Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-2174-1070/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e2-2174-1070/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00829-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Ieškovas
D. N.
Atsakovas
G. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4426-1070/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00829-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant Enrikai Venslauskienei,dalyvaujant ieškovei D. N. ir jos atstovei advokatei R. G.,atsakovui G. N. ir jo atstovui advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. N. pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016, iš atsakovo G. N. nepilnamečių vaikų A. N., gim. 2009 m. balandžio 14 d., ir J. N., gim. 2011 m. vasario 11 d., naudai priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo po 350 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (el. b. l. 1-4).

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalių santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 5.17, 5.18 punktuose buvo susitarta, kad šalių nepilnamečių vaikų A. N. ir J. N. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, kad atsakovas mokės kiekvieno vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė, gyvendama su vaikais, pilnai juos išlaiko, rūpinasi ne tik jų būtinųjų poreikių patenkinimu, bet ir jų protiniu, doroviniu ir socialiniu vystymusi, vaikų ugdymo ir prasmingo laisvalaikio organizavimu. Atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka net minimaliausiems vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovė prašė atsakovo geranoriškai prisidėti prie išaugusių vaikų poreikių, tačiau atsakovas atsisakė. Po Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo priėmimo šalyje pasikeitė ekonominė padėtis: ženkliai pakilo visų paslaugų ir prekių kainos, mokesčiai, išaugo pragyvenimo lygis, padidėjo minimali mėnesinė alga. Todėl tų pačių vaikų poreikių patenkinimas šią dieną kainuoja daugiau nei prieš tris metus. Be to, pasikeitė ir vaikų poreikiai, nes jie paaugo, šiuo metu A. N. yra 10 m., o J. N. – 8 m. A. N. mokosi K. M. M progimnazijos 4 klasėje, J. N. – tos pačios mokyklos 2 klasėje. Nustatant išlaikymą vaikams santuokos nutraukimo byloje, J. N. nelankė mokyklos, o dukra lankė 1 klasę. Todėl akivaizdu, kad vaikų poreikiai tapo įvairesni ir didesni. Be to, sūnus lanko mokamas krepšinio treniruotes, o dukra – įvairius popamokinės veiklos būrelius, tarp jų – gatvės šokių būrelį, Kauno paveldo centre gamtos mylėtojų ir matematikų būrelius (75 Eur į mėn.). Ieškovės teigimu, kiekvieno vaiko išlaikymui skiriama apie 700 Eur suma į mėnesį. Todėl akivaizdu, kad atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas neproporcingas. Šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingos lėšos ne tik maistui, aprangai, laisvalaikiui ir higienos priemonėms, bet ir mokymosi priemonėms, knygoms, sportinei aprangai, mokyklos organizuojamoms ekskursijoms, padidėjusioms transporto išlaidoms, jų papildomam ugdymui. Ieškovės teigimu, atsakovas turi prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis, todėl iš jo turi būti priteista kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Eur. Ieškovės duomenimis, atsakovo finansinė padėtis yra gera, jis turi gerai apmokamą darbą ir pastovias pajamas. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Jis turi transporto priemonę. Todėl, ieškovės teigimu, atsakovas turi galimybę mokėti ieškinyje nurodytą išlaikymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. N. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį (el. b. l. 44-47). Teigia, kad ieškovė nurodo nerealius ir neatitinkančius tikrovės vaikų poreikius. Ieškinyje nurodyta kiekvieno vaikui maistui išleidžiama suma (300 Eur), kai jie valgo ir mokykloje, yra akivaizdžiai neadekvati, įvertinus vaikų amžių. Tokia pinigų suma neišleidžiama net suaugusiojo maitinimui. Atsakovo nuomone, ši suma mažintina iki 100-150 Eur kiekvienam vaikui. Sveikatos priežiūrai skiriama 20 Eur suma kas mėnesį, bet nenurodoma, ką šios išlaidos sudaro. Atsakovo turimais duomenimis, vaikai neturi chroniškų sveikatos problemų. Ieškovė nurodo, kad vaikų maisto papildams ir vitaminams per metus reikia 180 Eur. Atsakovo nuomone, esant vaikų visavertei mitybai, nėra poreikio leisti tiek daug lėšų vitaminams, todėl ši išlaidų suma mažintina iki 50 Eur. Nėra duomenų apie vaikų keliones ir stovyklas, todėl ieškovės nurodoma išlaikymui būtina 800 Eur suma per metus yra nepagrįsta. Atsakovas moka už sūnaus J. N. džiudžitsu būrelį ir pats jį nuveža į užsiėmimus. Byloje nėra duomenų apie šalių vaikų specialius poreikius. Ieškovė neteisingai nurodo, kad orientacinis išlaikymo dydis 2020 m. yra 607 Eur į mėnesį, kadangi įgyvendinus mokesčių reformą, darbdavio mokami mokesčiai perkelti darbuotojui, dėl to bruto darbo užmokestis išaugo 30 proc., bet MMA nepakito. Šiuo metu padidinus MMA iki 607 Eur, gaunama užmokesčių suma, atskaičius mokesčius, yra 427,24 Eur. Todėl minimali orientacinė išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo vieno vaiko išlaikymui galėtų būti 215 Eur. Be to, ieškovė nutyli aplinkybę, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo pagrindu buvo skiriama socialinė išmoka (2018 m. – 30 Eur, 2019 m. – 50 Eur), todėl ieškovės prašoma priteisti suma turi būti mažinama nurodyta išmoka, nes šiuos pinigus valstybė skiria vaikų poreikiams. Atsakovas kurį laiką niekur nedirbo, jo pajamas sudarė lėšos iš atsitiktinių darbų, neseniai jis išsiėmė verslo liudijimą. Šiuo metu darbų nėra daug, jo pajamos yra nedidelės ir nestabilios. Nors atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti (19 proc. baigtumas). Be to, atsakovas skolingas 34 704,60 Eur pagal 2008 m. birželio 30 d. kredito sutartį, mėnesio įmoka yra 173,42 Eur. Sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo, jo pajamos turi būti prilygintos minimalioms (t. y. 427,24 Eur), todėl jis negali skirti kiekvieno vaiko išlaikymui daugiau nei 100 Eur.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padavė teismui rašytinę išvadą (el. b. l. 38), kurioje nurodo, kad tarnyba neturi informacijos apie ieškovės šeimą. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, vaikų interesus, vadovaudamasi prioritetiniu vaikų interesų gynimo principu, neturi pagrindo prieštarauti ieškinio patenkinimui. Ieškinyje prašoma priteisti suma atitinka vaikų interesus. Vaikų išlaikymas negali būti ribojamas jų minimalių poreikių tenkinimu, turi būti atsižvelgta į tai, kad tėvo, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, našta yra didesnė.

5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė D. N. prašė patenkinti ieškinį visiškai, patvirtino aplinkybės, nurodytas ieškinyje. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji viena nepajėgia užtikrinti vaikams pilnavertį gyvenimą. Vaikams gal reikės korepetitorių, papildomų lėšų papildomiems užsiėmimams. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas moka už sūnaus džiudžitsu treniruotes 25 Eur, krepšinis – 7-10 Eur į mėnesį. Vasarą vaikai praleidžia dienos stovyklose, į mėnesį reikia mokėti 40 Eur į mėn. Vaikų būreliams ieškovė išleidžia apie 200 Eur į mėnesį (ne vasaros laikotarpiu). Vasaros laikotarpiu ieškovė leidžia vaikus į stovyklą. Vaikai yra gabūs, bet tam, kad jie įstotų į licėjų, reikia paruošimo, reikės korepetitorių pagalbos. Ieškovė siekia kuo geriau paruošti vaikus aukštajam mokslui. Ieškovė gauna 1500 Eur, nuomoja butą už 210 Eur, iš viso – 1700 Eur, kai reikia padeda tėvai. Vaikai valgo pas ieškovės tėvus pietus, pavakarius, ieškovė duoda tėvams už vaiką 200 Eur (iš viso – 400 Eur). Vaikai valgo namuose pusryčius apie 2 Eur vienam vaikui, paskui mokykloje – pietūs, kurie kainuoja apie 3 Eur. Paskui vaikai valgo namuose vakarienę. Ieškovės nuomone, atsakovas turi prisidėti vienodai prie vaikų poreikių. Ieškovė stengiasi pirkti vaikams ekologišką mėsą, kiaušinius, kuriuos perka ūkininkų turgelyje. Vaikai neturi specialių poreikių, yra sveiki. Vaikams kurui, transportui reikia 40-50 Eur (visuomeniniam transportui 10 Eur, išvykoms į gamtą, po Lietuvą). Vaikai eina į mokyklą pėsčiomis. Vaikams į mėnesį reikia apie 50 Eur avalynei, drabužiams, nes jie auga. Išlaidos sveikatai – tai vitaminai, papildai, skiepai. Skiepai daromi ne kas mėnesį, perka papildomai mitybai žuvies taukus, vitaminus vaikams (paaugliams), nes mityba nevisavertė. Išlaidos pramogoms – tai išlaidos atostogoms, kinams, draugų gimtadieniams 20-30 Eur. Ieškovė gyvena savo dviejų kambarių bute, moka į mėnesį komunalinius mokesčius (apie 80 Eur į mėnesį). Ieškovė išleidžia vaikams 1200 Eur į mėnesį, jos poreikiams lieka 500 Eur, jai to užtenka. Ieškovės duomenimis atsakovas per dieną uždirbdavo 100 Eur į dieną, kai jie gyveno kartu. Atsakovas nesilaiko sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, šeštadieniais vaikų neima, nes nurodo, kad dirba tuo metu. Ieškovė nežino, kiek šiuo metu atsakovas uždirba. Ieškovė savo iniciatyva perveda lėšas po 200 Eur tėvams, nes tėvai nepragyvena iš savo pensijos nuo to laiko, kai vaikai pradėjo lankytis po mokyklos. Vaikai valgo penkis kartus į dieną. Ieškovė neketina mažinti išlaidų vaikų maistui, nes nori suteikti jiems pilnavertę mitybą. Ieškovė keliauja su vaikais už Lietuvos ribų: buvo Latvijoje, Turkijoje tais pačiais metais. Atsakovas taip pat keliauja į užsienį, bet be vaikų, Lietuvoje jis taip pat keliauja be vaikų. Atsakovas retai paima vaikus su nakvyne, maitina juos, paprastai jie būna atsakovo namuose, du kartus į mėnesį (kas antrą savaitę). Tuo metu, kai vaikai būna su atsakovu, jis neprašo lėšų vaikų išlaikymui, ieškovė neduoda vaikams lėšų tuo metu, kai jie būna su atsakovu. Atsakovas išima verslo liudijimus tik tada, kai būna viešuosiuose objektuose, bet paprastai jis dirba privačiuose namuose. Atsakovas moka viską, deda plyteles, pajungia buitinius prietaisus. Atsakovas visada vertėsi privačia darbo praktika, kurios niekada nedeklaravo. Ieškovė pradėjo pervesti lėšas tėvams į sąskaitą dėl šio proceso, anksčiau duodavo tas lėšas grynais. Tėvai padovanojo ieškovei pinigų, ji nusipirko butą, kurį dabar nuomoja. Ieškovei pakanka 500 Eur jos pragyvenimui, mėnesio pabaigoje lieka 50-100 Eur. Ieškovė neatsimena, iš kur buvo pinigai, kuriuos ji periodiškai įnešdavo į sąskaitą. Tėvai dovanojo ieškovei pinigus, kuriuos ji pasidėjo į savo sąskaitą, iš jų skolino lėšas draugei. Atsakovas buvo skolingas ieškovei kažkiek pinigų. Ieškovės tėvai pervedė jai paramą, nes jai trūko pragyvenimui. Ieškovė gali skirti savo vaikams po 700 Eur į mėnesį, sumažindama savo poreikius bei padedant tėvams.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės advokatė R. G. prašė patenkinti ieškinį visiškai, patvirtino ieškinyje nurodytus jo tenkinimo motyvus. Atstovė papildomai paaiškino, kad kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį reikia apie 600-700 Eur. Ieškovė skiria kiekvieno vaiko maistui į dieną 10 Eur, todėl logiška tai, kad prašoma suma maistui yra 300 Eur. Vaikai augantys, aktyvūs, užsiima sportine veikla, jiems reikia maitintis penkis kartus į dieną, todėl akivaizdu, kad 1,5 Eur į dieną vaiko maistui yra per mažai. Išlaidos vaikų sveikatai palaikyti yra būtinos, nes jie kaip ir visi peršąla, jiems reikia vitaminų. Atsakovas nesirūpina vaikų turiningu laisvalaikiu, o ieškovė užtikrina vaikų pasaulėžiūros plitimą. Atsakovas itin mažai prisideda prie vaikų auklėjimo, priežiūros, maitina vaikus tik tada, kai jie būna pas jį. Todėl galima išvada, kad iš esmės visais vaikų poreikiais pasirūpina ieškovė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko užtikrinti minimalius vaikų interesus. Byloje nėra įrodymų apie realias atsakovo pajamas. Jis neprisideda papildomai prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl yra suinteresuotas, kad išlaikymas būtų kuo mažesnis. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį neatspindi realios jo finansinės padėties. Atsakovas per 11 d. uždirbo virš 800 Eur, pernai atsakovas turėjo apie 10 000 Eur neapskaitytų lėšų. Jo į sąskaitą įneštos lėšos neatspindi jo tikros finansinės padėties, nes pervestos lėšos skirtos konkretiems mokėjimams. Atsakovas nededa pastangų, kad pagerintų savo finansinę padėtį. Atsakovas, neapskaitydamas savo lėšų, vykdo neteisėtą veiklą, tai turi būti vertinama kaip pagrindas priteisti iš atsakovo maksimalų išlaikymą. Vaiko pinigai, gaunami iš valstybės, neturi būti įskaitomi į priteistiną vaikams išlaikymą, nes atsakovas nemoka mokesčių valstybei. Teismas turi aiškinti abejones dėl atsakovo turtinės padėties vaikų naudai. Šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, jie abu gauna į mėnesį apie 2000 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsakovas G. N. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies. Paaiškino, kad kai šalys gyveno kartu, jis pirko maistą, nebuvo būtina ekologiška mėsa, vaikai valgė mėsą iš bazės. Vaikai pasakojo, kad ieškovė maitina juos pusgaminiais. Ieškovė paaiškino, kad nori statyti namą, visą laiką, kai ieškovė prašė papildomų lėšų batams, drabužiams atsakovas prisidėdavo. Sūnus vaikšto ieškovės draugės padovanotais drabužiais. Atsakovas dirba statybose apie 30 metų. Kai šalys susipažino, statybose buvo geras uždarbis, todėl atsakovui buvo suteikta paskola namo statybai. Tame name nieko nepasikeitė, nes šiuo metu statybose yra sunkiau, kadangi atvažiavo baltarusiai, kurie dirba pigiau. Atsakovas tris mėnesius buvo visiškai be darbo, jis įspėjo ieškovę apie tai. Atsakovas gyvena su moterimi tris metus, jie veda bendrą ūkį. Atsakovas dirba šeštadieniais namuose, pjauna žolę, augina daržoves. Atsakovo sugyventinė prisideda prie maisto, mokesčių, paskolos, išlaikymo. Atsakovas pernai nusprendė parduoti namą su motinos valda. Šiuo metu atsakovas skolingas už vieną mėnesį paskolos įmokos ir išlaikymą už vieną mėnesį. Atsakovas sutinka, kad vaikams reikia didesnio išlaikymo, sutinka pakelti išlaikymą iki 150 Eur. Atsakovas mažiausiai uždirba 600-700 Eur, vasarą – 1100-1200 Eur. Atsakovas patvirtino, kad gali atlikti įvairių statybos darbų. Jis gavo pasiūlymų iš įmonių dirbti, bet jie turi problemų su instrumentais, jam buvo pasiūlyta 800 Eur, o būna, kad darbo iš viso nėra. Atsakovo poreikiams į mėnesį reikia 200-250 Eur maistui (dviems asmenims), 173 Eur paskolai, 21 Eur telefonui, 50 Eur televizijai, internetui (dviems asmenims), vandeniui 20 Eur (trims asmenims), 50-60 Eur elektrai (trims asmenims), 80-100 Eur šildymui (dviems asmenims), 80 Eur kurui. Atsakovas po karantino uždirbo 700-800 Eur, jis nedeklaruoja visų savo pajamų. Šalys išsiskyrė dėl pinigų, nes atsakovas mažai uždirbo. Kai atsakovas dirbo Norvegijoje, viskas buvo gerai šeimoje, į mėnesį gaudavo apie 10 000 Lt, tai buvo prieš 9 metus. Atsakovas nenorėtų vykti dirbti į užsienį, nes nemoka kalbos. Atsakovas galėtų mokėti vaikų išlaikymui daugiausiai 200 Eur kiekvienam, nes jis neturi stabilių pajamų. Atsakovas neturi rimtų sveikatos problemų, turi stuburo problemų, bet neina pas gydytojus. Jis planuoja ateityje parduoti namą, tada neturės paskolos. Atsakovas niekada neskaičiavo, kiek jis uždirba, vidutiniškai gauna kiekvieną mėnesį apie 1000 Eur. Atsakovas pripažįsta, kad įmanomos tokios išlaidos vaikams, kurias nurodo ieškovė, bet jos galimos tuomet, kai yra galimybė. Vaikų poreikiai maistui yra įprasti, todėl jis mano, kad per daug išleidžiama maistui. Atsakovo nuomone, išlaidos kelionėms taip pat per didelės. Atsakovas buvo Egipte, kai buvo jo draugės jubiliejus, kelionę padovanojo draugai. Atsakovas bendraudamas su vaikais važiuoja pas draugus, nueina į kavinę. Atsakovas paimdavo vaikus kas sekmadienį, su nakvyne, bet dukra norėjo namo. Tuo metu, kai vaikai būna pas atsakovą, išlaidos nėra didelės, tik kavinei. Kai vaikai būna pas atsakovą išleidžia jiems daigiausia 30 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovė perveda tėvams lėšas dėl to, kad pakeltų išlaikymą šioje byloje. Atsakovas visada darbo užmokestį gauna grynais, ima patentą tada, kai prašo užsakovai, kad negautų baudos. Atsakovo nuomone, vaiko maistui reikia daugiausiai 120-150 Eur į mėn., kurui nurodytos išlaidos nepagrįstos, sveikatos poreikiams nereikia tiek lėšų, nes vaikai sveiki. Reikia lėšų vitaminams, bet papildams nereikia. Vaikams reikia lėšų pramogoms, bet ne tiek, kiek nurodo ieškovė.

8. Atsakovo atstovas advokatas P. V. prašė tenkinti ieškinį iš dalies. Nurodo, kad ieškinyje dirbtinai padidinti vaikų poreikiai. Būtinųjų asmens poreikių patenkinimui reikia apie 430 Eur, kiekvienas iš tėvų turi skirti po 215 Eur. Byloje pateikti ieškovės įrodymai neatitinka tikrovės. Nerealu, kad vieno vaiko maitinimui reikia beveik minimalaus atlyginimo. Atsakovas nėra ypatingai turtingas, jis nebaigė statyti namo, negrąžina kredito nuo 2008 m. Jo turtinė padėtis nėra išimtinai gera, todėl jis negali skirti vaikams tiek lėšų, kiek prašo ieškinyje. Ieškovė, skirdama vaikams tokio dydžio lėšas, pati viršija savo galimybes, turėtų išlaikyti vaikus pagal galimybes. Ieškovės atlyginimas yra vidutinis, neatitinka protingumo tai, kad ieškovė išleidžia vaikams visas savo gaunamas darbo pajamas. Pašalpa, mokama valstybės, turi būti išskaičiuota iš vaikams būtino išlaikymo, nes valstybė kompensuoja dalį vaiko išlaidų. Atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nes jis šiuo metu neturi pastovaus darbo.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko į teismo posėdžius, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Apie posėdžius jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 175(1) straipsnio 10 dalis, el. b. l. 164). Išvadoje buvo prašoma nagrinėti bylą, nedalyvaujant atstovui. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių nuomonę, išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016, nutraukta ieškovės ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 5-9). Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų A. N. ir J. N. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (Sutarties 5.1 punktas), kad atsakovas nepilnamečių vaikų J. N., gim. 2011 m. vasario 22 d., ir A. N., gim. 2009 m. balandžio 12 d., išlaikymui mokės po 100 Eur kiekvienam vaikui (Sutarties 5.17, 5.18 punktai). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ginčo šalys nurodė, kad G. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 686/2425 dalys žemės sklypo ir gyvenamasis namas Kauno r., Neveronių k., Miško g. 8, kad jam lieka asmeninė prievolė dėl 41 421,41 Eur kredito mokėjimo pagal 2008 m. birželio 30 d. kredito sutartį (Sutarties 2.2, 2.3 punktai). Ieškovei kaip asmeninė prievolė liko 825,97 Eur paskola AB „Swedbank“ pagal 2016 m. sausio 11 d. sutartį (Sutarties 2.4 punktas). Sutarties 2.8 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 3670,06 Eur kompensaciją dalimis.

11. Ieškovė pateikė į bylą vaikų poreikių lenteles, kurių duomenimis šiuo metu A. N. poreikius užtikrintų 715,50 Eur suma į mėnesį (200 Eur mokymosi priemonėms per metus, 290 Eur avalynei per metus, 380 Eur aprangai per metus, 62 Eur popamokinei veiklai ir būreliams į mėnesį, 30 Eur laisvalaikiui į mėn. (kino teatras, teatras, kelionės ir kt.), 40 Eur dienpinigiai į mėn., 300 Eur maistui į mėn., 40 Eur/mėn. būsto išlaidoms, telefonui, 5 Eur/mėn. mobiliam telefonui, 10 Eur/mėn. transporto išlaidoms, 20 Eur/mėn. sveikatos priežiūrai, 15 Eur/mėn. vitaminams, maisto papildams, vaistams, 15 Eur/mėn. higienos reikmenims, 10 Eur/mėn. patalynei ir rankšluosčiams, 15 Eur/mėn. kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukui ir kt. technikos priemonėms, 792 Eur/m. stovykloms ir atostogų išlaidoms (el. b. l. 12).

12. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu J. N. poreikiams reikia 700,50 Eur į mėn. (el. b. l. 13)(200 Eur mokymosi priemonėms per metus, 290 Eur avalynei per metus, 380 Eur aprangai per metus, 47 Eur popamokinei veiklai ir būreliams į mėnesį, 30 Eur laisvalaikiui į mėn. (kino teatras, teatras, kelionės ir kt.), 40 Eur dienpinigiai į mėn., 300 Eur maistui į mėn., 40 Eur/mėn. būsto išlaidoms, telefonui, 5 Eur/mėn. mobiliam telefonui, 10 Eur/mėn. transporto išlaidoms, 20 Eur/mėn. sveikatos priežiūrai, 15 Eur/mėn. vitaminams, maisto papildams, vaistams, 15 Eur/mėn. higienos reikmenims, 10 Eur/mėn. patalynei ir rankšluosčiams, 15 Eur/mėn. kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukui ir kt. technikos priemonėms, 792 Eur/m. stovykloms ir atostogų išlaidoms) (el. b. l. 12).

13. Šalių nepilnamečiai vaikai mokosi K. M. M progimnazijoje: J. N. – 2 klasėje (šiuo metu, tikėtina, 3 klasėje), A. N. – 4 klasėje (šiuo metu, tikėtina 5 klasėje) (el. b. l. 14). Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad ieškovės vaikai maitinasi mokykloje, pirkdami pietus, kurių kaina 2,10-2,30 Eur bei bandelę už 0,50 Eur (2020-09-24 prašymo priedas). Byloje pateiktos 2019 m. rugsėjo sporto mokymo sutarties duomenimis (el. b. l. 15, 16) ieškovė sudarė krepšinio mokymo paslaugų teikimo J. N. sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymos duomenimis, užsiėmimų mėnesio mokestis – 30 Eur, 15 Eur finansuojama iš NVŠ krepšelio (el. b. l. 17). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad moka už krepšinį 7-10 Eur. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad jų sūnus lanko džiudžitsu treniruotes, kurias apmoka atsakovas (25 Eur į mėn.). Ieškovės paaiškinimais, dukra lanko gatvės šokių būrelį, už kurį ieškovė moka 15 Eur į mėn. Be to, šalių vaikai lanko Kauno tvirtovės VII forto edukacijų centre matematikos ir gamtos mokslų būrelius, įmoka už vieną mėnesį abiem vaikams – 75 Eur (el. b. l. 18).

14. Ieškovė iki ieškinio padavimo dirbo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ (el. b. l. 19, 20). Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad jos mėnesio atlyginimas šioje įmonėje svyravo nuo 860 Eur iki 900 Eur atskaičius mokesčius (2020-06-29 prašymo priedas). Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sąskaitos išrašo duomenimis 1300 - 1500 Eur. Ieškovei priklauso transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23), dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) (2020-03-13 pareiškimo priedas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovė nuomoja butą (duomenys neskelbtini)reiškimo priedas). 2018 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė gavo iš savo motinos O. A. kaip dovaną 39 000 Eur (el. b. l. 170). Ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad jos mėnesio pajamos yra apie 1700 Eur. Be to, ieškovė gauna išmokas iš valstybės už vaikus (2019 m.-100 Eur, 2020 m. – 120 Eur).

15. Iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad ji skolino savo draugei gana nemažas lėšų sumas (2019-11-05 I. K. grąžino ieškovei 500 Eur skolą, 2019-08-12 – 1000 Eur, 500 Eur, 2019-08-23 – 300 Eur, 2019-10-01 – 300 Eur, 2019-10-02 – 100 Eur, 2019-10-15 – 100 Eur, 2019-11-05 – 500 Eur, 2019-11-25 – 300 Eur, 2019-12-30 – 500 Eur; 2020-02-27 - 72 Eur). Ieškovė turi indėlį banke (2019 m. gruodžio 9 d. pervedė į savo sąskaitą 1000,28 Eur indėlį, 2019 m. gruodžio 24 d. – 500 Eur, 2020 m. sausio 27 d. – 1008 Eur, 2019 m. sausio 30 d. – 300 Eur, 2019 m. vasario 5 d. – 2213,26 Eur, 2019 m. balandžio 1 d. – 7211,51 Eur, 2019 m. balandžio 16 d. – 1711 Eur, 2019 m. rugpjūčio 8 d. – 3283,24 Eur, 2900 Eur, 2019 m. rugsėjo 23 d. – 3583 Eur). Ieškovė periodiškai įneša į savo sąskaitą grynais 200 Eur sumą (2019 m. sausio 12 d., 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. gegužės 4 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. birželio 8 d. 2020 m. sausio 27 d.), 2019 m. liepos 1 d. - 400 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 470 Eur., 2019 m. rugpjūčio 11 d. – 570 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 3300 Eur. Teismo posėdžio metu ji negalėjo paaiškinti šių grynų lėšų atsiradimo šaltinį. Į ieškovės sąskaitą 2020 m. birželio 17 d. kaip O. A. parama pervesta 600 Eur suma.

16. Ieškovė keliavo su vaikais 2019 m. gegužės 6 d. – 2019 m. gegužės 16 d. į Turkiją, kelionės kaina trims asmenims – 1284,33 Eur, organizavo kelionę 2020 m. birželio 2 d. – 2020 m. birželio 12 d. trims asmenims už 1501,44 Eur, 2020 m. spalio 24 d. – 2020 m. spalio 31 d. kelionę už 1877,97 Eur (2020-02-04 pareiškimo priedas; 2020-06-29 prašymo priedas). Be to, ieškovė nurodė, kad daug keliauja su vaikais po Lietuvą, būna, kad į užsienį nuvažiuoja daugiau nei vieną kartą per metus (Latviją, Turkiją).

17. Atsakovui G. N. nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas ir kiemo statiniai, 686/2425 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25-28), automobilis T. A. (2020-03-13 pareiškimo priedas). Atsakovas dirba statybininku, kartais – pagal verslo liudijimus (atsiliepimo priedas Nr. 1, 2020-03-13 pareiškimo priedai), turi prievolę AB „Swedbank“ pagal 2008 m. birželio 30 d. kredito sutartį (atsiliepimo priedas Nr. 2-1), paskolos likutis 2020 m. sausio 7 d. duomenimis – 34 704,60 Eur (atsiliepimo priedas Nr. 2-2). Iš atsakovo sąskaitos AB SEB banke išrašo (2020-03-13 pareiškimo priedas) matyti, kad jis periodiškai (kas mėnesį) įneša į savo sąskaitą grynųjų lėšų po 200-270 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 500 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. – 450 Eur, vidutiniškai – 245 Eur/mėn. 2019 m. (2020-03-13 pareiškimo priedas). Nuo 2020 m. sausio mėn. atsakovas pradėjo pildyti sąskaitą kas mėnesį 300 Eur. Iš atsakovo sąskaitos AB Swedbank išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 12 d. matyti, kad į šią sąskaitą jis periodiškai (kas mėnesį) įneša 100-250 Eur sumą. Atsakovo įneštos lėšos paskirstomos išlaikymo įsiskolinimui bei paskolai dengti.

18. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie jo deklaruotas pajamas tam tikrais mėnesiais: 2020 m. sausį ieškovas deklaravo 728,40 Eur pajamas už 18 d., išlaidos patentui – 59,34 Eur; 2020 m. vasarį – 833 Eur už 13 d., išlaidos patentui – 78,73 Eur (2020-03-13 prašymo priedas Nr. 1); 2020 m. kovo mėn. atsakovo deklaruotos pajamos buvo 745 Eur už 13 d., išlaidos patentui 109,68 Eur, 2020 m. balandžio mėn. – 660 Eur už 21 d. (el. b. l. 156, 157).

19. Ieškovė, pareikšdama byloje ieškinį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams padidinimo, nurodo, kad vaikams pradėjus lankyti mokyklą, padidėjo jų poreikiai, todėl šiuo metu atsakovo mokamas kiekvienam vaikui išlaikymas (100 Eur) yra per mažas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji turi galimybę užtikrinti visus vaikų poreikius už vidutinę 700 Eur sumą per mėnesį, tvirtina, kad atsakovas turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo lygiomis dalimis.

20. Atsakovas sutinka, kad šiuo metu jo skiriamas vaikams išlaikymas (100 Eur kiekvienam) yra per mažas ir neužtikrina visų vaikų poreikių, tačiau, jo nuomone, vaikų poreikius gali užtikrinti mažesnė nei 700 Eur suma. Atsakovas nurodo, kad ieškovės išlaidos vaikų maistui, laisvalaikiui ir pramogoms, sveikatai yra per didelės, todėl iš jo priteistinas išlaikymas turi būti mažesnis nei 350 Eur. Atsakovo teigimu, jis galėtų skirti kiekvieno vaiko išlaikymui maksimalią 200 Eur sumą.

21. Tarp šalių nesant ginčo dėl to, kad atsakovas turi skirti vaikų išlaikymui daugiau nei 100 Eur, teismas toliau sprendžia klausimą dėl išlaikymo sumos, kuri šiuo metu atitinka šalių vaikų poreikius. Nustačius vaikų poreikius atitinkančią išlaikymo sumą, spręstinas klausimas dėl šios sumos paskirstymo tarp šalių (CK 3.192 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečiams vaikams atsakovo skiriamo išlaikymo padidinimo

22. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 44 punktas).

24. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

25. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 36 punktas). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019, 29 punktą).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o ne gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens. Kai byloje nenustatyti specialūs vaiko poreikiai, ir nurodomi gerokai vidutinius vaiko poreikius viršijančios išlaidos, tokios išlaidos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

27. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 45 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

29. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

30. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020).

31. Teismas, vertindamas išlaidas, reikalingas būtiniems nepilnamečių A. N. ir J. N. vystymosi poreikiams, atsižvelgia į tai, kad šalys prieš 3-4 metus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė, jog atsakovas skirs kiekvienam vaikui po 100 Eur. Todėl laikytina, kad tuo metu šalys sutiko, jog kiekvieno vaiko poreikiams užtikrinti reikia 200 Eur. Šiuo metu ieškovė teigia, kad nepilnamečių vaikų poreikiams būtina 3,5 karto didesnė suma. Ieškovės pozicija grindžiama tuo, kad vaikai pradėjo lankyti mokyklą, ji siekia užtikrinti jų laisvalaikį bei suteikti geriausias gyvenimo sąlygas.

32. Atsakovas neprieštarauja tam, kad iš jo būtų priteistas didesnis išlaikymas, bet mano, kad kai kurios išlaidos vaikų poreikiams yra per didelės, tarp jų – išlaidos maistui (300 Eur/mėn.), sveikatai (20 Eur+15 Eur/mėn.), laisvalaikiui (30 Eur/mėn.), atostogoms ir kelionėms (792 Eur į metus), kurui. Dėl kitų išlaidų vaikų poreikiams iš esmės sutiko.

33. Teismas, vertindamas byloje pateiktas šalių nepilnamečių vaikų poreikių lenteles (sprendimo 11, 12 punktai), pažymi, kad jose nurodytos mėnesio/metų išlaidos vaikui žymiai viršija orientaciniu išlaikymo dydžiu teismų praktikoje nurodytą sumą, t. y. 430 Eur (atskaičius mokesčius, sprendimo 25 punktas) į mėnesį, kurios iš esmės nereikia įrodinėti. Ieškovė vaikų poreikių lentelėje nurodo išlaidas, kurios, teismo nuomone, viršija vidutinius vaiko poreikius (išlaidos maistui – 300 Eur į mėnesį, 20 Eur sveikatos priežiūrai, kai kartu nurodomos, jog vaistams, vitaminams papildomai reikia 15 Eur į mėnesį, 30 Eur į mėn. laisvalaikiui, kelionėms, kartu nurodant, kad išlaidos stovykloms, atostogoms, pramogoms yra 792 Eur į metus). Ieškovė taip pat nurodo kaip būtinus vaikų poreikius kas mėnesį mokamus 40 Eur dydžio dienpinigius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi išlaidų vaikų būreliams vasarą, bet leidžia vaikus vasaros metus į stovyklą, tačiau lentelėje nurodo išlaidas būreliams kas mėnesį. Todėl teismas daro išvadą, kad lentelėse tam tikri vaikų poreikiai dubliuojasi.

34. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių (A. N. šiuo metu 11 m., J. N. – 9 m.), į tai, kad jie abu lanko mokyklą, kelis būrelius, turi teisę į turiningą laisvalaikį, įvertinęs, kad nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo praėjo 4 metai, sprendžia, kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau ne tokia apimtimi, kaip nurodo ieškovė. Teismo nuomone, ieškovės skiriamo vaikų išlaikymui suma turi būti mažinama, sumažinant išlaidas maistui iki protingos sumos (150 Eur), byloje nesant duomenų, jog vaikai turi kažkokių sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių maitinimo srityje ir jų maitinimui turi būti išleidžiama daugiau lėšų nei įprastai. Mažintina suma ir sveikatos (tarp jų – vaistų ir papildų) poreikiams iki 20 Eur į mėn. Išbrauktini iš būtinų ir reikalingų vaikų vystymuisi lėšų sąrašo 40 Eur dienpinigiai, kadangi teismo nuomone, šios išlaidos nėra būtinos vaikų vystymuisi. Mažinant sumą, būtiną stovykloms, atostogoms, pramogoms iki 500 Eur į metus, atsižvelgiama į tai, kad vasaros metu vaikai nelanko būrelių, jų poreikius užtikrintų viena kelionė per metus (po Lietuvą, ar į užsienį).

35. Teismo nuomone, harmoningos šalių vaikų asmenybės ugdymą ir visapusišką vystymąsi šiuo metu užtikrintų 480 Eur/mėn. (16,66 Eur mokymosi priemonėms, 24,16 Eur avalynei, 31,66 Eur aprangai, 60 Eur popamokinei veiklai ir būreliams, 30 Eur laisvalaikiui (kino teatras, teatras, kelionės ir kt.), 150 Eur maistui į mėn., 40 Eur būsto išlaidoms, telefonui, 5 Eur mobiliam telefonui, 10 Eur transporto išlaidoms, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 15 Eur higienos reikmenims, 10 Eur patalynei ir rankšluosčiams, 15 Eur kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukui ir kt. technikos priemonėms, 50 Eur stovykloms ir atostogų išlaidoms) (sprendimo 23-26 punktai).

36. Sprendžiant klausimą dėl to, kaip tarp šalių turi būti paskirstyta vaikų išlaikymo pareiga, reikšminga tai, kad ieškovė nuosavybės teise valdo du butus: viename gyvena su vaikais, kitą nuomoją ir gauna iš to kas mėnesį 210 Eur nuomos mokestį. Ieškovė turi automobilį, indėlį banke, turi galimybę skolinti gana dideles pinigų sumas draugei, pati neturi skolų. Ieškovė kas mėnesį gauna 120 Eur išmoką už vaikus iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, todėl laikytina, kad 60 Eur šios sumos ji turi skirti kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti (sprendimo 30 punktas). Teismas, darydamas šią išvadą, nesivadovauja ieškovės atstovės nurodyta kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-403/2020, kadangi iš esmės skiriasi šios ir nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės.

37. Atsakovas G. N. turi nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriam paimta paskola nėra grąžinta, atsakovas kas mėnesį turi mokėti po 173 Eur paskolos įmokos. Atsakovas yra statybininkas, jo teigimu kas mėnesį gaunamos pajamos yra skirtingos, nepastovios. Atsakovas nurodo, kad kas mėnesį vidutiniškai jis gauna apie 1000 Eur. Šiuos atsakovo paaiškinimus iš esmės patvirtina į bylą pateikti 2020 m. duomenys apie atsakovo deklaruotas pajamas (sprendimo 17 punktas). Atsakovas nurodė teismui, kad jis gali skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Eur į mėnesį.

38. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vieno vaiko išlaikymui būtina 480 Eur suma, dalis šios sumos kompensuojama valstybės (60 Eur), darytina išvada, kad tarp šalių turi būti skirstoma 420 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma. Pagal teismo paskaičiavimus nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų turi skirti vieno vaiko poreikiams 210 Eur sumą (420 Eur/2). Nors iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei atsakovo (sprendimo 36, 37 punktai), tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas posėdžio metu pripažino, jog jis nedeklaruoja visų pajamų, sutiko mokėti nežymiai mažesnę sumą, nei nurodė teismas, abejonės dėl jo realiai gaunamų pajamų aiškinamos nepilnamečių vaikų naudai (sprendimo 28 punktas). Todėl laikytina, kad atsakovas pajėgus mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui šiek tiek didesnę, nei 200 Eur sumą (sprendimo 27, 29 punktai). Teismas tenkina ieškinį iš dalies, priteisdamas iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 210 Eur, mokėtinų kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties Nr. e3K-3-311-611/2019, 23 punktas).

39. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, pažymi, kad suprantamas ieškovės noras suteikti savo vaikams geriausias gyvenimo sąlygas po to, kai beveik dvigubai padidėjo jos atlyginimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ir atsakovo turtinė padėtis per 3-4 metų laikotarpį pasikeitė taip, jog jis gauna didesnes pajamas nei prieš santuokos nutraukimą. Ieškovės teiginys, kad santuokos metu atsakovas gaudavo po 100 Eur į dieną vertintinas kritiškai, byloje nustačius, kad santuokos nutraukimo procese šalys susitarė dėl nedidelio kiekvienam vaikui teiktino išlaikymo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad prieš santuokos nutraukimą ieškovė uždirbo didesnes, nei atsakovas pajamas, todėl galėjo skirti vaikams didesnę dalį išlaikymo nei atsakovas. Šalių dukra lankė mokyklą keturis metus, sūnus – 2 metus prieš ieškovei pateikiant ieškinį, tačiau ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo tik po to, kai jos atlyginimas padidėjo, ir ji savo noru pradėjo skirti vaikų išlaikymui gana dideles sumas.

40. Teismo nuomone, būtinos vaikų vystymuisi sąlygos gali būti užtikrintos mažesne nei nurodo ieškovė suma, jai tinkamai administruojant išlaidas vaikų maistui ir laisvalaikiui. Tačiau ieškinio tenkinimas iš dalies nedraudžia ieškovei išleisti vaikų maitinimui, laisvalaikiui, kelionėms daugiau lėšų, nei nustatė teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo G. N. priteisiamas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovei ieškiniu prašius padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 350 Eur kiekvienam vaikui, teismui nusprendus padidinti vaikų išlaikymui skiriamą sumą iki 210 Eur, laikytina, kad ieškinys patenkintas 44 proc. (2640 Eur ×100 proc./6000 Eur). Atlikti skaičiavimai grindžiami tuo, kad ieškinyje buvo prašoma padidinti anksčiau priteistą 100 Eur išlaikymą iki 350 Eur, taigi ieškovė siekė šioje byloje papildomo 6000 Eur ((350 Eur – 100 Eur)×12 mėn.×2 vaikai) išlaikymo į metus abiems vaikams (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, padidino vaikams atsakovo skiriamą į metus išlaikymą 2640 Eur ((210 Eur-100 Eur)×12 mėn.×2 vaikai). Todėl skaičiuodamas ieškinio tenkinimo / atmetimo proporcijas, teismas vadovaujasi būtent šiais skaičiais.

43. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė 600 Eur už ieškinio parengimą, 50 Eur už advokatės pasirengimą bylos nagrinėjimui, 400 Eur už advokatės paslaugas atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose, iš viso – 1050 Eur. Teismas, įvertinęs šių išlaidų dydį Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – Rekomendacijos), kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. II ketvirčio bruto VDU dydis buvo 1387,60 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), sprendžia, kad šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

44. Patenkinus ieškinį 44 proc., iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 462 Eur (1050 Eur×0,44) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. Atsakovas nepateikė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas jų nepaskirsto.

45. Patenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo G. N. valstybės naudai priteisiama 59 Eur dydžio žyminio mokesčio suma, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 2 dalimi, 92 straipsniu, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteisiama 8,45 Eur (19,20×0,44) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, iš ieškovės – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 10,75 Eur (19,20×0,56).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, 279 straipsniu, 96 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės D. N. ieškinį atsakovui G. N..

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016, nustatytą atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą nepilnamečiui J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, padidinant išlaikymą iki 210 (dviejų šimtų dešimties) Eur, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016, nustatytą atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą nepilnametei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, padidinant atsakovo G. N. mokamą išlaikymą iki 210 (dviejų šimtų dešimties) Eur, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti ieškovę D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. N., 462 (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 59 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė D. N., ir 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, iš viso – 67,45 Eur (šešiasdešimt septynis Eur 45 ct).

Priteisti iš ieškovės D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,75 Eur (dešimties Eur 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

Valstybei mokėtina suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina