Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1225-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
2A-1225-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16340-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Atsakovas
P. B.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1225-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16340-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) 208-osios daugiabučio savininkų bendrijos „Bebras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 208-osios DNSB „Bebras“ ieškinį atsakovui P. B., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas 208-osios daugiabučio savininkų bendrija „Bebras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 4 981, 93 Lt skolos, 345,20 Lt delspinigių, 5 proc.dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovo butui priskirtoms bendro naudojimo patalpoms ir objektams, esantiems daugiabučiame name, Kęstučio g. 38/7, Vilniuje, teikia administravimo paslaugas, tačiau atsakovas už nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio suteiktas paslaugas nėra sumokėjęs ieškovui 4 981, 93 Lt sumos. Vykdymo procese iš ieškovo yra išieškomos lėšos, todėl atsakovas buvo informuotas, kad administravimo paslaugų mokesčiai turi būti mokami grynais pinigais į bendrijos kasą. Dėl nurodytos priežasties atsakovo mokėjimo pavedimu sumokėtos lėšos nelaikytinos tinkamu prievolės sumokėti administravimo paslaugų mokesčius įvykdymu.

Atsiliepimas

A. P. B. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimus, nurodydamas, kad jis nėra bendrijos narys, todėl neturi pareigos mokėti už bendrijos narių sprendimais teikiamas daugiabučio namo administravimo paslaugas. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų apie administravimo paslaugas teikiančių darbuotojų darbo užmokestį, taip pat, negali reikalauti pinigų už šildymą, kadangi ieškovo sprendimu 2010 m. gruodžio ir 2011 m. sausio mėnesiais buvo atjungtas patalpų šildymas. Anot atsakovo, administravimo paslaugų kainą jis yra sumokėjęs į ieškovo sąskaitą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus dalyje dėl 4 915, 47 Lt skolos priteisimo nurodydamas, kad likusioje dalyje pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nepalaiko, atsižvelgiant į tai, jog buvo patikslintas susidaręs įsiskolinimas.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko su ieškiniu dalyje dėl 708, 07 Lt skolos, į kurią neįskaičiuotas butui tenkantis šildymas. Atsakovo nuomone, bendra skola su šildymu sudarytų 1 451, 64 Lt. Anot atsakovo, ieškovas nepagrįstai proporcingai bendraturčiams tenkančius mokesčius įvertina ne visą kavinės plotą, o skaičiuoja tik dalį kavinės ploto.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisė iš atsakovo P. B. 1 451, 64 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 703 Lt bylinėjimosi išlaidų 208-osios DNSB „Bebras“, į. k. 12498357, naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus laikė visiškai nepagrįstais ieškovo teiginius, kad atsakovo sumokėti mokesčiai į bendrijos sąskaitą negali būti laikoma tinkamu prievolės įvykdymu, taip atsakovo reikalaujant įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti mokesčius antrą kartą. Aplinkybė, kad bendrijos sąskaita yra areštuota ir į ją įnešamais pinigais bendrija negali disponuoti, teismo nuomone, negali būti pagrindas iš atsakovo reikalauti įvykdyti prievolę antrą kartą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais ir laikė, kad atsakovo pateiktas skaičiavimas 1 451,64 Lt sumai dėl tenkančių mokesčių yra teisingas. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad jo butas nebuvo šildomas, todėl atsakovo teiginius, kad atsakovas pripažįsta skolą dėl 708,07 Lt į kurią neįskaičiuotas šildymas, teismas laikė neįrodytais. Teismas sprendė, kad atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui 1 451, 64 Lt. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, kadangi ieškovas tinkamai neinformavo atsakovo kokio dydžio, kokiu laiku ir kokiu būdu turi būti mokami mokesčiai, todėl nepagrįstai reikalauja netesybų.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) 208-osios DNSB „Bebras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 3 530,29 Lt skolos ir 345,20 Lt delspnigių priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 512,50 Lt už advokato pagalbą apeliaciniame procese apmokėti ir 116 Lt žyminio mokesčio, taip pat pagal CPK numatytas taisykles perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijso teisme išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijso teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus t.y darydamas išvadą dėl atsakovo neinformuotumo ignoravo byloje esančisu įrodymus, kad atsakovui buvo pateiktos 2010-06-07 , 2010-07-07 ir 2010-10-11 pretenzijos dėl skolos apmokėjimo, kuriose nurodytas susidaręs įsiskolinimas už komunalines paslaugas, pakartotinai atsakovas informuotas apie būtinumą atsiskaityti už komunaines paslaugas bendrijso kasoje. Teismas neįvertino atsakovo pareiškimų, kuriuose atsakovas patvirtino, kad gauna sąskaitas už bendrijos suteiktas komunalines paslaugas, taip pat atsakovo 2011-11-17 pretenziją, kurioje atsakovas teigia negaunantis mokamųjų pranešimų tik nuo 2010 m lapkričio mėnesio. Pretenzijose atsakovas neužsiminė, kad kliūtis atlikti mokėjimus yra nežinojimas, kur yra bendrijos kasa. Ieškovo teigimu atsiskaitymas už komunalines paslaugas mokant į bendrijos areštuotą sąskaitą, o ne į bendrijos kasą buvo sąlygotas ne infomracijso rūkumo, o sąmoningo atsakovo apasisprendimo taip daryti. Atsakovo veiksmai pervedant bendrijai už komunalines paslaugas priklausančias pinigines lėšas tokiu būdu, kad šios lėšos negali būti panaudotos atsiskaitymui su komunalinų paslaugų tiekėjais negali būti laikoma tinkam atsiskaitymu su bendrija. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas teisingais atsakovo paskaičiavimus, kuriuose nurodomas padidintas, Nekilnojamojo turto registre nurodyto gyvenamojo namo naudingo ploto neatitinkantis plotas, neteisingai taikė CK 4.82 str. 5 d. Teismas, už komunalines paslaugas mokėtinus mokesčius priskirdamas visam namo rūsyje esančima kavinės plotui, neįeinančiam į namo bendrą naudingą plotą, nebuvo nuoseklus, nes tuo pačiu neatsižvegė į tai, kad atsakovo butas yra su rūsiu, kurio plotas nėra įtrauktas į bendrą naudingą buto plotą, nurodytą atsakovo buto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše.

Atsiliepimas

A. P. B. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui būtų nuolat pateikiami mokėjimo pranešimai apie mokėtinus mokesčius. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ginčijamo teismo sprendimo teiginius apie tai, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie komunalinių mokesčių mokėjimo tvarką. Iš esmės mokesčių mokėjmo tvarkos net nėra patvirtinta. Ieškovas vadovaujasi bendrijos 2009-12-15 sprendimu, kad įmokos už komunalines paslaugas mokamos į bendrijos kasą. Tačiau kaip turėtų būti įgyvendinamas šis sprendimas ieškovė nėra pateikusi jokių detalesnių paaiškinimų. Be to bendrija neturi savo kontoros, atsakovas niekada nebuvo informuotas apie tai, kur yra bendrijos kasos patalpos ar kas yra atsakingas už kasos tvarkymą. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų aplinkybę, kad piniginių sumų įmokėjimas į bendrijos sąskaitą laikytinas tinkamu apmokėjimu už suteiktas paslaugas. Tai, kad bendrija negali disponuoti lėšomis savo banko sąskaitoje yra ne atsakovo, o pačios bendrijos problema. Bendrijos skolos susidarė, kadangi bendrijos valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovas nėra bendrijos narys ir nedalyvauja priimant sprendimus dėl bendrijos valdymo. Pagal CK 4.82 str. 5 d. nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, tai pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad dalis už komunalines paslaugas mokėtinų mokesčių turi būti priskirta namo rūsyje esančios kavinės visam 85,06 kv.m. plotui.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, kad atsakovas neatsiskaito už suteiktas paslaugas su ieškovu bei dėl pačios atsiskaitymo su bendrija tvarkos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog atsakovo atsiskaitymas už komunalines paslaugas sumokant skolą į areštuotą ieškovo sąskaitą negali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus, nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovas yra skolingas 4 915, 47 Lt (II t. b.l. 132). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis Kęstučio g. 38/7-1, Vilnius, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas dalį jam apskaičiuotų mokesčių, t. y. 3 369, 15 Lt įmokėjo į bendrijos sąskaitą, šio fakto šalys neginčija. Ieškovas laiko minėtą atsiskaitymo būdą netinkamu prievolės įvykdymu, nes sąskaita yra areštuota ir nuo jos nuskaičiuojamos lėšos kitoms bendrijos skoloms dengti, taip prarandant galimybę atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų buvęs tinkamai informuotas kur, kada, kokiu laiku ir pan. jis turi mokėti jam tenkančius mokesčius. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovo sumokėti mokesčiai į bendrijos sąskaitą yra tinkamas prievolės įvykdymas ir nėra pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę antrą kartą. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia ir ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų t.y. atsakovui pateiktų pretenzijų, kuriose atsakovas informuotas apie atsiskaitymą į bendrijos kasą. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovui buvo siunčiamos, ieškovo nurodytos 2010-06-07, 2010-07-07, 2010-11-05 pretenzijos, tačiau kaip matyti iš šių pretenzijų, jose konkrečiai ir aiškiai nėra nurodyta kur, kada ir kokiu laiku atsakovas turi mokėti jam tenkančius mokesčius, be to kaip matyti iš sąskaitų išrašų, įsiskolinimo už komunalines paslaugas skaičiavimo lentelės (II t. b.l. 8), dalį įsiskolinimo atsakovas jau buvo padengęs ankščiau, iki pretenzijų surašymų datos. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog visas pretenzijas atsakovas yra gavęs. 2011-11-17 pretenzija atsakovas informavo ieškovą, jog nuo 2010 m. lapkričio mėnesio atsakovui išvis nėra siunčiami pranešimai apie tenkančius mokėti mokesčius, šios aplinkybės ieškovas nepaneigė. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog tokiu būdu atlikdamas mokėjimus, atsakovas nesilaiko 2009-12-15 208-osios DNSB „Bebras“ butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių susirinkime nustatytos atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkos. Kolegija pažymi, kad tokia bendrijos narių susirinkime nustatyta tvarka, kuria ieškovas siekia išvengti skolų išieškojimo yra ydinga ir prieštaraujanti teisei. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto 2009-12-15 protokolo (1 t. b.l. 23-27), atsakovas susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, vandenį, energiją ir komunalines paslaugas tvarkos nustatymo, nedalyvavo. Apie minėtą susirinkimą pasirašytinai nebuvo informuotas (I t. b.l. 28). Atsakovas nurodė, jog jis nėra bendrijos narys (ieškovas to neginčija), byloje duomenų, jog atsakovas būtų pritaręs ar kitu būdu būtų išreiškęs sutikimą dėl nustatytos atsiskaitymo tvarkos, nėra. Be to, kaip matyti iš paties susirinkimo protokolo, atsiskaitymo tvarka nėra sukonkretinta ir detalizuota. Pretenzijose taip pat nėra išaiškinta kaip tūrėtų būti įgyvendinamas toks sprendimas. Todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovas būtų buvęs tinkamai informuotas, kur, kada, kojiu laiku ir pan, jis turi mokėti jam tenkančius mokesčius. Atsakovas nurodė, o šio fakto neginčijo ieškovas, jog jis nėra bendrijos narys, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas būtų išreiškęs sutikimą dėl nustatytos atsiskaitymo tvarkos. Pažymėtina, jog atsakovas sumokėjo mokesčius į bendrijos sąskaitą, iš dalies įvykdė LR CK 4.82 str. 3 d. numatytą prievolę. Įstatyme nėra numatyta, jog piniginių lėšų pervedimas į bendrijos sąskaitą laikomas netinkamu atsiskaitymu ir prievolės vykdymu. Kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie atsiskaitymą su bendrija tvarką, mokesčius yra sumokėjęs į bendrijos sąskaitą, todėl nepaisant, kad bendrijos sąskaita yra areštuota, toks atsiskaitytmo būdas negali būti vertinamas kaip netinkamas ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas negali būti pagrindas reikalauti iš atsakovo įvykdyti prievolę antrą kartą dėl tų pačių sumų, priešingu atveju taip pat būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dalis už komunalines paslaugas mokėtinų mokesčių turi būti priskirta namo rūsyje esančios kavinės visam 85,06 km.m. plotui, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime šiuo klausimu nurodytais motyvais. LR CK 4.82 str. 5 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, o šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimtas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir joms taikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė