Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1363-480/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-01
Bylos Nr.: 2A-1363-480/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-07149-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas: akcinės bendrovės „Kauno energija“
Trečiasis asmuo: E. B., O. K.

Kategorijos

45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1363-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07149-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.2;45.5;99.9;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-615/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims E. B., O. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4587,23 Lt skolos, 500,28 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Kauno miesto savivaldybės 2012-04-05 rašto Nr. 53-2-559 duomenimis, bute be nuomos sutarties gyvena O. K. ir E. B.. Tai patvirtina ir Kauno m. Vilijampolės butų ūkio 2005-10-14 pažyma Nr. 4-3-337, kurioje nurodoma, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai užėmę gyvena tretieji asmenys. Su atsakove atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį rašytinė sutartis nėra sudaryta, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė šilumą tiekia, šiluma atsakovės nuosavybės adresu vartojama, tačiau už ją nemokama. Naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą - mokėti palūkanas. Už patiektą šilumą turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Atsakovės skola už patiektą šilumą susidarė: už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2010-03-01 iki 2012-04-01 - 2125,77 Lt, už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2006-12-01 iki 2012-04-01 - 2461,46 Lt, iš viso atsakovė skolinga 4587,23 Lt. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, ieškovė atsakovei priskaičiavo 500,28 Lt palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 4587,23 Lt skolos, 500,28 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153,00 Lt žyminio mokesčio bei 8,80 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad civilinės bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 7). Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2000-07-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-507/2000 (b. l. 187) ir ieškovės pateiktų buto apyvartos žiniaraščių (b. l. 188-191) matyti, kad prašomas iš atsakovės priteisti įsiskolinimas už ieškovės tiektą šilumos energiją susidarė buto priklausymo nuosavybės teise atsakovei laikotarpiu. Tretieji asmenys, kurie gyveno nurodytame bute, buto nuomos sutarties su atsakove sudarę nebuvo. Šios aplinkybės atsakovė nepaneigė. Jokios buto nuomos sutartys nurodytu laikotarpiu nebuvo registruotos ir viešame registre. Todėl teismas laikė, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininkės Kauno miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybės, kad sprendime nurodytam butui šilumos energiją tiekė būtent ieškovė, atsakovė neginčijo. Skolos už šildymą ir karštą vandenį skaičiuotė ir buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina susidariusios skolos dydį (b. l. 13-15, 168, 169-174, 188-191). Kokių nors kitokių negu ieškovė butui ieškovės tiektos šilumos energijos kainų paskaičiavimų atsakovė byloje nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas ieškovės reikalavimus pripažino pagrįstais, todėl patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad trečiųjų asmenų atsakomybės dėl susidariusios skolos nėra, kadangi visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai neginčijamai patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu tretieji asmenys O. K. ir E. B. gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose ir atitinkamai naudojosi į šias patalpas teikiamomis paslaugomis. Be to, byloje yra pateiktas AB „City Service" 2008-10-04 raštas Nr. 1049, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), be nuomos sutarties gyvena tretieji asmenys. 2008-11-25 gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 198 nurodoma, kad apžiūros metu nustatyta, jog nurodytu adresu gyvena tretieji asmenys, nuomos sutarties nepateikė ir pasirašyti atsisakė. Iš byloje pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog ieškovės nurodytos skolos laikotarpiu ieškovė buvo informuota apie ginčo patalpose gyvenančius asmenis. Tai įrodo Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Vilijampolės butų ūkio tarnybos ieškovei pateikti 2005-10-25 raštas Nr. 4-3-337 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus A2012-04-05 raštas Nr. 53-2-559.

2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004), klaidingai laikė, jog apeliantė, o ne tretieji asmenys O. K. ir E. B., kaip gyvenantys ginčo patalpose bei atitinkamai vartojantys ieškovės tiekiamą šilumą, yra tinkama atsakovė šioje byloje, todėl nepagrįstai priteisė iš apeliantės skolą už šilumos energiją. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tretieji asmenys apeliantei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1998 m. ir gyvena iki šiol, atitinkamai naudojosi ir naudojasi šioms patalpoms teikiamomis paslaugomis. Tuo tarpu apeliantė ėmėsi visų teisinių priemonių tokiam neteisėtam ginčo patalpų naudojimuisi užkirsti kelią: įspėjo trečiuosius asmenis atlaisvinti ginčo gyvenamąsias patalpas gera valia, tačiau tretiesiems asmenims gera valia iš ginčo gyvenamųjų patalpų neišsikėlus, net ir teismams priėmus nepalankius jiems sprendimus, apeliantė pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2002-05-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-5597/2002 antstolei R. S. vykdyti. Antstolės 2012-10-29 pažymoje Nr. S-4409 nurodoma, jog 2009-09-29 O. K. ir E. B. buvo įteikti raginimai įvykdyti teismo sprendimą geruoju, tačiau 2012-10-04 antstolės padėjėjams nuvykus į vietą, užfiksuota, jog O. K. ir E. B. gyvena bute (duomenys neskelbtini), be to, O. K. ir E. B. patvirtino, jog yra gavę raginimą išsikeldinti geruoju ir žino, kad privalo įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju tiek įsiteisėjusiais prejudicinę galią turinčiais teismo sprendimais konstatuota, tiek patys tretieji asmenys teigia gyvenantys ginčo patalpose. Taigi ginčo, kas yra tikrasis šilumos naudotojas, tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų nėra. Be to, apeliantė dėjo visas pastangas elgtis sąžiningai, kaip patalpos, į kurią teikiama šilumos energija, savininkė.

3. Teismas privalėjo nustatyti ne tik atsakovės veiksmus ginčo santykių atžvilgiu, bet ir ieškovės, kaip šilumos tiekėjos, veiksmus, jos atidumą ir rūpestingumą. Apeliantė pažymi, jog tai, kad ieškovė prašomu priteisti skolą laikotarpiu žinojo, kad ginčo patalpomis naudojasi tretieji asmenys, įrodo ne tik ankščiau nurodyti AB „.City Service", Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus ir Vilijampolės butų ūkio tarnybos raštai, bet ir trečiojo asmens E. B. teismui pateiktos ieškovės sąskaitų kopijos (2010-12-31, 2011-01-31, 2011-09-30, 2011-12-31, 2011-10-31), kuriose kaip mokėtojas nurodytas trečiasis asmuo O. K., tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šių faktinių aplinkybių. Be to, šiose sąskaitose yra pažymėta, kad bute registruotų (deklaruotas) gyventojų skaičius yra 2, todėl, manytina, kad ginčo patalpose kartu su O. K. gyveno, atitinkamai ir naudojosi šioms patalpoms teikiamomis paslaugomis, E. B.. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog pranešimus dėl šilumos mokėjimo ar įspėjimus dėl tariamo įsiskolinimo siuntė apeliantės buveinės adresu - Laisvės al. 96, Kaunas, nors LR CK 2.49 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Apeliantės nuomone, kad ieškovė nesikreipdama į ginčo gyvenamųjų patalpų savininkę dėl sąskaitų apmokėjimo ar skolos padengimo tik patvirtina, kad ieškovė visą laikotarpį nelaikė apeliantės atsakingos už šilumos naudojimą ginčo patalpose. Be to, nagrinėjamu atveju šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, atsakovė su jos sąlygomis nebuvo supažindinta (CK 6.185 str. 2 d.), todėl teismas be pagrindo ieškovės reikalavimus laikė pagrįstais ir įrodytais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nėra sudariusi rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties su bute neteisėtai gyvenančiais trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į faktinę padėtį bei galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais su patalpų savininke, t. y. atsakove. Tokia sutartis sudaryta ir galioja nuo namo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų momento, iki šalys nesudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal šalių aptartas individualias sąlygas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kad būtų ėmusis kokių nors veiksmų, kad tretieji asmenys tartųsi ir sudarytų energijos pirkimo - pardavimo sutartį su šilumos tiekėju bei taptų šios sutarties šalimi, t. y. atsakovė elgėsi nerūpestingai, ne pagal įprastinio rūpestingumo ir atidumo standartus. Atsakovė, nepaisant jos vykdomos veiklos ar statuso civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.) ir negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo, kaip patalpų nuomotojos, atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 str. 1 d.). Atsakovė yra ginčo buto savininkė ir privalo atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su jos turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Atsakovė, apmokėjusi skolą, manydama, kad ji patyrė žalą dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, turi galimybę regreso tvarka reikalauti atlyginti jai padarytą žalą. Atsakovės pagrindinis motyvas, kad tretieji asmenys bute gyveno savavališkai jį užėmę, todėl įsiskolinimas turi būti priteistas iš jų, negali būti laikomas teisiniu pagrindu atleisti patalpų savininkę nuo mokesčių mokėjimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Nurodo, kad byloje nėra išspręsti visi šalis siejantys santykiai bei nenustatyti tikrieji skoliniai įsipareigojimai tarp šalių. Ieškovė pateikdama nurodė bendrą ieškinio sumą, kurią paskaičiavo niekam nežinoma metodika. Pirmos instancijos teismui buvo pateiktos sąskaitos ir mokėjimai, kuriuose buvo nurodyta įsiskolinimo suma. Pateikus sumokėtus mokesčius, sumos dydis nebuvo koreguotas, įskaitant, bet neapsiribojant, kad nebuvo nurodyta suma, kurią turėtų mokėti D. M., o kokios prievolės tenka tretiesiems asmenims O. K. ir E. B.. D. M. mirus, jo skolą turi paveldėti jo įpėdiniai (CK 5.52 str.). Todėl tam tikra išieškojimo suma turi būti nukreipta D. M. įpėdiniams ir teisių perėmėjams, o likusi nepatikslinta suma tretiesiems asmenims. Nenustačius šių sumų atsakovė nukreips išieškojimą tretiesiems asmenims, kas neišvengiamai inicijuos dar vieną teisminį ginčą, t. y. tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų. Todėl atsakovės pareigos mokėti minėtą rinkliavą atsiradimui atitinkamos sutarties nebuvimas įtakos neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė yra Kauno m. savivaldybė. Gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą minėtame bute nėra. Jame be teisėto pagrindo gyvena tretieji asmenys O. K. ir E. B., įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje, dėl kurių iškeldinimo iš minėtų ginčo patalpų 2002-04-16 priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2002-05-23 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-18 nutartimi. Rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta nei su buto savininke, nei su šiame bute gyvenančiais trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovė tiekė šiam butui šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, už kurią neatsiskaityta (skola už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2010-03-01 iki 2012-04-01 – 2125,77 Lt, už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2006-12-01 iki 2012-04-01 – 2461,46 Lt).

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl savivaldybės pareigos atsiskaityti su šilumos tiekėju už patiektą šilumos energiją butui, kuriame be teisėto pagrindo gyvena tretieji asmenys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.383-6.391 str.), Šilumos ūkio įstatymą, ginčo santykių atsiradimo metu galiojusių Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, ne kartą yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Tačiau nesant tokio susitarimo, šilumos energijos sutarties šalimi (pirkėju) išlieka patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2012 -12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas, todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Byloje esatys įrodymai patvirtina, kad ginčo buto savininkas yra Kauno miesto savivaldybė (t. 1, b. l. 7 ). Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad ginčo butas būtų buvęs išnuomotas ar kitu teisiniu pagrindu perleistas valdyti ar naudotis tretiesiems asmenims O. K. ir E. B.; priešingai, šiame bute tretieji asmenys gyvena be teisėto pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad tretieji asmenys (ar vienas iš jų) tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, kadangi tretieji asmenys nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų, kad atsirastų pagrindas ieškovei reikšti reikalavimus šiems asmenims. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta buto savininko – atsakovės Kauno miesto savivaldybės ir šilumos tiekėjo – ieškovės AB „Kauno energija“ konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustačius, kad tarp ieškovės ir atsakovės ir (ar) tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų nėra sudarytos sutarties dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė mokestį už šilumos energiją išieškoti iš buto savininko - Kauno miesto savivaldybės.

Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad trečiųjų asmenų atsakomybės dėl susidariusios skolos nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovei išaiškino, kad jeigu ji patyrė žalą ar nuostolius dėl bute nurodytu laikotarpiu gyvenusių trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo, ji turi teisę bendra tvarka atskiroje civilinėje byloje šiems asmenims pareikšti ieškinį. Todėl ir trečiojo asmens E. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl nenurodytos sumos, kurią turėtų mokėti tretieji asmenys O. K. ir E. B., o kokia prievolės dalis tenka mirusio D. M. įpėdiniams, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, apskųsto teismo sprendimo motyvus bei apeliantės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ir nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo (CPK 185 str.). Nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, kadangi aukščiau nurodyta vėlesnė kasacinio teismo praktika suformavo taisyklę, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato savininko- šilumos vartotojo ar pastato, buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-19 nutartis civilinėje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-591/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne ieškovė, kaip šilumos tiekėjas, buvo neatidi ir nerūpestinga, o ieškovė - Kauno miesto savivaldybė, būdama patalpų savininke neatitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes nesidomėjo apmokėjimu už butui tiekiamą šilumos energiją ir skolomis. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad šilumos tiekėjas (ieškovė) netinkamai elgėsi, nes nesiuntė sąskaitų už ginčo butui patiektą šilumą atsakovės buveinės adresu, nepranešė jai apie susidariusią skolą. Sprendžiant dėl šilumos tiekėjo (ieškovės) elgesio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo butas yra daugiabučiame name, kuriame dėl inžinerinių tinklų ypatumų ieškovė negali nutraukti šilumos tiekimą kuriam nors atskiram butui, nepakenkiant kitiems šilumos vartotojams. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo (patalpų savininko) santykiai gali būti įvairialypiai: pvz., kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui netiekiant jos daliai patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Nors atsakovė dar 2002 m. inicijavo teisminius procesus dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo iš ginčo patalpų, tuometinė Kauno miesto savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Vilijampolės butų ūkio tarnyba 2005-11-02 raštu pranešė ieškovei apie savavališkai užėmusius butą ir jame gyvenančius trečiuosius asmenis (t. 1, b. l. 10), tačiau pati atsakovė atidėjo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą ir nepateisinai ilgą laiką neprašė šio sprendimo vykdyti (t. 1, b. l. 142-143), o atidėdama sprendimo vykdymą nesprendė atsiskaitymo už tiekiamą šilumą klausimų, neprašė sąskaitas už šilumą siųsti tiesiogiai atsakovei. Taigi ieškovė susidariusiomis aplinkybėmis nepažeidė savo kaip šilumos tiekėjo pareigų, o atsakovė, kaip buto savininkas, netinkamai vykdė pareigą rūpintis savo turtu, kad ieškovei nebūtų daroma žalos.

Esant aukščiau išvardintiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė