Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

D. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. liepos 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir jai paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Nuspręsta į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų A. M. (A. M.), D. M. (D. M.) ir D. S. solidariai civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 550,92 Eur turtinės žalos atlyginimo. Netenkinti prašymai valstybei iš A. M. priteisti 309,08 Eur, D. M. – 412,49 Eur, D. S. – 372,65 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl nuteistųjų A. M., D. M. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai D. S., atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat į tai, kad nusikalstama veika, kuri nukreipta į svetimą turtą, padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Įvertino ir tai, kad D. S. anksčiau ne kartą teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Apylinkės teismas konstatavo, kad D. S. yra recidyvistė. Be to, atsižvelgė į tai, kad ji daug kartų bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, kitus nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjusi, nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistosios D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinto tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama bendrininkų grupe, taip pat nusikalto būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 1 (vienus) metus 4 (keturis) mėnesius. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusiomis BK normomis, paskyrė nuteistajai D. S. savo rūšimi ar savo dydžiu pernelyg griežtą bausmę.

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina, kad ir minimali, sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.). Taigi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

10. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nuteistosios D. S. asmenybės pavojingumą. Įvertinus nuteistosios ankstesnius teistumus, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį nėra pagrindo spręsti, jog jos padaryta veika buvo atsitiktinė, minėtos aplinkybės rodo tai, kad D. S. yra linkusi pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Tai, kad D. S. ieškosi darbo, rūpinasi priežiūros reikalaujančia močiute, gydosi priklausomybes, vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra kažkuo išskirtinės aplinkybės, jos būdingos daugeliui žmonių. Apygardos teismo vertinimu, jos nesudaro pagrindo vertinti nuteistosios asmenybę kaip mažiau pavojingą ir taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

11. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių, taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą kaip pirmoji instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

12. Nuo 2025 m. vasario 1 d., remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357), įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2573 (TAR, 2024, Nr.2024-08214). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, numatanti, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tuo tarpu iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi matyti, kad panaikinta taisyklė, pagal kurią bausmė skiriama skaičiuojant nuo jos vidurkio.

13. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs tai, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija panaikino bausmės vidurio taisyklę, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta griežtesne 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. iš naujo paskirta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas, ji subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta griežtesne 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį šia nutartimi paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023, 2K-283-697/2024).

17. Nagrinėjamu atveju formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai ir egzistuoja, tačiau teismas, nuspręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo D. S.. Apeliacinės instancijos teismas šių apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų argumentų iš naujo nekartoja, tačiau apibendrintai akcentuoja tai, kad nuteistoji – nusikalsti linkusi asmenybė, sistemingas administracinių nusižengimų darymas leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

18. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Tačiau, kaip anksčiau buvo aptarta, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, jog paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir, nepažeisdamas BK nustatytų taisyklių, nuteistajai už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo.

20. Taigi skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau nuteistajai D. S. iš naujo skirtina bausmė, atsižvelgiant į įsigaliojusį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą.

Dėl proceso išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant D. S. sudaro 116,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

23. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla išnagrinėta pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajai D. S. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Įvertinus tai, kad D. S. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija mano, kad išlaidos už D. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį ir nuteistajai D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. liepos 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir D. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistosios D. S. valstybei 116,67 Eur (šimto šešiolikos eurų 67 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.