Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-271-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-05
Bylos Nr.: e2A-271-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01622-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Egidijus Mockevičius (pirm.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: „Osvalda“
Atsakovas: S. M.
Trečiasis asmuo: V. K.

Kategorijos

2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.28.2Sandėliavimas
3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-271-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01622-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.28.2; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ patikslintą ieškinį atsakovei S. M., trečiajam asmeniui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Osvalda“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. M. 3 000 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) sudarytą sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų, UAB „Automagija” 2015 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu iš Joniškio r., Žagarės mstl., į transporto priemonių saugojimo aikštelę priverstinai nuvežė automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), kurioje transporto priemonė yra saugoma. Transporto priemonės savininkė pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovė S. M., o valdytojas (vairuotojas) – trečiasis asmuo V. K.. Pagal 2017 m. liepos 12 d. UAB „Automagija“ ir UAB „Turtuvos grupė“ sudarytą įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Automagija“ pavedė UAB „Turtuvos grupė“ administruoti (išieškoti) UAB „Automagija“ debitorinius įsiskolinimus pagal pateiktus pavedimus. Pagal 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį UAB „Automagija“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises.

3. Pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarytos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 2 d. ieškovės ir Šiaulių apskrities VPK sudarytą Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonų savivaldybių teritorijose sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 22 d. ieškovės ir Šiaulių apskrities VPK sudarytą Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. gegužės 4 d.): 1) po 4,84 Eur už vieną saugojimo dieną laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. spalio 2 d. (už 369 kalendorines saugojimo dienas) – 1 785,96 Eur; 2) po 4,00 Eur už vieną saugojimo dieną laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (už 29 kalendorines saugojimo dienas) – 116,00 Eur; 3) po 3,00 Eur už vieną saugojimo dieną laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. (už 916 kalendorinių saugojimo dienų) – 2 748 Eur. Iš viso – 4 649,96 Eur. Transporto priemonės valdytojas yra atlyginęs dalį saugojimo išlaidų, ieškovė, prašo priteisti iš atsakovės mažesnes transporto priemonės saugojimo išlaidas – 3 000 Eur.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės UAB „Osvalda“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „Osvalda“ trečiajam asmeniui V. K. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktu UAB „Automagija“, UAB „Turtuvos grupė“ ir ieškovės sudarytų sutarčių turinio negalima spręsti, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį ir patikslintą ieškinį, reikalaudama atlyginti Transporto priemonės saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos – 2022 m. gegužės 4 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Transporto priemonė iki šiol yra fiziškai išlikusi ir iki šiol yra saugoma saugiai ir kokybiškai, kaip tai numatyta pateiktose sutartyse. Nuo administracinio pažeidimo bylos išnagrinėjimo (2016 m. sausio 5 d. nutarimas) tebesitęsiantis Transporto priemonės saugojimas, skaičiuojamos tūkstantinės saugojimo išlaidos, kai 1 089,66 Eur trečiasis asmuo jau yra atlyginęs, vertintinas kaip netinkamas sutarčių dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo vykdymas, ir jas netinkamai vykdo abi sutarties šalys – tiek UAB „Automagija“, tiek ir Šiaulių AVPK. UAB „Automagija, turėdama sutartyse numatytą pareigą reikalauti iš Šiaulių AVPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti Transporto priemonę, kai ji saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius (2014 m. spalio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)4.4 punktas, 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.4 punktas, 2019 m. spalio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.5 punktas), šios pareigos nevykdė, tik skaičiavo saugojimo mokestį ir sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis. Iš Šiaulių AVPK 2017 m. vasario 27 d. rašto, pateikto su pradiniu ieškiniu, matyti, kad Šiaulių AVPK kitai sutarčių šaliai UAB „Automagija“ pateikė neteisingą informaciją, kad Transporto priemonės savininkas informuotas apie teismo nutarimą, nes faktiškai Šiaulių AVPK nebuvo nustatęs Transporto priemonės savininko, kuris, t. y. atsakovė, nustatytas tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nuo 2016 m. Šiaulių AVPK turėjo pagrindą ir galėjo inicijuoti Transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Netinkamas, nerūpestingas ir nesąžiningas UAB „Automagija“ ir Šiaulių AVPK veikimas/neveikimas yra pagrindas jiems patiems prisiimti Transporto priemonės saugojimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir perdavė byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui, t. y. įvertinti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu bei saugojimu, jų susidarymą, dydžio pagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Osvalda“ trečiajam asmeniui V. K., 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas sutiko su trečiojo asmens atstovės teiginiais, kad UAB „Automagija“ bei ieškovė netinkamai vykdė sutartis, nes turėdamos sutartyse numatytą pareigą reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę, kai ji saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, šios pareigos neatliko.

9. Teismas pažymėjo, kad nei UAB „Automagija“, nei ieškovė į Šiaulių apskrities VPK dėl transporto priemonės saugojimo reikalingumo nesikreipė, sprendimas dėl Transporto priemonės pridavimo į metalo laužo supirkimą priimtas tik 2022 m. gegužės 4 d. Teismas atkreipė dėmesį, nors ieškovė nurodo, kad aplinkybę, jog automobilis priklauso atsakovei, sužinojo bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė turėjo žinoti, jog pasikeitė Transporto priemonės savininkas ir apie transporto priemonės saugojimą informuoti ne P. J., o naująjį savininką. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių išsiaiškinti, kas yra tikrasis Transporto priemonės savininkas, todėl Transporto priemonė buvo saugoma ilgą laiką, o susidariusios išlaidos už pasaugą viršija saugoto daikto vertę.

10. Teismas atsižvelgęs, kad nebuvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą Transporto priemonę, transporto priemonės savininkė galimai yra išvykusi gyventi į užsienį, ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių transporto savininkui išsiaiškinti ir Transporto priemonės saugojimo išlaidoms sumažinti, trečiasis asmuo yra dalį transporto priemonės saugojimo išlaidų sumokėjęs, transporto priemonė perduota į metalo laužo supirktuvę, konstatavo, kad nė vienas teisinio santykio dalyvis nesielgė pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei negali būti priskiriama pareiga apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Osvalda“ prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3361-340/2019 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Osvalda“ ieškinį visa apimtimi; iš atsakovės S. M. ir trečiojo asmens V. K. solidariai priteisti visas ieškovės UAB „Osvalda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja abipusė ieškovės ir atsakovės kaltė dėl susidariusios skolos. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl savo veiksmais neprisidėjo prie skolos didėjimo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartis, nes turėdama sutartyse numatytą pareigą reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę, kai ji saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, šios pareigos neatliko.

11.2. Teismas sprendime nepaaiškino, kaip su nagrinėjama bylą yra susijusi su 2015–2017 metų sutarčių vykdymo aplinkybės, kai ieškiniu prašoma priteisti skolą už Transporto priemonės saugojimą nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. 2015–2017 m. ieškovei nebuvo keliama pareiga reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę. Pagal su Šiaulių apskrities VPK sudarytų sutarčių 4.4 punktą, turto saugotojas turi teise, o ne pareigą kreiptis į Šiaulių apskrities VPK dėl informacijos apie tolesnę būtinybė saugoti transporto priemonę. Administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas Transporto priemonės savininkas ir tiek savininkui, tiek trečiajam asmeniui buvo žinoma apie priimtą nutarimą nekonfiskuoti Transporto priemonės.

11.3. Teismas ieškovės pareigą kreiptis į Šiaulių apskrities VPK dėl transporto priemonės saugojimo reikalingumo kildino iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – 2012 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 5-V-229) 73 punkto. Nei ieškovė, nei UAB „Automagija“ nėra viešojo administravimo subjektai, nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija, todėl ieškovei šis reglamentavimas netaikomas.

11.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nedėjo pastangų nustatyti tikrąjį Transporto priemonės savininką. Atsakovė nėra įvykdžiusi teisės aktuose nustatytos pareigos išviešinti Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, todėl teismas neturėjo teisės remtis šiuo juridiniu faktu prieš trečiąjį asmenį – ieškovę. Iki kol byloje buvo pateikta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog Transporto priemonės tikrasis savininkas yra ne viešame registre, teismo nutarime nurodytas Transporto priemonės savininkas, o atsakovė. Įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-6-11-959/2016 konstatuota, kad Transporto priemonė pažeidimo metu priklausė P. J.. Šis teismo nutarimas turi prima facie įrodomąją galią. Dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų neišviešinant Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto, nesirūpinant Transporto priemone, ieškovė neturėjo galimybių sužinoti, kad Transporto priemonės tikroji savininkė yra atsakovė, todėl ieškovė visus pranešimus dėl galimybės atsiimti Transporto priemonę teisėtai ir pagrįstai siuntė būtent P. J..

11.5. UAB „Turtuvos grupė“ buvo informuota P. J. atstovu prisistatančio atstovo, tačiau jokie atstovavimo teises pagrindžiantys dokumentai UAB „Turtuvos grupė“ pateikti niekada nebuvo. Pateikta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo be būtinų rekvizitų, pavyzdžiui, nenurodyta Transporto priemonės rida.

11.6. Teismas sprendime netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos. Teismo sprendimas yra priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus ar apskritai nenagrinėjus civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių, pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas vadovaudamasis trečiojo asmens deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė su sutuoktiniu po Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarimo priėmimo nuvyko į saugojimo aikštelę, bet įvertinę Transporto priemonės būklę nusprendė ją palikti utilizavimui. Ieškovė nėra gavusi Atsakovės ar jos sutuoktinio prašymo grąžinti automobilį ar jį utilizuoti. Trečiasis asmuo nepaaiškino, kokie santykiai sieja trečiąjį asmenį su atsakove ir iš kur trečiajam asmeniui galėjo būti žinoma apie tokius atsakovės veiksmus, kurių egzistavimo nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Teismas nevertino, kad būtent trečiasis asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, t. y. kad atsakovė buvo atvykusi atsiimti transporto priemonę, o ne ieškovė įrodyti, kad atsakovė nebuvo atvykusi atsiimti Transporto priemonės ir nenurodė, kad ją galima utilizuoti.

11.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo sumokėjo skolą už Transporto priemonės laikymą, o po skolos sumokėjimo kreipėsi dėl Transporto priemonės atsiėmimo iš saugojimo aikštelės, tačiau jam automobilis nebuvo grąžintas, nes trečiasis asmuo nebuvo šio automobilio savininkas. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad trečiasis asmuo buvo atvykęs atsiimti Transporto priemonę. Taip pat trečiasis asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog trečiojo asmens atlikti mokėjimai yra susiję būtent su Transporto priemonės saugojimo išlaidų padengimu.

11.8. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad tuo atveju, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsakovė būtų vykdžiusi teisės aktuose nustatytą pareigą išviešinti nuosavybės teisės perėmimo faktą ir dar 2017 m. vasario 27 d. būtų iš saugojimo aikštelės atsiėmusi ten laikomą automobilį, ieškiniu reikalaujama sumokėti skola apskritai nebūtų atsiradusi. Atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, yra atsakinga už tinkamą rūpinimąsi jai priklausančiu automobiliu, kuris dėl savo specifinių savybių yra laikomas didesnio pavojaus šaltiniu. Atsakovė nesirūpino Transporto priemone nuo pat jos įsigijimo 2015 metais iki pat jos utilizavimo 2022 metais. Todėl Atsakovė turi Ieškovei atlyginti išlaidas, susijusias su Transporto priemonės saugojimu transporto priemonių saugojimo aikštelėje, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d.

11.9. Teismas konstatavęs abipusę ieškovės ir atsakovės kaltę, nepagrįstai visiškai atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės ir visus neigiamus padarinius nepagrįstai sprendimu perkėlė ieškovei, net nesant atsakovės prašymo, nevertinant, kad skola atsirado išimtinai tik dėl atsakovės veiksmų neišviešinant Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, nesirūpinant Transporto priemone.

11.10. Teismas neatsižvelgė, kad ieškinys pareikštas jau sumažinus atsakovės skolą 1 649,96 Eur. Transporto priemonės saugojimo išlaidos nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. yra 4 649,96 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į Transporto priemonės saugojimo trukmę ir kitas aplinkybes, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažesnes Transporto priemonės saugojimo išlaidas – 3 000 Eur.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. prašo ieškovės UAB „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-359-339/2023 atmesti ir priteisti iš apeliantės UAB „Osvalda“ trečiajam asmeniui V. K. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nuo 2016 m. sausio 5 d. nutarimu išnagrinėtos administracinio pažeidimo bylos tebesitęsiantis tūkstantinių sumų skaičiavimas ir reikalavimas už Transporto priemonės, per tą laiką jau tapusios beverte, saugojimą, kai trečiasis asmuo jau yra sumokėjęs 1 089,66 Eur, yra netinkamas sutarčių dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo vykdymas. Šias sutartis netinkamai vykdė tiek UAB „Automagija“, tiek ieškovė, tiek Šiaulių apskrities VPK. UAB „Automagija, iš jos reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, vėliau ir pati ieškovė su Šiaulių apskrities VPK sudariusi sutartis, turėdama sutartyse numatytą pareigą reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti Transporto priemonę, kai ji saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, šios pareigos nevykdė, tik skaičiavo saugojimo mokestį ir sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis.

Šalies argumentai

12.2. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad jai nesuprantama, kaip su nagrinėjama byla yra susijusios 2015–2017 metų sutarčių vykdymo aplinkybės, kai ieškiniu prašoma priteisti skolą už Transporto priemonės saugojimą 2018 m. rugsėjo 29 d.–2022 m. gegužės 4 d. laikotarpiu. Ieškovė įrodinėjo turinti šioje byloje pareikšto reikalavimo teisę ir ją grindė sutartimis nuo 2014 metų.

12.3. Ieškovė neigdama, kad atsakovė kreipėsi dėl Transporto priemonės atsiėmimo, bet neatsiėmė ir nurodė utilizuoti, nepateikė įrodymų, kad būtų dėjusi kokias nors pastangas nustatyti tikrąjį Transporto priemonės savininką.

12.4. Iš Šiaulių apskrities VPK 2017 m. vasario 27 d. rašto, matyti, kad Šiaulių apskrities VPK kitai sutarčių šaliai UAB „Automagija“ pateikė neteisingą informaciją, kad Transporto priemonės savininkas informuotas apie teismo nutarimą, nes faktiškai Šiaulių apskrities VPK nebuvo nustatęs Transporto priemonės savininko, administracinę bylą į teismą perdavė nenustačius tikrojo Transporto priemonės savininko, savininkas, t. y. atsakovė S. M., nustatyta tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nuo 2016 metų savininkui neatsiimant Transporto priemonės, jei ieškovė būtų informavusi P. J., kurio vardu Transporto priemonė registruota Transporto priemonių registre, būtų žinojusi, kad P. J. Transporto priemonę 2015 m. gruodžio 9 d. pardavė N. D., o šis 2015 m. gruodžio 9 d. pardavė atsakovei. P. J. atstovaujantis advokatas 2018 m. vasario 7 d. pranešimu UAB „Turtuvos grupė“ informavo, kad jis Transporto priemonę perleido N. D.. Ieškovė, UAB „Automagija“ ir UAB „Turtuvos grupė“, administruodami tos pačios Transporto priemonės saugojimą, turėjo pareigą keistis su tuo susijusia joms žinoma informacija.

12.5. Pastebi, kad 2022 m. gegužės 4 d. yra patikslinto ieškinio pateikimo data ir data iki kurios ieškovė prašo iš atsakovės priteisti Transporto priemonės saugojimo išlaidas. Tikėtina, kad ieškovė realiai Transporto priemonės nesaugojo, negalėdama pateikti įrodymų, kad Transporto priemonė yra jos žinioje, pateikė 2022 m. gegužės 4 d. aktą, jog Transporto priemonę perdavė mažajai bendrijai (toliau – MB) „LB grupė“, kad pastaroji ją priduotų į metalo laužo supirktuvę. Dokumentų, kuriuos pagal minėta aktą ieškovei turėjo pateikti MB „LB grupė“, ieškovė į bylą nepateikė, o pateikti MB „LB grupė“ metalo pridavimo aktai neturi sąsajos su Transporto priemone. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių gautas pajamas už į metalo laužą priduotą Transporto priemonę.

12.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai išnagrinėjo ir vertino įrodymus. Ieškovė prieštarauja trečiojo asmens nurodytoms aplinkybėms ir neteisingai interpretuoja teismo sprendimo turinį – teismas sprendimą priėmė įvertinęs įrodymų visumą, o ne tik trečiojo asmens V nurodytas aplinkybes.

12.7. Ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinį atsakovei, nes ieškovė reikalavimą kildina iš 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos su UAB „Automagija“, tačiau atsakovei apie 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį nėra pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – 2014 m. spalio 3 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią UAB „Automagija“ įsipareigojo, įgaliotam VPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal šios sutarties 4.1. punktą UAB „Automagija“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas: už transporto priemonės nuvežimą, pervežimą – 112,14 Eur, o už transporto priemonės saugojimą – 5,79 Eur už vieną parą. Sutarties galiojimas Šiaulių apskrities VPK 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu pratęstas iki 2016 m. spalio 2 d.

15. Pagal UAB „Automagija“ ir UAB „Turtuvos grupė“ 2017 m. liepos 12 d. sudarytą įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Automagija“ pavedė UAB „Turtuvos grupė“ administruoti (išieškoti) UAB „Automagija“ debitorinius įsiskolinimus pagal pateiktus pavedimus.

16. Pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarytą transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2017 m. rugpjūčio 29 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Automagija“ įsipareigojo įgaliotam Šiaulių apskrities VPK pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal šios sutarties 4.1. punktą UAB „Automagija“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas: už transporto priemonės saugojimą – 4,84 Eur už vieną parą. Šio sutarties galiojimas Šiaulių apskrities VPK 2018 m. spalio 12 d. raštu buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

17. UAB „Turtuvos grupė“, UAB „Automagija“ ir ieškovė UAB „Osvalda“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarė susitarimą „Dėl įsiskolinimų administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir teisių bei pareigų pagal sutartį perdavimo“, kuria susitarė nutraukti 2017 m. liepos 12 d. įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (2018 m. balandžio 10 d.) ir susitarė, kad visos teisės ir pareigos pagal 2017 m. liepos 12 d. įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalims atsiradusios iki 2018 m. balandžio 10 d. lieka UAB „Turtuvos grupė“, kaip vykdytojai, ir iš UAB „Automagija“ neatlygintinai pereina ieškovei, kaip užsakovei.

18. Pagal 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės ir UAB „Turtuvos grupė“ sudarytą įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. N-000318/18, ieškovė pavedė UAB „Turtuvos grupė“ administruoti (išieškoti) ieškovės debitorinius įsiskolinimus pagal pateiktus pavedimus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės ir UAB „Turtuvos grupė“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. A-000254/8, pagal kurią ieškovė atlygintinai perleido UAB „Turtuvos grupė“ teisę į 5 890,56 Eur sumą, priklausančią ieškovei dėl Transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kuri susidarė iki 2018 m. rugsėjo 28 d.

20. Pagal 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį UAB „Automagija“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises.

21. Pagal 2019 m. spalio 2 d. ieškovės ir Šiaulių apskrities VPK sudarytos transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonų savivaldybių teritorijose sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. spalio 2 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1. punktą, ieškovė įgijo teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti išlaidas – po 4,00 Eur už kiekvieną transporto priemonės saugojimo dieną.

22. Pagal 2019 m. spalio 22 d. ieškovės ir Šiaulių apskrities VPK sudarytos transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. spalio 22 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.6 punktą ieškovė įgijo teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko ir valdytojo solidariai reikalauti atlyginti išlaidas – po 3,00 Eur už kiekvieną transporto priemonės saugojimo dieną.

23. Iš 2015 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad iš Joniškio r., Žagarės mstl. į transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas (vairuotojas) pažeidimo metu buvo V. K.

24. VĮ „Regitra“ registre 2015 m. gruodžio 20 d. duomenimis (teisės pažeidimo padarymo dieną) Transporto priemonė savininku registruotas P. J. Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, kad P. J. 2015 m. gruodžio 9 d. Transporto priemonę pardavė N. D., o šis 2015 m. gruodžio 10 d. – pardavė atsakovei. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo metu Transporto priemonė nuosavybės teise priklausė atsakovei.

25. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-11-959/2016 trečiasis asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta bauda. Nustačius, kad Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne trečiajam asmeniui, transporto priemonė nebuvo konfiskuota. Iš 2017 m. vasario 27 d. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius rašto nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariatas informavo UAB „Automagija“, kad Transporto priemonė nekonfiskuota ir gali būti grąžintas savininkui, kuris informuotas apie teismo nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

26. Iš advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokato K. B. 2018 m. vasario 7 d. rašto matyti, kad elektroniniu paštu informavo UAB „Turtuvos grupė“, jog Transporto priemonė 2015 m. gruodžio 20 d., t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, nuosavybės teise P. J. nepriklausė, nes buvo parduota N. D.. Iš trečiojo asmens V. K. pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. jis UAB „Turtuvos grupė“ sumokėjo 1 089,66 Eur.

27. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. trečiąjį asmenį V. K. ir P. J. informavo apie susidariusią skolą už Transporto priemonės, saugojimą bei tai, kad 2019 m. sausio 14 d. UAB „Automagija“ perleido ieškovei reikalavimo teises į susidariusį įsiskolinimą.

Dėl sutarčių tinkamo vykdymo

28. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės pareigą pagal su Šiaulių apskrities VPK sudarytų sutarčių 4.4. punktą kreiptis į VPK dėl informacijos apie saugotą transportą priemonę, rėmėsi Sutartimis sudarytomis 2015–2017 m., kai ieškiniu prašoma priteisti skola už transporto priemonės saugojimą nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. gegužės 4 d.

29. Ieškovė pagal 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį perėmė iš UAB „Automagija“ reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises, todėl ieškovei galioja UAB „Automagija“ sudarytos sutartys su Šiaulių apskrities VPK, kurių pagrindu UAB „Automagija“ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. teikė transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Automagija“ policijos pareigūno Transporto priemonę perdavė saugojimui 2015 m. gruodžio 20 d. Nors apeliantė patikslintu ieškiniu skolą už Transporto priemonės saugojimo paslaugas prašė priteisti nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. gegužės 4 d., tačiau skola už teikiamas saugojimo paslaugas pradėjo formuotis nuo Transporto priemonės perdavimo saugojimui, todėl analizuojant skolos raidą, jos pagrįstumą yra vertinami teisės aktai, juose numatytos teisės ir pareigos paslaugos teikėjui, kurių pagrindu buvo saugoma Transporto priemonė ir už teikiamas paslaugas buvo pradėta skaičiuoti skola.

31. Pažymėtina, kad aplinkybę, ar transporto priemonės saugotojas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimta, teisingai galima įvertinti tik analizuojant paslaugos teikėjo veiksmus nuo paslaugos teikimo momento pradžios, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo UAB „Automagija“ sudarytas sutartis su Šiaulių apskrities VPK galiojusias nuo paslaugos suteikimo pradžios, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 20 d., vertindamas UAB „Automagija“ ir apeliantės pareigą pagal su Šiaulių apskrities VPK sudarytas sutartis kreiptis į VPK dėl informacijos apie saugotą transportą priemonę,

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Automagija“ bei ieškovė netinkamai vykdė sutartis, nes turėdamos sutartyse numatytą pareigą reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę, kai ji saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, šios pareigos neatliko. Apeliantė skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad pagal su Šiaulių apskrities VPK sudarytų sutarčių 4.4. punktą, ji turėjo teisę, bet ne pareigą kreiptis į VPK dėl informacijos apie saugomą Transportą priemonę.

33. 2014 m. spalio 3 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusios iki 2016 m. spalio 2 d., 4.4 punkte vėliau sudarytų sutarčių, galiojusių Transporto priemonės saugojimo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.4 punkte, 2019 m. spalio 2 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.5 punkte ir 2019 m. spalio 22 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.5. punkte numatyta paslaugos teikėjo teisė, jei transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK (paslaugos gavėjo) informaciją apie būtinybę ją saugoti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ji turėjo teisę, bet ne pareigą kreiptis į paslaugos gavėją Šiaulių apskrities VPK dėl informacijos apie būtinybę saugoti Transporto priemonę, kai ji buvo saugoma ilgiau nei šešis mėnesius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjai nepasinaudojus šia teise, praėjus šešiems mėnesiams nuo Transporto priemonės saugojimo pradžios, atsižvelgiant į transporto priemonės mažą vertę, nebuvo protinga transporto priemonę saugoti septinis metus ir tokiu būdu didinti skolą už suteiktą saugojimo paslaugą. Tokį ilgą laiko tarpą paslaugos teikėja saugodama transporto priemonę ir nesikreipdama į policijos komisariatą dėl jos pripažinimo bešeimininke ar nespręsdama jos sunaikinimo klausimo, bei nepasinaudojusi teise gauti informaciją apie Transporto saugojimo tolimesnį tikslingumą, prisiėmė riziką, kad už saugojimo paslaugą gali būti neatlyginta arba atlyginta tik dalinai.

Dėl Transporto priemonės savininko nustatymo

34. Apeliantė skunde nurodė, kad nebuvo būtinybės tikslinti informacijos apie Transporto priemonės savininką, nes administracinio nusižengimo byloje, teisme sprendžiant klausimą dėl Transporto priemonės konfiskavimo buvo nustatytas transporto priemonės savininkas P. J., todėl apeliantė pranešimus dėl galimybės atsiimti Transporto priemonę siuntė P. J.

Žemesnės instancijos teismas

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teises gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

36. Pažymėtina, kad, nei CK, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas.

37. Tai gi, transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės nuosavybę paprastai įrodo transporto priemonės registracijos dokumentai ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitos sutartys, kurių pagrindu transporto priemonė buvo perleista kitam asmeniui.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonė 2015 m. gruodžio 20 d. buvo priverstinai nuvežta už Kelių eismo taisyklių 14, 16 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nustačius, kad Transporto priemonę vairavo V. K. būdamas neblaivus. Iš byloje esančios 2021 m. birželio 25 d. VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 20 d. duomenimis Transporto priemonės valdytoju-savininku buvo įregistruotas P. J. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimo, nustatyta, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą buvo pranešta P. J.. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarime, teismas atsižvelgęs, kad Transporto priemonė priklauso P. J., netaikė Transporto priemonės konfiskavimo.

39. Iš 2015 m. gruodžio 9 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad Transporto priemonę P. J. pardavė N. D., o 2015 m. gruodžio 10 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi N. D. Transporto priemonę pardavė S. M. Nors kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pažymos, kad P. J. tik 2020 m. birželio 26 d. deklaravo transporto priemonės nuosavybės teisės perdavimą N. D., atsižvelgiant į šios nutarties 35 punkte, esantį išaiškinimą, transporto priemonės savininku administracinio pažeidimo padarymo metu buvo atsakovė, todėl jai tenka atsakomybė už Transporto priemonės saugojimą, nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kad jai apie saugomą transporto priemonę būtų pranešta.

40. Pažymėtina, kad Joniškio rajono apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11-959/2016 priimtas 2016 m. sausio 5 d. nutarimas šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios, nes minėtoje administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas ir įrodinėjamas klausimas, kas yra transporto priemonės savininkas, o tik buvo sprendžiamas V. K. t. y. asmens, vairavusio transporto priemonę, atsakomybės klausimas.

41. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pasaugos paslaugas teikusios įmonės teisių perėmėją UAB „Turtuvos grupė“, kurios vėliau teises perėmė apeliantė, P. J. atstovas advokatas 2018 m. vasario 7 d. pranešimu informavo ir pateikė įrodymus, kad 2015 m. gruodžio 9 d. Transporto priemonę pardavė N. D.. Įvertinus tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. J. tik 2020 m. birželio 26 d. deklaravus Transporto priemonės nuosavybės teisės perdavimą N. D., apeliantei jau 2018 m. vasario 7 d. buvo žinoma, jog saugoma Transporto priemonė pažeidimo padarymo metu, nepriklausė P. J.. Į bylą apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ji gavusi duomenis apie pasikeitusį Transporto priemonės savininką, būtų dėjusi kokias nors pastangas pasitikslinti, t. y. kreipiantis į N. D., ar jis administracinio nusižengimo padarymo metu buvo Transporto priemonės savininkas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ji pagrįstai pranešimus apie galimybę atsiimti Transporto priemonę siuntė P. J.. Tai, kad UAB „Turtuvos grupė“ perleisdama apeliantei pagal sutartį teises, galimai neperdavė apeliantei duomenų apie pasikeitusį Transporto priemonės savininką, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo žinoti apie Transporto priemonės savininkų pasikeitimus, kadangi jei perėmus UAB „Turtuvos grupė“ teises, kartu perėmė ir pareigas, kurias turėjo UAB „Turtuvos grupė“ vykdydama skolų administravimą.

Dėl transporto savininko atsakomybės

42. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, jog atsakovė, būdama Transporto priemonės savininkė būtų vykdžiusi teisės aktuose nustatytą pareigą išviešinti nuosavybės teisės perėmimo faktą ir dar 2017 m. vasario 27 d. būtų iš saugojimo aikštelės atsiėmusi ten laikomą automobilį, ieškiniu reikalaujama sumokėti skola nebūtų atsiradusi.

43. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo metu galiojusios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos 33 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal tuo metu galiojusios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Analogiškos nuostatos yra ir aktualios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos 33 straipsnio 1 ir 8 dalyse.

44. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 28 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad trečiasis asmuo, kuris valdydamas atsakovei priklausančią Transporto priemonę, padarė administracinius teisės nusižengimus, būtų pranešęs policijai, teismui ar transporto priemonės saugojimo paslaugas teikusiai įmonei (apeliantei) apie tikrąjį transporto priemonės savininką, nes mažai tikėtina, kad trečiajam asmeniui nebuvo žinoma kas jam davė Transporto priemonę. Nagrinėjamoje byloje nėra keliamas trečiojo asmens atsakomybės klausimas, todėl plačiau teisėjų kolegija apie transporto priemonės valdytojo pareigas neapsisako.

45. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu Transporto priemonė priklausė atsakovei, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė domėjosi, kas naudojasi jai priklausančia Transporto priemone, kad po to, kai transporto priemonė 2015 m. gruodžio 20 d. buvo nugabenta į saugojimo aikštelę, būtų pasidomėjusi Transporto priemonės buvimo vieta, dėjusi maksimalias pastangas, kad Transporto priemonė būtų kuo greičiau pasiimta iš saugojimo vietos.

46. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į trečiojo asmens paaiškinimus padarė išvadą, kad atsakovė po to, kai buvo priimtas Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarimas nuvyko į saugojimo aikštelę, bet įvertinusi Transporto priemonės būklę, paliko ją utilizavimui, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių trečiojo asmens nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, nesivadovauja šiais trečiojo asmens paaiškinimais, juo labiau, kad jei atsakovė būtų nusprendusi palikti transporto priemonę sunaikinimui, tai tokių atveju toks, jos pageidavimas būtų buvęs apiformintas dokumentuose, pateiktas rašytinis prašymas-sutikimas utilizuoti Transporto priemonę ir duomenys apie tai, kad ji yra šios Transporto priemonės savininkė.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).

48. Kaip jau minėta, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarimu trečias asmuo V. K. buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, nustatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 129 straipsnyje, kurio sankcijoje kaip viena iš nuobaudų nurodytas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau tokia nuobauda nebuvo skirta. Transporto priemonės grąžinimą tokiu atveju reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2016 m. sausio 18 d.) 17 punktas, kuriuo remiantis policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, teismui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmus sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną priima sprendimą grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jos savininkui (valdytojui) ir surašo trimis egzemplioriais nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Pirmas egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduodamas ar išsiunčiamas transporto priemonę saugančiam ūkio subjektui, antras egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną registruotu laišku išsiunčiamas arba įteikiamas (kai savininkas (valdytojas) į policijos įstaigą atvyksta, iki leidimas išsiunčiamas registruotu laišku) priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui), trečias – saugomas policijos įstaigoje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), kuris taikomas tiek, kiek tai nereglamentuoja Aprašas, 64 punkte nurodyta, kad paimti daiktai asmenims grąžinami, kai įsiteisėja ikiteisminiame tyrime, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui paimtus daiktus, ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka.

49. Pažymėtina, kad sprendimas grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir leidimas ją atsiimti pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, turėjo būti priimtas ir išrašytas policijos įstaigos įsiteisėjus Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarimui, t. y. 2016 m. sausio 26 d. Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas būtų išrašytas.

50. Instrukcijos 73 punkte nustatyta, kad jei asmuo per 2 mėnesius po įsiteisėjusio sprendimo grąžinti paimtus daiktus gavimo jų neatsiima ir nepraneša apie delsimo atsiimti priežastį, dėl tokių paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija (pareigūnas) iš naujo kreipiasi į kompetentingą instituciją ar pareigūną (teismą, prokurorą ar kt. pareigūną) dėl naujo sprendimo priėmimo ir nurodo motyvus dėl kito sprendimo reikalingumo arba tokį sprendimą pagal kompetenciją priima pati. Byloje nėra duomenų, kad toks sprendimas dėl ginčo transporto priemonės būtų priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

51. Aprašo 17 punkte taip pat nustatyta, kad transporto priemonė teisės aktų nustatyta tvarka grąžinama, kai ūkio subjektas, saugantis priverstinai nuvežtą transporto priemonę, gauna iš policijos įstaigos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) pateikia ūkio subjekto įgaliotam darbuotojui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą (laikiną transporto priemonės registracijos liudijimą). Nagrinėjamu atveju Transporto priemonės savininku buvo registruotas P. J., todėl atsakovė neįvykdžiusi pareigos registruoti transporto priemonės, neturėdama Transporto priemonės registracijos liudijimo, negalėjo šio dokumento pateikti UAB „Automagija“.

52. Iš byloje esančio Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. vasario 27 d. atsakymo į UAB „Automagija“ užklausimą matyti, kad Transporto priemonės savininkas informuotas apie teismo nutarimą ir Transporto priemonė gali būti grąžinta savininkui. Tai gi, iš šio dokumento matyti, kad UAB „Automagija“ dėl saugomos Transporto priemonės kreipėsi į policijos komisariatą praėjus vieneriems metams po teismo nutarimo nekonfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal 2014 m. spalio 3 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)4.4 punktą UAB „Automagija“ turėjo teisę, kai transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informaciją apie būtinybę ją saugoti ir šia teise pasinaudojo tik praėjus daugiau nei metams nuo Transporto priemonės saugojimo pradžios, o gavusi duomenis, kad saugoti nebetikslinga, tačiau toliau tiek UAB „Automagija“, tiek jos teises perėmusiai apeliantei, tęsiant Transporto priemonės saugojimą dar ketverius metus ir nededant pastangų nustatyti Transporto priemonės savininko, nors jau 2018 m. vasario 7 d. turėjo duomenis apie tai, kad P. J. nėra Transporto priemonės savininkas, jam ir trečiajam asmeniui toliau siuntė pranešimus dėl Transporto priemonės atsiėmimo ir neatliko jokių veiksmų tikrajam transporto priemonės savininkui nustatyti bei pranešti apie galimybę atsiimti transporto priemonę. Todėl UAB „Automagija“, kurios teises ir pareigas perėmė apeliantė, nepasinaudojusi teise gauti laiku informaciją apie Transporto saugojimo tolimesnį tikslingumą ir nedėdama pastangų nustatyti tikrąjį Transporto priemonės savininką, prisiėmė riziką, kad už saugojimo paslaugą gali būti neatlyginta arba atlyginta tik dalinai.

53. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2015 m. gruodžio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) (toliau – ir Taisyklės) 75.1, 76.3 punktuose nustatyta, kad pasikeitus transporto priemonės valdytojui arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas, buvęs transporto priemonės valdytojas (savininkas) privalo kreiptis į valstybės įmonę Regitra dėl duomenų pakeitimo per 15 dienų nuo šių duomenų pasikeitimo, o naujas transporto priemonės valdytojas (savininkas) – per 10 dienų po to, kai į valstybės įmonę Regitra kreipėsi buvęs transporto priemonės valdytojas (savininkas). Atsakovė pareigos kreiptis dėl Transporto priemonės savininko duomenų pasikeitimo įregistravimo per Taisyklėse nustatytus terminus neįvykdė, nors atsakovės pareiga kreiptis dėl Transporto priemonės savininko duomenų pasikeitimo ir kreipimosi terminai buvo nurodyti ir 2015 m. gruodžio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovei nevykdžius pareigos pranešti VĮ „Regitra“ apie Transporto priemonės savininko pasikeitimą, jai taip pat tenka atsakomybė, jog ji nebuvo informuota apie saugomą Transporto priemonę, saugojimo vietą, saugojimo įkainius bei pareigą Transporto priemonę atsiimti. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo metu neturėdami duomenų apie tai, kad Transporto priemonė priklauso atsakovei ir tokios informacijos nenurodžius trečiajam asmeniui, negalėjo apie sprendimą priverstinai nuvežti Transporto priemonę informuoti atsakovę.

54. Byloje nustatyta, kad apeliantė nesielgė tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su ginčo transporto priemonės saugojimu, Transporto priemonė privestinai nuvežta 2015 m. gruodžio 20 d., tačiau apeliantė su pranešimais dėl Transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už Transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą apmokėjimą į automobilio valdytoją V. K. ir pagal turimus VĮ „Regitra“ duomenis savininką P. J. kreipėsi tik 2020 m. birželio 19 d., o į teismą dėl skolos už Automobilio nuvežimą ir saugojimą priteisimo 2021 m. gruodžio 15 d. Nors apeliantė turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą savo pažeistų teisių gynybos, būtent šio teisminio proceso metu buvo gauti duomenys, kad Transporto priemonės savininkas yra ne N. D., o atsakovė S. M.. Jei apeliantė būtų operatyviau gynusi savo pažeistas teises, nurodytos aplinkybės būtų paaiškėjusios ankščiau.

55. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4-5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio mėn. 14 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).

56. Įvertinus tai, kad išlaidų už saugomą priverstinai nuvežtą Transporto priemonę dydžiui turėjo įtakos tiek apeliantės, tiek atsakovės veiksmai (neveikimas), yra pagrindas spręsti, kad apeliantė ir atsakovė yra vienodai atsakingos už šių išlaidų dydį, todėl iš atsakovės ieškovei priteisti pusę šių išlaidų, t. y. 1 500 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

57. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju.

58. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

59. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinai nuvežtos transporto priemonės išlaidų atlyginimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir apeliacinio teismo padarytas išvadas apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės S. M. priteisiant 1 500 Eur skola už priverstinį Automobilio nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

61. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

62. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 211,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 68 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, 1 143,45 Eur už advokato paslaugas rengiant ieškinį ir patikslintą ieškinį. Taip pat ieškovė už apeliacinį skundą, kurį patenkinus Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patyrė 491,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 68 Eur žyminis mokestis ir 423,50 Eur už advokato paslaugas ruošiant apeliacinį skundą. Iš viso ieškovė patyrė 1 702,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 851,48 Eur (1 702,95 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, jog patyrė 1 694 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme bei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus 50 procentų, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 847 Eur (1 694 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

64. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Ieškovei patikslintu ieškiniu sumažinus ieškinio reikalavimą, grąžintina 36 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

66. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 068,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 68 Eur žyminis mokestis ir 2 000 Eur už advokato paslaugas.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

68. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 50 procentų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 000,00 Eur (2 000 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

69. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismui patenkinus ieškovės apeliacinį skundą 50 procentų, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 302,50 Eur (605 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) skolą už Transporto priemonės saugojimą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 500 Eur) nuo bylos iškėlimo (2021 m. gruodžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 851,48 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro 48 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septinių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, 36 Eur (trisdešimt šešis Eur) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 00,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus Mockevičius