Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. U. paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. U. paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistuoju L. M., neteisėtai disponavo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2024 m. kovo 2 d. 1.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su L. M., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti bei savo poreikiams (vartoti), neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: ne mažiau kaip 21,976 gramų psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedrono), ne mažiau kaip 9,802 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, ne mažiau kaip 0,000028 gramo psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), ne mažiau kaip 0,047 gramo psichotropinės medžiagos ?9 – tetrahidrokanabinolio, psichotropinės medžiagos ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, ne mažiau kaip 89,337 gramų narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių);

tęsdami nusikalstamą veiką, dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų (21,976 gramų psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedrono), 9,575 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, 0,000028 gramo psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), 0,047 gramo psichotropinės medžiagos ?9 – tetrahidrokanabinolio, psichotropinės medžiagos ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, ir 59,605 gramų narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti bei savo poreikiams (vartoti), laikė L. M. nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o likusią dalį (29,732 gramų narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 0,227 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino) gabeno ir laikė M. U. vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje (bagažinės skyriuje) bei prie savęs džemperio kišenėje. Tai yra, veikdamas bendrininkų grupėje su L. M., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti bei savo poreikiams (vartoti), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. kovo 2 d. 1.00 val., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų - ne mažiau kaip 21,976 gramų psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedrono), 9,802 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, 0,000028 gramo psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), 0,047 gramo psichotropinės medžiagos ?9 – tetrahidrokanabinolio, psichotropinės medžiagos ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, ir 89,337 gramų narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iki kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai iš neteisėto disponavimo paėmė: 2024 m. kovo 2 d. 01.00 val. miško masyve, esančiame šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė iš M. U. – neteisėtai prie savęs džemperio kišenėje laikomą 0,227 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, supakuotą į folijos ritinėlį; 2024 m. kovo 2 d. 01.30 val. miško masyve, esančiame šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės (bagažinės skyriaus) - 29,732 gramų narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 7 folijos ritinėlius ir vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį; 2024 kovo 2 d. 05.14 val. kratos L. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu - 21,976 gramų psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedrono), 9,575 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, 0,000028 gramo psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), 0,047 gramo psichotropinės medžiagos ?9 – tetrahidrokanabinolio, psichotropinės medžiagos ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, ir 59,605 gramų narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

2. Be to, M. U. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad 2024 m. kovo 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1,604 gramo narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpoje bei prie minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, t. y. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1,604 gramo narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iki kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2024 m. kovo 2 d. apie 9.18 val. kratos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu iš neteisėto disponavimo paėmė.

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai nuteistojo M. U. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad M. U. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje vieną kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, dirba. Nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

4. Nuteistasis M. U. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios teismo instancijos nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą.

4.1. Skunde nurodo, kad nors ir įrodyta, kad jis planavo platinti narkotines medžiagas, tačiau bylos aplinkybėmis nepaneigta, kad toks planas kilo spontaniškai. Jei planas įsigyti ir platinti narkotines medžiagas būtų ne spontaniškas ir gerai apgalvotas, tai jis nebūtų taip greitai pakliuvęs teisėsaugos pareigūnų akiratin. Be to, narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, tad žala jokiems asmenims nebuvo padaryta. Nors tai ir nėra jo nuopelnas, tačiau neabejotina, kad jei narkotinės medžiagos būtų išplatintos – žala kitiems asmenims būtų reali ir didelė.

4.2. Nuteistojo vertinimu, teismas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, teigdamas, kad jis ir anksčiau darė nusikaltimus, nors už tokias veikas nebuvo baustas ir tokios veikos nėra įrodytos. Be to, jo žodžiai, pasakyti L. M., buvo tik pretekstas, kad narkotines medžiagas laikyti pas jį, o ne įrodymas, kad ir anksčiau darė nusikaltimus. Be to, nuteistojo vertinimu, neetiška ir neteisėta kritikuoti teisiamojo pasirinktą gynybos taktiką dėl kaltės pripažinimo. Tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad teisiamajam negali būti priekaištaujama dėl pasirinktos gynybos taktikos, net jei teisiamasis ir klaidina teismą, atvirai meluoja ir pan.

4.3. Skunde teigiama, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 7 d. baudžiamasis įsakymas yra susijęs su disponavimu kanapėmis savam poreikiui. Nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nors pastaruoju metu ir deda pastangas atsiriboti nuo to. Visuotinai pripažinta, jog narkomanija yra liga. Šiuo atveju, susidūrus su priklausomybe, jis yra baudžiamas, o ne gydomas. Ligos pasireiškimo atvejai teismo yra laikomi kaip teisės aktų nesilaikymas.

4.4. Skunde akcentuojama tai, kad apeliantas turi darbą ir legalų pajamų šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, stengiasi atsiriboti nuo narkotinių medžiagų vartojimo, užsiima savanoriška ir labdaros veikla. Iš dalies sutinka su teismu, kad tai nėra išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu privalu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau teisinėje ir demokratinėje valstybėje, kurioje yra gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, pagrindinis bausmės tikslas yra pataisyti klystantį asmenį.

4.5. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu nutarė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas L. M. atžvilgiu. Sutinka su teismo nuomone, kad L. M. vaidmuo darant nusikaltimus buvo mažesnis nei, apelianto, tačiau sunkus nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, tad toks žymus bausmių diferencijavimas negali būti logiškas ir pateisinamas.

5. Atsiliepime į nuteistojo M. U. apeliacinį skundą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Antanas Baranauskas prašo apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai nenustatė pagrindo nuteistajam M. U. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroro vertinimu, nuteistajam M. U. pirmosios instancijos teismo už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalies, padarymą paskirta sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo M. U. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Prokuroro vertinimu, tokių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad taikyti nuteistojo M. U. atžvilgiu BK 75 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatytas nuostatas nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog M. U. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nustatyta, jog jis padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.

5.3. Atsiliepime akcentuojama, kad nuteistasis M. U., turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinonu (3-CMC, klepedronas), kurią draudžiama vartoti netgi sveikatos priežiūros tikslais (tai kėlė didelį pavojų ir realią grėsmę visuomenei, žmonių sveikatai). Be to, turint tikslą platinti disponavo ir kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (amfetaminu, lizergidu (LSD), ?9 - tetrahidrokanabinoliu, ketaminu, kanapėmis (antžeminės dalys)) mažesniais kiekiais. Psichotropines ir narkotines medžiagas už materialinį atlygį, padedant bendrininkui L. M., pasitelkdami socialinius tinklus, platino laikydamiesi ypatingos konspiracijos. Nuteistasis M. U. visas minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė bendrininko L. M. gyvenamojoje vietoje. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, nuteistojo M. U. veikos nėra pagrindo vertinti kaip spontaniškos, atsitiktinės, neapgalvotos, nes ji tęsėsi gan ilgai, buvo sisteminga, jo padarytų veikų pavojingumas nebuvo mažesnis, nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Pažymėtina, jog M. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o akistatos su kaltinamuoju L. M. metu neigė, kad L. M. bute rastos draudžiamos medžiagos priklauso jam, t. y. tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino kaltę.

5.4. Prokuroro vertinimu, teismas, skirdamas nuteistajam M. U. bausmę, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė terminuotą laisvės atėmimą bei tinkamai parinko jo galutinį dydį. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, tinkamai M. U. pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, jam individualizavo paskirtą bausmę.

6. Nuteistojo M. U. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. U. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas.

8. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. U. parinkta bausmė, tiek jos rūšis, tiek ir jos dydis, atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

9. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. U. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skyrė vienos iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, tai yra arešto, artimą minimaliam terminą. Skirtos bausmės, tinkamai taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, tad skirtą galutinę bausmę šiuo atveju lėmė bausmė, paskirta už sunkiausią iš padarytų nusikalstamų veikų, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje.

10. Tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, BK 75 straipsnio 3 dalyje išliko draudimas iš dalies atidėti už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, kuriame yra BK 260 straipsnis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau minėtas straipsnis papildytas naujos redakcijos 4 dalimi. Joje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Naujos redakcijos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

11. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas klausimą dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, vertindamas, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, teismas turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų ir paties M. U. asmenybės pavojingumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad M. U., turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedrono) bei kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (amfetaminu, lizergidu (LSD), ?9 – tetrahidrokanabinoliu, ketaminu, kanapėmis (antžeminėmis dalimis), t. y. disponavo net šešiomis skirtingomis narkotinių/psichotropinių medžiagų rūšimis. Svarbu pažymėti, kad M. U. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo itin aktyvus, jis laikomas nusikalstamos veikos organizatoriumi, kadangi būtent jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas bei pasiūlė nuteistajam L. M. šio gyvenamojoje vietoje jas laikyti bei platinti. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. U. nusikalstamus veiksmus, organizuojant disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos bei kitomis penkiomis narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, į nusikalstamos veikos padarymą įtraukiant ir kitą asmenį – nuteistąjį L. M., vertinti kaip mažiau pavojingus, nėra jokio pagrindo. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir skunde nurodomos aplinkybės, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos ir nesukėlė žalos, kadangi šios medžiagos nebuvo išplatintos ne dėl nuteistųjų apsisprendimo, o dėl to, kad jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

14. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. U. pripažino kaltę dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje – pozicijos dėl kaltės nenurodė, teigė parodymus dėl šios veikos duosiantis teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. U. kaltę pripažino, davė parodymus, tai buvo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bylos aplinkybėmis nėra paneigta, kad planas platinti narkotines medžiagas kilo spontaniškai. Vis dėlto, teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, pažymėdama, kad nuteistasis L. M. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad M. U. pažįstamas, kuris anksčiau padėdavo su narkotinių medžiagų išdėliojimu, apeliantą pavedė, todėl pastarasis jam pasiūlė laikyti narkotines medžiagas L. M. namuose. Be to, liudytojų I. M., D. V., R. M., E. M., D. S. teigimu, M. U. jiems buvo žinomas kaip narkotines ir psichotropines medžiagas platinantis asmuo. Svarbu pažymėti ir tai, kad kratos, atliktos L. M. gyvenamojoje vietoje, metu buvo rastas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jos buvo padalintos ir sufasuotos vartojimui dozėmis, taip pat rastos svarstyklės, didelis kiekis (446 vnt.) fasavimui tinkamų maišelių. Nuteistieji pripažino, kad šie maišeliai buvo skirti būtent narkotinių ir psichotropinių medžiagų fasavimui. Visos šios aplinkybės, vertinant kartu su M. U. banko sąskaitų išrašais, ,,Telegram“, ,,Snapchat“ programėlėse užfiksuotais pokalbiais ir jų turiniu, neabejotinai patvirtina sistemingą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą ir paneigia apelianto versiją dėl sumanymo platinti spontaniškumo.

16. Pažymėtina ir tai, kad nors prieš padarant šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką M. U. ir nebuvo teistas, tačiau byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad su teisėsaugos institucijomis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis susiduria jau ne pirmą kartą. 2020 m. rugsėjo 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuriame įtarimai buvo pareikšti M. U.. Vėliau, šis ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. sausio 28 d. buvo nutrauktas. Nuteistojo M. U. elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos, ciniškos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Nuteistasis jau ne pirmą kartą susiduria su teisėsaugos institucijomis dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tad akivaizdu, kad jis iš savo klaidų nepasimoko, elgesio nekeičia. Šią išvadą sustiprina ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi praėjus vos 4 mėnesiams nuo jų įvykdymo, M. U. vėl pateko į teisėsaugos akiratį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, už tai buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo vykdymą, kolegijos vertinimu, M. U. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju M. U. nuteistas už dvejų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą (viena iš jų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), praeityje, kaip minėta, jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl narkotinių medžiagų disponavimo, todėl, tęsdamas įstatymo uždraustus veiksmus su narkotinėmis medžiagomis, puikiai žinojo apie gresiančią atsakomybę ir riziką būti uždarytam įkalinimo įstaigoje. Teisėjų kolegijos nuomone, M. U. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, kurias lėmė nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo aplinkybių visuma ar beviltiška finansinė padėtis, šių nusikalstamų veikų motyvas ir tikslas buvo pasipelnyti. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantas turi darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, stengiasi atsiriboti nuo narkotinių medžiagų vartojimo, užsiima savanoriška ir labdaros veikla, teigiamai charakterizuoją nuteistąjį M. U., tačiau nėra ir negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant būtų galima skirti švelnesnę bausmę, nei numato inkriminuojamų straipsnių sankcijos.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nutarta taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas nuteistojo L. M. atžvilgiu, tačiau sunkus nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, todėl toks žymus bausmių diferencijavimas, apelianto vertinimu, negali būti logiškas ir pateisinamas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parenkant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023). Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. U. bausmė buvo paskirta atsižvelgus į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmenį, aktyvumą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir yra tinkamai individualizuota. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad skiriant M. U. bausmę buvo pažeistos bausmės skyrimą reglamentuojančios nuostatos.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Svarbu pažymėti, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

19. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Be to, sunkią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį nėra. Nors byloje yra teigiamai M. U. asmenybę apibūdinančių duomenų, tačiau šias aplinkybes vertinant kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, M. U. asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, daroma išvada, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis bei jos dydis nėra aiškiai prieštaraujantys teisingumo principui, yra proporcingi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. U. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.