Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-17-553/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-05
Bylos Nr.: 2A-17-553/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-08554-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Lipnickienė, Liuda Uckienė
Ieškovas: Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro
Atsakovas: UAB „Ekskomisarų biuras“
Trečiasis asmuo: „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas „BTA Insurance Company“ SE

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-17-553/2015

(senas civilinės bylos Nr. 2A-721-553/2014)

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08554-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 44.2; 44.2.2; 54.1; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3752-141/2013 pagal ieškovo Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl 81 103 Lt nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras, atstovaujamas notarės N. J., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 81 103 Lt nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog 2011-12-06 su atsakovu sudarė sutartį Nr. 1123077 dėl 42-ojo notarų biuro patalpų ir viduje esančio turto apsaugos (toliau – Sutartis). 2012-01-26 naktį įvyko vagystė, kurios metu pavogtas turtas – notarų biurui priklausančios ir asmeninės notarės lėšos bei dokumentai, kurie buvo saugomi seife, nuostoliai įvertinti 81 103 Lt suma. Pinigai buvo skirti sumokėti mokesčiams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl buvo laikomi seife (T. 1, b. l. 2-13).

Atsiliepimas

Atsakovo ir trečiojo asmens atstovai ieškinio nepripažino dėl atsiliepimuose išdėstytų motyvų. Teisme paaiškino, jog Sutartis buvo tinkamai vykdoma, ir laiko neįrodyta aplinkybę, kad notarų biure esančiame seife buvo 81 103 Lt suma, kuri ir neturėjo būti ten saugoma, todėl saugos tarnyba neatsako už grynųjų pinigų apsaugą (T. 1, b. l. 173-177, T. 2, b. l. 1-3).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, jog Sutartis buvo vykdoma netinkamai ir dėl to ieškovas patyrė turtinę žalą. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai vykdė įsipareigojimus atvykimo operatyvumo požiūriu, atsakovo darbuotojų elgesys buvo tinkamas atvykus prie saugomo objekto, atsižvelgiant į profesinės veiklos standartą ir saugomo objekto ypatumus. Kadangi atsakovo darbuotojai neturėjo raktų, todėl negalėjo kitais teisėtais būdais patekti į saugomo objekto teritoriją. Atvykus ieškovo atstovams ir nustačius vagystės faktą, buvo pranešta apie įvykį nustatyta tvarka. Nėra pagrindo pripažinti, kad saugos tarnybos darbuotojai turėjo pareigą per teritoriją, nepriklausančią saugomam objektui, siekti patekti į saugomo objekto teritoriją ir kad notarų biuro turto vagystė iš saugomų patalpų buvo įvykdyta ir turtinė žala padaryta būtent dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, ieškovo atstovų įvardijamų kaip netinkamu pareigų atlikimu (T. 2, b. l. 198-200).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas (apeliantas) Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras, atstovaujamas notarės N. J., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje daug analizuotinų faktinių aplinkybių, kurių tinkamam įvertinimui būtinos tikslios buvusios faktinės situacijos žinios, taip pat būtinas notarų biuro saugos sistemos/signalizacijos veikimo techninių aspektų tikslus įvertinimas. Nurodo, kad

1. Teismas analizavo tik pavienius bylos duomenis, netinkamai atskleidė bylos esmę, nevertino byloje surinktų įrodymų kaip viseto. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas veikė nerūpestingai, neprofesionaliai, aplaidžiai, tokiu būdu grubiai pažeidė Sutartį ir neužkirto kelio ieškovo nuostolių patyrimui, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Teismas nepagrįstai neįžvelgė Sutarties daugkartinių pažeidimų iš atsakovo pusės. Teismas neįsigilino į sutartinių atsakovo įsipareigojimų apimtį ir jų vykdymo aplinkybes. Teismas nepasisakė dėl atsakovo didelio neatsargumo Sutarties vykdymo metu, kuris panaikina ribotos civilinės atsakomybės taikymą pagal Sutarties priedo 10 punktą. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos. Atsakovo kaltės papildomai įrodinėti nereikia. Atsakovas pažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.717 straipsnio taisykles. Teismas netinkama aiškino CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Atsakovo (savo srities profesionalo) atsakomybę eliminuoja tik nenugalimos jėgos aplinkybės ir būtent atsakovas turi paneigti kaltės prezumpciją šioje byloje. Teismas neanalizavo atsakovo prisiimtų pagal Sutartį pareigų turinio. Atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė nesąžiningai net teisminio proceso metu, nes pastoviai deklaravo neatitinkančias tiesos aplinkybes.

2. Atsakovo didelį neatsargumą ir nerūpestingumą nevykdant sutartinių įsipareigojimų patvirtina tai, kad dar Sutarties sudarymo metu atsakovas netinkamai ir aplaidžiai atliko ieškovo signalizacijos programavimo veiksmus, t. y. jokių papildomų programavimo ir patikros veiksmų neatliko ir slėpė tikrąjį gautų signalų apie įvykį turinį. Atsakovo atstovas melavo teismui, nes sabotažo pranešimų pateikimas buvo suprogramuotas sistemoje ir tai patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (T. 2, b. l. 130, 142, 145). Kitas atsakovo atstovas patvirtino, kad buvo gautas sabotažo signalas, t. y. kad ieškovo apsaugos sistemos vientisumas yra fiziškai pažeistas. Nepaisant to, atsakovas reagavo taip pat, kaip ir kitais aliarmo suveikimo atvejais, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad patekti į saugomą objektą. Apsaugos darbuotojai netinkamai apžiūrėjo objektą net ir iš fasadinės pusės, nepastebėjo jokių pažeidimų (t. y. nuo priekinio fasado nudaužtos sirenos), nors turėjo pastebėti. Sistema neatsistatė į budėjimo režimą ir negalėjo atsistatyti, nes buvo fiziškai pažeista sabotažo įtakoje, ir šis faktas atsakovui buvo žinomas. Atsakovo darbuotojų parodymai, kad jei nežinojo, kur turėjo būti sumontuota sirena, tik patvirtina, jog atsakovas savo pareigas vykdė neprofesionaliai ir aplaidžiai. Atsakovas nepatikrino viso saugomo objekto perimetro (pažeistas Sutarties 4.3.1 p.) ir kiemo, iš kurio buvo įsilaužta į notarų biurą. Atsakovo darbuotojai galėjo laisvai patekti į saugomą objektą iš vidinės namo kiemo pusės, kur buvo išlaužta kiemo vartų spyna, ir ten pamatyti antrame aukšte degančią šviesą (patvirtinimą apie įsibrovimo į namą faktą). Atsakovo darbuotojai net nebandė lipti per saugomo objekto kiemo tvorą, ką buvo nesudėtingai galima padaryti, ypatingai atsižvelgiant į šioje srityje dirbančių darbuotojų fiziniam pasirengimui keliamus reikalavimus. Taip pat atsakovo darbuotojai nebandė lipti (peržengti) per šalia esančią ne aukštesnę nei 50 cm tvorą, kad apeitų saugomą objektą iš kitos pusės. Atsakovo darbuotojai privalo įeiti į stebimą teritoriją, jeigu yra aiškūs įsibrovimo į objektą požymiai (Sutarties 4.3.1 p.). Atsakovo darbuotojai neiškvietė policijos. Policiją iškvietė notarė 00:49 min. Atsakovo darbuotojai daugiau nei 50 min. nuo pavojaus signalo gavimo patys nekvietė policijos, sėdėjo tarnybiniame automobilyje prie notarų biuro patalpų ir laukė atsakingo asmens, kol tuo pačiu metu šiose patalpose buvo atliekama nusikalstama veika. Atsakovas pažeidė Sutarties 4.3.5 p. Atsakovas yra nuslėpęs/nepateikęs dalies garso įrašų, kaip tariamai neišsaugotų, patvirtinančių atvykusių apsaugos darbuotojų pokalbių turinį su operatore esminiu laikotarpiu. Atsakovas netinkamai susisiekė su atsakingais notarų biuro asmenimis. Atsakovas privalėjo visų pirma informuoti notarę, tačiau apie pavojaus signalą buvo informuoti tik paskesni sąraše nurodyti asmenys, dėl ko užsitęsė atsakingų asmenų atvykimo į notarų biurą laikas (pažeistas Sutarties 4.3.4 p.). Atsakovas neįrodė teiginių, kad jam nepavyko susisiekti su notare ir antru sąraše nurodytu asmeniu. Net atvykus ekipažui, apie 10 min. nebuvo kviečiamas atsakingas asmuo. Atsakovo darbuotojai nepasirūpino raktais. Sutartyje nurodyta (T. 1, b. l. 115), kad vartelių raktai bus paimti. Į įvykio vietą atsakovas atsiuntė kitą apsaugos ekipažą, kuris ir negalėjo turėti raktų, kuris neturėjo detalaus saugomo objekto aprašymo arba toks aprašymas apskritai nebuvo parengtas. Atsakovas netinkamai teikė specifines, reikalaujančias ypatingo atidumo paslaugas. Nebuvo surašytas stebimo objekto apžiūros, suveikus signalizacijos sistemai, aktas (Sutarties 4.9 p.). Iš ikiteisminio tyrimo duomenų pagrįsta daryti išvadą, jog nusikalstama veika tęsėsi daugiau nei 20 min., o ne 4 – 5 min., kaip teigia atsakovas, nes patalpose yra daug išmėtytų daiktų, išlaužtos vidinės durys.

3. Seifo sertifikato pažymėjimas buvo pavogtas kartu su seife buvusiais pinigais ir kitais daiktais. Atsakovas neįrodė seifo neatitikties standartams. Dėl didelio atsakovo neatsargumo negalioja Sutarties nuostatos, ribojančios atsakovo atsakomybę.

4. Teismas sprendime nepasisakė dėl galimybės priteisti patirtus nuostolius bei jų dydžio. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad ieškovas neįrodė 81 103 Lt žalos. Teismui pateikta 42-ojo notarų biuro pajamų ir išlaidų suvestinė už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-01-31 (T. 2, b. l. 114), kur nurodyta, kad 2012-01-26 buvo likę 86 730,90 Lt grynųjų pinigų. Notarė įvykio dieną iš karto pasakė, kad pavogta apie 100 000 Lt. Liudytoja I. S. patvirtino, kad notarų biure buvo tokia suma (T. 2, b. l. 178).

5. Teismas nevertino atsakovo procesinio elgesio. Atsakovas teismui nepateikė/pateikė iškraipytus telefoninio pokalbio garso įrašus. Atsakovas nepateikė informacijos, kokia tvarka greito reagavimo grupėms išduodami raktai, pulteliai ir t. t. Atsakovo atsiliepimo argumentai ir atsakovo liudytojų parodymai skiriasi nuo paties atsakovo pateiktos filmuotos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo duomenų. Liudytojų duoti parodymai 2013-04-02 teismo posėdyje yra prieštaringi, vietomis akivaizdžiai melagingi, todėl ginčo faktinės aplinkybės turėjo būti vertinamos ieškovo naudai (T. 3, b. l. 4-22).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovas į įvykio vietą savalaikiai pasiuntė apsaugos darbuotojus, kurie laiku nuvykę į įvykio vietą negalėjo užkardyti nusikaltimo ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, nes turto savininkas dėl savo aplaidumo nebuvo perdavęs apsaugai, kaip to reikalauja Sutartis, raktų nuo vartelių, todėl apsaugininkai negalėjo laiku patekti į objektą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nusikalstama veika buvo vykdoma patalpose kaip tik tuo metu, kai atsakovo ekipažas stovėjo prie užrakintų kiemo vartų. Ieškovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė jo nurodomos aplinkybės, kad patalpose nusikaltėliai užtruko ilgiau nei 30 minučių. Sutartyje nėra sąlygos, kad apie signalizacijos suveikimą privaloma pranešti pirmuoju numeriu įrašytam atsakingam asmeniui. Dėl galimų elektroninės signalizacijos trūkumų apsaugininkams atsakomybė nekyla. Ieškovas klaidingai taiko pasaugos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas neįrodė jokio atsakovo didelio neatsargumo, o tuo labiau tyčios. Pats ieškovas pažeidė Sutartį, nes neperdavė raktų ir nepritvirtino seifo (Sutarties 3.2.9 p.). Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio ir žalos dydžio. Atsakovo civilinė atsakomybė yra ribota (Sutarties 3.2.9 p.). Draudikas įvykį pripažino nedraudžiamuoju (T. 3, b. l. 27-32).

Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 210 Lt). Nurodo, kad:

1. Sutartyje buvo užfiksuota, kad signalizacija yra apsaugota sabotažiniais šleifais. Neteisinga ieškovo nuostata, kad jeigu atsakovas matė, jog objektas galimai yra pažeistas, tai atsakovo darbuotojų veiksmai, atvykus prie objekto, turėjo būti visai kitokie. Nepriklausomai nuo gauto signalo rūšies, atsakovas veikia vienodai. Bet kuris aliarmo signalas įpareigoja atsakovą veikti taip, kaip numatyta Sutarties 4 p. Apsaugos darbuotojai nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kur kiekviename saugomame objekte yra sumontuoti garsiakalbiai. Nebuvo galimybės naktį įžvelgti sniege gulinčio įrenginio. Garsiakalbio sirena veikia 4 min. nuo paskutinio jutiklio suveikimo. Paskutinį kartą aliarmas suveikė 23:59:41 val., taigi garsinis signalas dar veiktų 4 min., t. y. iki 00:03:41 val., tačiau ekipažas atvyko 00:05:37 val. Jei garsiakalbis nudaužtas, tai signalo jis neskleidžia. 23:59:14 val. signalizacija grįžo į budėjimo režimą. Ieškovas teigia, kad atsakovas meluoja ir signalizacijos sistema neatsistatė, tačiau atvykus notarei ir kartu su apsaugos darbuotoju įžengus į saugomą objektą, signalizacija suveikė (CSP signalizacijos signalų išklotinės ataskaita). Pagrindinė kliūtis, kuri neleido prieiti prie objekto, buvo tvora aštriais antgaliais. Sutarties 3.2.13 p. numatytas ieškovo įsipareigojimas perduoti 2 komplektus raktų. Lipimas per kaimynų tvorą gali būti pripažintas neteisėtu. Atsakovo darbuotojai atvyko greičiausiu keliu prie saugomo objekto ir ėmėsi visų protingai įmanomų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti. Atsakovas apie vagystę pranešė policijai, kai kartu su notare pateko į pastatą ir įsitikino, kad yra įvykdyta vagystė. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad buvo skambinta ir antram sąraše nurodytam asmeniui I. S.. Duomenų, kad skambinta notarei, nėra, galbūt operatorė galėjo suklysti, tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės įvykdytai vagystei. Visi skambučiai atlikti jau po įvykio ir pasišalinus nusikaltėliams. Tuoj po įvykio užfiksuota, kad apsaugos darbuotojas praneša operatorei, jog notarė, atvykusi į saugomą objektą, sako, kad pati nėra davusi raktų vadybininkui. Ieškovas turėjo perduoti 2 raktų komplektus, kurie būtų perduoti dviems skirtingiems artimiausiems saugomam objektui ekipažams. Detalus objekto aprašymas sudaromas tada, kai kelias prie saugomo objekto yra sudėtingas. Net jei apsaugos darbuotojai būtų perlipę per tvorą, nežinia, ar jie būtų pastebėję įsilaužimo požymius, kurių iš esmės nebuvo. Antro aukšto langas, per kurį įeita, buvo privertas. Ieškovo versija dėl degančios šviesos yra nieko nepagrįsta. Apsaugos darbuotojas, duodamas parodymus teisme, sunkiai prisiminė įvykio aplinkybes. Vagys iš įvykio vietos pasišalino po 4 min. (tai patvirtina signalizacijos sistemos paskutinio daviklio suveikimo laikas 23:59:41 val.).

2. Kalba eina ne apie seifo standartus, o apie tai, kad jis nebuvo pritvirtintas, kaip to reikalauja Sutarties 3.2.9 p. Tai patvirtina nepakankamą ieškovo rūpestingumą dėl pinigų saugumo.

3. Iš ieškovo pateiktos ataskaitos lieka neaišku, iš ko susidarė pavogtų grynųjų pinigų suma. Ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami.

4. Visą medžiagą, kuria atsakovas disponavo, jis pateikė tiek teismui, tiek ieškovui (T. 3, b. l. 35-43).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovo (apelianto) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui netinkamai suteikus apsaugos paslaugas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui su atsakovu 2011-12-06 sudarius Sutartį, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 – 6.724 straipsniai). Apeliantas iš atsakovo prašo priteisti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl netinkamo atsakovo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (CK 6.546 straipsnis). Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas prašo priteisti turtinę žalą, t. y. iš seifo pavogtų pinigų sumą. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę turtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, turtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir turtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovas privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, turtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos turtinės žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją. Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (t. y. netinkamo apsaugos paslaugų suteikimo fakto), todėl teismas, priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, atmesdamas ieškinį neturėjo pareigos išsamiai pasisakyti dėl kitų trijų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui nagrinėjamu atveju įvykdė tinkamai.

Tarp ginčo šalių sudarytos Sutarties dalykas – signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimas ir reagavimas į signalizacijos sistemos suveikimo signalus (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 4 p. detalizuotos objekto stebėjimo ir reagavimo sąlygos, t. y. gavęs į savo centrinį stebėjimo pultą (toliau – CSP) signalizacijos sistemos suveikimo signalą, atsakovas privalo nedelsiant atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką (šiuo atveju per 15 min. (T. 1, b. l. 114) nuo signalo gavimo momento CSP); atsakovo darbuotojai, atvykę į objektą, apžiūri iš išorės objekto perimetrą, imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinti objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugą; kai yra aiškūs įsibrovimo požymiai, atsakovo darbuotojai turi teisę įeiti į stebimą objektą, o pastebėję teisės pažeidimo požymius, jie informuoja policiją (Sutarties 4.3.1 p.). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo CSP apeliantui priklausančio objekto (notarų biuro) signalizacijos sistemos suveikimo signalą gavo 2012-01-26 23:55:37 val. (T. 1, b. l. 99), o atsakovo greitojo reagavimo ekipažas prie objekto atvyko 00:05:37 val., t. y. po 10 min. (nepažeidžiant Sutartyje numatyto 15 min. laiko tarpo). Dėl minėtų faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra ir nebuvo, ką pažymi pats apeliantas apeliaciniame skunde (T. 3, b. l. 6). Iš CSP signalizacijos signalų išklotinės ataskaitos matyti, kad atsakovo CSP 23:55:37 – 23:59:41 val. laikotarpiu gavo informaciją apie 9 aliarmo signalus keturiose skirtingose zonose, t. y. 003 zona, 005 zona, 016 zona, 001 zona (T. 1, b. l. 99). Pagrįsta manyti, kad toks dažnas signalizacijos sistemos signalų suveikimas per 4 min. gali reikšti ne klaidingą suveikimą (dėl vėjo, gyvūnų, pamiršto uždaryti lango, neteisingai suvestos signalizacijos ar pan.), o nesankcionuotą trečiųjų asmenų pateikimą į atsakovo saugomas apeliantui priklausančias patalpas. Iš bylos medžiagos nėra aišku, ar CSP operatorei buvo žinomos nuo 23:55:37 val. iki 23:59:41 val. suveikusių aliarmo zonų reikšmės, tačiau tai nėra svarbu, nes akivaizdu, kad atsakovas, su kuriu, kaip apsaugos paslaugas teikiančiu profesionalu, apeliantas sudarė Sutartį, privalėjo žinoti ir atitinkamiems savo darbuotojams perduoti informaciją apie tai, kokie yra atsakovo priimto saugoti apeliantui priklausančio objekto signalizacijos sistemos zonų pavadinimai. 016 zonos reikšmė sabotažas (T. 2, b. l. 146). Byloje nėra ginčo dėl to, kad sabotažo signalas reiškia signalizacijos sistemos vientisumo pažeidimą, pavyzdžiui, numušus garsiakalbio sireną. Į objektą atvykę atsakovo darbuotojai, apžiūrėjo objekto fasadą iš pagrindinio įėjimo pusės ir, nepastebėję jokių įsibrovimo į objektą požymių (pvz. nuo pagrindinio įėjimo pusės numuštos garsiakalbio sirenos) bei neturėdami raktų nuo objektą saugančios tvoros vartelių, informavo atsakingą asmenį apie signalizacijos sistemos suveikimą. Sulaukę atsakingo asmens (notarės), kuri atrakino vartelius, atsakovo darbuotojai kartu su notare 2012-01-27 apie 00:44:05 val. (t. y. kada suveikė signalizacijos apsaugos 011 zona (tūris pirmo aukšto salės) (T. 1, b. l. 99, T. 2, b. l. 146)) įėjo į objektą ir pastebėjo įsibrovimo į objektą požymius. Į policiją paskambino tiek notarė, tiek atsakovo darbuotoja. Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas (jo atsakingi darbuotojai), vidurnaktį per kelias minutes gavęs 9 apelianto signalizacijos sistemos aliarmo signalus, turėdamas žinoti, kad suveikė sabotažo signalas, privalėjo imtis visų protingai įmanomų priemonių, kad patekti į apelianto objekto teritoriją ir patikrinti, ar nėra objekto perimetro pažeidimų ar įsibrovimo požymių. Minėtos sąlygos liudijo apie būtinojo reikalingumo situacijos susidarymą, todėl protingai įmanoma priemone šiuo atveju galėjo būti šalia esančios kaimyninės tvoros perlipimas su tikslu apeiti saugomą objektą iš dešinės pusės (T. 2, b. l. 37, 41). Taip pat vienas apsaugos darbuotojas galėjo likti prie pagrindinio objekto įėjimo, kol kitas darbuotojas su automobiliu, padaręs kelių kilometrų lanką, privažiuos prie objekto iš priešingos pagrindiniam įėjimui pusės. Objektą juosiančios tvoros vartelių raktų neturėjimas negalėjo atsakovo darbuotojams (specialų fizinį pasirengimą ir didelę darbo patirtį turintiems asmenims) sutrukdyti atlikti minėtus veiksmus, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl to, kas pagal Sutartį (atsižvelgiant į Sutarties 3.2.13 p. ir neatskiriamo Sutarties priedo, t. y. Objekto apžiūros akto 3 p.) buvo atsakingas už tai, jog apsaugos darbuotojai, atvykę prie objekto neturėjo raktų nuo vartelių. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas 2012-01-26/2012-01-27 įvykio metu netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus teikdamas apsaugos paslaugas apeliantui priklausančiam nekilnojamojo turto objektui, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra įrodyti.

Apelianto teigimu, dėl netinkamai suteiktų apsaugos paslaugų jis patyrė 81 103 Lt nuostolių, t. y. tokia pinigų suma buvo seife, kuris 2012-01-26/2012-01-27 įvykio metu buvo pavogtas iš notarų biuro. Taigi tam, kad nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų ir apelianto patirtos turtinės žalos priežastinį ryšį, būti išsiaiškinti, kokiu metu įvyko seifo vagystė iš notarų biuro. Apelianto teigimu, pagal nusikaltimo vykdymo eigą (buvo išlaužtos notarės kabineto durys, pertikrinti ir išversti visi stalčiai, apieškotos visos patalpos, pavogtos monetos iš stalčių) šis nusikaltimas turėjo tęstis daugiau nei 20 min., o ne 4 – 5 min, kaip teigia atsakovas, ir nusikaltėliai dar buvo patalpose, kai atsakovo darbuotojai atvyko prie objekto, jį apžiūrėjo ir po to laukė atvykstančio atsakingo asmens, todėl jeigu apsaugos paslaugos būtų suteiktos tinkamai, apelianto nuomone, jis žalos nepatirtų. Saugomas objektas yra 2 aukštų. Vagys į objektą pateko per antro aukšto langą (23:55:37 val. pirmoji suveikė aliarmo 003 zona (antro aukšto langai) (T. 1, b. l. 99, T. 2, b. l. 146). Nuo 23:55:37 val. iki 23:59:41 val. suveikusių aliarmo zonų reikšmės yra: antro aukšto langai, langai virtuvės ir archyvo, sabotažas, tūris salės antrame aukšte (T. 1, b. l. 99, T. 2, b. l. 146). Iš 2012-01-27 apžiūros protokolo matyti, kad notarų biuro daiktai pirmame aukšte buvo neišmėtyti, tvarkingi, o antrame aukšte esantys daiktai buvo išmėtyti, praverti stalų stalčiai ir t. t. (T. 1, b. l. 26-27). Iš apžiūros metu padarytų nuotraukų matosi, kad pagrindiniai nusikalstami veiksmai (vertingų daiktų paieška) buvo atliekami antrame aukšte esančiame notarės kabinete, pro kurio langą ir buvo patekta į notarų biurą (T. 1, b. l. 23-24). Iš notarų biuro buvo pavogtas seifas (plotis 35 cm. × 42 cm., aukštis 62 cm.) (T. 1, b. l. 53-56) ir nedidelis kiekis monetų iš notarės stalo stalčiuose esančių dėžučių (T. 1, b. l. 84-86). Pavogtas ir jau atidarytas seifas buvo rastas už notarų biuro tvoros šalia kaimyninio namo. Teisėjų kolegijai nėra žinomas tikslus nusikaltimo padarymo mechanizmas, tačiau anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių analizė tikėtinai labiau pagrindžia atsakovo, o ne apelianto poziciją dėl to, kiek laiko tęsėsi nusikalstama veika apeliantui priklausančiame objekte. Pagal CSP signalizacijos signalų išklotinės ataskaitą judėjimas objekte naktį iš 2012-01-26 į 2012-01-27 vyko laikotarpiu nuo 23:55:37 val. iki 23:59:41 val., o vėliau tik nuo 00:44:05 val. (kai notarė kartu su apsaugos darbuotoju įėjo į objektą per pagrindinį ėjimą pirmame aukšte (nes jau 00:49 notarė paskambino policijai ir pranešė apie įvykį (T. 1, b. l. 81)) iki 03:36:15 val. (T. 1, b. l. 99, 105, 126). Minėtus atsakovo pateiktos CSP signalizacijos signalų išklotinės ataskaitos duomenis patvirtina ir TEO LT, AB pateikta skambučių išskaidymo ataskaita (T. 1, b. l. 108-111). Tokiu būdu darytina išvada, kad nusikaltimas notarų biure tęsėsi nuo 23:55:37 val. iki 23:59:41 val., todėl atsakovo darbuotojai, atvykę prie objekto 00:05:37 val., t. y. po 10 min. (nepažeidžiant Sutartyje numatyto 15 min. laiko tarpo), objektyviai negalėjo saugomame objekte (notarų biure) sulaikyti įtariamų teisės pažeidimu asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė jo patirtos turtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio.

Dėl apelianto patirto turtinės žalos, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikti įrodymai (notarų biuro buhalterės parengta pajamų ir išlaidų suvestinė už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-01-31 (T. 2, b. l. 162)) nėra pakankamas įrodymas, kad patvirtinti, jog 2012-01-26 iš notarų biuro pavogtame seife buvo apelianto prašoma priteisti grynųjų pinigų suma, t. y. 81 103 Lt. Tinkama įrodinėjimo priemone šiuo atveju galėtų būti nepriklausomo asmens pagal pirminius notarų biuro buhalterinės apskaitos dokumentus atliktas auditas už tą patį laikotarpį (nuo 2011-01-01 iki 2012-01-31).

Apeliantui neįrodžius priežastinio ryšio, taip pat trūkstant įrodymų dėl apelianto patirtos turtinės žalos, nėra pagrindo tenkinti apelianto ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas, tačiau vadovaujantis naujais, šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliantas grindė tuo, kad byloje daug analizuotinų faktinių aplinkybių, kurių tinkamam įvertinimui būtinos tikslios buvusios faktinės situacijos žinios, taip pat būtinas notarų biuro saugos sistemos/signalizacijos veikimo techninių aspektų tikslus įvertinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek apeliantas, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų detaliai pasisakė savo procesiniuose dokumentuose ir apeliacinės instancijos teismas visas šias pozicijas visapusiškai ir objektyviai įvertino, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme dėl teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 1 210 Lt (T. 3, b. l. 42-43), t. y. 350,44 EUR. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi, toks atsakovo prašymas tenkinamas, nes patirtos išlaidos yra protingos, adekvačios, jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11. p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ (į. k. 122755433) iš ieškovo Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro atstovės notarės N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350,44 EUR (1 210 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Loreta LipnickienėLiuda Uckienė