turi įrodinėjimo pareigą, taigi, ir pareigą pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Bendraturtis, prašantis teismą atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, privalo teismui aiškiai įvardyti, koks naujas nekilnojamojo turto vienetas bus suformuotas, kad teismas galėtų spręsti, ar po atidalijimo naujai suformuoti nekilnojamojo turto vienetai atitiks Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Pažymėtina, jog atsakovo pateiktoje schemoje nėra įvardyti jo siūlomi suformuoti nekilnojamojo turto objektai, nurodyta, kad formuojami du turtiniai vienetai. Būtent dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo atidalijimo natūra pasiūlymas turi neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, turi būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, atitikti nuosavybės dalis, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui, o naujai formuojamas nekilnojamasis daiktas turi atitikti Statybos įstatymo reikalavimus. Dėl to atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas negali būti sprendžiamas išimtinai teoriškai, remiantis formaliu dokumentų vertinimu. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad namo atidalijimas ir padalinimas į du atskirus turtinius vienetus nesukeltų jokių techninių kliūčių ar papildomų įpareigojimų, susijusių su atskirų turtinių vienetų pritaikymu atskiram ir nepriklausomam funkcionavimui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šį atsakovo argumentą paneigė, o atsakovas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų, neteikė techninio projekto, pagrindžiančio realią galimybę gyvenamąjį namą atskirti į du turtinius vienetus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo pateikta schema nėra pakankama spręsti apie jo siūlomo atidalijimo būdo tinkamumą.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės siūlomas ginčo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas nagrinėjamu atveju yra tinkamas, racionalus, atitinka šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ir užkerta galimybę naujiems ginčams ateityje.
41. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas skirtas ne dar kartą pasibylinėti ir reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
42. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
46. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas rengiant atsliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 500 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos pagrįstos, protingo dydžio, patirtos realiai, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti su Z. B. apeliaciniu skundu ir L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus.
Priteisti ieškovės L. K. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį punkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo Z. B..