- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- AN2-292-348/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00060-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 16 d. nutarties D. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. D. B. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 30 d. 23.33 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,53±0,02 promilės neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 8 d. nutarimu, D. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydamas nutarimą pakeisti – taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas konstatuojant, kad keisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 8 d. nutarimą nėra pagrindo, kadangi D. B. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių nuostatų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 8 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vienerių metų laikotarpiui arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios poveikio priemonės netaikyti.
3.1. Apeliantas neginčija, jog padarė vieną pavojingiausių Kelių teismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau teigia, jog net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Apelianto teigimu itin reikšminga aplinkybė yra tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė (duomenys neskelbtini) rajone. Teigia, jog transporto priemonės vairavimas atokioje (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje reiškia, kad nebuvo važiuota viršijant leistiną greitį, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Anot D. B., toks greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, važiavimas vietovėje, kurioje apeliantas gyvena, reiškia, kad jis žino eismo sąlygas, patį kelią ir reljefą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
3.2. Pasisakydamas dėl kaltės apeliantas nurodo, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios, teigia, jog tuo metu nesijautė neblaivus, alkoholį buvo vartojęs prieš 3 valandas ir nedidelį jo kiekį, todėl manė, kad alkoholis buvo išsisklaidęs. Tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo neva patvirtina ir tai, kad neblaivumo laipsnis buvo tik 0,53 promilės, o įvertinus paklaidą apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis yra labai artimas leidžiamai alkoholio koncentracijai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Apeliantas remiasi ir tuo, jog keliose Europos valstybės leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 promilės. Taigi, jose, D. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta.
3.3. Apeliacinį skundą pateikusio D. B. manymu aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad teigiamą poveikį jam gali daryti ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta poveikio priemonė. Apeliantas teigia, jog yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, kuriantis valstybei pridėtinę vertę, gyvenime ypač puoselėjantis moralines ir dvasines vertybes, tradicijas, pagarbą vienas kitam, reguliariai lankantis bažnyčią ir gelbstintis į nelaimę papuolusiems asmenims. Nurodo, jog niekada nebuvo teistas ar nubaustas administracine tvarka už grubius administracinius nusižengimus, turi aukštąjį išsilavinimą, didžiąją dalį darbingo amžiaus dirba su žemės ūkiu ir naminiais gyvuliais, teikia neatidėliotiną pagalbą pagal savo turimą veterinaro kompetenciją. Yra viso (duomenys neskelbtini) rajono gyvulių veterinaras, o tokių iniciatyvių veterinarų šiame rajone ypač trūksta. Teigia, jog kasdien gauna prašymus atvykti padėti ir pagydyti sergančius gyvulius, dėl ko šiuo metu papildomai turi samdyti vairuotoją, kad sukelia didelių nepatogumų ir finansinių išlaidų, dėl ko prastėja apelianto šeimos materialinė padėtis. Pažymi, jog turi tris vaikus (du pilnamečius ir vieną nepilnametį), jais rūpinasi ir išlaiko materialiai. Gyvendamas atokioje kaimo vietovėje ir norėdamas nuvežti vaikus į tam tikrą švietimo įstaigą ar darbo vietą, apeliantas teigia susiduriantis su ypač dideliais nepatogumais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. teigia, kad jo kasdienis tikslas yra gauti legalias pajamas ir sukurti pridėtinę vertę, dėl ko yra būtina sąlyga turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Nurodo turintis tiek lengvąjį automobilį, tiek žemės ūkio darbams skirtą traktorių ir kombainą, todėl specialiosios teisės atėmimas nurodytam laikotarpiui reiškia, jog jis negalės verstis žemės ūkio veikla ir vairuoti traktoriaus ar kombaino, negalės važiuoti automobiliu kaip veterinaras gydyti gyvulių, dėl to negaus pajamų, taip pat nesuteikus pirminės medicininės pagalbos gali mirti ūkininkų ir privačių fizinių asmenų gyvuliai, o atokiose kaimo gyvenvietėse gyvuliai yra vienas iš žmonių pragyvenimo ar maisto šaltinų. Teigia, jog dėl prarasto vairuotojo pažymėjo apeliantas susidurs su finansinėmis problemomis išlaikant vaikus, bus sunku susimokėti buities mokesčius, turimas paskolas ir įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus bankams. Be kita ko, pažymima ir tai, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir jau yra sumokėjęs paskirtą 800 eurų baudą.
3.4. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas be kita ko, nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Be to, apeliantas teigia, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant profesinių pareigų atlikimo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, sąlygomis. Anot skundą pateikusio D. B., teismas turėtų objektyviai įvertinti, kad jis vykdė priimtą Hipokrato priesaiką ir savo profesinę pareigą - vyko neatidėliotinai gelbėti gyvulio (karvės) gyvybės. Pažymi, jog veterinaras turėdamas galimybę privalo suteikti gyvuliui būtina medicininę pagalbą pagal savo kompetenciją. Taigi, jis, vedinas savo profesinių veterinaro pareigų ir esant būtinajam reikalingumui gelbėti gyvulio gyvybę, vyko suteikti gyvuliui neatidėliotiną medicininę pagalbą, laikėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. B1-457 “Dėl reikalavimų veterinarijos paslaugų tiekėjmas patvirtinimo” ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, todėl mano, kad teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.5. Be kita ko, anot apelianto, administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis ir neva niekaip neatspindi apelianto požiūrio į galiojančias teisės bei moralės normas. Pažymi, jog iki aptariamo administracinio nusižengimo D. B. nėra padaręs nei vieno panašaus, tuo labiau analogiško teisės pažeidimo, todėl manytina, kad padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, o ne sisteminis. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones apeliantas turi gana ilgą laiką. Mano, kad vairavimo patartį net ir pats įstatymų leidėjas laiko aplinkybe, mažinančią vairuotojo atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kadangi patyręs vairuotojas, priešingai nei pradedantysis, gali vairuoti transporto priemonę ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyto neblaivumo. Atkreipiamas dėmesys, kad per penkerių metų laikotarpį apeliantas buvo 2 kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažymi, kad tokie mažareikšmiai administraciniai nusižengimai neturėtų būti vertinami kaip grubūs administraciniai nusižengimai, o juo labiau visam laikui neigiamai charakterizuoti apelianto asmenybę. Be to, apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių.
3.6. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. manymu, prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Tačiau ir pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, anot apelianto, net ir tenkinus jo skundą, jis nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, kadangi jį auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Mano, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam apeliantui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių, teks varžyti save ir iš naujo taupyti, kad galėtų nusipirkti skanesnio maisto ar tiesiog geresnių drabužių, negalės skirti pakankamai pinigų vaikų lavinimui. Pažymima, kad baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo apeliantas jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.
3.7. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymas jo atžvilgiu prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos poveikio priemonės arba taikant švelnesnę poveikio priemonę. Pažymima, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos naudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos, todėl manytina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota.
Šalies argumentai
3.8. Apeliantas D. B. teigia sutinkantis, kad jo atžvilgiu būtų taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tačiau teikia, kad šios poveikio priemonės taikymas tik iš dalies švelnintų jo teisinę padėtį, kadangi alternatyvi administracinio poveikio priemonė leistų paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau kartu taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų apeliantui neproporcinga materialiniu atžvilgiu, nes antialkoholiniai variklio užraktai turėtų būti sumontuoti kiekviename iš jo vairuojamų transporto priemonių, o tai papildomai kainuotų apie 4500 eurų, kadangi antialkoholinius blokus reikėtų sumontuoti net į tris transporto priemones.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apelianto skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundas netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, jo kvalifikacijos ir kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant D. B. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo neskirti arba skirti trumpesniam terminui nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas arba skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
7. Analizuojant D. B. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
8. Tuo tarpu remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos ar ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13/2013; 2AT-68-507/2015; 2AT-58-697/2017; 2AT-38-895/2019 ir kt).
10. Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už D. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju D. B. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad D. B. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad praeityje nei už analogiško pobūdžio, nei už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus D. B. nebuvo baustas. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą šiuo konkrečiu atveju D. B. atsakomybės nešvelnina.
11. D. B. savo apeliaciniame skunde analizuoja kitus administracinius nusižengimus, taip pat teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas ir dėl to, kad kitose Europos valstybėse už tokį nustatytą neblaivumo laipsnį administracinė atsakomybė nebūtų taikoma, mano, jog jo atsakomybę švelnina ir tai, kad administracinio nusižengimo metu vykdė savo, kaip veterinaro, pareigą. Be kita ko, nurodo ir tai, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu buvo vėlus metas, eismas iš viso nevyko, o tai neva mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai tik parodo, jog D. B. savo elgesio kritiškai nevertina, realiai jo pasekmių nesupranta, tačiau priešingai, savo priešingą teisei elgesį netgi pateisina. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, jog jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių padarinių. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos, eismo intensyvumo ar paros meto, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymų leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymų leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padaryme įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant D. B. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti, nėra jokio pagrindo.
12. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir D. B. šeimos gerovė, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas išlaikytinių ir būdamas už juos atsakingas, ką D. B. akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Todėl šioje situacijoje vien tik jo šeimos ar finansiniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones iš esmės yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbine veikla, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir D. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad D. B., būdamas socialiai atsakingas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėje veikloje, t. y. vystant žemės ūkį ir vykstant pas kaimo gyventojus suteikti savo, kaip veterinaro paslaugas, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, kadangi tai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai, kaip jau buvo minėta, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
13. D. B. skunde prašo, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, vadovautis anksčiau apylinkės ir apygardos teismų suformuota teismų praktika. Teismas pabrėžia, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius, priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2018). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, sprendimų turinį, matyti, kad lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi asmenims nustatytas neblaivumo laipsnis, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra pagrindo.
14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog D. B. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tokiu savo elgesiu vykdė savo profesinę pareigą - vyko neatidėliotinai gelbėti gyvulio (karvės) gyvybės. ANK 35 straipsnio 1 dalies punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinio pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento sąlygas. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinti kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant žalą antram. Būtinojo reikalingumo atvejus susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga, palyginus su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-12-689/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir atsižvelgdamas į būtinojo reikalingumo instituto taikymui būtinas sąlygas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija. Nors apeliantas nurodo, kad vyko gelbėti gyvulio gyvybės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skųsdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokių aplinkybių apskritai nenurodė, tuo tarpu teikdamas apeliacinį skundą savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas A. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog susirgo jo gyvulys, o D. B. atvyko jo gydyti. Iš paaiškinimo matyti, kad D. B. pas A. K. atvyko apie 22 val., tuo tarpu pažeidimas buvo padarytas 23.33 val. Iš paties D. B. paaiškinimu pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apelianto teigimu, alkoholį jis buvo vartojęs 3 valandos iki jį sustabdant policijos pareigūnams. Sprendžiant iš šių duomenų akivaizdu, kad apeliantui vykstant pas ūkininką suteikti pagalbą gyvuliui neblaivumo laipsnis galimai galėjo būti didesnis, kadangi praėjus net 3 valandoms nuo alkoholio vartojimo jam vis dar buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumo laipsnis. Vertinant šiuos duomenis būtinojo reikalingumo kontekste, teismas pažymi, kad vykdant darbines funkcijas, o juo labiau suteikiant veterinarinę pagalbą net ir gyvuliams, asmenys turi būti blaivūs. Taigi šie skundo argumentai ne tik kad nepateisina D. B. veiksmų, tačiau rodo, jog teikdamas veterinarines paslaugas jis nesilaiko būtinųjų reikalavimų, be kita ko, tai rodo jo atsakomybės trūkumą. Todėl pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtinąjį reikalingumą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
16. Dėl ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymo teismas pažymi, kad minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Be to, pažymima, kad ANK 311 straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas - teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Apygardos teismo vertinimu, tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
17. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad D. B. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. D. B. buvo nustatytas lengvas, tačiau viršijantis leistiną normą neblaivumo laipsnis (0,53 promilės), per pastaruosius penkerius metus jis administracine tvarka baustas du kartus (paliko stovėti automobilį automobilio ženklo „sustoti draudžiam“ galiojimo zonoje; vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį), nuobaudos galiojančios, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog D. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir mažinti paskirtą ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, terminą arba šios poveikio priemonės visai neskirti.
18. Apeliaciniame skunde prašoma tuo atveju, jei paskirtoji administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – nešvelninama, ją pakeisti kita administracinio poveikio priemone – skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Iš ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatų matyti, jog šios dvi administracinio poveikio priemonės skiriamos ne atskirai, o kartu, t. y. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi skiriant ANK 31¹ straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę, skiriamas ir teisės vairuoti atėmimas, tik pastarojo minimalus terminas yra 6 mėnesiai, maksimalus 1 metai. Tačiau klausimą dėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos alternatyvos (ANK 31¹ straipsnio) taikymo D. B. iškėlė tik apeliaciniame skunde. Nei priimant nutarimą ne teismo tvarka, nei skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, toks prašymas nebuvo suformuluotas. Be to, D. B. kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų dėl techninės galimybės savo transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, duomenų apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą. Tokie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl galimybės taikyti asmeniui ANK 31¹ numatytą administracinio poveikio priemonę. Be kita ko, apelianto sutikimas taikyti jo atžvilgiu alternatyvią administracinio poveikio priemonę, teismo vertinimu, yra dviprasmiškas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, prašymas dėl ANK 31¹ taikymo negali būti tenkinamas, todėl yra atmetamas.
19. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik D. B. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.