Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. vasario 15 d.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. vasario 2 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus.

5. Per teismo nustatytą terminą papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

7. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį iš esmės pripažįsta, todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ su atsakove G. J. 2022 m. gegužės 26 d. sudarė akcijos užsakymą Nr. B5234208, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktos mobilaus ryšio paslaugos (abonento numeris (duomenys neskelbtini)) bei įsigytas mobilusis telefonas „Samsung S21 FE 6+128 WH G990 ES/EEEmod dualSIM“. Pradinė kreditorė atsakovei už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir įsigytą įrangą išrašė 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SAP Nr. 212642985 718,63 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore arba ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 718,63 Eur.

9. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Telia Lietuva“ 2022 m. balandžio 6 d. pasirašydama sutartį dėl reikalavimo perleidimo, perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovei.

10. Kaip nurodo ieškovė, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu 2022 m. spalio 11 d. pranešimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

11. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis), be to, įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir įsigytą įrangą pripažįstą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 718,63 Eur skola.

12. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. apskaičiavo 14,57 Eur palūkanų sumą, atsakovė įsiskolinimą pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, iš atsakovės priteistinos 14,57 Eur palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nes, atsakovės teigimu, ieškovė turėtų prisiimti dalį atsakomybės sudarydama sutartį su nemokiu asmeniu. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tenkinus ieškinį, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (733,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 31 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 21 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą "Swedbank", AB bankui, už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą.

15. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 21,23 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir komisinis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16. Byloje iš viso patirta 22, 24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

17. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

18. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo atsižvelgti į jos turtinė padėtį, ieškovė nesutikimo argumentų nepateikė. Iš viešų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė gauna 490,89 Eur išmoką, nedirba. Nekilnojamojo turto neturi.

21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, leidžiant atsakovei įvykdyti teismo sprendimą dalimis – šiuo atveju per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovei lygiomis dalimis priteistą 754,43 Eur sumą (733,20 Eur + 21,23 Eur), t. y. per mėnesį sumokant po 100 Eur (paskutinį mėnesį 54,43 Eur). Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų, nes jai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, toks išdėstymas skatins atsakovę kuo operatyviau atsiskaityti su ieškove, taip pat sudarys galimybę atsakovei sumokėti skolą ne visą iš karto.

22. Išaiškinti atsakovei, kad jai tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovei bent vienos įmokos, ieškovė turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

23. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

24. Atsakovė teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl kreditoriaus reikalavimų prašo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 1 000 Eur baudą ir pusę šios baudos priteisti atsakovės naudai. Teigia, kad kreditorius nesąžiningai kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą pagal savo filialo teritorijos teismą.

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo „Dėl bylų pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, teisingumo nustatymo“ Nr. 1R-171, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 1 d., (toliau – Įsakymas) 1 punkte nustatyta, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja Alytaus apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Marijampolės apylinkės teismas, Panevėžio apylinkės teismas, Plungės apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Tauragės apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas, Utenos apylinkės teismas ir Vilniaus regiono apylinkės teismas, t. y. pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nėra teismingi. Pareiškimai, teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis Teisėjų Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-171, (toliau – Nutarimas) 1 punktu, automatizuotai paskirstomi tarp Teisingumo ministro įsakyme nurodytų apylinkių teismų teismo rūmų, naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema.

26. Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, j. a. k. 305718420, iš atsakovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 718,63 Eur skolos, 14,57 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 733,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti nustatant, kad atsakovė G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą vykdo dalimis – per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, j. a. k. 305718420, lygiomis dalimis priteistą 754,43 Eur sumą, t. y. pirmą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) sumokant 100 Eur, antrą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 100 Eur, trečią mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 100 Eur, ketvirtą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 100 Eur, penktą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 100 Eur, šeštą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 100 Eur, septintą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 100 Eur ir aštuntą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 54,43 Eur.

Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.